Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Arūnas Purvainis, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės J. P. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, gyv. (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas – aukštesnysis, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, teistas: 1) Kauno apylinkės teismo 2015-07-03 nuosprendžiu pagal Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 140 str. 2 d., 140 str. 3 d., galutinė bausmė – 45 paros arešto. Vadovaujantis LR BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir nustatyta bausmė – 30 parų arešto. Į nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaitytas kardomojo kalinimo laikas – 2 paros ir laikyta, kad galutinė paskirta bausmė – 28 paros arešto, bausmė atlikta,

kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. V. 2016-10-10 apie 12 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su savo sugyventine J. B., metu, tyčia kumščiu smogė jai vieną kartą į veidą, taip mušdamas J. B., sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog J. B. yra jo sugyventinė. Kartu gyvena, veda bendrą ūkį daugiau nei dešimt metų, tačiau nebuvo ir nėra susituokę, turi bendrą vaiką. Iki įvykio gyveno jam asmeniškai priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). 2016-10-10 dienos metu abu su J. B. gėrė alkoholinius gėrimus. Neneigia, kad kartais jais papiktnaudžiauja ir, išgėrus alkoholio, jų šeimoje kyla konfliktai. Taip buvo ir 2016-10-10. Apie 12 val. tarp jo ir J. B. kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis nesusivaldė ir tyčia mušė savo sugyventinę. Jis vieną kartą rankos kumščiu smogė J. B. į veidą. Daugiau jai nesmogė, tik vieną kartą. Jis jai nespyrė ir daugiau niekaip prieš ją nesmurtavo. Supranta, kad taip elgdamasis sukėlė J. B. fizinį skausmą. J. B. prieš jį nesmurtavo, jo nemušė. Ją mušė dėl to, kad nesusivaldė, nes prieš tai ji labai garsiai kalbėjo, šaukė. Dėl nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, pasižada daugiau nesmurtauti ir nedaryti kitų nusikaltimų. Didelės įtakos tam, ką padarė, turėjo ta aplinkybė, kad buvo neblaivus ir tai, kad J. B. šūkavo, kas jį labai pykdė (b.l. 41-44).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė, padarius minėtą nusikalstamą veiką, pilnai įrodyta byloje esančiais duomenimis:

Nukentėjusiosios J. B. parodymais, kad L. V. yra jos sugyventinis, jie turi vieną bendrą nepilnametį vaiką. Iki įvykio gyveno jam priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Iš esmės jų tarpusavio santykiai geri, tačiau, kai išgeria alkoholio, jų šeimoje nuolat kyla konfliktai. 2016-10-10 apie 12.00 val. minėtame name tarp jos ir L. V. kilo žodinis konfliktas, kurio priežasties ji neatsimena. Konflikto metu jie abu buvo neblaivūs, tačiau ji aplinkybes atsimena, L. V. taip pat nebuvo stipriai apsvaigęs, buvo orientuotas. Konflikto metu sugyventinis, pykdamas ant jos, tyčia, kumščiu vieną kartą smogė jai į veidą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Nei po įvykio, nei vėliau ji į jokias gydymo įstaigas nesikreipė, nedarbingumo pažymėjimas jai išduotas nebuvo. Nors juto fizinį skausmą tiek smūgio metu, tiek kurį laiko po smūgio, sužalojimai jai nebuvo padaryti, todėl teismo medicininiam tyrimui nevyko. Po įvykio L. V. jos atsiprašė, gailėjosi, kad taip pasielgė, jų tarpusavio santykiai vėl tapo geri, todėl civilinio ieškinio ji nereikš. Pasibaigus baudžiamajam procesui abu ketina gyventi kartu toliau, todėl nenori, kad L. V. būtų skiriama griežta bausmė: jis mušė ją smogdamas tik vieną kartą ir, nors šis smūgis jai buvo skausmingas, po įvykio sugyventinis jos atsiprašė ir gailėjosi, pasižadėjo daugiau nesmurtauti ir ji tiki, kad taip bus (b.l. 18-19).

Pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad J. B. pareiškime nurodė, kad 2016-10-10 apie 12 val. adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus jos sugyventinis L. V. konflikto metu kumščiu trenkė vieną kartą jai į veido sritį, sukeldamas jai fizinį skausmą. Šiame protokole liudytoja (pareiškėja) J. B. parodė tas pačias aplinkybes, kaip ir pareiškime. Be to, nurodė, kad sugyventinis smurtauja ne pirmą kartą. Į teismo medicinos įstaigą ji nesikreips, nes sužalojimų nepatyrė, jai tik buvo sukeltas fizinis skausmas (b.l. 7-8).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskr. VPK) Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo M. Č. 2016-10-10 tarnybiniu pranešimu dėl įvykio, kuriame nurodyta, kad 2016-10-10 apie 12.54 val. buvo gautas Kauno apskr. VPK budėtojo pranešimas, kad J. B. pranešė, jog prieš 20 min. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ją sumušė jos sugyventinis. Greitosios medicinos pagalbos atsisakė. Nuvykus bendrauta su J. B., kuri paaiškino, kad 2016-10-10 apie 12 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu neblaivus sugyventinis L. V. rankos kumščiu vieną kartą trenkė jai į veido sritį (b.l. 9).

Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės Pirmosios kuopos Pirmojo būrio vyriausiojo patrulio V. K. 2016-10-10 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad 2016-10-10 iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), sugyventinis trenkė jai per veidą. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė J. B.. Smurtą patyręs asmuo – J. B. – paaiškino, kad smurtas pasireiškė sugyventinio L. V. smūgiu jai į dešinės pusės skruostą. Ant moters dešinio skruosto matėsi patinimas, ji pati buvo sutrikusi. Smurtu įtariamas asmuo – L. V. - sulaikytas įvykio vietoje ir pristatytas į policijos įstaigą (b.l. 10-13).

Asmens blaivumo testu, iš kurio matyti, kad 2016-10-10, 14.52 val. J. B. nustatytas 2,65 promilių girtumas (b.l. 5).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 2895, kuriame nurodyta, kad 2016-10-10 13.40 val. L. V. nustatytas 1,59 proc. (promilių) girtumas (b.l. 22).

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis L. V. 2016-10-10 apie 12 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su savo sugyventine J. B., metu, tyčia kumščiu smogė jai vieną kartą į veidą, taip mušdamas J. B., sukėlė jai fizinį skausmą.

Tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad savo sugyventinei fizinį skausmą sukėlė konflikto metu, smurtiniai veiksmai pasireiškė smūgiu į veidą, kas rodo, kad kaltinamasis buvo neigiamai tuo momentu nusistatęs prieš savo šeimos narę ir tai rodo, kad smurtaudamas suvokė, jog jo elgesys veikos padarymo metu yra pavojingas, taip pat suprato ir numatė dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė. Nustatytus padarinius (fizinį skausmą) patvirtina nukentėjusiosios parodymai, objektyviai juos įrodo nustatytas veikos pobūdis ir poveikio į nukentėjusiąją stiprumas. Todėl, įvertinus tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra šeimos nariai (BK 248 str. 2 d.), teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Taigi, konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma sudaro vientisą ir logišką įrodymų grandinę, kuri būtų pagrindas kaltinamąjį L. V. pripažinti kaltu, padarius BK 140 straipsnyje 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

L. V. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, bei su siūloma laisvės apribojimo bausme ir jos dydžiu (b. l. 83-87).

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Jis teistas, administracine tvarka baustas, registruotas Kauno apskrities priklausomybės ligų centre.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, taip pat į tai, kad kaltinamasis naują nusikaltimą padarė būdamas teistas už analogiškas veikas, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina ne pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūloma laisvės apribojimo bausmė, o BK 140 straipsnio 2 dalyje sankcijoje numatyta bausmė – areštas. Ši bausmės rūšis parenkama atsižvelgiant ir į tai, kad kaltinamajam jau anksčiau nuosprendžiu buvo paskirta arešto bausmė, tačiau kaltinamasis išvadų nepadarė, toliau daro analogiškus nusikaltimus. Įvertinus visas bylos aplinkybės, susijusias ir su padaryta nusikalstama veika, ir su kaltinamojo asmenybe darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik skyrus arešto bausmę. Bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei nurodytos bausmės dydžio vidurkis. Teismas sprendžia, kad toks arešto bausmės dydis atitiks bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus.

Paskyrus bausmę, ji turės būti sumažinta vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Vadovaujantis BK 65 str. 1 p. a) laikiname sulaikyme išbūtas laikas – 1 para prilyginamos 1 arešto parai ir įskaitytinas į kaltinamajam paskirtą bausmę.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

L. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. V. skirti galutinę bausmę – 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 66 str., į L. V. paskirtą arešto bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2016-10-10, 13.10 iki 2016-10-11, 11.30 val. (vieną parą), šią vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant 1 (vienai) arešto parai.

Bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo L. V. faktinio sulaikymo vykdant šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą arešto bausmę dienos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.