- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-18
- Bylos Nr.
- e2S-1436-640/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07705-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Pareiškėjas
- A. C.
- Advokatai
- Inga Kostogriz, Lina Liogė
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. C. skundą dėl 2024 m. balandžio 10 d. sprendimo panaikinimo dėl drausmės bylos neiškėlimo advokatei Ingai Kostogriz-Vaitkienei ir advokato padėjėjai Linai Liogei.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. C. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos Advokatūros advokatų tarybos 2024 m. balandžio 10 d. sprendimą dėl drausmės bylos neiškėlimo advokatei Ingai Kostogriz-Vaitkienei ir advokato padėjėjai Linai Liogei.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
3. Nurodė, kad advokatų drausmės bylų nagrinėjimo ir drausminių nuobaudų taikymo funkciją įstatymu pavesta vykdyti vienam iš Lietuvos advokatūros organų – Advokatų garbės teismui, kuris veiksmus, reikalingus drausmės bylai tinkamai išnagrinėti, atlieka tik gavęs iš Advokatų tarybos surinktą ir parengtą medžiagą. Tokie Advokatų tarybos veiksmai vertintini kaip paruošiamieji veiksmai, kad klausimas dėl drausmės bylos iškėlimo būtų nagrinėjamas Advokatų garbės teisme. Advokatų tarybos sprendimas iškelti drausmės bylą ir Advokatų garbės teismui pateikta reikalinga medžiaga pripažintini pasirengimo nagrinėti bylą veiksmų atlikimu, tačiau nereiškia bylos iš esmės išnagrinėjimo, tik Advokatų garbės teismo priimtas sprendimas iš esmės realiai turi įtakos advokato teisėms ir teisėtiems interesams, todėl tik šio teismo priimtas sprendimas yra skundžiamas teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-687/2018, 18 punktas). Nurodytos teisės aiškinimo taisyklės suponuoja išvadą, kad Lietuvos advokatūros advokatų tarybos sprendimai iškelti drausmės bylą advokatui arba šios bylos nekelti apskritai nėra skundžiami teismui, nepriklausomai nuo to, koks asmuo su tokiu sprendimu nesutinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-378/2021).
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Apeliantas A. C. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutartį ir priimti pareiškėjo skundą dėl Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2024 m. balandžio 10 d. sprendimo dėl drausmės bylos neiškėlimo advokatei Ingai Kostogriz-Vaitkienei ir advokato padėjėjai Linai Liogei.
5. Nurodė, kad teismas nepagrįstai teikiamą skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), nes vadovaujantis Lietuvos advokatūros įstatymo 58 straipsnio 3 dalimi Lietuvos advokatūros organų sprendimai, kuriems šis Įstatymas nenustato specialios skundimo tvarkos, skundžiami teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Pareiškėjas pateikė motyvuotą ir argumentuotą 2024 m. gegužės 15 d. skundą teismui, kuris turėjo būti priimtas ir išnagrinėtas, nes pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas Lietuvos advokatūros organai yra: 1) visuotinis advokatų susirinkimas; 2) advokatų taryba; 3) Advokatų garbės teismas; 4) revizijos komisija). Kadangi Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2024 m. balandžio 10 d. sprendimui šis Įstatymas nenustato specialios skundimo tvarkos, todėl jis buvo skundžiamas teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos, ir todėl Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2024 m. balandžio 10 d. sprendimas galėjo būti skundžiamas teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Priešingas šio įstatymo aiškinimas neatitinka jo turinio ir esmės, todėl teismo nutartis priimta ignoravus šio įstatymo nuostatas yra neteisėta ir naikintina.
6. Teismo nutartyje nurodytos nutartys neturėjo jokios prejudicinės galios sprendžiant dėl pareiškėjo skundo priėmimo, kadangi nurodytose nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-687/2018, 18 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-378/2021, 38 punktas) skiriasi bylų faktinės aplinkybės. Teismo nutartis priimta remiantis kitomis jokios šioje byloje prejudicinės galios neturinčiomis nutartimis yra neteisėta ir naikintina.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.
8. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo A. C. skundą dėl 2024 m. balandžio 10 d. advokatų tarybos sprendimo panaikinimo dėl drausmės bylos neiškėlimo advokatei Ingai Kostogriz-Vaitkienei ir advokato padėjėjai Linai Liogei, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjo A. C. skundas dėl 2024 m. balandžio 10 d. advokatų tarybos sprendimo panaikinimo dėl drausmės bylos neiškėlimo advokatei Ingai Kostogriz-Vaitkienei ir advokato padėjėjai Linai Liogei. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies punktas), kadangi Lietuvos advokatūros advokatų tarybos sprendimai iškelti drausmės bylą advokatui arba šios bylos nekelti nėra skundžiami teismui.
10. Apeliantas su nurodyta teismo išvada nesutinka ir nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos advokatūros įstatymo 58 straipsnio 3 dalimi Lietuvos advokatūros organų sprendimai, kuriems šis Įstatymas nenustato specialios skundimo tvarkos, skundžiami teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Pareiškėjas pateikė motyvuotą ir argumentuotą 2024 m. gegužės 15 d. skundą teismui, kuris turėjo būti priimtas ir išnagrinėtas, nes pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas Lietuvos advokatūros organai yra: 1) visuotinis advokatų susirinkimas; 2) advokatų taryba; 3) Advokatų garbės teismas; 4) revizijos komisija). Kadangi Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2024 m. balandžio 10 d. sprendimui šis Įstatymas nenustato specialios skundimo tvarkos, todėl jis buvo skundžiamas teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos, ir todėl Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2024 m. balandžio 10 d. sprendimas galėjo būti skundžiamas teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Priešingas šio įstatymo aiškinimas neatitinka jo turinio ir esmės, todėl teismo nutartis priimta ignoravus šio įstatymo nuostatas yra neteisėta ir naikintina. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka.
11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Ši konstitucinė nuostata detalizuota CPK 5 straipsnio 1 dalyje, įtvirtinant, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. CPK 2 straipsnyje yra įtvirtinti civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta konstatuotina, jog teisme CPK nustatyta tvarka nagrinėjami tik šalių reikalavimai, sukeliantis materialines teisines pasekmes.
12. Pažymėtina, kad teisės kreiptis į teismą tvarką reglamentuoja ne tik CPK bet ir kiti įstatymai, tarp kurių ir Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas (toliau – Advokatūros įstatymas). Advokatūros įstatymo 58 straipsnyje nurodyta, kad Lietuvos advokatūros organai yra: visuotinis advokatų susirinkimas; advokatų taryba; Advokatų garbės teismas; revizijos komisija. Sprendimus iškelti drausmės bylą advokatui ir advokato padėjėjui priima Advokatų taryba (Advokatūros įstatymo 60 straipsnio 2 dalies 10 punktas). Advokatūros įstatymo 61 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad advokatų drausmės bylas nagrinėja Advokatų garbės teismas Lietuvos advokatūros nustatyta tvarka.
13. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad advokatų drausmės bylų nagrinėjimo ir drausminių nuobaudų taikymo funkciją įstatymu pavesta vykdyti vienam iš Lietuvos advokatūros organų – Advokatų garbės teismui, kuris veiksmus, reikalingus drausmės bylai tinkamai išnagrinėti, atlieka tik gavęs iš Advokatų tarybos surinktą ir parengtą medžiagą. Tokie advokatų tarybos veiksmai vertintini kaip paruošiamieji veiksmai, kad klausimas dėl drausmės bylos iškėlimo būtų nagrinėjamas Advokatų garbės teisme. Advokatų tarybos sprendimas iškelti drausmės bylą ir Advokatų garbės teismui pateikta reikalinga medžiaga pripažintini pasirengimo nagrinėti bylą veiksmų atlikimu, tačiau nereiškia bylos iš esmės išnagrinėjimo, tik Advokatų garbės teismo priimtas sprendimas iš esmės realiai turi įtakos advokato teisėms ir teisėtiems interesams, todėl tik šio teismo priimtas sprendimas yra skundžiamas teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-687/2018, 18 punktas).
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad anksčiau nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, jog sprendimai iškelti drausmės bylą advokatui arba šios bylos nekelti, apskritai nėra skundžiami teismui, nepriklausomai nuo to, koks asmuo su tokiu sprendimu nesutinka (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-378/2021, 38 punktas). Nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina teisėkūros subjektų ketinimus reglamentuoti panašius teisinius santykius taip, kad asmuo, kurio skundo pagrindu iškelta drausmės byla, turėtų teisę, vadinasi, ir suinteresuotumą, skųsti garbės teismo sprendimą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad nors advokatų drausminę atsakomybę reglamentuojantys teisės aktai aiškiai neįtvirtina šios taisyklės, tačiau pirmiau pateikta Advokatūros įstatymo bei panašius teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų normų analizė suponuoja išvadą, jog asmuo, kurio skundo pagrindu iškeliama drausmės byla advokatui, turi teisinį suinteresuotumą, kad būtų patikrintas Advokatų garbės teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-378/2021, 37 punktas).
15. Taigi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad byla CPK nustatyta tvarka teisme galėtų būti nagrinėjama tik esant priimtam ir apskųstam Advokatų garbės teismo sprendimui, nes pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, Advokatų taryba yra subjektas, įgaliotas iškelti drausmės bylą, tačiau klausimą dėl drausminės bylos iškėlimo pagrįstumo iš esmės nagrinėja Advokatų garbės teismas ir tik priimtas sprendimas sudaro prielaidas toliau skųsti teismui tokį Advokatų garbės teismo sprendimą arba jo neskųsti.
16. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžia Advokatų tarybos sprendimą neiškelti drausmės bylos advokatei ir advokato padėjėjai, kuris nebuvo apskųstas Advokatų garbės teismui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, laikydamasis suformuotos teismų praktikos, atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
17. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
18. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas,
nutaria:
atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.