Telšių apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjo V. R., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), moksleivio, neteisto, nebausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. 2014 m. lapkričio 25 d. 16.44 val. Mažeikių m. Laisvės g.10 vairuodamas automobilį SEAT LEON, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė šalia stovėjusį kitą automobilį, apgadino abu automobilius ir nesustojęs bei nepranešę apie eismo įvykį policijai iš jo pasišalino. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 219.1 ir 222 punktų reikalavimus, t. y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Nagrinėjamu atveju surašytas vienas administracinio teisės pažeidimo protokolas už du administracinius teisės pažeidimus, padarytus idealiąja sutaptimi. Vienas iš pažeidimų (numatytas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje) yra priskiriamas apylinkių teismų kompetencijai, todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais bei suformuota teismų praktika, teismas tuo pačiu nagrinėja visus pažeidimus dėl kurių surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. R. teismo posėdyje prisipažino dėl neatidumo padaręs teisės pažeidimą, paaiškino nejutęs kliudęs kitą automobilį, galvojęs jog pervažiavo bordiūrą, tikslo ir motyvo pasišalinti iš įvykio vietos neturėjo.

Motyvuojamoji dalis

V. R. kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus yra įrodyta: 2014 m. lapkričio 26 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 73P-22245209-14, kuriame užfiksuotas pažeidimo faktas; Š. M. rašytiniu paaiškinimu; transporto priemonės techninės apžiūros aktu; eismo įvykio vietos schema; foto lentele, todėl jam skirtinos administracinės nuobaudos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013, 2AT-10-2014).

Iš foto lentelių matyti, kad apgadinimai padaryti kitam automobiliui yra akivaizdūs, be to, patį įvykį matė liudytojas Š. M., kuris nėra susijęs jokiais ryšiais su pažeidėju, todėl jo parodymai vertintini kaip patikimi. Taigi, V. R., būdamas eismo dalyvis, turėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai, o sukėlęs eismo įvykį, ne pasišalinti iš įvykio vietos, bet padėti jį išsiaiškinti. Taigi toks pažeidėjo elgesys, ignoravimas teisės aktuose nustatytų reikalavimų vairuotojo elgesiui po eismo įvykio vertintinas kaip sąmoningas pasišalinimas iš eismo įvykio vietos (tyčia), todėl teismas konstatuoja, kad V. R. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje

Administracinės nuobaudos tikslai yra ne tik nubausti pažeidimą padariusį asmenį, bet ir užkirsti kelią pažeidimams, auklėti piliečius (ATPK 1, 20 straipsniai). Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 straipsnis).

V. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažįsta pažeidimus ir dėl jų nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Vienas pagrindinių bendrųjų teisės principų – teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodamas pažeidėjui skiriamą nuobaudą, teismas turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 30¹ straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje įtvirtintas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-13-2013, 2AT-18-2014 ir kt.).

Teismas įvertina tai, kad eismo įvykio metu kilę padariniai – greta stovėjusio automobilio apgadinimas, nėra itin dideli, kitų žmonių sveikata nebuvo sutrikdyta, pavojus tretiesiems asmenims nebuvo kilęs. Įvykio dieną V. R. vairavo turėdamas teisę vairuoti transporto priemones, automobilis buvo draustas privalomuoju transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, buvo techniškai tvarkingas.

Atkreiptinas dėmesys, kad V. R. tai buvo pirmasis eismo įvykis, anksčiau administracine tvarka jis nebaustas, taigi jis nėra linkęs sistemingai pažeidinėti nustatytus teisės aktų reikalavimus. Manytina, šis prasižengimas buvo daugiau atsitiktinis, nulemtas išsiblaškymo bei neatidumo.

Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, pažeidėjo asmenybę, jo elgesį po pažeidimo padarymo, taip pat į tai, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, iš esmės neneigia savo kaltės, teismas daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą V. R. skiriant administracinę nuobaudą už jo padarytą pažeidimą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir už ATPK 130 straipsnyje numatytą pažeidimą skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali, o už ATPK 127 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą jam skirtina bauda, kurios dydis mažintinas nuo straipsnio sankcijoje numatyto vidurkio iki minimumo.

Atsižvelgiant į tai, jog V. R. yra moksleivis, našlaitis, jo pajamas sudaro tik našlaičio pensija, į paskirtos baudos dydį, paskirtos baudos mokėjimas išdėstytinas (ATPK 313 straipsnis).

ATPK 33 straipsnyje nustatyta, kad kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių teisės pažeidimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai, o jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskirti 100 Lt – (šimto litų) dydžio baudą;

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, paskirti 1 500 Lt (vieno tūkstančio penkių šimtų litų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę nuobaudą – 1 500 Lt – 434 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų litų – keturių šimtų trisdešimt keturių eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

V. R. paskirtos 1 500 Lt – 434 Eur dydžio baudos mokėjimą išdėstyti per 14 mėnesių laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 8 d. iki 2016 m. vasario 8 d., įpareigojant kiekvieną mėnesį mokėti po – 31 Eur (trisdešimt vieną eurą).

Išaiškinti V. R., jog baudą privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąs-kaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“ (banko kodas 73000), Nr.LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas (banko kodas 71800); Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filialas (banko kodas 74000); Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius (banko kodas 21400), mokėji-mo paskirties kodas 6030, baudos mėnesio įmokų mokėjimo kvitus pateikiant Mažeikių rajono poli-cijos komisariatui.

Nustatytu laiku (iki 2016 m. vasario 8 d.) nesumokėjus baudos ir/ar nepateikus administracinį protokolą surašiusiai institucijai (pareigūnui) mokėjimo dokumento, nutarimas dėl baudos priverstinio išieškojimo bus perduotas antstoliui.

Asmuo, kuriam paskirtos baudos mokėjimas išdėstytas per tam tikrą laikotarpį, jeigu pasun-kėja jo materialinė padėtis ar yra kitų reikšmingų aplinkybių, gali kreiptis į nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusį organą (pareigūną) dėl nesumokėtos baudos dalies, ne mažesnės kaip aštuoni šimtai litų, pakeitimo nemokamais viešaisiais darbais.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą arba tiesiogiai apygardos teismui.