- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-25
- Bylos Nr.
- eII-1088-1201/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01069-2025-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Božena Mozūraitienė
- Nukentėjusysis
- A. G.
- Pažeidėjas
- J. J.
- Advokatai
- Jonė Smilgevičiūtė
- Kategorijos
- 17.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui J. J. ir jo atstovams advokatams Jonei Smilgevičiūtei ir Laisviui Margaičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. J. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą) 2025 m. birželio 11 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-14315-2025 (toliau – ir Skundžiamas nutarimas) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. birželio 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-14315-2025 J. J. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta 65 Eur bauda. Ši administracinė nuobauda J. J. paskirta dėl to, kad jis 2025 m. vasario 12 d. 15.01 val., Prūsų g. 26A, Vilniuje, vairuodamas automobilį VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, prieš persirikiuodamas iš antros eismo juostos į pirmą (lėtėjimo) eismo juostą neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio pirma (lėtėjimo) eismo juosta važiuojančiam automobiliui BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). ir su juo susidūrė, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 ir 101 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
2. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. J. skunde prašo panaikinti Skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
3. Skunde nurodoma, kad 2025 m. vasario 12 d., apie 15.00 val., J. J. vairavo automobilį VW ir judėjo Tūkstantmečio g. link „Circkle K“ degalinės, esančios Prūsų g. 26A, Vilniuje. Važiuodamas jam skirta eismo juosta, prieš pradėdamas posūkio manevrą lėtindamas greitį, rodydamas posūkio signalą, pasukdamas galvą į dešinę ir žiūrėdamas į dešinį veidrodėlį, nematė automobilio BMW ir dėl to leistinoje vietoje persirikiavo į lėtėjimo juostą pačioje šios juostos pradžioje. Iki lėtėjimo juostos, skirtos pasukti į degalinę, pradžios yra brūkšniuotas kelio ruožas, kuriuo važiuoti draudžiama. Jau būdamas lėtėjimo juostoje, pajuto smūgį į automobilio galą – į jo variuojamą automobilį atsitrenkė automobilis BMW. Dėl smūgio į galinę dalį jo vairuojamas automobilis, pirmiausia, priekiniu dešiniuoju kampu atsitrenkė į apsauginį kelio atitvarą, nuo smūgio vertėsi ant kairiojo šono ir kurį laiką slydo važiuojamąja kelio dalimi pirmine judėjimo kryptimi. Galiausiai, atsitrenkęs į kairės eismo juostos bortelį, atsivertė atgal ant ratų ir sustojo. Skundžiamame nutarime nustatyta, kad brūkšniuotas kelio ruožas nuo smūgio vietos yra nutolęs 10–15 m. Šiuo atveju smūgio vieta yra matoma įvykio vietos nuotraukose, tai yra kelio atitvaras, ant kurio matyti įlenkimas. Pareiškėjo teigimu, akivaizdu, kad šiuo atveju automobilio BMW vairuotojas važiavo per brūkšniuotą kelio ruožą, kuriuo draudžiama važiuoti, nesilaikė saugaus atstumo bei greičio. Kadangi jo vairuojamo automobilio, kurio ilgis viršija 5 m, priekis atsitrenkė į apsauginį atitvarą maždaug 10–15 m nuo lėtėjimo juostos pradžios, būtina įvertinti ir bendrą abiejų automobilių ilgį bei jų judėjimo kryptį. Automobilio BMW ilgis yra apie 3 m, tad vien statinis bendras abiejų transporto priemonių ilgis sudaro apie 8 m. Po smūgio jo vairuojamas automobilis buvo ne tik fiziškai pastumtas, bet ir įgijo papildomą pagreitį, nes smūgis buvo suduotas iš galo. Be to, abu automobiliai tuo metu judėjo ta pačia kryptimi. Tokiu būdu, susumavus automobilių ilgius ir įvertinus judėjimą, gaunama daugiau nei 15 m, todėl automobilis BMW neišvengiamai atsiduria vietoje, kuria važiuoti draudžiama, o lėtėjimo juostoje jis, tikėtina, atsidūrė jau po susidūrimo. Kadangi prieš pat smūgį nesigirdėjo jokio stabdymo garso, pareiškėjas mano, kad automobilio BMW vairuotojas nestabdė ir greičio nelėtino, o siekė dideliu greičiu dešine puse ne pagal KET reikalavimus aplenkti pagal KET reikalavimus judančius automobilius. Jo vairuoto automobilio apgadinimai yra ir galinio bamperio dešiniame kampe, kas reiškia, kad jis jau buvo persirikiavęs. Jeigu būtų nepraleidęs automobilio BMW, jau esančio lėtėjimo juostoje, susidūrimas būtų įvykęs į šoninę dalį, o ne į galą, o smūgis priekine dalimi į atitvarą būtų buvęs daug arčiau degalinės. Kita vertus, jeigu jis būtų nedavęs kelio automobiliui BMW, į kelio atitvarą turėjo atsitrenkti automobilis BMW, o ne atvirkščiai. Pareiškėjo įsitikinimu, jeigu automobilio BMW vairuotojas būtų laikęsis KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Taigi, būtent automobilio BMW vairuotojo veiksmai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvis negali visada tikėtis, kad kitas eismo dalyvis pažeis KET reikalavimus ir bus ten, kur būti negali. J. J. yra aktyvus eismo dalyvis jau 23 metus. Per visą tą laiką nebuvo sukėlęs jokio eismo įvykio. Visuomet vairuoja saugiai ir pagal taisykles.
4. Skunde pažymima, kad eismo įvykio medžiagoje nėra jokios informacijos apie tai, kurioje tiksliai kelio vietoje įvyko pirmasis smūgis (susidūrimas), kokie buvo abiejų automobilių greičiai, koks buvo automobilio BMW stabdymo kelias (jeigu iš viso buvo) ir pan. Iš byloje esančio vaizdo įrašo, pareiškėjo vertinimu, akivaizdu, kad įvykio vietoje buvusiems pareigūnams taip pat nebuvo aišku, nei kaip įvyko eismo įvykis, nei kas dėl jo kaltas. Esant tokiai situacijai, pareigūnai privalėjo detaliau fiksuoti visas eismo įvykio aplinkybes, tačiau to nepadarė.
Atsiliepimas
5. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime prašo Skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.
6. Atsiliepime nurodoma, kad įvykio vietoje darytos nuotraukos, fiksuojančios automobilių padėtį ir jų apgadinimo pobūdį, abiejų vairuotojų paaiškinimai, patvirtina, kad eismo įvykio metu pareiškėjas, vairuodamas automobilį VW, persirikiavo į lėtėjimo juostą neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, ir tokiu būdu neužtikrino pirmumo teisės tuo metu dešine eismo juosta važiavusiam automobiliui BMW. Pirminis smūgis užfiksuotas automobilio VW galiniame dešiniajame šone, o BMW – kairiame priekiniame kampe. Šie apgadinimai, matomi įvykio vietos nuotraukose, aiškiai rodo, kad automobilio VW vairuotojas atliko manevrą, kertantį automobilio BMW važiavimo kryptį, ir tai buvo pagrindinė susidūrimo priežastis. Nuotraukose fiksuoti apgadinimai taip pat paneigia skundo argumentą, kad smūgis įvyko jau po persirikiavimo į lėtėjimo juostą ir buvo į automobilio VW galinę dalį – faktiniai duomenys akivaizdžiai rodo, jog susidūrimas įvyko automobiliui VW dar nebaigus persirikiavimo manevro, smūgis įvyko manevro metu. Be to, atstumas nuo smūgio vietos iki skunde minimų brūkšniuotų juostų – apie 10–15 m (patikslinus minėtą informaciją, Vilniaus miesto techninių eismo reguliavimo priemonių informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad nuo įvykio vietos iki KET 3 priedo 1.8 linijos pradžios yra apie 44,5 m), o tai paneigia teiginį, kad automobilis BMW važiavo per ištisinę ar draudžiamą liniją. Pareiškėjas, kaip atidus ir rūpestingas eismo dalyvis, turėjo pareigą keičiant važiavimo kryptį įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Akivaizdu, jog jis to nepadarė, todėl yra pagrįstai nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį.
7. 2025 m. rugsėjo 12 d. administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. J. atstovė advokatė Jonė Smilgevičiūtė pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose išdėstyti dirbtinio intelekto pagalba sumodeliuoti eismo įvykio scenarijai.
8. 2025 m. rugsėjo 15 d. nukentėjusysis A. G. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, nurodydamas, kad į lėtėjimo juostą persirikiavo teisėtai, kai tik baigėsi ištisinė linija, visi keturi automobilio ratai buvo lėtėjimo juostoje, jokio važiavimo kelkraščiu ar draudžiamo manevro neatliko. Vos tik įvažiavus į lėtėjimo juostą (apie 15 m nuo jos pradžios), automobilis VW pradėjo rikiuotis į jį, neįsitikinęs manevro saugumu ir nežiūrėdamas į veidrodžius. Pirmasis kontaktas buvo į automobilio BMW kairįjį priekinį ratą ir sparną. Smūgio pobūdis rodo, kad tai buvo būtent automobilio VW manevro pasekmė. Užvažiavęs ant automobilio BMW priekinio kairiojo rato, automobilis VW pašoko – dėl to ant ratlankio yra smūgio žymės, o pats ratlankis sulankstytas dėl stipraus prispaudimo. Be priekinio kairiojo ratlankio deformacijos, taip pat yra pažeidimų ant automobilio BMW dešiniųjų ratų: priekinis ir galinis dešinieji ratlankiai yra nutrinti į šaligatvio bortelį. Tai įrodo, kad automobilis VW užspaudė automobilį BMW prie atitvaro visu savo svoriu, dėl ko pastarojo ratai buvo trinami į bortelį. Minimas 44,5 m taškas nėra pirminio susidūrimo vieta. Pirminis susidūrimas įvyko gerokai anksčiau – vos 15 m nuo lėtėjimo juostos pradžios, todėl visi greičio ar trajektorijos skaičiavimai, atlikti laikant 44,5 m tašką pirminio susidūrimo vieta, yra netikslūs ir klaidinantys. Automobilis BMW važiavo leistinu greičiu (80 km/val.) Automobilis VW, rikiuodamasis į lėtėjimo juostą, mažino greitį, todėl apvirtimui nereikėjo nei didelio greičio, nei labai stipraus smūgio – pakako spaudimo į automobilio BMW ratą ir prispaudimo prie atitvaro-bortelio. Pagal KET 111 punktą vairuotojas, norėdamas persirikiuoti, privalo įsitikinti, kad tai saugu ir netrukdys kitam eismui. Automobilio VW vairuotojas šios pareigos neįvykdė – pradėjo rikiuotis, kai automobilis BMW jau buvo lėtėjimo juostoje, todėl dėl eismo įvykio kilimo yra atsakingas automobilio VW vairuotojas.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. J. parodė, kad nuo Naujininkų važiavo autobusiuku į degalinę. Nusileido, apvažiavo „salą“, t. y. vietą, kuria draudžiama važiuoti, rodė posūkį, rikiavosi lėtėjimo juostos pradžioje ir pajuto smūgį, pajuto, kad jį neša į priekį, autobusiukas užšoko ant atitvaro, atsitrenkė į jį dešiniu priekiniu kampu (nuotrauka 20250212_161048), apvirto ir čiuožė. Sustojo kitoje gatvės pusėje ir atvirto. Jis išlipo pro langą ir tik tada pamatė, kad stovi automobilis BMW, iš pradžių nematė, kas į jį atsitrenkė. Kadangi rikiavosi po truputį, smūgis buvo į galinio bamperio dešinį kampą, per visą apačią, į ratą iki pat durelių (nuotraukos 20250212_160049, IMG-20250629-WA0017). Smūgį į galą pajuto, kai jau buvo persirikiavęs. Kai rikiavosi į lėtėjimo juostą, nematė automobilio BMW. Išvažiuojant iš degalinės įdėmiau žiūrėtų, nes ten greitis, o įvažiuojant dirstelėjo – nieko nėra, nes tuo „apendiksu“ galima tik su spec. transportu važiuoti. Jo greitis buvo apie 60 km/val., pradėjo stabdyti, nes į degalinę neįvažiuosi dideliu greičiu. Automobilis BMW jį kliudė kaire dalimi. Jei jis būtų kliudęs automobilį BMW, šis būtų dešine puse užšokęs ant borto (nuotrauka 20250212_161031). Mano, kad tai ne jo dryžiai ant dangos, gal jie yra iš kažkur kitur (nuotrauka 20250212_161240).
10. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. J. atstovė advokatė J. Smilgevičiūtė prašė panaikinti Skundžiamą nutarimą ir nurodė, kad J. J. neturi administracinių nuobaudų, nebent už „parkingą“. Ši byla yra apie tai, kad yra nebaudžiamas kito žmogaus chuliganiškas vairavimas, kuris galėjo J. J. kainuoti gyvybę. Viskas vyko greitkelyje, jei tuo metu, kai autobusiukas vertėsi, būtų greitai važiavęs sunkiasvoris automobilis, jis galėjo būti visiškai nublokštas. Dėl aplaidaus policijos darbo kaltė perkeliama žmogui, kuris vairuoja daug metų ir atsargiai. Šioje situacijoje jo kaltės nėra. J. J. nusileido iš Naujininkų į Tūkstantmečio g., jis čia gali važiuoti lėtai. Nukentėjusysis, kuris važiavo be teisių, mėgsta greitį, pasižiūrėjus „Facebook“ profilį – motociklai. Jis turėjo būti toli arba antroje eismo juostoje. Toliau prasideda salelė, kuria negalima važiuoti. Ji yra gan trumpa. Kad sukelti tokį smūgį, reikia atvažiuoti per tą salelę. Klausimas, ar nukentėjusysis turėjo planą važiuoti į degalinę, atstovės teigimu, jis galimai iš dešinės pusės bandė atlikti chuliganišką lenkimą. Niekas nenustatė, kur įvyko pirminis smūgis. Policija iš pradžių suskaičiavo 10–15 m, atstovė išmatavo 30 m, policija atsiliepime rašo, kad 44,5 m. Jeigu žiūrėti variantą 10–15 m, pridėjus autobusiuko ir automobilio BMW ilgį, greitį, smūgį, išeina, kad automobilis BMW turėjo atvažiuoti per draudžiamą vietą. Jei jis nebūtų atvažiavęs per salelę, eismo įvykio nebūtų. Jeigu, anot jo, jis įsirikiavo normaliai, o J. J. jį stūmė, turėtų būti ne 10, ne 15, ne 45 m, kuriuos policija suskaičiavo. Pagal dirbtinio intelekto apskaičiavimus, turi būti mažiausiai 70 m, kad automobilis BMW jau būtų pilnai persirikiavęs, o autobusiukas rikiuotųsi ir jo nepastebėtų. Pagal visus skaičiavimus, jis atlėkė per ten, kur yra draudžiama. Pirmasis smūgis yra į galą, o ne į šoną. Tai yra jaunas žmogus, mėgstantis greitį, vairuojantis galiniais ratais vedamą automobilį. Jeigu būtų taip, kaip jis sako, jis būtų trenkęsis į bortelį, o ne autobusiukas.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis A. G. parodė, kad tą dieną 80 km/val. greičiu važiavo Tūkstantmečio g. nuo Liepkalnio link miesto, link degalinės. Kai prasidėjo lėtėjimo juosta, pradėjo mažinti greitį, iš karto į ją įsirikiavo, o autobusiukas, kurį matė 5–10 m atstumu prieš save, nežiūrėdamas į veidrodėlį ir nerodydamas posūkio signalo, pradėjo rikiuotis tiesiai į jį. Jis paspaudė garso signalą ir maksimaliai stabdžių pedalą, bet autobusiukas nieko nedarė. Kelio danga buvo bloga, automobilis pradėjo slysti. Jis pasitraukė kuo dešiniau, dėl to visi jo ratlankiai nubrozdinti nuo bortelių. Autobusiukas jį prispaudė tarp bortelių ir savo automobilio galo. Jo automobilio priekis nesudaužytas, čia yra smūgis į kairę pusę – pirminis smūgis buvo į jo automobilio kairį sparną, virš rato, kur mėlyni dažai likę (nuotrauka 20250212_161031). Susidūrimas įvyko ten, kur dabar VW automobilis (nuotrauka 20250212_161048). Autobusiukas ant jo kairiojo rato užšoko savo galiniu ratu, dėl to jį taip pasuko, kad šiek tiek nubrozdino bamperį. Autobusiukas vertėsi ant šono, jo priekį užmetė, atmušė į kitą šoną ir kai vertėsi, gal sudaužė savo galinį bamperį. Nebuvo smūgio į autobusiuko galinę dalį. Autobusiukas į jį trenkėsi maždaug ta vieta, kur durelės, galinio rato priekiu (nuotrauka 20250212_160049). Smūgis buvo, kai jis pilnai buvo įsirikiavęs į lėtėjimo juostą. Ta linija, kur prasideda lėtėjimo juosta, yra žymiai toliau nuo tos vietos, kur sustojo jų automobiliai. Jie sustojo beveik prie posūkio į degalinę. Nevažiavo draudžiama dalimi, apie kurią kalba pareiškėjas. Čia pareiškėjo stabdymo žymės ant dangos, nes po smūgio jį pradėjo mėtyti (nuotrauka 20250212_161240). Tuo metu turėjo teisę vairuoti, prieš tai jam buvo atimta teisė vairuoti už greičio viršijimą (už greičio viršijimą baudžiamas ne pirmą kartą, bet baudos retos, gal vieną kartą per metus), bet jau buvo išklausęs kursus. Negali tiksliai pasakyti, ar buvo nubaustas už tai, kad šio įvykio metu vairavo neturėdamas teisės vairuoti. Atrodo, jį nubaudė vėliau, nes AB „Regitra“ nedavė tikslaus paaiškinimo. Tą pačią dieną buvo AB „Regitra“, atgavo teisę vairuoti, bet bazėje kažkodėl to nerodė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
12. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla yra išnagrinėta išsamiai, o sprendimas priimtas vadovaujantis byloje ištirtais įrodymais.
13. ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta vairuotojo atsakomybė už, be kita ko, reikalavimo duoti kelią persirikiuojant ar kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus.
14. KET 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 101 punkte, be kita ko, įtvirtinta, kad prieš persirikiuodamas ar kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.
15. Nagrinėjamu atveju iš skundo ir duotų paaiškinimų turinio matyti, kad J. J. sutinka, jog 2025 m. vasario 12 d. 15.01 val., Prūsų g. 26A, Vilniuje, vairavo automobilį VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rikiavosi į lėtėjimo juostą ir įvykusio eismo įvykio su automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), metu buvo apgadinti abu automobiliai, tačiau nesutinka, kad būtent jo neteisėti veiksmai lėmė šių automobilių susidūrimą. Eismo įvykio dieną J. J. pateiktame rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad jis važiavo nuo Naujininkų į aplinkkelį, persirikiavo į juostą, skirtą važiuoti į degalinę „Circle K“, ir šioje juostoje į jo vairuojamo automobilio VW galinę dalį dideliu greičiu įvažiavo automobilis BMW, jo automobilis atsitrenkė į atitvarą ir vertėsi. Iš esmės analogiškas eismo įvykio aplinkybes J. J. nurodė ir teismo posėdžio metu, detaliau paaiškindamas, kad rikiavosi pačioje lėtėjimo juostos pradžioje, jau persirikiavęs pajuto smūgį, jis buvo į galinio bamperio dešinį kampą, per visą apačią, į ratą iki pat durelių, jo vairuojamas automobilis nuo šio smūgio užšoko ant atitvaro, atsitrenkė į jį dešiniu priekiniu kampu, apvirto ir čiuožė. Pareiškėjo teigimu, kai rikiavosi į lėtėjimo juostą, nematė automobilio BMW, išvažiuojant iš degalinės įdėmiau žiūrėtų, o įvažiuojant tik dirstelėjo, nes prieš lėtėjimo juostą yra vieta, kuria galima važiuoti tik su specialiuoju transportu. Kiek kitokias susidūrimo aplinkybes nurodė nukentėjusysis A. G., kuris 2025 m. vasario 12 d. raštu paaiškino, kad važiavo nuo Liepkalnio link Lazdynų, kitoje pusėje nuo „Porsche“ salono pradėjo rikiuotis į lėtėjimo juostą, norėdamas pasukti į degalinę „Circle K“, o automobilis Transporter įsirikiavo tiesiai į jo priekinį kairį sparną, yra įsitikinęs, kad vairuotojas nežiūrėjo į veidrodėlį. Tokios pat pozicijos jis laikėsi ir teisme, kur detaliau nurodė, kad važiavo Tūkstantmečio g. nuo Liepkalnio link degalinės, prasidėjus lėtėjimo juostai, pradėjo mažinti greitį ir iš karto į ją įsirikiavo, o autobusiukas, kurį matė 5–10 m atstumu prieš save, nežiūrėdamas į veidrodėlį, pradėjo rikiuotis tiesiai į jį. Nukentėjusiojo teigimu, pirminis smūgis buvo į jo automobilio kairį sparną, virš rato, kur likę mėlynos spalvos dažai, automobilis VW į jį trenkėsi maždaug ta vieta, kur durelės, galinio rato priekiu. Tokios šių asmenų pozicijos užfiksuotos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio 2025 m. vasario 12 ir 14 d. tarnybiniuose pranešimuose. Tiek pareiškėjas, tiek nukentėjusysis eismo įvykio metu transporto priemonėse buvo vieni, todėl tiesioginių įvykio liudytojų nėra.
16. Vis tik administracinio nusižengimo byloje yra vaizdo įrašas ir pakankamai eismo įvykio vietą bei abiejų transporto priemonių apgadinimus fiksuojančių nuotraukų, papildomas nuotraukas pateikė ir ginčo šalys – tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė, tiek nukentėjusysis. Iš šių nuotraukų akivaizdu, kad nukentėjusiojo A. G. nurodomas susidūrimo mechanizmas yra teisingas. Iš nuotraukų 20250212_160200 ir 20250212_161031 aiškiai matyti, kad yra apgadintas automobilio BMW priekinis kairys sparnas ir bamperis kairėje pusėje, yra likę mėlynos spalvos dažai (būtent tokios spalvos yra automobilis VW). Iš nuotraukų IMG_0948 ir IMG_0949 matyti tokios pačios spalvos dažai ir apgadinimai ant automobilio BMW priekinio kairiojo rato ir ratlankio. Tai patvirtina A. G. nurodomą įvykio versiją, kad smūgis buvo automobiliui VW rikiuojantis į jo lėtėjimo juostoje jau esantį automobilį BMW. Kaip teigė nukentėjusysis, pareiškėjo automobilis po smūgio jį prispaudė prie bortelio, ką patvirtina apgadinimai ant jo automobilio dešinės pusės ratlankių (nuotraukos IMG_0946, IMG_0947 ir IMG_0798). Buvus tokį eismo įvykio mechanizmą patvirtina ir apgadinimai ant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuoto automobilio VW – apgadintos dešinės pusės durelės, sparnas ir dešinys galinis ratas (nuotraukos 20250212_160036, 20250212_160049, 20250212_160057), kas reiškia, kad automobilio VW vairuotojas atliko manevrą, kertantį automobilio BMW važiavimo kryptį, o tai ir buvo pagrindinė susidūrimo priežastis. Svarbu atkreipti dėmesį į nukentėjusiojo parodymus, kad jis matė automobilį VW 5–10 m atstumu prieš save ir šis pradėjo rikiuotis tiesiai į jį, tuo tarpu J. J. nurodė, kad rikiuodamas automobilio BMW visai nematė, išvažiuojant iš degalinės, jo teigimu, įdėmiau žiūrėtų, o įvažiuojant jis tik dirstelėjo ir ten nieko nebuvo. Teismo įsitikinimu, jei J. J., rikiuodamasis į lėtėjimo juostą, būtų įdėmiai žiūrėjęs į dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlį, jis neabejotinai būtų matęs automobilį BMW, net jei, kaip teigia pareiškėjas, šis būtų važiavęs draudžiama kelio dalimi, esančia iki lėtėjimo juostos pradžios, nes ši vieta taip pat patenka į matymo lauką. Taigi, įvertinus byloje esančių duomenų visumą (nukentėjusiojo A. G. parodymus, iš dalies ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. J. parodymus, šių asmenų rašytinius paaiškinimus, tarnybinius pranešimus, byloje esančias nuotraukas, kuriose užfiksuoti automobilių apgadinimai (jų lokacija), vaizdo įrašą, eismo įvykio vietos schemą, papildomus duomenis apie įvykį), nekyla abejonių, kad šiuo atveju byloje pakanka patikimų įrodymų faktinėms administracinio nusižengimo padarymo aplinkybėms nustatyti ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Administracinio nusižengimo byloje surinktų rodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad J. J. 2025 m. vasario 12 d. 15.01 val., Prūsų g. 26A, Vilniuje, vairuodamas automobilį VW, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, prieš persirikiuodamas iš antros eismo juostos į pirmą (lėtėjimo) eismo juostą neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio pirma (lėtėjimo) eismo juosta važiuojančiam automobiliui BMW ir su juo susidūrė, todėl J. J. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai.
17. Atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo atstovų pateikiamą eismo įvykio versiją, teismas pažymi, kad automobilio BMW priekinė, o automobilio VW galinė dalis nėra arba beveik nėra apgadintos, kas paneigia J. J. nurodomas aplinkybes, kad jam jau pilnai esant įsirikiavusiam į lėtėjimo juostą automobilis BMW dideliu greičiu įvažiavo į jo vairuojamo automobilio galą. Sutiktina, kad iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad automobilio VW galinio bamperio dešinys kampas yra šiek tiek įlenktas (nuotraukos IMG-20250629-WA0017, 20250212_160049 ir 20250212_160057), vis tik šis įlenkimas yra nežymus – jei automobilis BMW būtų, kaip pareiškėjas nurodo, dideliu greičiu trenkęsis į jo automobilio galinę dalinę, apgadinimai būtų buvę kur kas didesni, be to, būtų apgadintas automobilio BMW priekis. Pažymėtina, kad šioje byloje nekilo ginčas dėl to, kad automobilis VW po eismo įvykio trenkėsi į kelio atitvarą, vertėsi, slydo važiuojamąja kelio dalimi, atsivertė atgal ant ratų, todėl aptariamas galinio bamperio apgadinimas dešinėje pusėje galėjo atsirasti bet kurio iš šių veiksmų metu, neaišku, ar jo nebuvo iki šio eismo įvykio, kadangi byloje esančių nuotraukų visuma patvirtina, kad ant šios transporto priemonės yra nemažai įvairaus pobūdžio kėbulo apgadinimų. Be kita ko, pareiškėjo nurodomu atveju lieka neaišku, kaip buvo apgadintas automobilio BMW dešinys šonas, jei jis, J. J. teigimu, smūgio metu jau buvo pilnai įsirikiavęs į lėtėjimo juostą ir po eismo įvykio buvo išstumtas ne į važiuojamąją kelio dalį, o, atvirkščiai, trenkėsi į dešinėje kelio pusėje esantį atitvarą. Nukentėjusysis kategoriškai paneigė važiavęs draudžiama kelio dalimi, esančia iki lėtėjimo juostos pradžios, nei šiai, nei kitoms pareiškėjo ir jo atstovų keliamoms prielaidoms (dėl galimo greičio viršijimo, nukentėjusiojo siekio važiuoti ne į degalinę, o aplenkti Tūkstantmečio g. važiuojančias transporto priemones per lėtėjimo juostą (per dešinę pusę)) byloje nėra jokio objektyvaus pagrindo. Kad A. G. važiavo draudžiama kelio dalimi, paneigia ir faktas, kad nuo automobilio VW smūgio į kelio atitvarą iki KET 3 priedo 1.8 linijos pradžios yra apie 44,5 m. Pasisakant dėl pareiškėjo atstovės pateiktos dirbtinio intelekto atliktos eismo įvykio analizės, pažymėtina, kad dirbtiniam intelektui pateikiant situaciją buvo iš karto nurodoma, kad pirminį smūgį eismo įvykio metu sukėlė automobilis BMW, taip iš anksto formuojant atitinkamą (norimą) šios situacijos įvertinimą.
18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažįstama, kad Skundžiamu nutarimu J. J. buvo pagrįstai nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, įvertinusi padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, J. J. asmenybę (per pastaruosius penkerius metus vieną kartą baustas administracine tvarka, bauda sumokėta, dirba), kaltės formą ir rūšį, administracinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, J. J. už padarytą administracinį nusižengimą pagrįstai paskyrė baudą, artimą sankcijoje numatytam baudos minimumui – 65 Eur. Teismo vertinimu, paskirta bauda yra teisinga ir proporcinga, nėra per griežta, atitinka prevencinius tikslus, nustatytus ANK 22 straipsnio 2 dalyje, todėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. birželio 11 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-14315-2025 yra paliekamas nepakeistas, o J. J. skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
J. J. skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. birželio 11 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-14315-2025 palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.