Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-05-14 · Byla Nr. ATP-298-557/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-14
Bylos Nr.
ATP-298-557/2014
Teisminio proceso Nr.
4-46-3-00018-2014-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Linas Pauliukėnas
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-298-557/2014Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00018-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 45.4.; 50.1.1.;
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 14 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. B. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. nutarimo, kuriuo A. B. nubaustas pagal ATPK 130² str. 4500 Lt dydžio bauda su transporto priemonės konfiskavimu, pagal ATPK 187 str. 1 d. 600 Lt dydžio bauda. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 4500 Lt dydžio bauda su transporto priemonės – automobilio „Lexus RX 300”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Išnagrinėjęs bylą, teisėjas

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. 2013-12-20 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2013 m. gruodžio 20 d. 01.05 val. Vilniaus g. Pagėgiuose vairavo automobilį „Lexus RX 300“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis – 1,69 ‰ girtumo laipsnis, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kai metų bėgyje buvo baustas pagal ATPK 129 str. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. Taip pat A. B. pasipriešino uniformuotam policijos pareigūnui, einančiam jam pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas. Tokie A. B. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 130² str., 187 str. 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. nutarimu A. B. nubaustas pagal ATPK 130² str. 4500 Lt dydžio bauda su transporto priemonės konfiskavimu, pagal ATPK 187 str. 1 d. 600 Lt dydžio bauda. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 4500 Lt dydžio bauda su transporto priemonės – automobilio „Lexus RX 300”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu A. B. prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 130² str., 187 str. 1 d. nutraukti, nesant administracinių teisės pažeidimų įvykio ir sudėties. Nurodo, kad Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas netinkamai ir nevisapusiškai ištyrus byloje surinktus įrodymus, neteisingai ir vienpusiškai juos įvertinus bei padarius tarpusavyje visiškai prieštaringas išvadas, todėl turi būti panaikintas. Administracinės bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad automobilį „Lexus RX 300“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2013-12-20 apie 01.05 val. Pagėgių m. vairavo jis. Mano, kad teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, ją išnagrinėjo formaliai, rėmėsi vien tik policijos patrulių neobjektyviais ir vienas kitam prieštaraujančiais parodymais. Vertinant byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti tiek policijos pareigūnų surinktos administracinės bylos medžiagą, tiek teisminio nagrinėjimo metu papildomai surinktą ir pateiktą administracinės bylos medžiagą, teismas turėjo ją tarpusavyje palyginti ir pašalinti prieštaravimus. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, vadovavosi tik policijos pareigūnų surinkta medžiaga, visiškai nevertino teismo metu paaiškėjusių aplinkybių bei surinktų papildomų įrodymų, jį apkaltinantį nutarimą priėmė remdamasis vien tik policijos pareigūnų parodymais, kurie, kaip paaiškėjo teisminio proceso metu, yra neobjektyvūs, vienas kitam labai prieštaraujantys, o prieštaravimai nepašalinti. Pirmosios instancijos teismas nesurinko objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kurių pagrindu jis galėtų būti patrauktas administracinėn atsakomybėn, o priimdamas nutarimą padarė tik prielaidas, kurių pagrindu jį ir nubaudė.

Tauragės rajono apylinkės teismas, teisminio nagrinėjimo metu skirdamas ypatingą dėmesį policijos pareigūnų tarnybiniams pranešimams, nukrypo nuo įrodymų vertinimo pagrindinio principo. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai, kuriais pirmosios instancijos teismas ir turėjo vadovautis. Teismas, įvertindamas policijos pareigūnų R. S. ir A. D. parodymus kaip patikimus, nes jie nuoseklūs, išsamūs, vieni kitiems neprieštaraujantys, neatkreipė dėmesio į tai, kad šių pareigūnų parodymai identiškai išdėstyti tik tarnybiniuose pranešimuose, kas paaiškina tą faktą, kad tarnybiniai pranešimai surašyti tuo pačiu kompiuteriu, tik pakeičiant pareigūnų pavardes. Akivaizdu, kad tokiu atveju parodymai ir negali skirtis (sakiniai vienodi, mintys vienodos, net eilučių vietos atitinka viena kitai). Tačiau teisminio nagrinėjimo metu šių pareigūnų parodymai iš esmės išsiskyrė. Policijos pareigūnas A. D. negalėjo pasakyti, kokios spalvos buvo automobilis, kurį tariamai jis vairavo. Posėdžio metu šis pareigūnas aiškiai pasakė, kad jo kolega R. S., pamatęs automobilį „Lexus RX 300“, jam pasakė, jog šį automobilį galimai vairuoja A. B. ir neturi teisės vairuoti transporto priemonių. Šis pareigūnas teismo posėdžio metu taip pat negalėjo atsakyti, kokiu atstumu buvo nuo tariamai jo vairuojamo automobilio, kai automobilis sustojo. Teisme paaiškėjo dar vieni policijos pareigūnų prieštaringi parodymai, jog Vytauto g., kurioje sustojo tariamai jo vairuojamas automobilis, buvo apšviesta, todėl A. D. matė, kaip iš automobilio vairuotojo pusės išlipo būtent jis. Tačiau tai, kad Vytauto g. nebuvo apšviesta, patvirtino pareigūnas R. S.. Šie svarbūs prieštaravimai nebuvo pašalinti. Tauragės rajono apylinkės teismas absoliučiai nesiaiškino ir netyrė labai svarbios aplinkybės, kad nakties metu, tamsoje, automobiliams prasilenkiant vienas su kitu, su įjungtom abiejų automobilių šviesom, neįmanoma įžiūrėti, koks asmuo sėdi prie automobilio vairo, net žinant vairuotojo lytį jį būtų sunku identifikuoti.

Teismas nepagrįstai nevertino ir atmetė liudytojų G. V., R. Ž., A. J. parodymus konstatuodamas, kad šie liudytojai yra jo draugai ir, tikėtina, yra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl duoda jam palankius parodymus. Šios teismo nurodytos išvados neturi jokio pagrindo, jos padarytos remiantis prielaidomis, nes posėdžio metu jis aiškiai pasakė, kad pažįstami yra tik su A. J., o G. V. jis nepažįsta visiškai, R. Ž. tik žino, kad toks yra, tačiau nebendrauja. Šių liudytojų parodymai yra išsamūs, vieni kitiems neprieštarauja, aiškiai nurodo įvykių seką, o tai, kad jie prieštarauja policijos pareigūnų parodymams, tai savaime suprantama, nes policijos pareigūnai, nors ir atsiradus prieštaravimams tarp jų pačių parodymų, siekia jį apkaltinti.

Pirmosios instancijos teismas nutarime taip pat visiškai nepasisakė ir nevertino jo pateiktos schemos su Pagėgių miesto gatvių išdėstymu, kurioje aiškiai matyti ir posėdžio metu pabrėžė, kad nuo A. J. namų iki jo namų yra tiesesnis ir saugesnis kelias nei tas, kuriuo važiavo G. V.. Teismas neatkreipė dėmesio į jo teiginį, kad jei automobilį būtų vairavęs jis, tai būtų važiavęs tiesesniu ir saugesniu bei žymiai artimesniu keliu, o G. V. važiavo aplink todėl, kad pravažiavo šį keliuką. Teismas netyrė tos aplinkybės.

Visa įvykių eiga ir aplinkybės, jų chronologiškumas bei laiko intervalai, liudytojų parodymai prieštarauja teismo padarytoms išvadoms, kad automobilį vairavo jis. Nepagrįstai kaip neginčijamas įrodymas yra pripažintas policijos pareigūnų darytas garso įrašas, kuriame girdėti, kad jo mama paminėjo, jog jis turėjo parvežti draugę, todėl vairavo automobilį. Ši aplinkybė nebuvo tiriama iš viso. Teismui nesurinkus pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad transporto priemonę vairavo jis, jis buvo nubaustas vien už tai, kad turi automobilį ir kažkas juo jį vežė.

Pirmosios instancijos teismas nesigilino ir neatkreipė dėmesio į labai svarbią aplinkybę, kad tariamas jo pasipriešinimas yra išprovokuotas pačių policijos pareigūnų veiksmais. Tai neginčijamai įrodo ir policijos pareigūnų darytas garso įrašas, kuriame girdėti, kad jis buvo ištisai provokuojamas policijos pareigūnų, jam vis buvo „siūlomas“ elektros impulsas tazeriu. Sutinka, kad policijos pareigūnų reikalavimų nenorėjo vykdyti, keikėsi, bet tai irgi buvo iššaukta pareigūnų veiksmais. Be jokio pagrindo jam iš karto buvo uždėti antrankiai, jie buvo suveržti, vos ne valandą jų niekas neatleido, o kai atėjusiai mamai pasidarė bloga ir ji nuvirto, policijos pareigūnai nesiėmė jokių priemonių jos sveikatai patikrinti. Tik jam susinervinus, pareigūnai atitinkamai pradėjo reaguoti į situaciją, kad reikia kviesti greitąją jo mamai, o tokie jo veiksmai buvo įvardinti kaip pasipriešinimas policijos pareigūnams.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Iš to seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad A. B. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus. Pripažindamas A. B. kaltu apylinkės teismas, priešingai negu teigia apeliantas, tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus, teismo išvados dėl pažeidėjo kaltės padarius inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus pagrįstos, priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus įrodymus.

Nors apeliantas A. B. kategoriškai neigia įvykio metu vairavęs automobilį „Lexus RX 300“, nurodo, kad jį vairavo liudytojas G. V., ir pastarasis to neneigia (b. l. 57), o liudytojai A. J. ir R. Ž. teismo posėdyje (b. l. 57-58) patvirtino matę, kad už A. B. priklausančio automobilio vairo sėdo ir išvažiavo G. V., šie administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. bei jo gynybos liudytojų parodymai yra visiškai paneigti kitais byloje surinktais įrodymais. Todėl teismas A. B. parodymus laiko jo gynybine versija, siekiant išvengti griežtos administracinės nuobaudos, o minėtų liudytojų parodymus laiko siekiu padėti A. B. išvengti administracinės atsakomybės ir atmeta, kaip aiškiai neatitinkačius tikrovės.

A. B. versiją, neva automobilio įvykio metu jis nevairavo, visiškai paneigia liudytojų policijos pareigūnų A. D. bei R. S. paaiškinimai, išdėstyti jų tarnybiniuose pranešimuose, bei teismo posėdyje duoti parodymai, kurie yra nuoseklūs ir vieni kitiems neprieštarauja. Policijos pareigūnai A. D. ir R. S. savo tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 3-4, 5-6), be kita ko, nurodė, kad prasilenkiant su priešais atvažiuojančiu automobiliu „Lexus RX 300“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apšvietame kelio ruože pastebėjo, kad jį vairuoja A. B.. Bandant apsukti tarnybinį automobilį pastebėjo, kaip automobilio vairuotojas padidino greitį. Važiuojant paskui automobilį pastebėjo, kaip minėtas „Lexus“ pasuko į Žemaičių g., po to į Vytauto g., jiems priartėjus ir įjungus žybčiojančius raudonos ir mėlynos spalvos švyturėlius, automobilis staiga pasuko į kairįjį kelkraštį ir sustojo ant šaligatvio. Iš jo išlipęs automobilio vairuotojas leidosi bėgti, bet jis buvo pavytas ir sulaikytas netoli automobilio. Automobilyje „Lexus“ ir aplink jį kitų asmenų nebuvo. Apklausiamas teismo posėdyje (b. l. 38-39) liudytojas policijos pareigūnas R. S., be kita ko, taip pat parodė, kad dirbdamas su kolega A. D., patruliuodami nustatytu maršrutu prasilenkė su „Lexus“ automobiliu, kurį vairavo A. B.. Automobilis iš akių nebuvo paleistas. Iš mašinos išlipo vienas žmogus, A. B., daugiau niekas neišlipo. Jie aiškiai matė, kad išlipo šis žmogus. Automobilio rakteliai buvo pas jį. Kitų asmenų automobilyje nebuvo. Liudytojas policijos pareigūnas A. D. apklausiamas teismo posėdyje (b. l. 38) taip pat, be kita ko, parodė, kad Pagėgiuose ties mokykla prasilenkė su džipu „Lexus“. Automobiliu važiavo vienas asmuo. Jo kolega atpažino, kad automobilį vairuoja A. B.. Jis taip pat matė šito žmogaus veidą, nes tas kelio ruožas gerai apšviestas. Jis vienas sėdėjo automobilyje, jokio draugo nebuvo. Jo iš akiračio pametę nebuvo. Kai automobilis sustojo, matė, kaip iš vairuotojo pusės išlipo pilietis ir skubiu žingsniu ėjo nuo automobilio. Jų automobilis tuo metu galėjo būti 10-15 m atstumu, ir jie viską gerai matė. Tai buvo A. B..

Netikėti ar abejoti savo tarnybines pareigas atlikusių policijos pareigūnų parodymais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, jog policijos pareigūnai gali būti šališki ir, kaip teigia apeliantas, duoda neobjektyvius parodymus. Nenustatytas šių liudytojų suinteresuotumas melagingai apkalbėti A. B.. Pareigūnai teismo posėdyje (b. l. 38-39) pažymėjo, jog jokių piktumų A. B. atžvilgiu neturi. Tokių aplinkybių, kurios objektyviai pagrįstų pareigūnų šališkumą, jų suinteresuotumą A. B. apkaltinimu, nenurodė ir pats apeliantas, priešingai, jis teismo posėdyje (b. l. 37-38) patvirtino, kad asmeniškai nei vieno iš pareigūnų nepažįsta, nesutarimų su jais neturi.

Pagrindą tikėti liudytojų policijos pareigūnų parodymais duoda ir jų parodymų nuoseklumas. Pareigūnai nuo pat pradžių teigė, jog automobilį „Lexus RX 300“ įvykio metu vairavo būtent A. B., jie jį aiškiai matė, matė, kaip jis išlipo iš vairuotojo pusės, kito asmens automobilyje tikrai nebuvo. Nors apeliantas policijos pareigūnų parodymuose įžvelgia tam tikrus neatitikimus (policijos pareigūnas A. D. teismo posėdyje nurodė, kad Vytauto g., kurioje sustojo A. B. vairuojamas automobilis, buvo apšviesta, tuo tarpu policijos pareigūnas R. S. nurodė, kad Vytauto g. nebuvo apšviesta; be to, policijos pareigūnas A. D. teismo posėdyje tiksliai negalėjo įvardinti A. B. vairuoto automobilio spalvos, jis nurodė, kad tamsiai žalia ar pilka spalva, o pagal VĮ Regitra duomenų bazės informaciją, automobilis yra juodos spalvos, b. l. 15), tačiau tokie neesminiai neatitikimai neduoda pagrindo abejoti šių liudytojų parodymais, kadangi įtakos negalėjimui prisiminti tam tikrų smulkių įvykio aplinkybių bei detalių galėjo turėjo praėjęs laiko tarpas nuo įvykio iki šių liudytojų apklausos teismo posėdyje (pusantro mėnesio). Kartu pažymėtina, jog visiškai nepagrįstai A. B. teigia, kad pareigūnas A. D. teismo posėdžio metu negalėjo atsakyti, kokiu atstumu buvo nuo jo automobilio, kai automobilis sustojo, nes pareigūnas A. D. teismo posėdyje (b. l. 38) įvardijo, jog atstumas buvo 10-15 m. Policijos pareigūnas R. S. taip pat apytiksliai parodė (b. l. 38-39), jog važiavo 20 m atstumu nuo A. B.. Todėl laikoma, jog pakankamai nedidelis atstumas tarp policijos pareigūnų tarnybinio automobilio ir automobilio „Lexus RX 300“ bei apšvietimas (pareigūnas R. S. teismo posėdžio metu (b. l. 38-39) nurodė, jog A. B. automobilis, kai sustojo, buvo apšviestas jų tarnybinio automobilio ilgosiomis šviesomis) leido policijos pareigūnamas aiškiai pamatyti, kad iš automobilio vairuotojo pusės išlipo būtent A. B., ir joks kitas asmuo neišlipo.

Apeliantas taip pat teigia, jog nakties metu, tamsoje, automobiliams prasilenkiant vienam su kitu, su įjungtom abiejų automobilių šviesom, nebuvo įmanoma įžiūrėti, koks asmuo sėdi prie automobilio vairo. Tačiau pastebėtina, jog pareigūnas R. S. A. B. žinojo iš matymo darbo reikalais, jis jau buvo kartą jį sustabdęs vairuojant automobilį esant neblaiviam ir žinojo, kad A. B. neturi vairuotojo pažymėjimo (b. l. 38-39). Automobilis „Lexus RX 300“, kaip nurodė A. B. (b. l. 37-38), Pagėgiuose tėra vienas, todėl pareigūnas R. S. pagrįstai galėjo įtarti, kad jį vairuoja jo savininkas A. B., ir apie tai pasakė savo kolegai A. D.. Tai, kad automobilį „Lexus RX 300“ iš tikrųjų vairavo A. B., pareigūnai įsitikino jį sulaikę (b. l. 3-4, 5-6, 38-39).

Tuo tarpu netikėti A. B. parodymais duoda pagrindo tai, kad jo parodymai nebuvo nuoseklūs, jo versijos kito. Jis savo pirminiame paaiškinime (b. l. 2) nurodė, kad ėjo naktį į automobilį pasiimti cigarečių, einant link namų privažiavo policija ir apkaltino jį automobilio vairavimu. Apklausiamas teismo posėdyje (b. l. 37-38) jis iškėlė naują versiją, kad įvykio metu jo automobilį vairavo G. V., o pastatęs automobilį ant šaligatvio, pabėgo. Nurodė, kad išduoti G. V. nenorėjo, nes jis neturi vairuotojo pažymėjimo. Apeliacinės instancijos teismas A. B. teikiamas versijas laiko jo pasirinkta gynybine versija siekiant išvengti griežtos administracinės nuobaudos. Nors liudytojas G. V. teismo posėdyje (b. l. 57) parodė, kad automobilį įvykio metu vairavo jis, tačiau tokie liudytojo G. V. parodymai, kaip aukščiau aptarta, aiškiai neatitinka tikrovės ir vertintini siekiu padėti A. B. išvengti griežtos administracinės atsakomybės. G. V. kaltę už A. B. prisiima vien dėl to, kad už vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemonių jam grėstų ženkliai švelnesnė nuobauda, negu A. B. už vairavimą esant neblaiviam, neturint teisės vairuoti transporto priemonių ir esant baustam pagal ATPK 129 str. Anot A. B., nepagrįstai apylinkės teismas šio liudytojo parodymus vertino kaip suinteresuoto jam padėti asmens, nurodo, jog jis G. V. nepažįsta visiškai. Tačiau tokiais argumentais A. B. prieštarauja pats sau, nes jeigu jis G. V. visiškai nepažįsta, teigdamas, kad jo automobilį „Lexus RX 300“ įvykio metu vairavo G. V., jis akivaizdžiai meluoja. Jeigu A. B. G. V. visiškai nepažįsta, nelogiški tampa ir jo teismo posėdžio metu (b. l. 37-38) duoti parodymai, kad nenorėjo policijos pareigūnams išduoti G. V.. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į A. B. parodymų nenuoseklumą bei prieštaringumą, laiko, jog G. V. ir A. B. yra pažįstami, be to, G. V. taip pat yra ir A. B. labai gero draugo A. J. pažįstamas (b. l. 57-58), o A. B. versija, neva G. V. nepažįsta, laikytina siekiu įtikinti teismą, jog G. V. nėra suinteresuotas šios bylos baigtimi. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į liudytojų G. V., A. J. bei R. Ž. ryšį su A. B., visiškai sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad šie liudytojai yra suinteresuoti duoti tokius parodymus, kurie padėtų A. B. išvengti administracinės atsakomybės, todėl juos atmeta kaip prieštaraujančius kitiems byloje surinktiems įrodymams ir aiškiai neatitinkančius tikrovės.

Aplinkybę, kad automobilį „Lexus RX 300“ įvykio metu vairavo būtent A. B., patvirtina ir byloje pateiktas garso įrašas (b. l. 43), kuriame aiškiai girdisi, kaip A. B. mama A. B. pasakė, jog sūnus A. B. turėjo parvežti draugę. A. B. teismo posėdyje perklausant garso įrašą (b. l. 59) neginčijo, kad tai jo mamos balsas, to jis neginčija ir savo apeliaciniame skunde, tik teigia, jog jo mamos nurodyta aplinkybė nebuvo tiriama. Tačiau pastebėtina, jog nors ir nebuvo tirtos aplinkybės, ar A. B. namo važiavo kažkur tai nuvežęs savo draugę, tai esminės reikšmės bylai neturi, kadangi svarbus pats vairavimo faktas, o ne važiavimo tikslas.

Taip pat atmestina A. B. versija, kad jeigu jis būtų vairavęs automobilį, būtų važiavęs tiesesniu ir saugesniu bei žymiai artimesniu nuo A. J. namų keliu, o G. V., nežinodamas kelio, pražiaviavo keliuką. Nėra iki galo nustatyta, iš kur įvykio metu važiavo A. B., nes jo ir jo gynybos liudytojų parodymai atmetami. Nepaneigta, kad A. B. galėjo pats pravažiuoti tiesesnį ir artimesnį keliuką, todėl važiavo aplinkeliu, o galimai jis grįžo, kaip kad garso įraše teigia jo mama, iš draugės (ši versija taip pat nebuvo paneigta), todėl ir važiavo kitu keliu.

Remdamasis aukščiau aptartu, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, ir A. B. kaltės klausimu padarius ATPK 130² str. numatytą administracinį teisės pažeidimą padarė pagrįstas bei faktines bylos aplinkybes visiškai atitinkančias išvadas. Jo kaltė padarius šį pažeidimą visiškai įrodyta liudytojų policijos pareigūnų parodymais, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, garso įrašu, alkotesterio parodymų kvitu, pažyma apie asmens baustumą (b. l. 3-4, 5-6, 7, 12-13, 38-39).

Apeliantas A. B. taip pat neigia padaręs ATPK 187 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, anot jo, policijos pareigūnai savo veiksmais – ištisai jį provokavo, siūlė elektros impulsą tazeriu, uždėjo antrankius, nesiėmė jokių priemonių jo mamos sveikatai patikrinti - išprovokavo jo veiksmus – pasipriešinimą, pareigūnų reikalavimų nevykdymą, keikimąsi, todėl už tai jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Tačiau tokie apelianto argumentai visiškai nepagrįsti.

Iš policijos pareigūnų A. D. ir R. S. tarnybinių pranešimų (b. l. 3-4, 5-6) matyti, jog A. B. policijos pareigūnams pradėjo priešintis jau tuomet, kai buvo sulaikytas tik išlipęs iš automobilio. Tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, jog vedant A. B. link tarnybinio automobilio, vairuotojas pradėjo aktyviais veiksmais priešintis, bandė ištrūkti. Jis buvo perspėtas, kad jei nevykdys teisėtų reikalavimų ir toliau priešinsis, bus panaudota spec. priemonė antrankiai ir fizinė prievarta. Tačiau jis toliau aktyviais veiksmais priešinosi, bandydamas ištrūkti. Vairuotojo atžvilgiu panaudojus spec. priemonę antrankius bei spec. priemonę dujas, vyriškis buvo pasodintas į tarnybinį automobilį. Iš minėtų tarnybinių pranešimų matyti, jog A. B. policijos pareigūnams priešinosi ir po to, kai jau buvo atvykę medikai ir suteikę pagalbą A. B. mamai. Nurodyta, jog pareigūnams paprašius A. B. eiti kartu su jais, jis pradėjo juos plūsti necenzūriniais žodžiais, nereagavo į jų perspėjimus, bandė užsidaryti kitame kambaryje. Jis buvo vėl sulaikomas, tačiau dar agresyviau bandė ištrūkti, aktyviais veiksmais priešinosi, neleido uždėti antrankių, stumdė pareigūnus nuo savęs. Teismo posėdyje (b. l. 38-39) liudytojas policijos pareigūnas A. D. patvirtino, kad bandant sulaikyti sprunkantį pilietį jis aktyviais veiksmais bandė pasprukti. Gavo panaudoti spec. priemones, kad sulaikytų pilietį. Taip pat nurodė, kad tuo metu, kai jau buvo atvykusi greitoji pagalba, jie vėl bandė A. B. išsivežti, tada jis vėl pradėjo gąsdinti kolegą, vėl turėjo panaudoti spec. priemones, kad atsivestų jį į tarnybinį automobilį. Liudytojas R. S. teismo posėdyje (b. l. 38-39) taip pat parodė, kad A. B. sulaikomas nesidavė, priešinosi, neleido uždėti antrankių. Jis neigė, kad vairavo automobilį, priešinosi, nevykdė teisėtų reikalavimų, todėl buvo panaudotos spec. priemonės – dujos ir antrankiai. Aktyviais veiksmais atsisakė su jais eiti. Kai parvedė A. B. mamą į namus, tada A. B. vėl nevykdė jų teisėtų reikalavimų, nėjo su jais į tarnybinį automobilį, teko panaudoti spec. priemones.

A. B. teismo posėdžio metu (b. l. 37-38) taip pat pripažino, kad priešinosi policijos pareigūnams, parodė, kad pareigūnai norėjo jį areštuoti, jis priešinosi, nes jis nieko nepadarė. Jis nenorėjo, kad jam uždėtų antrankius, jį pareigūnai parvertė ant šaligatvio, jis nesileido, kad jam uždėtų antrankius. Jį ėmė piktumas, kodėl jį ima, jeigu jis nieko nepadarė. Po to, kai atvažiavo greitoji ir suteikė pagalbą jo mamai, pareigūnai vėl jį norėjo išsivesti iš namų, laužė jam rankas, norėjo uždėti antrankius, jis nesileido.

Aukščiau aptartais įrodymais įrodyta, jog automobilį „Lexus RX 300“ įvykio metu vairavo būtent A. B., todėl jam, priešingai negu jis teigia, gerai buvo žinoma, kodėl pareigūnai bandė jį sulaikyti. Nenustatyta, kad pareigūnai būtų jį provokavę, priešingai, garso įraše (b. l. 43) girdėti, kad priešiškai ir provokuojančiai elgėsi pats A. B.. Todėl A. B. veiksmai – aktyvus nevienkartinis priešinimasis policijos pareigūnams, bandymas ištrūkti, priešinimasis ir po perspėjimų, neleidimas uždėti antrankių – teisingai buvo kvalifikuoti pagal ATPK 187 str. 1 d. kaip pasipriešinimas policijos pareigūnams.

A. B. kaltė dėl jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų padarymo visiškai įrodyta ir abejonių nekelia. Pripažįstama, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir A. B. kaltės klausimu padarė pagrįstas bei faktines bylos aplinkybes visiškai atitinkančias išvadas. Apeliacinio skundo argumentai A. B. kaltės klausimu neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas. Apeliacinio skundo ribose nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. B. apeliacinio skundo netenkinti ir Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Linas Pauliukėnas