- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-04-24
- Bylos Nr.
- 2-4659-214/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01401-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- L. J.
- Suinteresuotas asmuo
- G. J., S. J., Kauno apskrities VMI
- Kategorijos
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjai L. J., suinteresuotiems asmenims G. J., S. J., nedalyvaujant suinteresuoto asmens Kauno apskrities VMI atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. J., S. J. , Kauno apskrities VMI dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą pareiškimu prašydama palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė savo sutuoktinio K. J. J., mirusio 2013-09-01 palikimą, pradėdama jo turtą faktiškai valdyti.
Savo pareiškime ir teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad 2013-09-01 mirė jos sutuoktinis K. J. J., po jos mirties į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta, tačiau iš karto po sutuoktinio mirties jo palikimą priėmė – t.y. tvarkė jo turtą, kurį buvo įgiję gyvendami santuokoje, velionio daiktus ir bendrai įgytus buities daiktus, mokėjo ir moka visus mokesčius , mirusio sutuoktinio turtu naudojasi kaip savo. Prašė pareiškimą tenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys G. J. ir S. J. atsiliepime į pareiškimą ir teismo posėdyje su pareiškėjos pareiškimu sutiko, paaiškino, kad po jų tėvo K. J. J. mirties, mirusiojo palikimą priėmė jų motina, mirusiojo sutuoktinė pareiškėja šioje byloje L. J., nes ji gyveno jų bendrai įgytame santuokos metu gyvenamajame name, kuriame po sutuoktinio mirties ji liko gyventi, tvarkė mirusiojo daiktus, valdė jo nekilnojamąjį turtą, mokėjo ir moka mokesčius.
Suinteresuoto asmens Kauno apskrities VMI atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateiktame teismui atsiliepime neprieštarauja pareiškimui, kad būtų nustatytas prašomas juridinę reikšmę turintis faktas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėjo sutuoktinis ir suinteresuotų asmenų G. J. ir S. J. tėvas K. J. J. mirė 2013-09-01, tai byloje patvirtina santuokos, gimimo, ir mirties liudijimai (b.l.8-11). Kastyčio J. J. deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), pareiškėjos L. J. deklaruota gyvenamoji vieta taip pat (duomenys neskelbtini) (pažymos b.l. 12-13). Kauno 9-ojo notaro biuro Liudijime nurodyta, kad po Kastyčio J. J. mirties paveldėjimo byla neužvesta (b.l.14). Išraše iš pareiškėjos banko sąskaitos matyti, kad po jos sutuoktinio mirties 2013 m. iš jos sąskaitos buvo mokami mokesčiai AB LESTO , TEO LT ir kitiems paslaugų teikėjams (b.l.15).Mokesčių mokėjimą už turtą Technikumo g.41, Kaunas patvirtina taip pat K.J. J. vardu už 2013 m. rugsėjo mėnesį mokėjimai už elektrą, L. J. vardu už dujas (b.l.16-17). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose nurodytas nekilnojamasis turtas, t.y. žemės sklypas su statiniais (duomenys neskelbtini); žemės sklypas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise įregistruoti K. J. J. vardu; žemės sklypas su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įregistruoti L. J. vardu (b.l.18-25).
Paveldėjimo teisės normos nustato mirusio fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą jo teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo momentu laikomas palikėjo mirties momentas ( CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikrus teisinius padarinius – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, turi būti išreikšta aktyviais veiksmais, įstatymo nustatytu būdu, be to, per įstatymo nustatytą terminą. Pagal CK 5.50 straipsnį įpėdinis savo valią priimti palikimą turi išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti trimis būdais: faktiškai pradėti valdyti paveldimą turtą, kreiptis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą . CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, ir pan.).Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (LAT 2010-10-05 nutartis civ.b. Nr.3K-3-382/2010).Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėja priėmė savo mirusio sutuoktinio palikimą iš karto po jo mirties, pradėdama jo turtą faktiškai valdyti, nes iš byloje pateiktų dokumentų, pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų paaiškinimų matyti, kad pareiškėja mirusiojo turtu iš karto po jo mirties pradėjo rūpintis kaip savo turtu, tvarkė jos asmeninius daiktus, mokėjo mokesčius už nekilnojamojo turto išlaikymą, naudojosi bendrai įgytais buities daiktais. Šias aplinkybes teismas laiko pakankamu pagrindu pripažinti, kad pareiškėja priėmė palikimą po savo sutuoktinio mirties(CPK 176, 178, 185 str.str.).
Iš pareiškėjos valstybei priteistinos teismo turėtos išlaidos susijusios su procesinių dokumentų byloje įteikimu 22,-lt. (CPK88 str.1d.3p.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263, 265, 268, 270 str. str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Pareiškimą tenkinti. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad pareiškėja L. J. a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo sutuoktinio K. J. J. a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2013-09-01, pradėdama jo turtą faktiškai valdyti.
Iš pareiškėjos L. J. priteisti valstybei 22,-litus teismo turėtų išlaidų susijusių su procesinių dokumentų byloje įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, o mokesčio sumokėjimo kvitas pristatytas į teismo baigtų bylą raštinę (kab. Nr. 115).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusį Kauno apylinkės teismą.