Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo V. L. gynėjo advokato Viačeslavo Žarkovo skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 29 d. nutarties, kuria V. L. suėmimo terminas pratęstas dviems mėnesiams, skaičiuojant nuo 2009 m. sausio 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. įtariamas nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalyje padarymu, t.y. kad 2008 m. birželio 30 d., apie 19.00 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, veikdamas su J. A. , Vilniuje, nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo didelį kiekį – 7,725 g. narkotinės medžiagos – heroino, jį perdavė J. A. , kuri paslėpusi heroiną savo kelnaitėse, gabeno automobiliu „Audi A4“ v.n (duomenys neskelbtini) kol automagistralėje Vilnius – Klaipėda 307 kilometre buvo sulaikyta policijos pareigūnų.

V. L. sulaikytas 2008 m. birželio 30 d. Klaipėdos m. apylinkės teismo 2008 m. liepos 2 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėliau buvo tęsiamas. Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. gruodžio 29 d. V. L. suėmimo terminą pratęsė dviems mėnesiams. Teismo nutartyje nurodoma, kad suėmimo skyrimo pagrindai nėra išnykę. V. L. įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę, neturi tvirtų socialinių ryšių, anksčiau teistas 10 kartų, todėl įtariamasis būdamas laisvėje gali bandyti slėptis nuo teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.) ir daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 str. 4 d (BPK 122 str. 1 d. 3 p.).

Įtariamasis V. L. ir jo gynėjas skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 29 d. nutartį panaikinti ir paskirti švelnesnę kardomąją priemonę. Skunde nurodo, kad apygardos teismo nutartis yra neteisinga, nepagrįsta, nes teismas spręsdamas, klausimą dėl suėmimo pratęsimo, pažeidė BPK normos, reglamentuojančios kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ir pratęsimo bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato nutarimo Nr. 50. nuostatas.

Gynėjo nuomone, byloje surinkti duomenys neleidžia manyti, kad įtariamasis V. L. įtariamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 str. 2 d. padarymu. V. L. nusikalstamą veiką galima kvalifikuoti pagal BK 259 str. kaip nesunkų nusikaltimą, nes įtariamoji J. A. apklausos metu nenurodė, kam priklauso rasti milteliai, o ikiteisminio tyrimo metu duomenys apie V. L. narkotinių medžiagų platinimą negauti.

Pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, teistumas negali būti pagrindu suėmimo pratęsimui. Be to, nors V. L. yra nesusituokęs, tačiau kartu su J. A. augina bendrą judviejų vaiką ir jos vaiką, remontuoja butus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, serga sunkia liga.

Gynėjas atkreipia dėmesį, kad įtariamasis jau ilgą laiką yra suimtas. Po paskutinio suėmimo termino pratęsimo su jo ginamuoju jokie procesiniai veiksmai nebuvo atliekami, nebuvo apklausiami ir liudytojai, kurie patvirtintų V. L. nekaltumą.

Teismo posėdyje įtariamojo V. L. gynėja prašo skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.

Įtariamojo V. L. gynėjo V. Žarkovo skundas atmestinas.

Apygardos teismo nutartis, kuria įtariamajam V. L. pratęstas kardomosios priemonės - suėmimo terminas, pagrįsta ir teisėta. Nutartyje teismas motyvavo suėmimo termino pratęsimo pagrindus, įvertino V. L. inkriminuojamo nusikaltimo sunkumą bei pobūdį, atsižvelgė į kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant termino pratęsimo klausimą. Teismas tinkamai vadovavosi BPK 121 straipsnyje, 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte, 2 dalyje išdėstytais reikalavimais, numatančiais suėmimo skyrimo bei termino pratęsimo pagrindus bei sąlygas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad joje surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad V. L. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Šie duomenys yra kitų įtariamųjų parodymai, daiktų apžiūros protokolo duomenys, specialisto išvada ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Griežčiausia kardomoji priemonė skiriama esant Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnyje numatytiems pagrindams ir sąlygoms. V. L. įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurio padarymą įstatyme numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.“ Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstai manyti, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Šio pagrindo buvimą patvirtina ir tai, kad V. L. anksčiau daug kartų teistas, neturi oficialaus pragyvenimo šaltinio, jo nesaisto tvirti socialiniai ryšiai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punktas išaiškina, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nusikalstama veika, kurios padarymu V. L. įtariamas, yra priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Už ją baudžiamasis įstatymas numato ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Pagal bylos duomenis anksčiau jis net 10 kartų teistas, narkotinių medžiagų platinimas buvo V. L. pragyvenimo šaltinis. Todėl apygardos teismas, remdamasis faktinėmis bylos aplinkybėmis bei turimais duomenimis, atsižvelgęs į nusikaltimo, kurio padarymu yra įtariamas V. L. , pobūdį, jo asmenybę, padarė pagrįstą išvadą, kad esant V. L. laisvėje yra pagrindas manyti, jog jis gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Įtariamojo gynėjas skunde nurodo, jog po paskutinio suėmimo termino pratęsimo su V. L. jokie procesiniai veiksmai neatliekami. Su tokiais gynėjo argumentais negalima sutikti. Kardomoji priemonė - suėmimas taikoma, kai yra konstatuojami šios kardomosios priemonės skyrimo sąlygos ir pagrindai, ir kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Suėmimo skyrimas ir jo termino tęsimas nepriklauso ir negali priklausyti nuo ikiteisminio tyrimo metu atliekamų procesinių veiksmų, taip pat, ar atliekami kokie nors tyrimo veiksmai su įtariamuoju, išskyrus atvejus, kai ikiteisminis tyrimas akivaizdžiai vilkinamas. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, pateiktos Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėjant skundus dėl kardomosios priemonės termino pratęsimo, matyti, kad po paskutinio suėmimo pratęsimo buvo atliekami įvairus ikiteisminio tyrimo veiksmai, suderinti galutiniai įtarimai R. P. , O. L. , J. A. ir V. L. ir taip ruošiamasi užbaigti ikiteisminį tyrimą. Teismas pastebi, kad ikiteisminis bylos tyrimas atliekamas intensyviai ir nėra vilkinamas, todėl, esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte numatytiems pagrindams ir sutinkamai su BPK 127 straipsnio 2 ir 7 dalimis, įtariamajam V. L. suėmimo terminas pagrįstai pratęstas trims mėnesiams.

Nors įtariamojo R. L. gynėjas skundu prašo skirti įtariamajam švelnesnę kardomąją priemonę, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog aukštesniojo teismo teisėjas, išnagrinėjęs skundą dėl suėmimo termino pratęsimo, gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį pratęsti suėmimo terminą, tačiau negali pakeisti pratęstos kardomosios priemonės kita kardomąja priemone. Be to, įtariamojo gynėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad turi vaiką, nuolatinę gyvenamąją vietą, remontuoja butus, serga sunkia liga bei kiti skundo argumentai nepaneigia teismo nurodytų suėmimo pagrindų ir negali būti pakankamas pagrindas griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant apygardos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą dėl suėmimo termino pratęsimo, kaltumo ar nekaltumo klausimas nesvarstomas, nevertinamos įtariamojo kaltę paneigiančios ar patvirtinančios aplinkybės, nes šie klausimai gali būti išspręsti tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje, išnagrinėjus bylą.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad švelnesne kardomąja priemone negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, todėl nėra teisinių argumentų naikinti nutartį.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Įtariamojo V. L. gynėjo advokato Viačeslavo Žarkovo skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.