Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) atstovei K. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Probacijos tarnybos teikimą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą nuteistajam E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Nuteistasis).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. A. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta galutinė sumažinta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį atlyginti nusikaltimu padarytą žalą (1 000 Eur) nukentėjusiajam per 2025 m. kovo 17 d. susitarime nurodytą laikotarpį, t. y. iki 2025 m. gegužės 17 d. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2025 m. gegužės 23 d.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Probacijos tarnybos teikimas, kuriuo prašoma Nuteistajam paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti į areštą. Teikimas motyvuojamas tuo, kad Nuteistasis netinkamai vykdo teismo skirtą įpareigojimą:

1) iki 2025 m. gegužės 17 d. neatlygino 1 000 Eur žalos nukentėjusiajam; 2025 m. birželio 4 d. raštu Nuteistasis paaiškino, kad yra nedirbantis, turi (duomenys neskelbtini) skolą, baudą už konfiskuotą automobilį 4 935 Eur, kai turi pinigų banko sąskaitoje – antstolė minusuoja, taip pat nurodė, jog per birželio mėnesį atliks minimalią įmoką. Įvertinusi šias priežastis, Probacijos tarnyba iki 2025 m. liepos 2 d. atidėjo klausimą dėl poveikio priemonės skyrimo (a. b. t. 1, b. l. 21);

2) iki 2025 m. liepos 2 d. nieko neatlygino, tos pačios dienos pasiaiškinime nurodė, jog iš Užimtumo tarnybos gavo 162 Eur išmoką, sumokėti nepavyko, nes močiutė (duomenys neskelbtini) ligoninėje, teko gyventi vienam iš gautos išmokos, ketina per liepos mėnesį sumokėti iki 150 Eur, per mėnesį susiras darbą, jam buvo primintos bausmės nevykdymo teisinės pasekmės (a. b. t. 1, b. l. 22);

3) 2025 m. rugpjūčio 7 d., atvykęs individualiam darbui, raštu paaiškino, kad jam nepavyko atlyginti žalos dalies, nes neturėjo asmens tapatybės kortelės, negalėjo atlikti darbų be individualios veiklos, vyks atsiimti asmens tapatybės kortelę ir vyks dirbti į (duomenys neskelbtini), gavęs algą ketina padengti pusę žalos sumos iki 2025 m. rugsėjo 8 d. (a. b. t. 1, b. l. 23). Klausimas dėl tarnybinio pranešimo dėl laisvės apribojimo bausmės įpareigojimo nevykdymo regimo buvo atidėtas iki 2025 m. rugsėjo 8 d., leidžiant asmeniui padirbti, užsidirbti ir pagal galimybes atlyginti žalą;

4) iki 2025 m. rugsėjo 8 d. neatlygino jokios žalos dalies nukentėjusiajam, o tos pačios dienos pasiaiškinime nurodė, kad nespėjo pasidaryti individualios veiklos pažymos, todėl nedirbo ten, kur planavo, neturi daugiau variantų ir galimybių kaip apmokėti žalą, jam lengviau bus atlikti arešto bausmę negu atlyginti 1 000 Eur žalą (a. b. t. 1, b. l. 24).

Atsižvelgdama į tai, kad Nuteistajam buvo duoti 3 mėnesiai tam, kad jis parodytų pastangas atlyginti žalą, tačiau jokios žalos dalies jis neatlygino, pasiaiškindamas nenurodė jokių realių planų, kad norėtų atlyginti žalą, Probacijos tarnyba vertina, kad nėra galimybės užtikrinti veiksmingą prižiūrimojo resocializaciją, todėl teikimu prašo jam skirtą bausmę pakeisti areštu.

Teismo posėdyje 2025 m. spalio 2 d. Nuteistasis atsakydamas į klausimus, paaiškino, kad važiavo į (duomenys neskelbtini), nes norėjo užsidirbti, be tapatybės kortelės negalėjo išsiimti individualios veiklos pažymėjimo, neturi SMART-ID, nes jo telefonas senas. Jo močiutė sakė, kad iš pensijos galėtų duoti 100 Eur. Yra baigęs (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiajam mokėtų iš mamos sąskaitos, jeigu galima mokėti iš kito asmens sąskaitos. Turi darbinės patirties: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Po (duomenys neskelbtini) nebedirbo. Prieš tai dirbo (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Teismo posėdyje 2025 m. spalio 2 d. prokurorė prašė teikimo netenkinti. Nurodė, kad iš pateiktos medžiagos matyti, kad Nuteistasis vengia atlikti jam paskirtą bausmę. Visgi, atsižvelgiant į Nuteistojo (duomenys neskelbtini) amžių, šiandieninis posėdis būtų paskata susirasti darbą ir pagaliau vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus. Atsižvelgiant į tai, kad bausmės pabaiga 2026 m. sausio mėn., jis turi dar 4 mėn. įpareigojimui įvykdyti, todėl dar yra galimybė netenkinti teikimo. Mano, kad nuteistajam būtų naudinga skirti papildomus įpareigojimus, tikslinga skirti įpareigojimą dirbti.

Teismo posėdyje 2025 m. spalio 2 d. Nuteistojo gynėjas palaikė prokurorės poziciją. Paaiškino, kad iš teikimo matyti, jog Nuteistasis nebaustas administracine tvarka, ikiteisminiai tyrimai jo atžvilgiu nepradėti, jis vykdė pareigą registruotis Užimtumo tarnyboje. Iš Nuteistojo paaiškinimo matyti, kad susiklostė tokia situacija, kad jis negalėjo vykdyti teismo įpareigojimo, bet pareiškė teismui, kad dės pastangas ir bent dalimis tą žalą atlygins. Kaip prokurorė pastebėjo, bausmės pabaiga 2026 m. sausio 25 d., todėl prašo teikimo netenkinti, nes būdamas laisvės atėmimo vietoje, jis bus išlaikomas valstybės ir neturės galimybių įvykdyti teismo įpareigojimų.

Teismo posėdyje 2025 m. spalio 2 d. Institucijos atstovė paaiškino, kad Nuteistasis tik žada, tačiau įpareigojimo neįvykdo. Išklausiusi kitų proceso dalyvių nuomonės, pažymėjo, kad Nuteistajam būtų tikslinga skirti papildomus darbus.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 20 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus.

BK 48 straipsnio 8 dalyje numatyta, jei nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Pažymėtina, jog įstatymo nuostata dėl bausmės pakeitimo griežtesne – areštu – yra imperatyvi, tačiau teismas, prieš keisdamas bausmę, turi neginčijamai nustatyti, kad laisvės apribojimo bausmę atlikti asmuo iš tiesų vengia. Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokią atsakomybės priemonę taikyti, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu. Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę nelaikytini atvejai, kai nuteistasis nesilaiko ar pažeidžia draudimus, nevykdo ar netinkamai vykdo įpareigojimus, pažeidžia atsiskaitymo tvarką ar neatsiskaito dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių.

Iš teikimo bylos matyti, kad Nuteistajam 2025 m. balandžio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės pabaiga 2026 m. sausio 25 d. Nuteistojo elgesį Probacijos tarnyba kontroliuoja nuo 2025 m. gegužės 26 d. Nuteistasis 2025 m. birželio 4 d. asmuo atvyko į Probacijos tarnybą, kur buvo supažindintas su laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka, teismo skirtu įpareigojimu bei atsakomybe už teismo skirto įpareigojimo nevykdymą, jam sudarytas priežiūros planas (a. b. t. 1, b. l. 17-20). Iš teikimo matyti, kad Nuteistasis iš esmės nevykdo jam skirto vienintelio teismo įpareigojimo, t. y. atlyginti padarytą 1 000 Eur žalą nukentėjusiajam. Tą padaryti Nuteistasis turėjo iki 2025 m. gegužės 17 d. Iš Probacijos tarnybos teikimo matyti, kad Nuteistajam buvo suteikta ne viena galimybė įvykdyti teismo skirtą įpareigojimą – nuo 2025 m. birželio 4 d., kuomet pastarasis atvyko į Probacijos tarnybą, jam buvo suteikti daugiau nei trys papildomi mėnesiai minėtam įpareigojimui įvykdyti, tuo pačiu, pateisinti parodytą pasitikėjimą, tačiau Nuteistasis iki šiol neatlygino net dalies turtinės žalos. Teismo posėdyje, išklausiusi Nuteistojo paaiškinimų, Institucijos atstovė nurodė sutinkanti, jog Nuteistajam būtų suteikta galimybė įvykdyti minėtą įpareigojimą, prašė skirti ir kitą įpareigojimą.

Kitaip tariant, Institucijos atstovė pirminio teikimo, kuriuo prašė pakeisti laisvės apribojimo bausmę į areštą, nepalaikė, teismo posėdyje prašė skirti Nuteistajam papildomą įpareigojimą.

Pagal BK 48 straipsnio 7 dalį, laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Probacijos tarnyba gali kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo ar papildomų sąlygų nustatymo, jeigu kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus arba jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų.

Įvertinęs bylos medžiagą, teismas sutinka, kad Nuteistojo elgesys priežiūros laikotarpiu nebuvo nepriekaištingas, kadangi pastarasis taip ir neįvykdė jam skirto įpareigojimo atlyginti žalą nukentėjusiajam. Tą neabejotinai patvirtina Probacijos tarnybos teikime pateikti duomenys. Visgi, pastebėtina, jog priežiūros laikotarpiu kitų pažeidimų nebuvo fiksuota, naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta, administracine tvarka pastarasis nebaustas. Nuteistasis bendradarbiavo su Probacijos tarnyba, o teismo posėdyje išreiškė norą atlyginti žalą, paaiškino, kad ją galėtų atlyginti pinigus pervesdamas pinigus per mamos sąskaitą, turi darbinės patirties. Užimtumo tarnyboje nesiregistravo, nes 2025 m. gegužės 13 d. darbo paieška buvo nutraukta be teisės registruotis 6 mėnesius (a. b. t. 1, b. l. 9-14, 19).

Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme (toliau – ir PĮ) įtvirtintas probacijos tikslas yra užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą (PĮ 4 straipsnio 1 dalis). Vienas iš probacijos principų įtvirtina siekį ne tik probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros, bet ir jo priežiūros, kuri turi būti pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių. Pabrėžtina, kad sprendžiant laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į arešto bausmę klausimą, surinktus duomenis būtina vertinti ne tik formaliai, bet vadovautis ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais. Proporcingumo principo esmė yra ginti žmogaus teises nuo pernelyg didelio valstybės vykdomo žmogaus teisių ribojimo, kiekviena skiriama nuobauda turi būti adekvati padarytam nusižengimui.

Pirmiau aptartos aplinkybės, be kita ko, vertinant tai, jog laisvės apribojimo bausmės pabaiga numatyta 2026 m. sausio 25 d., rodo, kad Nuteistasis nori savo elgesį keisti tinkama linkme ir dar gali sėkmingai įvykdyti jam skirtą teismo įpareigojimą, todėl konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju būtų neproporcinga laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Kita vertus, atsižvelgdamas į teismo posėdyje nustatytas aplinkybes, teismas pritaria Probacijos tarnybos atstovės, prokurorės bei Nuteistojo gynėjo pozicijai, kad nagrinėjamu atveju, siekiant padėti Nuteistajam tinkamai laikytis bausmės vykdymo sąlygų bei užtikrinti nukentėjusio asmens interesus, tikslinga Nuteistajam skirti papildomą įpareigojimą – pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis. Atskirai pastebėtina, kad buvo minėta, jog Užimtumo tarnyboje darbo Nuteistajam paieška 2025 m. gegužės 13 d. buvo nutraukta be teisės registruotis 6 mėnesius. Atsižvelgiant į tai, dalis šia nutartimi papildomai skiriamo įpareigojimo, t. y. kiek tai susiję su registravimusi Užimtumo tarnyboje, gali būti vykdoma po 2025 m. lapkričio 13 d., jeigu iki to laiko Nuteistasis nesusirastų darbo savo pastangomis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353, 362, 364 straipsniais, Lietuvos Respublikos probacijos tarnybos įstatymo 29 straipsniu,

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus teikimą tenkinti iš dalies.

Paskirti nuteistajam E. A. papildomą įpareigojimą, numatytą BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte – pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.