Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2022-02-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-166-1112/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-02-25
Bylos Nr.
1-166-1112/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Jasutienė
Kaltinamasis
D. M.
Advokatai
Juta Kareivė
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 25 d.Naujoji Akmenė
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Jolanta Jasutienė,sekretoriaujant Robertai Rimeikei,

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Sigitui Bružui,

kaltinamajam D. M., jo gynėjai advokatei Jutai Kareivei,

viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. kovo 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį galutine 40 parų arešto bausme,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. M., įsiteisėjus Telšių apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. nuosprendžiui, kuriuo D. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir vadovaujantis BK 68 straipsniu, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams, 2022 m. sausio 26 d. apie 12.18 val. Akmenės r., kelyje (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu (,,Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)) jam nustatytas 2,71 promilių girtumas, vairavo S. A. priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini), tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę esant neblaiviems bei vengė atlikti teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Šiais savo veiksmais D. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 243 straipsnyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis D. M. apklaustas teismo posėdyje dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad su draugu išgėrė ir nepagalvojo, ką daro. Tai buvo sausio 26 d. Draugas paprašė jo, kad parvežtų namo. Važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Prieš tai dieną buvo gėręs ir kitą dieną dar 3 butelius alaus išgėrė. Gėrė lauko virtuvėje. Važiavo trise: jis, S. A. ir R. Automobilis priklauso S. A., ji juo važinėja. Ji turi vairuotojo pažymėjimą. Jos sveikata ne kokia, jai blogai su kojomis ir šiandien jai iškvietė greitąją medicinos pagalbą. S. automobilį įsigijo gal prieš metus. Gyvena (duomenys neskelbtini), su S. A. Jų giminystės ryšys nesieja. Prieš vairuojant ji neklausė, ar vartojo alkoholį. Ji nevairavo, nes jai yra blogai su kojomis. Jis nebuvo įgijęs teisės vairuoti. Nuo mažų dienų moka vairuoti. Prieš tai yra tekę vairuoti minėtą automobilį. Per savaitę kartą išvaro tą automobilį iš kiemo, kai reikia važiuoti į parduotuvę, tada vairuoja S. Paskirtos bausmės neatliko, nes prasidėjo karantinas ir niekas neišėjo. Probacijos tarnyboje nesilankė. Nurodė, kad draugas jo paprašė ir važiavo. Nuėjo raktelius pasiimti, bet ji vieno neišleido ir sėdo kartu važiuoti. Kodėl neišleido vieno, nežino. Ji žinojo, kad neturi teisės vairuoti, bet leido važiuoti. Kad yra neblaivus, ji nesuprato, nes nematė, kad gėrė alų. Ji žinojo, kad iš vakaro gėrė. Prieš važiuojant su draugu išgėrė 3 litrinius bambalius. Žino, kad blogai padarė, apie tai nepagalvojo. Gailisi, bet nieko nepakeis. Anksčiau buvo paskirta 40 parų bausmė. Automobilio savininkė nori automobilį susigrąžinti.

Paskelbus pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, D. M. kaltu prisipažino visiškai, davė parodymus ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir kaltinamojo gynėjas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. M. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, be jo paties visiško prisipažinimo visiškai įrodyta ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais įrodymais:

– ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta S. A. parodė, kad 2022 m. sausio 26 d. apie 12.30 val. sugalvojo, t. y. ji, D. ir R. važiuoti į (duomenys neskelbtini) nusipirkti maisto. D. atsisėdo už automobilio (duomenys neskelbtini) vairo, ji atsisėdo į keleivio pusę, o R. atsisėdo automobilio gale. Ji žino, kad D. vairuoti automobilio negali, nes neturi vairuotojo pažymėjimo, tačiau pagalvojo, kad važiuoti netoli, todėl leido jam vairuoti savo automobilį. Kad D. yra girtas, ji nežinojo, tik prieš pusvalandį, kai susiruošė važiuoti matė, kad D. išgėrė vieną butelį alaus, bet nieko blogo nepagalvojo. Ji net negalėjo pagalvoti, kad D. išgėręs vieną butelį alaus gali būti toks girtas. Taip pat nematė ar jis būdamas namuose gėrė daugiau nei vieną butelį alaus. Ji labai gailisi, kad leido D. vairuoti savo automobilį, kai jis vairuoti automobilio negali ir dar būdamas neblaivus (b. l. 43-45);

– liudytojas R. Ž. liudytojo apklausos metu parodė, kad 2022 m. sausio 24 d. apie 14.30 val. jis su taksi nuvažiavo pas savo pažįstama D. M. į svečius, kuris gyvena (duomenys neskelbtini) kaime. Nuvažiavęs pas D. nusivežė alaus, kurį kartu gėrė. Nori pasakyti, kad alkoholį kartu su D. gėrė nuo 2022 m. sausio 24 d. iki 2022 m. sausio 26 d. Šiandien atsikėlę apie 05.00 val. ryte, jis su D. toliau pradėjo vartoti alkoholį. Gali pasakyti, kad šiandien iki važiavimo į (duomenys neskelbtini), jis su D. išgėrė du butelius degtinės ir du butelius alaus. Jis nežino, kodėl D. sugalvojo būdamas girtas vairuoti automobilį. Jis bandė D. atkalbėti, kad jis būdamas girtas nevairuotų, tačiau jis jo neklausė ir pasakė, kad jam reikia. Tada D. pasikvietė S., kad ji važiuotų kartu. S. nieko jam nesakė atsisėdo šalia, jis atsisėdo ant automobilio galinės sėdynės ir jie visi kartu išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) kaimo į (duomenys neskelbtini). Išsukus į pagrindinį kelią, juos sustabdė policijos pareigūnai (b. l. 51-53);

– liudytojas R. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. sausio 26 d. apie 12 val. važiavo į (duomenys neskelbtini) su savo automobiliu. Kelyje prie (duomenys neskelbtini) kaimo ir esančios degalinės (duomenys neskelbtini), sankryžoje pastebėjo iš šalutinio kelio atvažiuojantį automobilį (duomenys neskelbtini), kuris sustojęs prie STOP ženklo iš karto pradėjo judėti, sukdamas į pagrindinį kelią ir taip jam sudarydamas kliūtį užkirto kelią. Teko pristabdyti automobilį, po to jis jį aplenkė, nes įtarė, jog vairuotojas galimai neblaivus. Lenkiant automobilį pastebėjo už jo vairo sėdintį D. M. Jį pažįsta, nes daug metų dirba policijos pareigūnu ir ne kartą yra baudęs už vairavimą be teisės. Aplenkęs automobilį parodė dešinį posūkį ir pasuko į kelkraštį, po ko D. M. taip pat sustojo jam iš paskos. Priėjęs prie automobilio pasakė, jog yra iš Akmenės policijos, pareigūnas ir paprašė atiduoti vairuotojo raktelius, nes iš D. M. išvaizdos matėsi, kad yra neblaivus ir salono sklido alkoholio kvapas. D. M. paprašė jo pateikti pažymėjimą. Jis ištraukė raktelius ir pasakė, jog netrukus atvyks policijos ekipažas, nes jis vairuoja būdamas neblaivus. Automobilyje šalia vairuotojo sėdėjo S. A., kurią taip pat pažįsta, o automobilio gale sėdėjo jaunuolis, kurio jis nepažino. Visą laiką iki kol atvyko policijos pareigūnai, jis buvo šalia automobilio ir D. M. būnant jam alkoholio nevartojo. Laukiant policijos ekipažo pokalbio metu pasiteiravo, kada paskutinį kartą jis vartojo alkoholį. D. M. atsakė, jog ryte gėrė alų (b. l. 56-59);

– iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Akmenės r., kelyje (duomenys neskelbtini). Apžiūrimas automobilis (duomenys neskelbtini), kuris yra juodos spalvos 2-3 durų (b. l. 17-26);

– iš alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo išrašo ir neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2022 m. sausio 26 d. 12.41 val. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini) (patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini)) D. M. nustatytas 2,86 promilių girtumas, 13.06 val. – 2,71 promilių girtumas (b. l.14-16);

– Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu automobilis (duomenys neskelbtini) perduotas saugoti (duomenys neskelbtini) (b. l. 28-36);

– VšĮ „Emprekis“ pažymoje dėl vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje užfiksuota, kad automobilio (duomenys neskelbtini) kaina su PVM 790 Eur (b. l. 37).

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 243 straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta veika padaroma tyčia, nes asmuo žino, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir vis tiek vairuoja automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o atsiradę ar galintys atsirasti nusikalstamos veikos padariniai – sukeltas pavojus eismo saugumui ar pan. – yra už baudžiamojo įstatymo ribų. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama D. M. padarytoms nusikalstamoms veikoms atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamasis D. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duodamas parodymus savo kaltę, vairavęs automobilį neblaivus, pripažino visiškai, jo parodymus patvirtina byloje esantys įrodymai: liudytojų R. Ž. ir R. R. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas su priedu, alkoholio matavimo prietaiso rodmenys ir kiti rašytiniai įrodymai. D. M. buvo nustatytas sunkus girtumas, ir tai patvirtina, kad jis suvokė, jog yra apsvaigęs, o Kelių eismo taisyklės draudžia tokios būsenos vairuoti transporto priemonę, bet vis tiek vairavo transporto priemonę, t. y. jo veiksmai buvo tyčiniai. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Byloje surinkti duomenys sudaro pagrindą teigti, kad kaltinamasis D. M. suprato jam Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. kovo 10 d. nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – pobūdį, jos sukeliamus suvaržymus, jos atlikimo tvarką, žinojo teisines pasekmes už jos nevykdymą, suvokė, kad ją pažeidinėja, ir viską suvokdamas, norėjo taip elgtis, tokiu būdu kaltinamasis vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Tokios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 straipsnių nuostatomis. D. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, laikytina tai, jog nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis D. M. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, veikos baigtos. Kaltinamasis praeityje keturis kartus teistas ir vieną kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, paskutinį kartą teistas Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. kovo 10 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį galutine 40 parų arešto bausme, bausmė neatlikta (b. l. 66-70). Asmuo administracine tvarka baustas, paskirtų baudų nemoka (b. l. 79-84), nedirba, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja (b. l. 64-65).

Teismo nustatyta visuma aplinkybių, apibūdinančių padarytas nusikalstamas veikas, kaltinamojo asmenybę, jo socialinę padėtį, suponuoja išvadą, jog BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės paskirties tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamas veikas, numatytas BK 243 straipsnyje ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrus prokuroro siūlomą vieną iš sankcijose numatytų nuobaudų – areštą, jos dydį nustatant artimą sankcijoje numatytam bausmės maksimumui (BK 49 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, tik tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankama bausmės tikslams pasiekti. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos tarpusavyje apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, nes yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka, kaltinamajam D. M. pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. kovo 10 d. paskirta ir neatlikta arešto bausme, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį.

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį: asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo, sulaikymo nuo nusikalstamų veikų darymo, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą ir t. t. (BK 67 straipsnio 1 dalis). BK 67 straipsnio 3 dalyje be kita ko nustatyta, kad kartu su bausme gali būti paskirtos ir baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis), turto konfiskavimas ar konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas (BK 72 straipsnis). Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. D. M. savo veiksmais padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – neturėdamas teisės vairuoti motorines transporto priemones vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas sunkus – 2,71 promilės – neblaivumas, neteisėti D. M. veiksmai sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę, kai įsiteisėjusiu teismo baudžiamuoju įsakymu ši teisė jam buvo atimta. Spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise – termino, teismas mano, kad nustatytinas didesnis nei vidutinis specialios teisės atėmimo terminas, t. y. 4 metams. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, kaltinamajam paskirtas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas keturiems metams, sukels pakankamai suvaržymų ir nepatogumų, atitiks teisingumo ir proporcingumo principus, o šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslas – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius bus pasiektas. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuotojo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone. Nagrinėjamu atveju transporto priemonė – automobilis (duomenys neskelbtini) yra tiesioginė nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kurios nesant nebūtų galima ir uždrausta veika, nekiltų ir baudžiamosios atsakomybės klausimas.

BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas numato, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Pagal pateiktą automobilio registracijos dokumentą minėto automobilio valdytoja-savininkė yra S. A. Nusikalstamos veikos padarymo metu, atsižvelgus į automobilio savininkės amžių ir sveikatos būklę, teismas pripažįsta, kad ji galėjo nežinoti, kad kaltinamasis išgėręs vairuos jai priklausančią transporto priemonę, taip pat pripažįsta, kad transporto priemonė jai yra reikalinga dėl jos sveikatos būklės ir gyvenamosios vietos, todėl turto konfiskavimas nėra galimas (BK 72 straipsnio 5 dalis). Tokiu atveju teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal byloje pateiktą VšĮ „Emprekis“, suteikiančios konsultacinio pobūdžio paslaugas apie naujų, naudotų transporto priemonių vidutines kainas Lietuvoje, pažymą, analogiško automobilio kaina su PVM yra 790,00 Eur (b. l. 37). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis protingumo ir proporcingumo kriterijais, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, tai, kad D. M. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis kitam asmeniui priklausiusia transporto priemone, iš kaltininko D. M. išieškotina konfiskuotino turto – automobilio (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 790,00 Eur.

2022 m. sausio 28 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina įsiteisėjus teismo nuosprendžiui.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– automobilis (duomenys neskelbtini) paimtas ir priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu nuvežtas ir saugomas (duomenys neskelbtini), grąžintinas S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ar jos įgaliotam asmeniui;

– automobilio (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke prie bylos, grąžintinas S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ar jos įgaliotam asmeniui.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. vasario 14 d. pažymoje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo yra 110,00 Eur. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, privalomą gynėjo dalyvavimą procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo iš kaltinamojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 432 straipsniu, 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, teismas,

nusprendžia:

D. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – 84 (aštuoniasdešimt keturių) parų areštą.

D. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti jam 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir D. M. paskirti subendrintą 84 (aštuoniasdešimt keturių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. M. paskirti galutinę bausmę – 56 (penkiasdešimt šešių) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimi, subendrinti paskirtą bausmę su Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. kovo 10 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirti D. M. galutinę subendrintą bausmę – 86 (aštuoniasdešimt šešių) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti D. M. poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (keturiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 4 dalies 1 punktu, paskirti D. M. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio padarius vertę atitinkančią pinigų sumą – 790 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt eurų).

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti 2022 m. sausio 28 d. nutarimu D. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– automobilį padarius, paimtą ir priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu nuvežtą ir saugomą padarius grąžinti S. A., asmens kodas padarius, ar jos įgaliotam asmeniui;

– automobilio padarius registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie bylos, grąžinti S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ar jos įgaliotam asmeniui.

D. M. išaiškinti, kad nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki nustatyto termino atvykti į pataisos įstaigą pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusį teismą.

Išaiškintina, jog apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Teisėja Jolanta Jasutienė