- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-10-04
- Bylos Nr.
- A6.-2168-827/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01775-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Inga Štuopienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. J.
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Aldonai Daudaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam A. J., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje
A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dirbantis UAB „B“, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. J., būdamas UAB „J“, į. k. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Bendrovė) direktorius (vadovas), žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) ir kitiems kreditoriams, privalėjo nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą. A. J. neįvykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 dalies numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą Bendrovei. Šiais savo veiksmais A. J. pažeidė kreditorės VMI interesus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. J. teismo posėdyje nurodė, kad su VMI pareiškimu susipažino, kaltinimas jam aiškus, kaltę iš esmės pripažįsta, neginčija pareiškime nurodytų faktinių aplinkybių. Žinodamas apie sunkią finansinę įmonės padėtį, jis konsultavosi su buhalterine įmone, kuri tvarkė bendrovės buhalterija, ir vyriausia buhalterė patvirtino, kad nieko daryti nereikia, reikia laukti kol kas iš kreditorių kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kad patiems nereikia kreiptis, todėl jis niekur ir nesikreipė. Taip pat nurodė, kad glaudžiai bendradarbiauja su bankroto administratoriumi, pripažįsta, kad nusižengė įstatymams, dėl padaryto nusižengimo labai gailisi. Prašo apsiriboti įspėjimu arba skirti minimalią baudą, suteikiant galimybę ją sumokėti dalimis per 6 mėnesius dėl sunkios materialinės padėties. Nurodė, kad rūpinasi 5 metų mažamečiu vaiku, kuris gyvena su juo nuo 2020 m. spalio mėnesio, jo gaunamos pajamos (darbo užmokestis) sudaro apie 700 eurų kas mėnesį. Taip pat nurodė, kad UAB „J“ vertėsi autodalimis, tai buvo autodalių parduotuvė, finansinė padėtis pradėjo blogėti nuo 2015 metų birželio, nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. bendrovė visiškai nebevykdė veiklos. Tuo metu buvo atsiskaityta su smulkiais kreditoriais, darbuotojais, Sodra, liko skolingi tik VMI apie 8 tūkstančius eurų. Buvo daromi nurašymai nuo sąskaitos kai ateidavo kokios įplaukos, skolos dydis kito. Bendrovei iškelta bankroto byla, bankroto administratoriui perdavė visus dokumentus.
Pareiškėjo VMI atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuoti tinkamai, pateikė prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.
UAB „J“ pateiktame paskutiniame balanse už 2016 metus nurodė, kad turto turėjo 127188,00 Eur sumai, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai per vienerius metus sudarė 136743,00 Eur. Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „J“ nėra teikusi finansinės atskaitomybės dokumentų už vėlesnius kaip 2016 metus, todėl pareiškėjo nuomone, vertinant bendrovės nemokumą turi būti atsižvelgta į faktiškai bendrovės turimą turtą bei galimybę išieškoti skolas iš šios įmonės.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad pagal suformuotą tesimų praktiką, pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių interesus (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek ir naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes, ar teiktų paslaugas. Už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymą nustatyta administracinė atsakomybė. Taip pat teismų yra išaiškinta, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, nes administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo santykiai, ir vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. O ar įmonės vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą.
Pareiškime nurodoma, kad Bendrovė „J“ yra nemoki patvirtina šios aplinkybės: 1) bendrovė 3 metus nėra teikusi finansinės atskaitomybės dokumentų, t.y. eilę metų nevykdė ABĮ 58 straipsnyje nustatytos pareigos ir neteikia Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų, kas patvirtina, jog UAB „J“ apskaita tvarkoma netinkamai, bei kelia abejones, ar Bendrovė apskritai vykdo veiklą ir gauną pajamas; 2) nuo 2018 metų Bendrovė nesugebėjo atsiskaityti su kreditore – VMI, priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko; 3) Bendrovei neteikiant finansinės atskaitomybės, nėra galimybės įvertinti bendrovės įsipareigojimų bei turto santykio, todėl darytina pagrįsta išvada, kad UAB „J“ yra nemoki Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 7 dalies prasme, nes ilgiau kaip 3 metus negali laiku vykdyti turtinių prievolių VMI.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad bendrovės vadovas A. J., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį VMI ir kitiems kreditoriams, privalėjo nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą. A. J. neįvykdė JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą UAB „J“, todėl savo neveikimu pažeidė kreditoriaus – VMI interesus ir padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Pažymi, kad 2021-05-28 bendrovei „J“ iškelta bankroto byla, todėl įrodinėti nemokumo fakto nėra pagrindo. Pareiškėja prašo paskirti A. J. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (pakeitęs anksčiau galiojusį Įmonių bankroto įstatymą nuo 2020 m. sausio 1 d.) 5 straipsnio 1 punktas nustato, kad nemokumo procesą privalo inicijuoti juridinio asmens vadovas, jei juridinis asmuo yra nemokus. Taigi įstatymai įtvirtina pareigą juridinio asmens vadovui inicijuoti juridinio asmens bankroto procesą įmonei esant nemokiai.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad VMI yra UAB „J“ kreditorė. VMI apskaitos informacinės sistemos duomenimis 2021-07-26 Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui 8957,52 Eur (iš kurių GMP- 913,17 eurų bei delspinigiai- 262,84 Eur, PVM – 8038,38 Eur bei vykdomieji dokumentai -5,37 eurų (b.l. 87). VMI, vykdydama mokestinės nepriemokos išieškojimą, Bendrovės atžvilgiu atliko mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus: priimti nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos, sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo turto, sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką buvo perduoti vykdymui antstoliui, tačiau priverstinio poveikio priemonės rezultatų nedavė, įsiskolinimas biudžetui nebuvo padengtas. Vilniaus apygardos teismo 2021-05-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2125-779/2021 UAB „J“ buvo iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirta UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“. Minėtoje nutartyje, be kita ko, nurodyta, kad nėra duomenų jog bendrovė „J“ nuosavybės teise valdytų kokį nors kitą materialų turtą, turėtų lėšų banko sąskaitose ar kasose; be to Antstolių informacinės sistemos duomenimis Bendrovės atžvilgiu antstoliai vykdo išieškojimus, kreditoriniai įsipareigojimai sudaro 16786,64 Eur ir viršija turto vertę, nes Bendrovei nuosavybės teise priklausančio turto nenustatyta. Nutartyje taip pat pažymėta, jos UAB „J“ atsiliepimo byloje dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikė, neneigė aplinkybių, jog yra nemoki. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas padarė išvadą, kad Bendrovė yra nemoki, ji negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, todėl jai buvo iškelta bankroto byla.
Motyvuojamoji dalis
Iš bylos medžiagos matyti, jog Bendrovė „J“ įregistruota juridinių asmenų registre 1991-01-25, jos vadovo pareigas nuo 2015-08-28 iki 2021-07-16 ėjo A. J.. Nustatyta, kad apie tai, kad Bendrovė nemoki, Bendrovės vadovui turėjo tapti žinoma nuo 2018 metų pabaigos, kai susidarė skola VMI, taigi, jau tuo metu bendrovės vadovui atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl būtent A. J. tenka atsakomybė už tai, kad žinodamas Bendrovės finansinę padėtį, turėdamas pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „J“ iškėlimo, ji šios pareigos nevykdė. Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad A. J., būdamas UAB „J“ vadovu, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį neįvykdė JANĮ 5 straipsnio 1 dalies numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą Bendrovei, todėl jo veiksmai pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur.
Formuojant teismų praktiką, yra ne kartą pažymėta, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.
Teismas, skirdamas A. J. nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, padarytas nusižengimas, susijęs su jo vadovaujamos bendrovės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu. Teismas taip pat įvertina administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – duomenų apie asmens baustumą ar teistumą byloje nėra. A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad pripažįsta padaręs nusižengimą ir gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato. Administracinė nuobauda skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims ne tik siekiant juos nubausti ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, bet taip pat ir tam, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų tokio pobūdžio teisės pažeidimų. Teismas, vertindamas byloje esančių įrodymų visumą bei teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, į pažeidėjo asmenybę, turtinę padėtį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais bei ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas paskyrus A. J. švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Atsižvelgiant į A. J. į pateiktą prašymą dėl baudos išdėstymo, jo turtinę padėtį, paskirtos baudos mokėjimas išdėstytinas 8 mėnesių laikotarpiui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 675 straipsniu,
nutaria:
A. J. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 800 € (aštuonių šimtų eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, išdėstyti A. J. paskirtos 800 € (aštuonių šimtų eurų) baudos mokėjimą 8 mėnesių laikotarpiui, sumokant kas mėnesį po 100 € (vieną šimtą eurų), nurodant, kad pirma įmoka turi būti sumokėta ne vėliau per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: (duomenys neskelbtini) AS Citadele banka banko Lietuvos filiale, (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs AB DNB bankas), (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), (duomenys neskelbtini) banke Swedbank, AB, (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-2168-827/2021.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ANK 668 straipsnio 4 dalis, 676 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.