Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau Alytaus RAAD) atstovei J. C., atstovui R. M.,

teismo posėdyje išnagrinėjo D. Č. skundą dėl Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. gruodžio 20 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus RAAD vyriausioji specialistė J. C. 2016 m. gruodžio 20 nutarimu Nr. AM-ALYN-80777711-16 nubaudė D. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 51-2 straipsnio 6 dalį 434 Eur bauda už tai, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Mokesčių ir atliekų kontrolės skyriaus pareigūnai, atlikę UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ didelių gabaritų ir kitų atliekų aikštelės, (duomenys neskelbtini) (toliau Aikštelė) planinį patikrinimą, nustatė, kad Aikštelės vadovas D. Č. neužtikrino, kad Aikštelėje veikla būtų vykdoma laikantis Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime Nr. VR-33(II) (toliau TIPK leidimas) nustatytų sąlygų. Patikrinimo metu nustatyta, kad Aikštelėje saugomų atliekų kiekis viršijo TIPK leidimo neatsiejamoje dalyje Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane nustatytus didžiausius vienu metu leidžiamus saugoti atliekų kiekius: atliekų kodu 16 01 03 (naudotos padangos) didžiausias leidžiamas vienu metu laikyti atliekų kiekis 6,0 t, tačiau pagal pateiktą atliekų tvarkymo žurnalą nustatyta, kad 2016 m. liepos 5 d. Aikštelėje vienu metu buvo laikoma - 10,74 t, 2016 m. rugpjūčio 30 d. - 6,56 t minėtų atliekų; atliekų kodu 20 01 23* (nebenaudojama įranga, kurioje yra chlorfluorangievandenilių) ir atliekų kodu 20 01 35* (nebenaudojama elektros ir elektroninė įranga, nenurodyta 20 01 21 ir 20 01 23, kurioje yra pavojingų sudedamųjų dalių) didžiausias bendras leidžiamas vienu metu laikyti atliekų kiekis 0,25 t, tačiau pagal pateiktą atliekų tvarkymo žurnalą nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 31 d. Aikštelėje vienu metu laikomas bendras minėtų atliekų kiekis 1,424 t; atliekų kodu 13 02 08* (kitos variklių, pavarų dėžių ir tepalinės alyvos) didžiausias leidžiamas vienu metu laikyti atliekų kiekis 0,15 t, tačiau pagal pateiktą atliekų tvarkymo žurnalą nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 31 d. Aikštelėje vienu metu buvo laikoma 0,321 t minėtų atliekų. Viršijant didžiausius vienu metu leidžiamus laikyti atliekų kiekius, pažeidžiama TIPK leidimo sąlyga „Užtikrinti, kad tvarkomų atliekų kiekiai neviršytų atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente ir atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane nurodytų atliekų kiekių“. Tuo D. Č. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau Įstatymas) 19 straipsnio 2 dalį, kuriame nustatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys ūkinės veiklos objektus eksploatuoja pagal leidime nustatytas sąlygas ir neviršydami aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų.

2016 m. lapkričio 14 d. patikrinimo akte Nr. 15702418 nustatyta, kad Aikštelėje vedami atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos žurnalai, už kurių pildymą atsakingas aikštelės vadovas D. Č.. Taip pat Patikrinimo akte pažymėta, kad Aikštelėje saugomų atliekų: naudotos padangos; nebenaudojama įranga, kurioje yra chlorfluoranglevandenilių; nebenaudojama elektros ir elektroninė įranga, nenurodyta 20 01 21 ir 20 01 23, kurioje yra pavojingų sudedamųjų dalių; kitos variklių, pavarų dėžių ir tepalinės alyvos 2016 m. liepos 5 d., 2016 m. rugpjūčio 30 d., 2016- m. rugpjūčio 31 d. buvo viršyti TIPK leidimo neatsiejamoje dalyje Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane nustatyti didžiausi vienu metu leidžiami laikyti atliekų kiekiai. UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro“ (toliau Alytaus RATC) direktoriaus 2013-12-12 įsakyme Nr. V- 102 „Dėl darbo organizavimo pagal išduotus TIPK leidimus“ nurodyta, kad įsako UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro“ Alytaus regioninio nepavojingų bei inertinių atliekų eksploatavimo padalinio vadovui, stambiųjų bei kitų atliekų surinkimo aikštelių ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelių vadovams organizuojant darbą ir eksploatuojant priskirtus veiklos objektus vadovautis išduotais TIPK leidimais, juose nustatytomis sąlygomis, neviršijant aplinkos apsaugo normatyvų bei standartų. Taip pat šio įsakymo 1.2. punkte nurodyta, kad pasikeitus objektuose veiklos apimtims, metiniams atliekų kiekiams, gamybos pajėgumams ir technologijoms nedelsiant raštu informuoti ekologą dėl atitinkamos TIPK leidimo dalies koregavimo. D. Č. su šiuo įsakymu susipažinęs, o tai reiškia, kad Aikštelės darbą privalo organizuoti laikantis TIPK leidime Nr. VR-33 (II) nustatytų sąlygų. Pažymėtina ir tai, kad D. Č. bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog Aikštelės darbą privalo organizuoti nepažeidžiant TIPK leidime Nr. VR-33(II) nustatytų sąlygų, t. y. neviršijant nustatytų didžiausių vienu metu leidžiamų laikyti atliekų kiekių. Taip pat patikrinimo akte Nr. 15702418 pažymėta, kad Aplinkos apsaugos agentūros 2016-08-11 rašte Nr. (28.4)-A4-8242 „Dėl teisės aktų taikymo išaiškinimo“, pateikta nuomonė, jog šiuo metu galiojantys TIPK II priedo leidimai atitinka kriterijus, pagal kuriuos išduodami Taršos leidimai ir iki 2014 m. liepos 1 d. išduotas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės II priedo leidimas gali būti prilyginamas Taršos leidimui. Aikštelei Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas Nr. VR-33(II) išduotas 2013 m. birželio 6 d., t. y. iki 2014 m. liepos 1 d., todėl darytina išvada, kad aukščiau minėtas aikštelei išduotas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas prilyginamas Taršos leidimui. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), nurodytą Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėse, šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį taršos leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis. Taigi minėtame straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad įmonė, vykdydama ūkinę veiklą, privalo vadovautis jai išduotu Taršos leidimu ir jame nustatytomis sąlygomis.

Taip pat nesutinka su D. Č. teiginiu, kad iš protokolo ir skundžiamo nutarimo turinio akivaizdu, kad nėra nustatyta ir nurodytas tariamo pažeidimo laikas ir esmė, nes Aikštelės patikrinimas dėl atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų vykdymo, buvo atliktas remiantis Aikštelės pateiktais dokumentais ir apskaita iš kurios duomenų ir nustatyta, kad Aikštelėje 2016 m. liepos 5 d., 2016 m. rugpjūčio 30 d. ir 2016 m. rugpjūčio 31 d. buvo viršyti didžiausi vienu metu leidžiami laikyti atliekų kiekiai šiais atliekų kodais: 16 01 03 (naudotos padangos); 20 01 23* (nebenaudojama įranga, kurioje yra chlorfluoranglevandenilių) ir 20 01 35* (nebenaudojama elektros ir elektroninė įranga, nenurodyta 20 01 21 ir 20 01 23, kurioje yra pavojingų sudedamųjų dalių) bei 13 02 08* (kitos variklių, pavarų dėžių ir tepalinės alyvos).

Be to, D. Č. skunde nurodytas teiginys, kad Aikštelėje galimai susidaręs didesnis atliekų kiekis nei nurodyta TIPK leidime, privalėjo būti vertintas kaip padarytas būtinojo reikalingumo būklėje yra nepagrįstas, nes byloje nėra jokių duomenų, kad buvo susidariusi situacija, kurios metu buvo siekiama pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Aikštelei 2016 m. lapkričio 14 d. Alytaus RAAD Mokesčių atliekų kontrolės skyriaus pareigūnė davė privalomąjį nurodymą Nr. 44, kuriame nurodė Aikštelėje vykdyti ūkinę veiklą laikantis TIPK leidime Nr. VR-33(II) ir jo neatsiejamose dalyse - Atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente ir Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane, nustatytų sąlygų. 2016 m. sausio 18 d. Alytaus RAAD Mokesčių ir atliekų kontrolės skyriui atlikus neplaninį patikrinimą (patikrinimo aktas Nr. 15810926), nustatyta, kad įmonei duoto privalomo nurodymo Nr. 44 reikalavimai įvykdyti, įmonė pateikė 2016 m. lapkričio ir gruodžio mėn. pasirašytas atliekų tvarkymo suvestines bei atliekų, kurių saugomų atliekų kiekiai, viršijo Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane nustatytus didžiausius vienu metu leidžiamus saugoti atliekų kiekius, perdavimą atliekų tvarkytojams patvirtinančius dokumentus.

Motyvuojamoji dalis

D. Č. skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.). Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

ATPK 51² straipsnio 6 dalyje numatyta, kad ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint taršos leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba nesilaikant šio leidimo sąlygose nustatytų reikalavimų užtraukia baudą piliečiams nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų, pareigūnams – nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų ir juridinių asmenų vadovams – nuo keturių šimtų trisdešimt keturių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų.

D. Č. skunde keliamas pagrįstas klausimas, jog Alytaus RAAD, skyręs jam nuobaudą už administracinį teisės pažeidimą, neatskleidė bylos esmės.

Bylos duomenimis nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas D. Č. surašyti labiau pateikiant informaciją, išvardijant įrodymus, bet ne suformuluojant kaltinimą asmeniui nurodant esmines aplinkybes, tai yra: pažeidimo padarymo laiką ar laikotarpį, kada jis vykdė objekto veiklą neturėdamas leidimo ar nesilaikydamas leidime nustatytų sąlygų reikalavimų ir kokį laikotarpį toks nesilaikymas truko, kokia būtent ūkinė veikla vykdyta ir pan. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad aiškinant ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio l dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį sistemiškai pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. ATPK 260 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai. Be to, ATPK 260 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad protokole būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo esmę. Pažeidimo esme ATPK 260 straipsnio 1 dalies prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Teisės mokslo ir teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltei nustatyti.

Protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos proceso ribos (ATPK 284 straipsnio 2 dalis) ir tik šių suformuluotų kaltinimų apimtimi sprendžiama, ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens veikoje yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis, ar galima administracinė atsakomybė ( LAT nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-2-942/2015). Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, sprendžia, kad Alytaus RAAD priimtame nutarime padarė esminių procesinės teisės pažeidimų, tai yra neatskleidė pažeidimo esmės. Iš nutarimo nustatomosios dalies nėra aišku, kuo konkrečiai pasireiškė D. Č. veika, už kurios padarymą jam pritaikyta administracinė atsakomybė pagal ATPK 51²str.1d., t. y. ar jis veikė neturėdamas taršos leidimo, kai tai būtina pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, ar jis veikė nesilaikydamas leidimo sąlygose nustatytų reikalavimų, kuo jo veika pasireiškė. Be to, nutarimo nustatomojoje dalyje nurodytas galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo laikas 2016-11-14 10 val.0 min. akivaizdžiai neatitinka galimo pažeidimo padarymo laiko (konkretaus arba trunkamojo), nes kaip pripažino nutarimą priėmusi pareigūnė, nutarime nurodytas ne pažeidimo padarymo laikas, bet jo paaiškėjimo laikas, kas iš esmės negali būti tapatinama. Negalima sutikti su nutarimą priėmusios pareigūnės paaiškinimu, kad asmeniui priskirtų pažeidimų laikas turi būti suprantamas įrašų žurnale padarymo laiku, nes pagal gramatinę kaltinimo formuluotę aišku tik tai, kad būtent nurodytu laiku žurnaluose buvo padaryti tam tikri įrašai, o ar asmuo padarė teisės pažeidimus, iš sakinio gramatinės konstrukcijos nesuprantama. Nutarime kaltinimas galimam pažeidėjui formuluojamas tuo, kad jis neužtikrino, kad aikštelėje veikla būtų vykdoma laikantis Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime Nr. VR-33 (II) nustatytų sąlygų, tačiau tai neatskleidžia, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu jis padarė teisės pažeidimą.

D. Č. skirta bauda 434 eurai, kuri pagal sankciją gali būti skiriama pareigūnams ar juridinių asmenų vadovams, nors iš bylos medžiagos matyti, kad D. Č. nėra UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro“ vadovas, bet yra šiai bendrovei (duomenys neskelbtini) Didelių gabaritų ir kitų atliekų surinkimo aikštelės vadovas, dirbantis darbo sutarties pagrindu, taigi, jis nėra nei juridinio asmens vadovas, nei pareigūnas, kuriam už pažeidimą pagal įstatymo sankciją galėtų būti skirtas nutarime nurodytas baudos dydis.

Teismas konstatuoja, jog Alytaus RAAD, savo nutarime išvardindamas surinktus byloje įrodymus, bet nesuformuluodamas kaltinimo asmeniui, neatskleidė pažeidimo esmės, taip buvo pažeista D. Č. teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas bei buvo iš esmės apribota jo teisė į gynybą, neparinktas tinkamas įstatymo sankcijoje nustatytas baudos dydis.

Tirdamas įrodymus ir siekdamas nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes, Alytaus RAAD privalo būti aktyvus. Nagrinėjamoje byloje Alytaus RAAD neišsamiai bei nevisapusiškai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, dėl ko pažeidė ATPK 257 str. nuostatas. Esant tokioms aplinkybėms, nutarimas naikintinas ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti Alytaus RAAD.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. Č. skundą tenkinti iš dalies.

Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2016m. gruodžio 20 d. nutarimą panaikinti ir D. Č. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui.

Ši nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui paduodant skundą per Alytaus rajono apylinkės teismą.