- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-07
- Bylos Nr.
- 2A-365-656/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-04112-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Ignotas (pran.), Liuda Uckienė, Aldona Tilindienė
- Atsakovas
- UAB „Panevėžio miestprojektas“
- Kategorijos
- 30.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignotas, teisėjų Liudos Uckienės ir Aldonos Tilindienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo (apelianto) UAB „Panevėžio miestprojektas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal Infrastruktūros plėtros departamento prie Krašto apsaugos ministerijos ieškinį atsakovui UAB „Panevėžio miestprojektas“ dėl 11836,22 Lt netesybų, 5 procentų metinių palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
.
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo UAB Panevėžio miestprojektas“ 11836,22 Lt netesybų, 5 procentų metinių palūkanų, 335 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai.
Ieškovas nurodė, kad 2011-08-03 d. su atsakovu pasirašė projektavimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. S 19-9-1p (toliau – sutartis), pagal kurią atsakovas iki 2011-08-23 turėjo parengti ir pateikti užsakovui statinio statybos pagrindimą. Nustatytu laiku šios savo sutartinės prievolės atsakovas neįvykdė. Ieškovas 2011-08-30 raštu Nr. IS-565(1.12) informavo atsakovą apie netinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą, pareikalavo juos vykdyti, taip pat perspėjo apie sutartinių netesybų taikymą atsakovui. Atsakovas ir toliau nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų. Ieškovas kelis kartus kreipėsi į atsakovą (2011-09-16 raštas Nr. IS-599(1.12); 2011-09-23 raštas Nr. IS-631(1.12); 2011-11-05 raštas Nr. IS-774(1.12) pareikalaudamas vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir informuodamas atsakovą apie tai, kad jam vadovaujantis sutarties 5.1.22 punktu skaičiuojami šalių iš anksto sutarti minimalūs nuostoliai. Atsakovas ir toliau netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, o statinio statybos pagrindimą ieškovui pateikė tik 2011-11-21. Užsakovas, atsižvelgdamas į vykdomų sutartinių įsipareigojimų sudėtingumą, į tai, kad projektavimo darbai turėjo būti atliekami ypatingam statiniui, taip pat į tai, kad dėl objektyvių priežasčių užtruko leidimų gavimas atsakovo darbuotojams patekti į reikiamą teritoriją, netesybas atsakovui pradėjo skaičiuoti tik nuo 2011-09-15, t.y. nuo tos datos, kai darbai jau turėjo būtų įvykdyti. Atsižvelgiant į tai ieškovas 2011-12-22 raštu pareikalavo iš atsakovo per nustatytą terminą sumokėti 11836,22 Lt šalių iš anksto sutartų nuostolių, kurie priskaičiuoti vadovaujantis sutarties 5.1.22 punktu. Iki kreipimosi į teismą dienos atsakovas šalių iš anksto sutartų nuostolių ieškovui nesumokėjo.
Bylą nagrinėjant dokumentinio proceso tvarka Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-05-23 preliminariu sprendimu ieškinys buvo patenkintas .
Atsiliepimas
Ieškovas procesiniame dokumente - atsiliepime į atsakovo prieštaravimus bei teisminio nagrinėjimo metu prašė palikti galioti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-05-23 d. preliminarų sprendimą, atsakovo prieštaravimuose išdėstytus prašymus atmesti, nes mėnesiais skaičiuojamas terminas baigsis paėjus nustatytam mėnesiui skaičiui (6 mėn.) ir tą pačią dieną, kuria yra apibrėžta pradžia (LR CK 1.119 str. 2 d.). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos (LR CK 1.127 str. 1 d.), t.y. kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nagrinėjamu atveju ieškovas sutartinių netesybų skaičiavimą sustabdė atsakovui pateikus 2011-11-21 statinio statybos pagrindimą. Ieškovo nuomone, jam teisė į ieškinį atsirado 2011-11-21, kai atsakovas įvykdė sutartinę prievolę. Pagal LR CK 1.119 str. 2 d. 6 mėnesių terminas suėjo 2012-05-21, tačiau kaip matyti iš bylos, ieškinys teismui pateiktas 2012-05-17, todėl ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino, numatyto LR CK 1.125 str. 5 d. 1 p. ir turi teisę į netesybų priteisimą.
Šalies argumentai
Atsakovas procesiniame dokumente-motyvuotuose prieštaravimuose su ieškiniu nesutiko bei prašė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-05-23 d. preliminarų sprendimą panaikinti. Nurodė, kad ieškovo teisė į ieškinio patenkinimą kildintina iš šalių pasirašytos 2011-08-03 projektavimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. S-19-9-1p 5.1.22 p., delspinigiai skaičiuojami nuo 2011-09-15 d. iki 2011-11-20 d. , t.y. už 67 kalendorines dienas. Ginčui spręsti taikytinas LR CK 1.125 str. 5 d. 1 p., kuris numato sutrumpintą 6 mėn. ieškinio senaties terminą netesyboms prisiteisti. Atsakovo nuomone, ieškinys teismui pareikštas 2012-05-17 d., civilinė byla iškelta 2012-05-18 d., todėl nurodytas terminas yra praleistas, kas sudaro savarankišką pagrindą ieškiniui atmesti.
II. Teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 24 d. galutiniu sprendimu Preliminarų sprendimą paliko nepakeistu (LR CPK 430 str. 6 d. 1 p.). Teismas galutiniame sprendime nurodė, kad atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį LR CK K 1.125 str. 5 d. 1 p. pagrindu, kuris numato sutrumpintą 6 mėn. ieškinio senaties terminą netesyboms prisiteisti ir ieškinį atmesti. Šis atsakovo reikalavimas atmestinas, nes ieškovas nukėlė darbų atlikimo terminą iki 2011-09-15, atliktus darbus atsakovas pateikė 2011-11-21, taigi, delspinigių skaičiavimo laikotarpis yra nuo 2011-09-15 iki 2011-11-21 d. šalių sutarties 5.1.22 p. pagrindu, o ieškinio senaties terminas prasidėjo 2011-11-21 d. (LR CK 1.127 str.), nes nuo šios datos ieškovas turėjo realų pagrindą manyti, kad atsakovas netesybų nemokės, ieškinys teismui pateiktas 2012-05-17 d., todėl ieškovas senaties termino, numatyti LR CK 1.125 str. 5 d. 1 p., nepraleido. Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-26 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-383/2012).
III. Apeliacinio skundo pagrindai ir atsiliepimo argumentai
Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 24 d. galutinį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė:
Teismas nepagrįstai vertino ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžią, nepagrįstai laikė, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo tik 2011-11-21, nes nepagrįstai konstatavo, kad apie savo teisės pažeidimą ieškovas sužinojo tik 2011-11-21. Darbų atlikimo terminą ieškovas nukėlė į 2011-09-15, t.y. būtent šią dieną ieškovas pagal sutartį turėjo perduoti atliktus darbus. Neperdavus darbų 2011-09-15, ieškovui atsirado teisė reikalauti mokėti delspiningius.Pagal CK 1.125 str. 5 d. 1 p. sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. Ieškovas pareikšdamas ieškinį gali reikalauti delspinigių tik už laikotarpį ne ilgesnį kaip šeši mėnesiais iki ieškinio pareiškimo teismui. Kadangi ieškovas pateikė ieškinį 2012-05-17, atsakovui prašant taikyti ieškinio senatį, ieškovui negali būti priteisti delspinigiai nuo 2011-09-15 iki 2011-11-21.Skundžiamame sprendime teismas nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-26 nutartimi civ.byloje Nr. 3K-3-383/2012. Kasacinis teismas spręsdamas dėl delspinigių skaičiavimo pradžios termino, šį klausimą pripažino fakto klausimu, kuris nėra bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme dalykas. Teismas rėmėsi pirmosios ir apeliacinės instancijos padarytomis išvadomis dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžios.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:
1.Apeliantui neperdavus darbų nustatytu terminu, buvo pažeista ne ieškovo teisė į delspinigius, o sutartis, dėl ko ieškovas įgijo teisę apelianto atžvilgiu taikyti sutartyje numatytą atsakomybę už praleistą prievolės įvykdymo terminą. Šiuo atveju atsakovui atsirado prievolė pagal sutartį ieškovui mokėti netesybas, o ieškovui teisė pareikalauti šios prievolės įvykdymo. Šią savo teisę ieškovas ir įgyvendino pradėdamas skaičiuoti sutartyje numatytus minimalius nuostolius ir apie tai raštu pranešdamas apeliantui. Ieškovas pradėdamas skaičiuoti netesybas taikė sutartyje numatytą prievolių užtikrinimo būdą ir jam nereikėjo reikalauti iš apelianto mokėti netesybas, nes tokią prievolę apeliantui nustato CK 6.254 str. 3 d. ir sutarties 5.1.22 punktas. Iš esmės neįmanoma buvo pareikšti reikalavimo mokėti netesybas jų skaičiavimo metu, nes ieškovui nebuvo žinomas galutinis paskaičiuotų netęsybų dydis. Tik tada, kai apeliantas įvykdė sutartinę prievolę, t.y. 2011-11-21, ieškovas galėjo apskaičiuoti realų netesybų dydį ir pareikšti reikalavimą jas sumokėti.
2.Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.27 str. 1 d.). Ieškinio senatis tampa teisiškai reikšminga tik tuo atveju, jei ji pažeista. Jeigu skolininkas atsisako įvykdyti prievolę sumokėti netesybas, tik tada kitai šaliai tampa aišku, kad jos teisė į netesybas yra pažeista, todėl ji įgyvendinama tik teismo tvarka, per nustatytus ieškinio senaties terminus. Ieškovas iš apelianto iki pat (2012-01-18 reikalavimo sumokėti netesybas paskutinės dienos) negavo jokių pretenzijų dėl skaičiuojamų ar jau priskaičiuotų netesybų, todėl pagrįstai tikėjosi, kad priskaičiuotas netesybas apeliantas sumokės kai bus pateiktas toks reikalavimas. Netęsyboms sumokėti, t.y, įvykdyti prievolę kreditorius turi pareikšti per protingą terminą, o tokio reikalavimo nepareiškus, arba skolininkui aiškiai neparodžius, kad jis neketina mokėti netesybų, kreditorius neturi galimybių daryti išvados, kad skolininkas pažeidžia savo prievolę mokėti netesybas, todėl ieškinio senaties eiga neturėtų prasidėti. Nustatęs tikslų netesybų dydį, ieškovas 2012-12-22 kreipėsi į atsakovą su reikalavimu įvykdyti prievolę, tačiau atsakovui iki reikalavimo pabaigos neįvykdžius prievolės, ieškovui tapo aišku, kad jo teisė į netesybas pažeidžiama. Todėl ieškovas nepraleido CK nustatytų senaties terminų kreiptis į teismą dėl netesybų priteisimo. Tokios pozicijos ir laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-26 nutartyje civ.byloje Nr. 3K-3-383/2012. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė dėl ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimo taisyklės.
3.Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad pareikšdamas ieškinį, ieškovas gali reikalauti delspinigių tik už laikotarpį, ne ilgesnį kaip šeši mėnesiai iki ieškinio pareiškimo teismui dienos. Netesybų apeliantui skaičiavimo laikotarpis yra nuo 2011-09-15 iki 2011-11-20 (67 dienos) – kiek daugiau nei 2 mėnesius. CK nenustato apribojimų reikalauti sumokėti netesybas už ilgesnį laikotarpį kaip 6 mėnesiai ik ieškinio pareiškimo teismui dienos. CK 1.125 str. 5 d. 1 p. nenustato už kokį laikotarpį galima reikalauti priteisti netesybas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžią, nukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos, todėl nepagrįstai visiškai tenkino ieškovo ieškinį.
Byloje nagrinėjamas ieškinio dėl netesybų priteisimo ieškinio pradžios klausimas. CK 1.127 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. CK 1.127 straipsnio 2 dalis, nustato, kad jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. Nagrinėjamoje byloje aktualu tai, kad ieškinio reikalavimo pagrindą (teisių pažeidimą) sudaro ne delspinigių nesumokėjimo iki ieškovo nustatyto termino (2012-12-22 kai ieškovas kreipėsi raštu į atsakovą dėl delspinigių sumokėjimo) faktas, bet užsakyto darbo - statinio statybos pagrindimo - nepateikimas laiku (2011-09-15). CK 1.127 str. („Ieškinio senaties termino pradžia“) 5 d. nustato „Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti .......), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną“. Ieškinio senaties terminas dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, tai yra dėl tęstinio pažeidimo teisinių pasekmių, susijusių su kiekviena atskira tęstinio pažeidimo diena (pavyzdžiui, reikalavimams priteisti netesybas, atsirandančias kiekvieną atskirą tęstinio pažeidimo dieną), prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 str. 5 d.). Byloje nustatyta faktinė aplinkybė, kad netesybų apeliantui skaičiavimo laikotarpis tęsėsi nuo 2011-09-15 iki 2011-11-20, nes ieškovas nukėlė darbų atlikimo terminą iki 2011-09-15, atliktus darbus atsakovas pateikė 2011-11-21. Ieškovui teisę į ieškinį dėl netesybų priteisimo atsirado nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo apie savo teisių pažeidimą, t.y. 2011-09-15. Besitęsiantis ieškovo teisių pažeidimas buvo užbaigtas 2011-11-20, nes atliktus darbus atsakovas pateikė 2011-11-21. Ieškovas įgijo teisę per šešis mėnesius skaičiuojant nuo 2011-09-15 pareikšti ieškinį dėl netesybų už kiekvieną pavėluotą dieną priteisimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškinio senaties terminas pareikšti ieškinį priteisti netesybas už visą laikotarpį nuo 2011-09-15 iki 2011-11-20 baigėsi 2012-03-15, o, ieškinį reiškiant vėliau, laikotarpis, už kurį galima prašyti priteisti netesybas, yra atitinkamai trumpėjo. Ieškinio pareiškimo priteisti netesybas už visą vėlavimo laikotarpį terminas būtų baigęsis 2011-11- 20. Tokia delspinigių skaičiavimo tvarka, kai yra tęstinis pažeidimas, kuris nutraukiamas prieš pareiškiant ieškinį, pritaikyta, pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo apeliacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-353/2009 2009- 05-25 priimtoje nutartyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-26 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012 suformuluota taisyklė netaikytina, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nenustatinėjo fakto klausimas. Be to, teisiškai reikšmingos aplinkybės šioje kasacinėje byloje yra skirtingos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje Nr. 3K-3-383/2012 buvo sprendžiamas vienkartinės fiksuotos sumos baudos už tai, kad užsakovai sutartu terminu nepasirašo perdavimo-priėmimo akto ir dėl to rangovas nutraukia sutartį dėl užsakovų kaltės, priteisimo klausimas, bet nebuvo sprendžiamas tęstinių netesybų – delspinigių – priteisimo klausimas. Ieškovas ieškinį pareiškė 2012-05-17, todėl jis gali reikalauti priteisti delspinigius už laikotarpį nuo 2011-11-18 iki 2011-11-20 (tris dienas). Atsižvelgiant į ieškovo paskaičiavimą (b.l.21), pagal kurį vienai dienai tenka 176,66 Lt delspinigių, ieškovui iš viso priteisiama 529,98 Lt delspinigių, ieškinį likusioje dalyje atmetant. Ieškinį patenkinus 4,5 procento dalimi, atitinkamai perskirstomos bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidos valstybės naudai iš atsakovo priteisiama 15 Lt žyminio mokesčio (CPK 93 str. 5 d.). Atsakovui iš ieškovo priteisiama 340 Lt žyminio mokesčio sumokėto paduodant apeliacinį skundą (CPK 93 str. 1 ir 3 dalys).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. galutinį sprendimą pakeisti ir išdėstyti jį sekančiai:
„Priteisti ieškovui Infrastruktūros plėtros departamentui prie Krašto apsaugos ministerijos iš atsakovo UAB Panevėžio miestprojektas“ 529,98 Lt netesybų, 5 procentų metinių palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo (2012-05-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Likusioje dalyje ieškinį atmesti. Priteisti iš atsakovo 15 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai.“
Priteisti atsakovui UAB Panevėžio miestprojektas“ iš ieškovo Infrastruktūros plėtros departamentui prie Krašto apsaugos ministerijos 340 Lt apeliacinės instancijos bylinėjimosi išlaidų.