- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-22
- Bylos Nr.
- ATP-148-361/2017
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalius Jocys
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal UAB „Kaducėjus“ direktoriaus Ž. B. (toliau–apeliantė) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. nutarties, kuria netenkintas UAB „Kaducėjus“ skundas ir paliktas nepakeistas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus (toliau – VDI prie SADM Klaipėdos teritorinis skyrius, Institucija) 2016 m. lapkričio 26 d. nutarimas, kuriuo atsisakyta pradėti administracinę teiseną,
Aprašomoji dalis
nustatė:
VDI prie SADM Klaipėdos teritorinis skyriaus 2016 m. lapkričio 26 d. nutarimu atsisakė pradėti administracinę teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 straipsnio 2 dalį dėl darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimų UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ teritorijoje, o būtent dėl 2016 m. liepos 28 d., apie 07.25 val., Perkėlos g. 8, Klaipėdos m., įvykusio įvykio, kurio metu RTG-4 kranas, valdomas dokininko mechanizatoriaus A. M., atlikdamas konteinerių perkrovimą, kliudė ir sugadino UAB „Kaducėjus“ transporto priemonės „Scania“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamos V. U., priekines vairuotojo pusės dureles, nesant minėtą kraną valdžiusio terminalo darbuotojo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 26 d. nutartimi netenkino UAB „Kaducėjus“ skundo ir paliko nepakeistą VDI prie SADM Klaipėdos teritorinio skyriaus 2016 m. lapkričio 26 d. nutarimą.
Šalies argumentai
Apeliantė skundu prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir priimti naują nutarimą – tenkinti skundą ir įpareigoti VDI prie SADM Klaipėdos teritorinį skyrių pradėti administracinę teiseną. Argumentuoja, jog teismas nesigilino į galiojančių teisės aktų turinį, nevertino aplinkybių, kad apeliantei dėl krovos darbų padaryta žymi žala ir vairuotojui galėjo būti tragiškos pasekmės. Teismas dėl neatidumo padarė rašymo klaidas: panaikino ne 2016 m. lapkričio 28 d., o lapkričio 26 d. nutarimą; neteisingai nurodė, kad UAB „Kaducėjus“ skundas paduotas skyriaus vedėjo V. R., nes tokio skyriaus vedėjo įmonėje nėra, o skundą pateikė įmonės direktorius Ž. B.. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. A1-425, patvirtintų Kėlimo kranų taisyklių 34.4 punkte numatyta, kad kranininkui draudžiama krauti automobilius, kai jų kabinoje yra žmonių, o 42.12 punktas numato, kad neleidžiama krovinio perkelti, jeigu po kroviniu yra žmonių. Šios taisyklės numato, kad kroviniai būtų kraunami saugiai, o asmenys, pažeidę taisyklių reikalavimus, atsako ATPK nustatyta tvarka (75 punktas). UAB „Kaducėjus“ darbuotojas – vairuotojas, vadovavosi tuo metu galiojusia „Atmintinė vairuotojui“, kuri numatė, kad „Laukdamas pakrovimo vairuotojas privalo būti kabinoje arba saugioje vietoje greta automobilio, nevaikščioti po teritoriją.“ (14 punktas), o „Pakraunant automobilį RTG kranu vairuotojas privalo išlipti iš kabinos ir stovėti saugioje vietoje vilkėdamas signaline liemene, automobilio šviesos turi būti įjungtos.“ (15 punktas). Šie punktai, apeliantės teigimu, numatė, kad vairuotojas gali ir privalo išlipti iš mašinos, tačiau, kokiu momentu jis turi lipti iš mašinos, nebuvo nustatyta, taigi vairuotojas tai galėjo daryti bet kuriuo momentu. Kranininkas, žinodamas, kad vairuotojas bet kuriuo momentu gali lipti iš automobilio, o tai padaryti gali tik atidaręs dureles, kurios visada išlįs už geltonos linijos į kitą zoną, neįsitikino, kad vairuotojas jau išlipo ir ėmė leisti konteinerį į tuščią vietą šalia vilkiko. Tuo metu, vilkiko vairuotojas, vykdydamas reikalavimą išlipti, negalėjo matyti iš viršaus leidžiamo konteinerio, darė dureles, o konteineris iškart nusileido ant durelių, jam pasisekė išsigelbėti, o apeliantei padaryta turtinė žala. UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ instrukcijos Nr. 61 „Dalyvaujantiems krovos darbuose terminalo teritorijoje“ 11 punktas numatė, kad „Krovos darbams terminale vadovauja krovos darbų organizatorius, kurio reikalavimai privalomi visiems esantiems krovos darbų zonoje“. Tokio organizatoriaus įvykio metu nebuvo, todėl atsakomybė šiuo atveju tenka kranininkui, kuris tiesiogiai atliko krovos darbus, nesilaikė taisyklėse numatytų reikalavimų, neužtikrino saugumo. Tokiais veiksmais kranininkas pažeidė darbų saugos ir darbo higienos nurodytuose norminiuose aktuose numatytus reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 41 straipsnio 2 dalyje. Nesutinka, kad įvykis įvyko dar neprasidėjus pakrovimui. Automobilis stovėjo krovos zonoje, krovimui numatytoje vietoje, 15 cm atstumu iki ištisinių geltonų linijų. Krovos darbai apima visus darbus, susijusius su tinkamo konteinerio suradimu, iškėlimu ir pakrovimu. Teismas rėmėsi minėtos „Atmintinė vairuotojui“ 14 punktu, nurodydamas, kad vairuotojas, laukdamas pakrovimo turi būti automobilyje, o jis atidarė dureles. Tačiau šis punktas nurodo ir tai, jog laukdamas pakrovimo vairuotojas gali būti greta automobilio, o tam reikia iš jo išlipti, o išlipant atidaryti dureles. Tam, kad neišlįsti į kitos zonos teritoriją dureles būtų galima atidaryti tik 15 cm (iki geltonos linijos), tačiau per tokį tarpą ne tik negalima išlipti, bet neįmanoma net iškišti galvos ir pasižiūrėti, kas vyksta virš mašinos. Laukdamas pakrovimo vairuotojas turi galimybę pasirinkti – pasilikti mašinoje arba išlipti. Minėtas atmintinės 15 punktas įsakmiai nustato pareigą vairuotojui išlipti automobilį pakraunant. Teismas, nors ir konstatavo, kad kranininkas matė stovinčią mašiną, neįvertino minėto 14 punkto nuostatų, todėl padarė neteisingas išvadas, jog kranininkas negalėjo ir neprivalėjo numatyti, jog vairuotojas gali atidaryti dureles. Nelogišku ir neteisingu vertina VDI prie SADM Klaipėdos teritorinis skyriaus ir teismo aiškinimą, kad kranininkas turėjo laikytis nustatytų saugos taisyklių tik leidžiant konteinerį ant mašinos, o leidžiant keliais centimetrais toliau, t. y. šalia mašinos, to daryti neprivalėjo. Iš schemų matyti, kad abi zonas skiria tik keletas centimetrų. Nesutinka su teismo išvada, kad vairuotojas darė dureles neįsitikinęs savo saugumu, nes tai reiškia, kad vairuotojas kaltas, kadangi turėjo pareigą ir galimybę įsitikinti saugumu, o tai gali turėti reikšmę sprendžiant dėl žalos atlyginimo priteisimo apeliantei. Vairuotojas tikslai vykdė atmintinės reikalavimus – tinkamai sustojo krovos zonoje, o sustojęs turėjo teisę pasirinkti – sėdėti kabinoje arba išlipti. Tam, kad saugiai atidaryti dureles, vairuotojas turėjo ir galėjo pažiūrėti tik į priekį, atgal ir į šonus. Kliūčių nesant, vairuotojas padarė išvadą, jog dureles atidaryti saugu. Kliūties virš automobilio vairuotojas negalėjo matyti, o pamatyti kliūtį buvo galima tik atidarius dureles, todėl dureles atidaryti buvo reikalinga. Nei institucija, nei teismas negalėjo atsakyti, kada galima atidaryti dureles. Toks momentas nei viename akte nebuvo numatytas, todėl pareiga sekti vairuotojo veiksmus teko vykdančiam krovą kranininkui. Tai, kad atsakomybė už vairuotojo savalaikį ir saugų išlipimą tenka kranininkui, numatyta tik vėlesnėje, t. y. 2016 m. lapkričio 28 d. terminalo instrukcijoje. Šioje instrukcijoje numatyta, kad būtina laikytis reikalavimo nekrauti konteinerių, kol mašinoje yra žmonių ir prieš kraunant į mašiną, įspėti vairuotoją garsiniu signalu, tokiu būdu patvirtinant, kad prasideda pakrovimas ant mašinos bei privalu išlipti. Taigi ir pagal ankstesnę atmintinę, vairuotojas, turėdamas teisę rinktis išlipti ar ne, laukdamas pakrovimo ir manydamas, kad judant kranui pakrovimas galbūt prasideda (o tada jis jau privalo išlipti), darydamas dureles ir nematydamas bei negalėdamas matyti kliūties viršuje, elgėsi teisingai. Kranininkas padarė pažeidimą dėl neatsargumo, nes kraudamas konteinerį į automobilį nesilaikė minėtų taisyklių 34.4 punkte numatyto draudimo krauti automobilį kai jo kabinoje yra žmonių, neįsitikino, kad automobilyje žmonių nėra, nors galėjo ir turėjo numatyti, kad vairuotojas bet kuriuo metu gali lipti iš mašinos ir daryti dureles, kurios gali išsikišti į vienintelę tuščią vietą. Kranininkas vienintelis turi informaciją, kurį konteinerį reikia pakrauti. Siekdamas surasti tikrąjį konteinerį, kranininkas gali leisti ant žemės vieną ar net kelis konteinerius, todėl vairuotojas, net ir tai matydamas, negali žinoti, kuris iš jų skirtas pakrovimui ir galima išlipti iš automobilio. Vairuotojas negali nuspėti ar konteineris bus leidžiamas į tuščią vietą, ar į mašiną, ar tai yra pakrovimas, ar tik kažkokie kiti kranininko darbai. Dabar yra numatytas draudimas krauti mašinas, kai jose yra žmonės. Saugumo reikalavimai taikomi tai krovos zonai, kurioje pastatytas krovimui konkretus automobilis. Teisės aktus reikia vertinti pagal jų esmę ir prasmę. Bylinėjimosi metu terminalas priėmė dvi naujas atmintines. Terminalo vadovai pripažįsta, kad įvykio metu galiojusi atmintinė buvo netobula ir netiksli. VDI Technikos ir normatyvų skyrius metodinėse rekomendacijose „Saugus konteinerių krovos darbų vykdymas Jūrų uostuose“ numatė, kad atliekant kasdieninius krovos darbus, darbų planavimas kiekvienai individualiai kėlimo operacijai atlikti, atitenka kėlimo įrenginiu operatoriui. Kadangi terminalo teisės aktuose kitaip nenustatyta, atsakomybė tenka operatoriui – kranininkui. Įrodžius, kad dėl terminalo aplaidumo, neatidumo darbai vyko pagal neišsamius, nesukonkretintus, dviprasmiškus saugą krovos metu reguliuojančius aktus, negalima daryti išvados, kad dėl įvykio yra kaltas žalą patyręs asmuo. Institucija nurodo, kad apeliantė turi konsultuoti savo darbuotojus kaip elgtis terminalo teritorijoje. Apeliantė vairuotojus supažindina su elgesio terminalo teritorijoje tvarka, tai įpareigoja ir sutartis tarp jų. Tačiau terminalas atsisako su apeliante bendrauti, todėl derinti su terminalu veiksmus yra neįmanoma.
Atsiliepimas
VDI prie SADM Klaipėdos teritorinis skyrius atsiliepimu su skundu nesutinka. Nurodo, jog apeliantės argumentai nepaneigia teismo išvadų. Byla išnagrinėta tinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normas, todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Rašymo klaidos nekliudo suprasti teismo nutarties esmės bei motyvų, todėl neturi esminės reikšmės. Paaiškina, jog Kėlimo kranų naudojimo taisyklių 34.4 punktas yra taikomas ne visų, o tik konkrečių krovos darbų atveju – jame reglamentuotas draudimas kranininkui krauti automobilius, kai jų kabinoje yra žmonių, o ne apie visas krovos operacijas, susijusias su krovinio pakrovimu į automobilį. Šio draudimo esmė ta, kad krovimo metu krovinys gali būti virš vairuotojo kabinos ir dėl nenumatytų aplinkybių jam užkritus ant kabinos, joje esantys žmonės gali nukentėti. Kitomis prasmėmis (pavyzdžiui: draudimas vykdyti bet kokius su krova susijusius darbus) šis reikalavimas negali būti taikomas, nes tai iškreiptų jo esmę ir nustatytų perteklinius reikalavimus. Apeliantės nurodomu būdu taikant šią nuostatą bet kokie krovos darbai turėtų būti sustabdomi vos automobiliui įvažiavus į teritoriją ir negalėtų būti atliekami, kol vairuotojas nesustos ir nepasišalins iš krovos darbų vietos. Tokiu būdu būtų nepagrįstai stabdomi, vilkinami darbai. Net taikant šią nuostatą konkrečiai krovos darbų zonai, kur jau yra pastatytas automobilis, būtų nepagrįstai ribojami paruošiamieji konteinerio suradimo, pakėlimo ir privežimo iki automobilio darbai, nes krovos, o tuo pačiu ir konteinerių sandėliavimo zona yra pakankamai didelė. Šis taisyklių punktas gali būti taikomas tik konteinerio pakrovimo/nuleidimo į automobilį momentu. Nepažeistas taisyklių 42.12 punktas, nes po perkeliamu konteineriu žmonių nebuvo, o pažymėtoje konteinerių laikymo zonoje ir negalėjo būti. Kranininkas krovos darbus vykdė saugiai ir jokių teisės aktų nepažeidė. Apeliantės argumentus dėl vairuotojo durelių atidarymo momento, dėl to, kaip vairuotojui žinoti, kad konteineris jau kraunamas į jo mašiną, vertina kaip galimai reikšmingus spendžiant civilinius žalos atlyginimo klausimus. Šiuo atveju krova į automobilį dar nebuvo vykdoma ir tai, kur buvo vairuotojas – ar kabinoje, ar kitoje saugioje vietoje, neturėjo įtakos kranininko veiksmams. Tik pradėdamas krauti konteinerį į automobilį, kranininkas turėjo įsitikinti, kad jo kabinoje žmonių nėra. Jei vairuotojas neišlipęs iš kabinos, o kranininkas jo nemato, pastarasis negalėjo krauti konteinerio. Tam, kad kranininkas geriau matytų vairuotoją, įvykio metu galiojusi „Atmintinė vairuotojui“ numatė, kad vairuotojas išlipęs iš automobilio būtų su signaline liemene. Vairuotojas turėtų užtikrinti, kad automobilio durelės neatsitrenktų į stovinčius konteinerius ir neišsikištų į konteinerių statymo zoną, jei konteineris dar joje nepastatytas. Nuo geltonos linijos iki konteinerių statymą ribojančios baltos linijos yra 50 cm atstumas. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis pastatomas taip, kad nuo jo šono iki geltonos linijos liktų 15 cm atstumas, vairuotojas turi galimybę saugiai išlipti iki galo neatidarydamas automobilio durelių arba atidaręs kitos pusės dureles. Automobilio durelės buvo kliudytos leidžiamo į sandėliavimo vietą konteinerio, nes vairuotojas jas per plačiai atidarė ir jų kraštas išsikišo į konteinerių statymo zoną, kuri yra paženklinta balta linija ir kur jokių pašalinių daiktų – mašinų, žmonių joje neturi būti. Ši zona skirta išimtinai statyti tik konteinerius ir yra nurodyta terminalo „Atmintinė vairuotojui“. Vairuotojas turėjo suprasti, kad ši laisva vieta nėra skirta durelių atidarymui – išlipimui. Todėl nepagrįstu vertina apeliantės teiginį, kad „kranininkas privalėjo numatyti, kad durelės bet kada gali būti atidaromos ir tik į vienintelę tuščią vietą, nes kitur (esant 15 cm iki geltonos linijos) jos neatsidarytų“. Vairuotojas, atsižvelgdamas į atstumą nuo automobilio iki konteinerių statymo vietą žyminčios linijos, turėjo galimybę, pradaręs dureles ar nuleidęs šoninį durelių stiklą, pasižiūrėti kas vyksta virš mašinos, nors virš mašinos konteinerio ir nebuvo, pastarasis buvo viršuje, šone. Neteisingu vertina apeliantės teiginį, kad zoną, kurioje sukraunami konteineriai ir zoną, kurioje konteineriai kraunami į mašiną, skiria tik keletas centimetrų. Pagal pateiktą schemą matosi, kad šias zonas skiria 50 cm atstumas, o įvertinus geltonosios ir baltosios linijos storius (12+12 cm) ir 15 cm atstumą, kuriuo automobilis sustojo iki geltonosios linijos krašto, bendras atstumas iki nuleidžiamo konteinerio šono yra 89 cm. Net jei automobilis sustotų prie pat geltonosios linijos, neišlaikydamas 15 cm atstumo, šis atstumas būtų ne keli, bet 74 cm. Tokiu atstumu leisdamas konteinerį šalia automobilio (ne pakraunant), kranininkas neprivalo kontroliuoti, kad automobilio kabinoje nebūtų žmonių. Pažymi, kad vairuotojas, būdamas terminalo teritorijoje, žinodamas, kad krovos darbai įvažiavus į teritoriją nėra sustabdomi, turėtų būti atidus ir atsargus. Terminalas pataisė/papildė atmintinę vairuotojui, numatė vairuotojo pareigą reaguoti į RTG kranininko duodamus garsinius signalus – išlipti iš automobilio kabinos. Numatyta, jog privažiuodamas krovai RTG kranas skleidžia pertraukiamą garsinį signalą, o jeigu automobilio vairuotojas neišlipa iš kabinos, krovos darbai nevykdomi ir RTG kranininkas duoda ištisinį garsinį signalą. Šie pakeitimai išsprendžia neaiškumus dėl krovos pradžios momento, tačiau atsakomybės kranininkui už saugų vairuotojo išlipimą nenumato. Įrodymų, kad terminalas atsisako bendradarbiauti su apeliante, nėra. Administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) teisenoje neleistina plečiamai aiškinti teisės normų, už kurių pažeidimus numatyta administracinė atsakomybė, todėl ir Kėlimo kranų naudojimo taisyklių 34.4 punkto neleistina aiškinti plečiamai, taikant visiems krovos darbams. Negalima plečiamai aiškinti kranininko pareigų, t. y., jog kranininkas turėjo numatyti, kada vairuotojas išlips iš kabinos, kiek plačiai jis atvers dureles ar kur durelės išsikiš. Ginčijamas atsisakymas pradėti administracinę teiseną neužkerta kelio įvykio dalyviams spręsti žalos atlyginimo klausimus civilinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu (ATPK 257 straipsnis). Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio turinio galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami visi reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su žemesnės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir tuo pagrindu padarytomis išvadomis, jog administracinė teisena kraną valdžiusiam UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ darbuotojui A. M. negali būti pradėta, nesant administracinio nusižengimo požymių.
Teismas pažymi, jog ATPK 41 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse (Darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimas – užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų (1 dalis); Darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimas – užtraukia baudą pareigūnams nuo aštuoniasdešimt šešių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų ir kitiems darbuotojams – nuo penkių iki dvidešimt aštuonių eurų (2 dalis); Darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimas atliekant pavojingus darbus – užtraukia baudą darbuotojui nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų (3 dalis) numatytos formaliosios administracinio teisės pažeidimo sudėtys, todėl dėl šių (ar kurios iš jų) veikų atsiradusi ar neatsiradusi žala nėra būtinas šių pažeidimų sudėties požymis. Žalos kilimo aplinkybė turi įtakos ne kvalifikuojant veiką, o individualizuojant skiriamą administracinę nuobaudą.
Iš skundo turinio matyti, jog apeliantė siekia, kad kraną valdžiusiam terminalo darbuotojui A. M. būtų inicijuota administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 41 straipsnio 2 dalį ir jis būtų nubaustas už darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimą. Teismas pastebi, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1386 patvirtinto Pavojingų darbų sąrašo 3.4.3 punktu, ginčo konteinerių krovos darbai priskirtini pavojingiems darbams (krovinių kėlimas mechaniniais krautuvais) (Žin., 2002, Nr. 87-3751). Todėl, nagrinėjamu atveju apeliacinio skundo dalyku teismas laiko reikalavimą dėl administracinės teisenos inicijavimo A. M. sąlygų, pagrindų buvimo ATPK 41 straipsnio 3 dalies dispozicijos prasme bei kartu terminalo, kaip A. M. darbdavės atsakomybės buvimo ATPK 41 straipsnio 1 dalies dispozicijos prasme.
Iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad 2016 m. liepos 28 d., apie 07.25 val., Perkėlos g. 8, Klaipėdos m., RTG-4 kranas, valdomas UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ dokininko mechanizatoriaus A. M., gavęs nurodymą pakrauti konkretų konteinerį ant stovinčio, UAB „Kaducėjus“ priklausančio automobilio „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kompiuteryje pamatęs, jog reikiamas konteineris yra 5-oje linijoje 3-ioje eilėje 2-ame aukšte po kitais dviem konteineriais, pakėlė trukdantį konteinerį ir radęs laisvą vietą gretimoje 6-oje eilėje, nuleisdamas šį konteinerį ant žemės (į 1-mą aukštą), kliudė minėto automobilio (vilkiko), vairuojamo V. U., priekines vairuotojo pusės dureles, kurias pastarasis konteinerio nuleidimo metu atidarė išlipdamas iš kabinos. Atstumas nuo automobilio iki konteinerių kraštinės linijos yra 74 cm (pagal patvirtintą projektą Krano RTG linijų išdėstymas), o durelių plotis – 103 cm, todėl atidarytos kabinos durelės išsikišo į konteinerių zonos 6-tą liniją ir buvo kliudytos nuleidžiamo konteinerio (b. l. 10–12, 45, 56).
Vairuotojo V. U. įvykio dieną užpildytoje Eismo įvykio deklaracijoje nurodyta vilkiko stovėjimo, apgadinimo vieta (b. l. 55) ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jūrų uosto poskyrio Kriminalinės policijos grupės tyrėjo G. M. 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta sulaužytų automobilio durelių stiklo duženų vieta (didžioji dalis išbirusių stiklo šukių yra konteinerių statymo, o ne vilkikams statyti skirtoje zonoje) (b. l. 46–47), leidžia daryti išvadą, jog vairuotojas laukdamas pakrovimo išlipdamas atidarė ir paliko atidarytas vilkiko dureles, dėl to, tuo metu kranininkas leisdamas konteinerį ant žemės, neturėjo galimybės tokio vairuotojo veiksmo numatyti ir sustabdyti kranu nuleidžiamą konteinerį. RTG krano vairuotojas keldamas, perkraudamas, leisdamas konteinerius, judėdamas, orientuojasi pagal terminale ant grindinio nubrėžtas linijas, o asmenų, automobilių judėjimą terminale mato iš aukštai. Duomenų, jog pastebėti vilkiko durelių atidarymo momentą, nuleisdamas konteinerį į tam skirtą, leistiną sandėliavimo vietą, kranininkui sukliudė subjektyvios priežastys, šioje byloje nėra.
Teismas pažymi, jog teisę dirbti RTG kranais įgyja tik specialius mokymus baigę, aukštos kvalifikacijos darbuotojai. Byloje nėra ginčo, jog vilkiko vairuotojas žinojo tuo metu galiojusios, 2014 m. gruodžio 4 d. terminalo generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 40-V (keista 2016-09-29, 2016-11-28) patvirtintos „Atmintinė vairuotojui“ 14 punkto reikalavimus – „Laukdamas pakrovimo vairuotojas privalo būti kabinoje arba saugioje vietoje greta automobilio, nevaikščioti po teritoriją.“ ir 15 punkto reikalavimą – „Pakraunant automobilį RTG kranu vairuotojas privalo išlipti ir kabinos ir stovėti saugioje vietoje vilkėdamas signaline liemene, automobilio šviesos turi būti įjungtos.“ Taip pat byloje nėra ginčo dėl to, jog vilkikas sustojo, stovėjo ir laukė pakrovimo tam skirtoje terminalo vietoje (zonoje), o RTG kranas judėjo leistina trajektorija ir buvo matomas vairuotojui.
Apibendrinęs išdėstytas aplinkybes ir jas įvertinęs Kėlimo kranų naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. A1-425 (Žin., 2010, Nr. 112-5717) 34.4 punkte numatyto draudimo – kranininkui krauti automobilius, kai jų kabinoje yra žmonių, kontekste, teismas pagrįstais vertina Institucijos teiginius, kad šio punkto reikalavimas, priešingai nei teigia apeliantė, yra taikomas ne visų, o tik konkrečių krovos darbų atveju. Būtent tam, kad realizuoti aptariamo 34.4 punkto reikalavimą ir užkirsti kelią kilti žalai, jei RTG kranui kraunant konteinerį ant automobilio platformos būtų kliudyta automobilio kabina, UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ minėtose 14 ir 15 punktuose nustatė privalomus, o ne galimus pasirinkti, kaip teigia apeliantė, elgesio reikalavimus vairuotojui, kurie privalomai vykdytini tiek laukiant pakrovimo, tiek kraunant automobilį.
Ginčo atveju konteineris buvo perkraunamas iš vienos sandėliavimo vietos į kitą, o ne keliamas virš vilkiko kabinos ir kraunamas ant vilkiko platformos. Taigi, būdamas budrus, atidus ir stebėdamas (pvz. atsidaręs durelių langą) krano judėjimą, vilkiko vairuotojas būtų gerai matęs, jog konteineris kraunamas ne ant automobilio platformos, o perkeliamas į laisvą sandėliavimo vietą. Beje iš „Atmintinė vairuotojui“ 12 punkte nurodyto draudimo, vairuotojui turėjo būti aišku, jog bet koks žmonių judėjimas saugumo zonoje, pažymėtoje geltonomis ištisinėmis linijomis yra draudžiamas. Vairuotojas, atidarydamas dureles, kurios išsikišo už geltonosios ištisinės linijos ir buvo kliudytos nuleidžiamo į sandėliavimo vietą konteinerio, elgėsi lengvabūdiškai. Kranininkui perkraunant minėtą konteinerį į sandėliavimo vietą ir nematant saugioje vietoje vilkiko vairuotojo su privalomai dėvima signaline liemene, nebuvo jokio pagrindo nevykdyti perkrovimo darbų ar manyti, jog pastarasis lips iš automobilio, ar tiek atidarys dureles, jog šios bus kliudytos konteinerio, nuleidžiamo įprastu būdu, į esamą laisvą, leistiną sandėliavimo vietą.
Šiuo atveju nėra pažeistas ir Kėlimo kranų naudojimo taisyklių 42.12 punkte nustatytas reikalavimas dėl kranų darbo organizavimo, numatantis draudimą perkelti krovinį, jeigu po kroviniu yra žmonių. Sistemiškai aiškinant minėtas šių taisyklių 34.4 ir 42.12 punktų nuostatas, galima teigti, jog krovinio perkėlimas ir krovinio kėlimas terminale, nėra tapačios sąvokos. Tai leidžia pritarti Institucijos argumentams, jog negalima plečiamai aiškinti Kėlimo kranų naudojimo taisyklių 34.4 punkto ir taikyti jame nurodytą draudimą visiems krovos darbams. Be to, ginčo įvykio metu po perkeliamu konteineriu žmonių nebuvo, o pažymėtoje konteinerių laikymo zonoje ir negalėjo būti. Todėl pripažinti kranininką ar jo darbdavę pažeidusius krovos darbų saugą reguliuojančių teisės aktų nuostatas, nėra pagrindo.
Duomenų, jog kranininkas nebuvo supažindintas su darbo tvarkos taisyklėmis ar neturėjo teisės vairuoti RTG krano, o darbdavė, tai žinodama, visgi leido jam RTG kranu dirbti, ar vilkiko vairuotojas nebuvo susipažinęs su elgesio, judėjimo automobiliu terminale tvarka, ar nežinojo, kad visa terminalo teritorija yra pavojinga krovos darbų zona, kurioje būtinas padidintas vairuotojų atidumas ir atsargumas („Atmintinė vairuotojui“ 6 punktas), byloje nėra ir Institucija tokių aplinkybių nenustatė. Be to, „Atmintinė vairuotojui“ 8 punktas aiškiai numatė privalomą reikalavimą vairuotojui, siekiant išvengti susidūrimų būti budriems ir nuolat stebėti RTG krano judėjimą, transporto priemone, judant ar sustojus Transporto priemonių judėjimo zonoje.
Išanalizavęs ginčo situaciją, bylos medžiagą, teismas turi pagrindą manyti, jog vilkiko vairuotojas Transporto priemonių judėjimo zonoje nebuvo tiek budrus, atidus ir atsargus, jog kranininkas nuleisdamas ant žemės konteinerį objektyviai būtų galėjęs pastebėti ir išvengti kontakto su vairuotojo atidarytomis durelėmis ir dėl to kranininkui gali būti inicijuota tyrimas dėl darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimų atliekant pavojingus darbus ATPK 41 straipsnio 3 dalies prasme. Taigi nustatytų byloje aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“, kaip darbdavė yra kalta dėl darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimų ar yra pagrindas A. M. inicijuoti administracinę teiseną pagal ATPK 41 straipsnio 3 dalį ar kitą šio straipsnio dalį ir pan.
Apeliantės argumentas, jog krovos darbų organizatoriaus įvykio metu nebuvo, todėl atsakomybė už krovos darbų saugumą tenka kranininkui, atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, jog šiuo atveju kranininkui krovinį kelti ar perkelti tik pagal stropuotojo ir (arba) signalininko duodamus jam signalus, taip pat vykdyti krano darbo vadovo nurodymus (Kėlimo kranų naudojimo taisyklių 33.5 punktas), pagrindo nebuvo, nes konteineriui perkelti stropuotojo pagalba nebuvo reikalinga – krano techninės galimybės leidžia prikabinti ir atkabinti konteinerį be stropuotojo pagalbos.
Kitas apeliantės argumentas, jog vairuotojo pripažinimas kaltu dėl įvykio gali turėti reikšmės sprendžiant dėl žalos atlyginimo apeliantei, vertintinas kaip juridiškai netinkamas. Apeliantės teisės civilinių įstatymų nustatyta tvarka siekti ginčo įvykio metu patirtos žalos atlyginimo priteisimo administracinės bylos baigtis savaime neriboja bei jokių prejudicinių faktų, kurie ribotų tokią apeliantės teisę, nesukuria. Nors ginčo atveju inicijuoti administracinę teiseną kranininkui ar jo darbdavei pagrindo nėra, tačiau civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo apeliantė turi galimybę teikti įrodymus, jog, pavyzdžiui, žala kilo dėl kranininko bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalis).
Aplinkybė, jog terminalas po ginčo įvykio, 2016-09-29 ir 2016-11-28 detalizavo ankstesnes atmintinės vairuotojui nuostatas, įtraukdama garsinio signalo prieš kraunant reikalavimą, įvertinus aptartas, įvykio metu galiojusios atmintinės nuostatas, atsižvelgus į objektyviai ne vienintelį iki tol apeliantės automobilio pakrovimo terminale atvejį, jų bendradarbiavimo praktiką (duomenų apie kitus ar panašius incidentus nėra), leidžia daryti išvadą, jog naujos redakcijos atmintinė, o po to instrukcija, nenustatė kranininkui papildomos atsakomybės už saugų vairuotojo išlipimą.
Remdamasis nustatytų ir įvertintų aplinkybių visuma, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti, jog kranininkas ar jo darbdavė pažeidė apeliantės nurodytus norminius aktus ir, kad kranininko ar jo darbdavės veiksmai ar neveikimas būtų susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis – vilkiko durelių sugadinimu. Byloje nesant jokių objektyvių duomenų, kad kranininkas ar jo darbdavė pažeidė darbų saugą atliekant pavojingus darbus reglamentuojančius norminius aktus, naikinti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą nutartį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
UAB „Kaducėjus“ direktoriaus Ž. B. apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.