Šiaulių apygardos teismo nutartis

2019-09-16 · Civilinė byla Nr. e2S-568-440/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-16
Bylos Nr.
e2S-568-440/2019
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-04162-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Valantienė
Kreditorius
uždarosios akcinės bendrovės „Freonas“
Skolininkas
uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių plentas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-568-440/2019(S)Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04162-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.5.; 3.1.7.11.; 3.1.18.3; 3.3.1.17; 3.3.1.14
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 16 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (skolininkės) uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių plentas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 1 d. nutarties, kuria tenkintas kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Freonas“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. eL2-9133-650/2019 pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Freonas“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių plentas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Freonas“ (toliau – kreditorė) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkei UAB „Šiaulių plentas“ (toliau – skolininkė), prašydama priteisti iš skolininkės 10 372,14 Eur skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 10 372,14 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Kreditorė reikalavimo įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisių perleidimo draudimo nekilnojamam turtui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Šiaulių apylinkės teismas Šiaulių rūmai 2019 m. liepos 1 d. nutartimi kreditorės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino - padarant įrašą viešame registre, uždraudžiant perleisti UAB „Šiaulių plentas“ nuosavybės teisės priklausantį 6,0247 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra reali grėsmė teismo įsakymo tinkamam įvykdymui, nes prašoma išieškoti sumą laikė didele, o prievolių įvykdymas nebuvo užtikrintas kitomis priemonėmis be to Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis skolininkės atžvilgiu inicijuota civilinių bylų dėl skolų išieškojimo kitiems kreditoriams.

5. Pirmosios instancijos teismas prašomas taikyti laikinosios apsaugos priemones laikė proporcingomis reiškiamam reikalavimui, padedančiomis užtikrinti kreditorės ir skolininkės interesų pusiausvyrą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atskiruoju skundu apeliantė (skolininkė) prašo panaikinti 2019 m. liepos 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkės atžvilgiu bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atskirąjį skundą grindžia tokiais pagrindiniais argumentais:

6.1. Nagrinėjamu atveju, kreditorė neįrodė skolininkės nesąžiningumo, nenurodė konkrečių duomenų apie skolininkės ketinimus turimą turtą paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį (CPK 178 straipsnis).

6.2. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones vien pagal deklaratyvius kreditorės argumentus apie galimą tokios situacijos susiklostymą, jog skolininkė apsunkins teismo įsakymo įvykdymą.

6.3. Vykdydama 2019 m. gegužės 20 d. Taikos sutartį, kreditorei 2019 m. liepos 1 d. sumokėjo – 2 000 Eur; 2019 liepos 5 d. – 3 000 Eur (pagrindas mokėjimo nurodymai), todėl skolos likutis kreditorei sudaro – 5 372,14 Eur sumą, kurią ji sumokės iki Taikos sutartyje nurodyto termino (2019 m. liepos 14 d.).

6.4. Kreditorė gavusi įmoką, nesikreipė į teismą dėl arešto mąsto sumažinimo ir neinformavo teismo dėl skolos dydžio sumažėjimo.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu kreditorė prašo apeliantės (skolininkės) atskirąjį skundą atmesti – Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eL2- 9133-650/2019, palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia argumentais:

Šalies argumentai

7.1. Dalinį skolos dengimą skolininkė atliko tik po to, kai kreditorė kreipėsi į teismą ir 2019 m. liepos 1 d. buvo išduotas teismo įsakymas dėl skolos priteisimo ir taikytos skolininkės skundžiamos laikinosios apsaugos priemonės.

7.2. Teismas įvertino visas aplinkybes ir pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones nes LITEKO duomenimis skolininkės atžvilgiu yra inicijuota civilinių bylų, kas leidžia spręsti apie grėsmę realiam teismo įsakymo įvykdymui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, CPK 338 straipsnis).

Apeliacinis procesas nutrauktinas

9. Vadovaujantis CPK 338 straipsniu, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas.

10. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į reikalavimo pobūdį, reikalavimus ir pareiškimo priedus, sprendė, kad yra reali grėsmė teismo įsakymo tinkamam įvykdymui. Kad prašoma išieškoti suma laikytina didele, kad prievolių įvykdymas nėra užtikrintas jokiomis kitomis priemonėmis. Pažymėjo, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis skolininko atžvilgiu yra inicijuota civilinių bylų dėl skolų išieškojimo kitiems kreditoriams, kas teismo vertinimu sudarė pagrindo spręsti apie grėsmę realiam teismo įsakymo įvykdymui. Teismas sprendė, kad reikalavimo įvykdymo užtikrinimui būtina imtis procese numatytų priemonių. Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

11. Šiaulių apygardos teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatė, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. liepos 29 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. eL2-9133-650/2019) priėmė kreditorės prašymą panaikinti teismo įsakymą ir taikytas laikinąsias apsaugos priemones, bylą nutraukti bei priteisti iš skolininkės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad skolininkė po teismo įsakymo priėmimo per tris kartus sumokėjo skolą, tačiau liko nesumokėtas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. liepos 29 d. nutartimi bylą nutraukė, taip pat panaikino Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 1 d. nutartimi kreditorės reikalavimams užtikrinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre uždraudžiantį perleisti skolininkei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Duomenys apie Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 29 d. nutarties apskundimą nenustatyti (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis, 179 straipsnio 3 dalis).

12. Konkrečiu atveju, pareiškus atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo kreditorius pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą bei duomenis, kad dėl atsiliepimo į skundą patyrė išlaidas už advokato pagalbą. Iš bylos duomenų yra pagrindo spręsti, kad nors skolininkė reiškė prieštaravimus, tačiau skolą sumokėjo, tad kreditoriaus reikalavimas buvo pagrįstas, nes skolininkas reikalavimą įvykdė. Be to pažymėtina, kad CPK 437 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad sumokėjus skolą byla nutraukiama ir vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatomis išsprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

13. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, spręstina, kad nebeliko atskirojo skundo nagrinėjimo dalyko (objekto), t. y. procesiniu sprendimu esant panaikintai teismo nutarčiai, kuria skolininkės atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės kreditorės reikalavimams užtikrinti, vertintina, kad nebėra tikslinga plačiau pasisakyti dėl skundžiamos teismo nutarties, susijusios su šių priemonių taikymu, teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinis procesas pagal apeliantės (skolininkės) atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 1 d. nutarties nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 5 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

14. Kreditorė, prašydama priteisti iš apeliacinį skundą padavusios skolininkės bylinėjimosi išlaidų, patirtų pateikiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, atlyginimą, pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato pagalbą sumokėjo 150 Eur.

15. Pažymėtina, kad bylos duomenimis skolininkė skolą kreditorei sumokėjo per tris kartus tik tuomet, kai kreditorė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ir jis buvo išduotas bei įteiktas skolininkei. Tai akcentavo ir pirmosios instancijos teismas spręsdamas, kad bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme susidarė dėl skolininkės kaltės.

16. Atsižvelgiant į bylos duomenis, įvertinus pirmosios instancijos teismo išvadas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, spręstina, kad atskirojo skundo argumentai dėl teismo nutarties nepagrįstumo ir neteisėtumo nepagrįsti. Atsižvelgiant į procesinio dokumento, atsiliepimo į skundą turinį, argumentus, galimas laiko sąnaudas, tai, kad prašoma priteisti išlaidų už advokato pagalbą suma neviršija Rekomendacijų 8.15. punkte (už atskirąjį skundą – 0,4) nurodyto dydžio už atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuris yra 505,08 Eur (užpraeito ketvirčio vidutinis darbo užmokestis (bruto): 1262,70 Eur (2019 m. liepos 1 d. – 2019 m. rugsėjo 30 d. x 0,4)), spręstina, kad kreditorės prašymas priteisti iš skolininkės bylinėjimosi išlaidas yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai (CPK 94 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

17. Nutraukus apeliacinį procesą nurodytu pagrindu, grąžintinas už atskirąjį skundą 2019 m. liepos 5 d. AB Luminor banke sumokėtas 38 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 –339 straipsniais,

nutaria:

Apeliacinį procesą, pradėtą pagal skolininkės UAB „Šiaulių plentas“ (j. a. k. 244693070) atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismas Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-9133-650/2019, nutraukti.

Priteisti iš skolininkės UAB „Šiaulių plentas“ (j. a. k. 244693070) kreditorės UAB „Freonas“ (j. a. k. 303158364) naudai 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Grąžinti skolininkei UAB „Šiaulių plentas“ (j. a. k. 244693070) už atskirąjį skundą sumokėtą 38 Eur žyminį mokestį.

Žyminį mokestį įpareigoti grąžinti Valstybinę mokesčių inspekciją.

Teisėja Vilija Valantienė