Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-11-05 · Administracinė byla Nr. I-920-342/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-11-05
Bylos Nr.
I-920-342/2013
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00530-2013-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Aušrelė Mažrimienė, Vida Stonkuvienė, Eglė Kiaurakytė
Pareiškėjas
VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės
Atsakovas
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, Klaipėdos teritorinei ligonių kasai
Administracinė byla Nr. I-920-342/2013Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00530-2013-0Procesinio sprendimo kategorija 5; 38; 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 5 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušrelės Mažrimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vidos Stonkuvienės ir Eglės Kiaurakytės, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant pareiškėjos VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės įgaliotiems atstovams Birutei Paulikienei ir Virginijui Vanagui, atsakovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos įgaliotoms atstovėms Inesai Byčkovai ir Jovitai Jočienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės skundą atsakovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė skundu prašo teismo:

1) panaikinti Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriaus 2013 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. A1-1468 „Dėl 2012 m. sutarties‚ dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų apmokėjimo iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sutarties 2013 metams“;

Šalies argumentai

2) panaikinti Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriaus 2013 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. A1-2705 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų apmokėjimo iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sutarties 2013 metams“;

3) per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įpareigoti Klaipėdos teritorinę ligonių kasą sudaryti 2013 metams ir einamiesiems metams, kuriais pasibaigs teisminis ginčas, sutartis su Klaipėdos universitetine ligonine dėl suaugusių psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų bei stacionarių psichiatrijos paslaugų.

Skunde (b.l. 6-12) pareiškėja nurodė, kad 2013-03-22 sprendimu Nr. A1-1468 atsakovė nusprendė su VšĮ Klaipėdos universitetine ligonine nesudaryti 2013 metų sutarties dėl naujų sveikatos priežiūros paslaugų (ambulatorinių specializuotų, dienos stacionaro ir stacionarinių) teikimo ir apmokėjimo. Nurodo, jog ginčas dėl sutarčių sudarymo vyksta nuo 2007 m., teisminiai ginčai – nuo 2009 m. Pagal Lietuvoje galiojantį teisinį reglamentavimą, sutartys tarp asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir teritorinės ligonių kasos sudaromos vieneriems kalendoriniams metams. Pažymi, kad teisminis ginčas dėl objektyvių priežasčių nepasibaigia per vienerius metus, todėl pareiškėja priversta kiekvienais metais skųsti neteisėtus Klaipėdos teritorinės ligonių kasos sprendimus. Tvirtina, kad šioje byloje ginčijami atsakovės administraciniai aktai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio, 8 straipsnio, Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio, 27 straipsnio, Sveikatos sistemos įstatymo 3 straipsnio 9 dalies nuostatų. Be to, minėtais administraciniais aktais nevykdomi įsiteisėję Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai, priimti administracinėse bylose Nr. A502-1562/2010, Nr. A822-2147/2011, Nr. A552-1753/2012, Nr. I822-29/2012. Pažymi, kad remiantis teismų išaiškintu teisiniu reglamentavimu, pagal Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 2 dalį, šiuo metu sutarčių sudarymo ir papildymo sąlygos yra dvi – įstaigos prašymas bei licencija tam tikrų paslaugų teikimui, kurias pareiškėja atitinka. Pabrėžia, jog atsakovo nurodyti bendro pobūdžio argumentai dėl biudžeto mažinimo, nepagrindžia sutarties nepapildymo pagrindų, yra nekonkretūs. Mano, kad Klaipėdos teritorinės ligonių kasos reikalavimas pateikti leidimą stacionarių paslaugų teikimui, remiantis Sveikatos apsaugos ministro 2009-12-18 įsakymu Nr. V-1051, yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes tokiu reikalavimu atsakovas revizuoja įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatytų aplinkybių vertinimą. Teismai yra konstatavę, kad Klaipėdos teritorinė ligonių kasa turi papildyti ankstesnes sutartis ginčo paslaugomis arba, vadovaujantis ginčo pradžioje galiojančiais teisės aktais, spręsti klausimą dėl sutarties papildymo šiuo metu. Informuoja, jog Lietuvos Respublikos konkurencijos tarnyba 2012-10-16 nutarimu konstatavo, kad Leidimų teikti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamas naujo profilio stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas išdavimo/atsisakymo išduoti tvarkos aprašas prieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsniui, kadangi pagal nustatytą reglamentavimą įstaigos galimybė gauti leidimą priklauso ne nuo objektyvių aplinkybių, o nuo subjektyvių kitų asmens sveikatos priežiūros įstaigų valios. Mano, kad atsakovas neteisėtai reikalavo pateikti leidimą naujoms paslaugoms, kadangi įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra nustatyta, kad paslaugos nėra naujos, o leidimo reikalavimas negalėjo būti teikiamas, kadangi dar 2009 metais VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė pateikė visus reikalingus leidimus ir paslaugos tada turėjo būti įtrauktos į sutartį. Pažymi, jog reikalavimas pateikti leidimą dėl paslaugų teikimo, vadovaujantis aprašu, kuris kompetentingų institucijų yra pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymui, taip pat yra neteisėtas. Paaiškina, kad nesutikdama su Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2013-03-22 sprendimu Nr. A1-1468, pareiškėja kreipėsi į Klaipėdos teritorinės ligonių kasos taikinimo komisiją (toliau ir Taikinimo komisija), kuri 2013-05-23 sprendime pakartojo 2013-03-22 sprendime Nr. A1-1468 išdėstytus teisinius argumentus ir, svarstymo metu neleisdama pareiškėjai pasisakyti, grubiai pažeidė pagrindinius viešojo administravimo procedūros principus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai palaikė skunde išdėstytus argumentus. Papildomai pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-08-26 nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-379/2013 įpareigojo Klaipėdos teritorinę ligonių kasą papildyti 2009, 2010, 2011 ir 2012 metų sutartis antrinio lygio stacionarinėmis psichiatrijos ir psichiatrijos suaugusių dienos stacionaro paslaugomis, tačiau minėtos teismo nutarties atsakovė iki šiol nėra įvykdžiusi.

Atsiliepimas

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa atsiliepime (b.l. 37-42) su pareiškėjos skundu nesutiko. Pabrėžė, kad pareiškėja praleido terminą kreiptis į teismą dėl 2013-03-22 sprendimo Nr. A1-1468 panaikinimo. Teigia, jog Klaipėdos teritorinė ligonių kasa, gavusi Taikinimo komisijos rekomendacijas dėl VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės kreipimosi Nr. 9-1874, pakartotinai išnagrinėjo VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 2012-10-25 prašymą dalyje dėl sutarties 2013 metams papildymo stacionarinėmis suaugusiųjų psichiatrijos II ir psichiatrijos dienos stacionaro paslaugomis bei šių paslaugų apmokėjimo ir priėmė kitą 2013-05-23 sprendimą Nr. A1-2705. Tvirtina, kad Klaipėdos teritorinė ligonių kasa, įgyvendindama jai suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymo srityje, vadovaudamasi įstatymais ir kitais poįstatyminiais teisės aktais, reglamentuojančiais privalomąjį sveikatos draudimą ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklą, taip pat ir viešojo administravimo įstatymu, išnagrinėjo VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 2012-10-25 prašymą dėl 2013 metų sutarties sudarymo ir pagrįstai priėmė 2013-03-22 sprendimą Nr. A1-1468. Pažymi, kad nagrinėdama pareiškėjo prašymą dėl 2013 metų sutarties sudarymo bei priimdama 2013-05-23 sprendimą Nr. A1-2705, vadovavosi teisės aktais galiojusiais prašymų padavimo metu. Pareiškėjai apskundus 2013-03-22 sprendimą Nr. A1-1468 Taikinimo komisijai, Klaipėdos teritorinė ligonių kasa, gavusi Taikinimo komisijos rekomendacijas/nutarimą dėl VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės kreipimosi Nr. 9-1874, pakartotinai išnagrinėjo VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 2012-10-25 prašymą dalyje dėl sutarties 2013 metams papildymo stacionarinėmis suaugusiųjų psichiatrijos II ir psichiatrijos dienos stacionaro paslaugomis bei šių paslaugų apmokėjimo, priimdama kitą 2013-05-23 sprendimą Nr. A1-2705. Teigia, jog 2013-05-23 sprendime Nr. A1-2705 nurodyti teisės aktai, kuriais vadovautasi, priimant sprendimą dėl sutarties 2013 metams papildymo stacionarinėmis suaugusiųjų psichiatrijos II ir psichiatrijos dienos stacionaro paslaugomis ir jų apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Mano, kad reikalavimas pareiškėjai pateikti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos išduotą leidimą pradėti teikti naujo profilio stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-12-18 įsakymo Nr. V-1051 6.5 punkte, buvo pagrįstas. Nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad reikalavimas pateikti leidimą dėl paslaugų teikimo, vadovaujantis aprašu, kuris kompetentingų institucijų yra pripažintas prieštaraujančiu Konkurencijos įstatymui, yra neteisėtas. Pažymėjo, jog leidimų teikti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamas naujo profilio stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas išdavimo/atsisakymo išduoti tvarkos aprašas nėra panaikintas ar kitaip pakeistas. Mano, kad net jei Leidimų išdavimo/atsisakymo išduoti tvarkos aprašas ir būtų keičiamas, pats reikalavimas pateikti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro išduotą leidimą nebūtų panaikintas, keistųsi tik pati leidimo išdavimo tvarka. Nurodo, jog nei vienais metais į Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ir VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės sutartį stacionarinės suaugusiųjų psichiatrijos II ir psichiatrijos dienos stacionaro paslaugos nebuvo įtrauktos, todėl norint į sutartį įtraukti naujas paslaugas, apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, būtina vadovautis galiojančiais teisės aktais. Tvirtina, kad sudarydama 2013 metų sutartį privalėjo vadovautis 2010-02-11 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. V-110 „Dėl pacientų siuntimo į atitinkamo lygmens asmens sveikatos priežiūros įstaigas dėl stacionarių skubių ir planinių asmens sveikatos priežiūros pasaugų tvarkos aprašo patvirtinimo“ 8 punktu ir reikalauti, kad pareiškėja pateiktų įrodymus, jog yra suderinusi su dalininku ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija naujų paslaugų, apmokamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, teikimą. Pažymi, kad Klaipėdos teritorinės ligonių kasos Taikinimo komisija savo veikloje vadovaujasi Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriaus 2010-09-28 įsakymu Nr. V-125 patvirtintu Taikinimo komisijos darbo reglamentu, kurio 11.3. punktas suteikia teisę Taikinimo komisijai į posėdžius kviesti ginčo šalis. Argumentuoja, kad Klaipėdos teritorinės ligonių kasos Taikinimo komisija, spręsdama VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 2013-04-19 kreipimąsi Nr. 9-1874, teisėtai nusprendė nesinaudoti savo teise gauti paaiškinimus iš abiejų ginčo šalių, o tik apsiribojo išklausyta Klaipėdos teritorinės ligonių kasos atstovo informacija.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovės prašė pareiškėjos skundą atmesti atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu. Pažymėjo, kad kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A146-379/2013.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas (Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

Byloje kilęs ginčas dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2013 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. A1-1468 ir 2013 m. gegužės 23 d. sprendimo Nr. A1-2705, kuriais atsisakyta papildyti 2013 metų sutartį tarp Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ir VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės psichiatrijos dienos stacionaro paslaugomis bei stacionarinėmis psichiatrijos paslaugomis.

Byloje nustatyta, kad VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė 2012-10-25 prašymu „Dėl sutarties sudarymo 2013 metams“ (b.l. 18) kreipėsi į Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktorių inter alia prašydama sudaryti sutartį dėl stacionarinių suaugusiųjų psichiatrijos II ir psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų apmokėjimo. Ginčijamu 2013-03-22 sprendimu Nr. A1-1468 Klaipėdos teritorinė ligonių kasa nusprendė 2013 metams sutarties dėl naujų sveikatos priežiūros paslaugų (ambulatorinių specializuotų, dienos stacionaro ir stacionarinių) teikimo ir apmokėjimo su VšĮ Klaipėdos universitetine ligonine nesudaryti, kadangi Klaipėdos teritorinė ligonių kasa negali prisiimti daugiau sutartinių įsipareigojimų nei numatyta patvirtintame Klaipėdos teritorinės ligonių kasos biudžete Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto asignavimų. Be to, argumentavo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. V-1051 „Dėl teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutarčių sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 6.5 punktu, norint pradėti teikti naujo profilio stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas (suaugusiųjų psichiatrijos II), apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė privalėjo pateikti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos išduotą leidimą (b.l. 16-17). Nesutikdama su 2013-03-22 sprendimu Nr. A1-1468 pareiškėja 2013-04-19 kreipėsi į Klaipėdos teritorinės ligonių kasos taikinimo komisiją (b.l. 20-24). 2013-04-26 Klaipėdos teritorinės ligonių kasos taikinimo komisija posėdžio protokolu Nr. 3 nutarė rekomenduoti VšĮ Klaipėdos universitetinei ligoninei pateikti visus reikalingus dokumentus sutarties sudarymui dėl stacionarinių psichiatrijos II paslaugų teikimo (b.l. 29-32). Klaipėdos teritorinė ligonių kasa, įvertinusi pareiškėjos 2013-04-19 skundą ir Klaipėdos teritorinės ligonių kasos taikinimo komisijos 2013-04-26 nutarimą, pakartotinai išnagrinėjo VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 2012-10-25 prašymą dalyje dėl sutarties 2013 metams papildymo ir stacionarinių suaugusiųjų psichiatrijos II bei psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų apmokėjimo, ir 2013-05-23 sprendimu Nr. A1-2705, remdamasi analogiškais argumentais, nusprendė nepapildyti 2013 metų sutarties su VšĮ Klaipėdos universitetine ligonine stacionarinėmis suaugusiųjų psichiatrijos II bei psichiatrijos dienos stacionaro paslaugomis (b.l. 26-28).

Nors atsakovė atsiliepime teisingai nurodo, jog Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2013-05-23 sprendimas Nr. A1-2705 nelaikytinas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos Taikinimo komisijos sprendimu, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėja kreipėsi į teismą praleidusi skundo padavimo terminą atsakovės 2013-03-22 sprendimui Nr. A1-1468 ginčyti.

Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-12-18 įsakymu Nr. V-1051 patvirtinto Teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutarčių sudarymo tvarkos aprašo (toliau ir Sutarčių sudarymo tvarkos aprašas) 32 punktu, bet kokie teritorinės ligonių kasos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos nesutarimai ar ginčai, kylantys dėl sutarties sudarymo, sprendžiami abipusiu susitarimu. Sutarčių sudarymo tvarkos aprašo 33 punktas reglamentuoja, kad nepavykus susitarti, bet kokie ginčai, nesutarimai ar reikalavimai dėl sutarties sudarymo, neišspręsti abipusiu susitarimu, sprendžiami Lietuvos Respublikos teismuose Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Darytina išvada, jog esant Sutarčių sudarymo tvarkos apraše įtvirtintai privalomai taikinimo procedūrai, pareiškėja VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė negalėjo kreiptis tiesiogiai į teismą per vieną mėnesį nuo 2013-03-22 sprendimo Nr. A1-1468 gavimo dienos. Apie savo pažeistą teisę, t.y. jog ginčo išspręsti taikiai nepavyko, pareiškėja sužinojo tik gavusi pakartotinį Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2013-05-23 sprendimą Nr. A1-2705, prie kurio be kita ko buvo pridėta Klaipėdos teritorinės ligonių kasos taikinimo komisijos posėdžio protokolo kopija. Darytina išvada, jog 2013-06-11 kreipdamasi į teismą mažiau nei per 20 dienų nuo sužinojimo apie pažeistą teisę dienos, VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė nepraleido Administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintų skundo padavimo terminų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apie planuojamą VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 2013-04-19 skundo nagrinėjimą Taikinimo komisijoje, pareiškėja net nebuvo informuota, kadangi 2013-04-22 raštu (b.l. 25) VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiajam gydytojui buvo pranešta, jog 2013-04-26 Taikinimo komisijos posėdyje bus svarstomas su šio ginčo dalyku nesusijęs 2013-04-10 raštas Nr. 9-1753. Nors atsakovė argumentuoja, kad Klaipėdos teritorinės ligonių kasos Taikinimo komisijos darbo reglamente (toliau ir Darbo reglamentas), patvirtintame Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriaus 2010-09-28 įsakymu Nr. V-125, įtvirtinta Taikinimo komisijos teisė, bet ne pareiga, kviesti į posėdį ginčo šalis, tačiau minėti argumentai prieštarauja to paties Darbo reglamento 12.3. punkte įtvirtintiems skaidrumo, nešališkumo, teisėtumo, sąžiningumo, viešumo bei nepiktnaudžiavimo savo teisėmis principams. Pažymėtina, kad teisės principai nustato elgesio ribas, kurių negalima peržengti. Klaipėdos teritorinė ligonių kasa yra viešojo administravimo subjektas ir privalo laikytis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų, gero administravimo principo, kuris inter alia apima teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, asmens dalyvavimo priimant atitinkamus sprendimus, skaidrumo ir kitus reikalavimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad gero administravimo principas, kurio įgyvendinimas nacionalinėje teisėje kildinamas iš konstitucinio imperatyvo „valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“ (Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis), įpareigoja viešojo administravimo institucijas suteikti asmenims, kurių klausimai svarstomi, galimybę pasisakyti (2012 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1529/2012, 2011 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-71/2011). Nagrinėjamu atveju objektyvumo, skaidrumo ir nešališkumo principai buvo pažeisti dar ir todėl, kad Taikinimo komisija sprendimą priėmė ne šalims nedalyvaujant, bet išklausiusi tik vieną iš dviejų ginčo šalių ir priėmusi sprendimą palankų būtent išklausytos šalies atžvilgiu. Nurodyti procedūriniai pažeidimai kelia pagrįstų abejonių ginčijamų administracinių aktų priėmimo procedūros nešališkumu.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A146-379/2013, kurioje buvo sprendžiamas ginčas tarp tų pačių šalių dėl 2009, 2010, 2011, 2012 metų sutarčių papildymo antrinio lygio stacionarinėmis psichiatrijos ir psichiatrijos suaugusiųjų dienos stacionaro paslaugomis, įpareigojo atsakovę Klaipėdos teritorinę ligonių kasą per vieną mėnesį nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos papildyti 2009, 2010, 2011, 2012 metų sutartis minėtomis paslaugomis (b.l. 87-106). Nurodytoje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad šalių ginčas dėl antrinio lygio stacionarių psichiatrijos ir psichiatrijos suaugusiųjų dienos stacionaro paslaugų įtraukimo į 2009, 2010, 2011, 2012 metų sutartis yra tęstinis, pareiškėjo valia dėl minėtų metų sutarčių papildymo ginčo paslaugomis buvo aiškiai išreikšta kiekvienais nagrinėjamam ginčui aktualiais metais, o pareiškėjo turima licencija ginčui aktualiu klausimu nėra pasikeitusi nuo 2007 m. liepos 31 d. Apeliacinės instancijos teismas išaiškino, jog įsigaliojus Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio papildymui 9 dalimi, ši įstatymo nuostata nuo 2011 m. sausio 1 d. buvo perkelta į Sutarčių sudarymo tvarkos aprašą, papildant jį 6.5 punktu, nustatančiu, kad Sveikatos apsaugos ministerija išduoda leidimą pradėti teikti naujo profilio stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 9 dalies normos turinio lingvistinis ir sisteminis aiškinimas suponuoja išvadą, jog atitinkamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos naujumas yra siejamas su tuo, kad tokios paslaugos, apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, asmens sveikatos priežiūros įstaiga neteikė anksčiau. Administracinėje byloje Nr. A146-379/2013 nustatyta, kad pareiškėjas iki 2011 m. sausio 1 d. (Sveikatos draudimo įstatymo 9 str. 9 d. įsigaliojimo) neteikė antrinio lygio stacionarių psichiatrijos ir psichiatrijos suaugusiųjų dienos stacionaro paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, tačiau nuo 2007 metų (nuo 2007 m. liepos 31 d. turi licenciją teikti šias paslaugas) kartotinai kasmet teikė prašymus dėl šių paslaugų įtraukimo į sutartis, nuo 2009 metų šiuo klausimu tarp šalių vyksta administraciniai ginčai teisme, kuriuos išnagrinėjus konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai, įpareigojant atsakovą papildyti sutartis ginčo paslaugomis nuo 2009 m. gruodžio 1 d. Todėl buvo pripažinta, kad Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 9 dalies prasme ginčo paslaugų negalima laikyti naujomis.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis įsiteisėjo jos priėmimo dieną - 2013 m. rugpjūčio 26 d., tačiau atsakovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa per vieną mėnesį nuo minėtos nutarties įsiteisėjimo dienos ne tik kad nepapildė 2009, 2010, 2011, 2012 metų sutarčių ginčo paslaugomis, bet ir ginčijamus 2013 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. A1-1468 ir 2013 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. A1-2705 vėl grindžia apeliacinės instancijos teismo ne kartą paneigtais motyvais. Atsakovės nurodyta aplinkybė, jog ji kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A146-379/2013, nepaneigia fakto, kad 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartis yra įsiteisėjusi ir vykdytina. Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 2 dalimi, jeigu prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus įstatymo nustatytų terminų ir yra pagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, teismas priima nutartį dėl proceso atnaujinimo, kurioje nurodo, koks teismas nagrinės bylą iš esmės. Prireikus kolegija gali sustabdyti skundžiamo sprendimo, nutarimo ar nutarties vykdymą, kol bus iš naujo išnagrinėta byla. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (administracinė byla Nr. P-756-223/2013) Klaipėdos teritorinės ligonių kasos prašymas dėl proceso atnaujinimo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas 2013-09-30, tačiau nutartis atnaujinti procesą nėra priimta.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad valstybės institucijas, pareigūnus (ir tada, kai jie vykdo jiems patikėtas funkcijas, ir tada, kai neįgyvendina jokių savo įgaliojimų) žmonės pagrįstai gali laikyti valstybės valios reiškėjais ar vykdytojais. Valstybės institucijos, pareigūnai jokiomis aplinkybėmis negali veikti ultra vires, neteisėtais veiksmais pažeisti žmogaus teisių ir laisvių. Antraip būtų griaunamas žmonių pasitikėjimas valstybės valdžia, įstatymais ir teise, tarpų teisinis nihilizmas. Toleruojant valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtus veiksmus, kuriais pažeidžiamos žmogaus teisės ir laisvės, neužkirtus jiems kelio atsirastų didžiulis socialinis disbalansas, būtų pažeista pamatinė pusiausvyra, kai žmogus iš esmės neturi priemonių, galimybių pasipriešinti valstybės – galingo mechanizmo – savivalei ir, paliktas be veiksmingos institucionalizuotos pagalbos, yra gniuždomas visa valstybės mechanizmo jėga (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad atsakovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa ginčijamus administracinius aktus grįsdama Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 9 dalimi, Sutarčių sudarymo tvarkos aprašo 6.5 punktu, teigdama, jog ginčo paslaugos yra naujos ir pareiškėja privalo pateikti Sveikatos apsaugos ministerijos išduotą leidimą pradėti teikti naujo profilio stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, grubiai pažeidžia pareiškėjos VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės teises, neatsižvelgia į įsiteisėjusius teismų sprendimus, nepaiso teisės ir teisėtumo bei pažeidžia bendruosius teisės principus.

Kitas ginčijamų administracinių aktų priėmimo motyvas – Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto asignavimų ribotumas, nelaikytinas objektyviai pagrindžiančiu atsakovės atsisakymą įtraukti į 2013 metų sutartį su VšĮ Klaipėdos universitetine ligonine antrinio lygio stacionarines psichiatrijos ir psichiatrijos suaugusiųjų dienos stacionaro paslaugas. Pažymėtina, kad Klaipėdos teritorinė ligonių kasa, vadovaudamasi Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsniu, sudaro sutartis ne tik su VšĮ Klaipėdos universitetine ligonine, tačiau ir su kitomis sveikatos priežiūros įstaigomis bei vaistinėmis, todėl argumentuodama Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, skirto sveikatos priežiūros paslaugų kompensavimui, trūkumą, atsakovė privalėjo pagrįsti turimų lėšų paskirstymą visiems subjektams, su kuriais sudaromos sutartys, priešingu atveju toks motyvas laikytinas diskriminaciniu VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės atžvilgiu.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu, ginčijami Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2013 m. kovo 22 d. sprendimas Nr. A1-1468 ir 2013 m. gegužės 23 d. sprendimas Nr. A1-2705 negali būti laikomi tinkamai pagrįstais objektyviais duomenimis ir atitinkančiais individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus (Viešojo administravimo įstatymo 8 str.), todėl naikintini.

Atsižvelgtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-08-26 nutartimi atsakovė buvo įpareigota įtraukti į 2009, 2010, 2011, 2012 metų sutartis ginčo paslaugas, todėl ši aplinkybė sukuria teisines pasekmes bylos proceso šalims ir 2013 metų laikotarpiui, nes esant aiškiai išreikštai asmens sveikatos priežiūros įstaigos valiai dėl sutarčių pratęsimo kiekvieniems metams, procedūrine prasme Sutarčių sudarymo tvarkos aprašas numato sutarčių tęstinumą. Byloje nėra duomenų, kurie suteiktų pagrindą konstatuoti, kad dėl ginčo paslaugų įtraukimo į 2013 metų sutartį pareiškėja neatitinka Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio sąlygų, todėl Klaipėdos teritorinė ligonių kasa įpareigotina per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos papildyti 2013 metų sutartį, sudarytą su VšĮ Klaipėdos universitetine ligonine, antrinio lygio stacionarinėmis psichiatrijos ir psichiatrijos suaugusiųjų dienos stacionaro paslaugomis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 127 straipsniu,

nusprendžia:

skundą patenkinti.

Panaikinti Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2013 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. A1-1468 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų apmokėjimo iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sutarties 2013 metams“.

Panaikinti Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2013 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. A1-2705 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų apmokėjimo iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sutarties 2013 metams“.

Įpareigoti Klaipėdos teritorinę ligonių kasą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos papildyti 2013 metų sutartį, sudarytą su VšĮ Klaipėdos universitetine ligonine, antrinio lygio stacionarinėmis psichiatrijos ir psichiatrijos suaugusiųjų dienos stacionaro paslaugomis.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Aušrelė MažrimienėVida StonkuvienėEglė Kiaurakytė