Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-06-16 · Administracinė byla Nr. I-1195-289/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-06-16
Bylos Nr.
I-1195-289/2014
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Virginijus Stankevičius (pran.), Jarūnė Sedalienė, Arvydas Martinavičius
Pareiškėjas
A. O.
Atsakovas
Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Administracinės bylos Nr. I-1995-289/2014
Teisminio proceso numeris 3-64-3-0668-2014-3Procesinio sprendimo kategorija 24; 74 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 16 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo teisėjo Virginijaus Stankevičiaus, kolegijos narių teisėjų Jarūnės Sedalienės ir Arvydo Martinavičiaus,

dalyvaujant pareiškėjai A. O.,

dalyvaujant atsakovo Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovui T. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjos A. O. skundą dėl Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Šiaulių VGTPT) 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. SP-3964-(7.3042) panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. SP-3964-(7.3042), įpareigoti atsakovą paskirti jai advokatą kasacinio skundo paruošimui. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartimi pareiškėja iki 2014 m. kovo 14 d. buvo įpareigota ištaisyti nurodytus trūkumus, t. y. patikslinti reikalavimą, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovą paskirti jai advokatą kasacinio skundo paruošimui. 2014 m. vasario 27 d. (b.l.15) patikslintu pareiškimu pareiškėja prašo patenkinti prašymą ir įpareigoti atsakovą atitinkamai įgyvendinti įstatymą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja buvo pakankamai aiškiai suformulavusi ginčo dalyką dėl skundžiamo akto panaikinimo, 2014 m. kovo 19 d. priėmė skundą teismo žinion (b.l.23).

Pareiškėja A. O. teismo posėdžio metu nurodė, kad advokatas žinojo, kad jai reikia paduoti skundą į Konstitucinį Teismą, apskųsti apygardos teismo sprendimą. Advokatas paklausė pareiškėjos, ar ji žino, kad reikia per tris mėnesius apskųsti Aukščiausiajam Teismui. Advokatas galėjo pareiškėjai pasiūlyti sustabdyti išieškojimą, pateikti kitą ieškinį. Advokatas pareiškėjai pasakė, kad jai paskambins pasakyti, ką nutarė. Antstolio T. U. dokumentus gavo prieš keletą metų. Iš karto atsiuntė jam mokėjimo dokumentus. Antstolio T. U. veiksmus skundžia dėl to, kad jis išieško iš pareiškėjos apmokėtą sumą. Apygardos ir apylinkės teismas turi dokumentus, kad sumokėjo; taip pat tarnyba, advokatas turėjo visus dokumentus. Prašo patenkinti jos prašymą.

Atsakovo Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovas T. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėja kreipėsi į atsakovą apskųsti antstolių veiksmus, reikalavime nurodė, kad nesutinka, kad bus išieškoma iš jos pensijos. Dėl apskaičiavimų jokių dokumentų prie prašymų nepridėjo. Tarnyba įvertinti negalėjo. Atsakovas gavęs pranešimą iš advokato, kad byla neperspektyvi, nėra kasacijos pagrindų, antrinę teisinę pagalbą nutraukė, nes iš visų turimų duomenų nebuvo galimybės parengti kasacijai. Šiaulių apygardos teismas, priimdamas nutartį, nustatė, kad pareiškėja pripažino, kad antstolis buvo teisus, kad iš Osetrovos nebuvo gauta jokių lėšų. Skolos, priteistos 2008–2009 m., pareiškėja neginčijo, neskundė nei apeliacine, nei kasacine tvarka, skola yra. Šiaulių apygardos teismas patvirtino, kad ji skolos nepadengė, ji nėra pateikusi duomenų, kad padengė skolą, todėl pagal tuo metu esančius duomenis tarnyba priėmė pagrįstą sprendimą. Atsakovas jai suteiktų kasaciją, jei pareiškėja pateiktų duomenis. Priėmus sprendimą teikti antrinę teisinę pagalbą, buvo priimtas sprendimas spalio 1 d. Vienintelis veiksmas – rengti kasacinį skundą Aukščiausiajam Teismui. Įvertinus datas – spalio 21 d., nutartis spalio 1 d. galimai buvo šiam ginče tik kasacija. Pareiškėja prašyme nurodė norinti apskųsti antstolio veiksmus; advokatas nurodė, kad skundai išnagrinėti apylinkės teisme ir apeliacinėje instancijoje ir kasacija neperspektyvi. Advokatas informavo tarnybą, kad kasacija negalima. Jis veiksmus atliko ta apimtimi, kad išanalizavo pirmos ir antros instancijos teismo sprendimus. Pareiškėjos prašyme nurodoma, kad suteikiant antrinę teisinę pagalbą neva neteisėtai išskaičiuotos išlaidos iš pensijos. Pareiškėjos paklausus, ji negalėjo suformuluoti reikalavimo, pateikti jokių dokumentų, susijusių su vykdymu, negali pateikti nei teismui, nei advokatui, nei tarnybai, mano, kad jos reikalavimas neperspektyvus ir nepagrįstas. Jei tokie dokumentai atsirastų, atsakovas juos vertintų ir jei jie patvirtintų šiame posėdyje išdėstytas aplinkybes, suteiktų antrinę teisinę pagalbą. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos A. O. skundas tenkintinas iš dalies. Bylos dalis dėl skundo reikalavimo „įpareigoti atsakovą paskirti advokatą kasacinio skundo paruošimui“ nutrauktina, nes byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui (ABTĮ 101 str. 1 d.).

2014 m. vasario 27 d. Šiaulių apygardos administracinio teismo nutartyje nurodoma, kad pareiškėjos reikalavimas „įpareigoti atsakovą paskirti advokatą kasacinio skundo paruošimui“ tikslintinas atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas turi atitikti teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3, 15 str.), teismo priimamų sprendimų rūšis (ABTĮ 88–91 straipsnis) bei jų vykdymo tvarką (ABTĮ 97 straipsnis). Įvertinus reikalavimą „įpareigoti atsakovą paskirti advokatą kasacinio skundo paruošimui“ pagal aukščiau minėtas nuostatas bei atsižvelgiant į tai, jog teismo posėdžio metu minėtas reikalavimas taip pat nebuvo patikslintas, darytina išvada, jog reikalavimas „įpareigoti atsakovą paskirti advokatą kasacinio skundo paruošimui“ yra nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai bei šiuo atveju neteismingas bendrosios kompetencijos teismui, dėl to byla nutrauktina ABTĮ 101 str. 1 d. pagrindu.

Byloje ginčas kilo dėl Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. SP-3042 (7.3042), kuriuo atsakovas nusprendė nutraukti nuo 2013 m. gruodžio 5 d. antrinės teisinės pagalbos teikimą A. O..

Ginčijamas tarnybos 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimas grindžiamas VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 9 punktu bei atsakovo padarytomis išvadomis, kad atstovavimas byloje yra neperspektyvus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas, yra pažymėjęs, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą (VGTPĮ 9 str.), sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Atlikti tokį vertinimą yra ne tik valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga, įgyvendinant VGTPĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus (LVAT 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1162/2010, 2011 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1268/2010, 2011 m. liepos 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-2848/11).

Atsižvelgiant į paminėtus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotus išaiškinimus, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar tarnyba, vertindama pareiškėjo pateiktus dokumentus ir nustatytas faktines aplinkybes, pagrįstai nusprendė nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjai.

Skundžiamame akte nurodoma, kad 2013 m. spalio 21 d. tarnyba gavo advokato R. R. pranešimą, kuriuo advokatas informuoja tarnybą, kad susipažinus su pareiškėjos keliamais reikalavimais paaiškėjo aplinkybė, kuri yra pagrindas spręsti dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo. Advokatas nustatė, kad pareiškėjos pageidaujamos inicijuoti civilinės bylos dalyką sudarantys klausimai jau yra išspręsti įsiteisėjusiais Lietuvos Respublikos teismų procesiniais sprendimais (Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1938-569/2008 ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1422-542/2009). Atkreiptinas dėmesys, kas atsakavo atsiliepime nurodoma, kad pranešimas gautas 2013 m. spalio 31 d. (b.l.28).

Teisėjų kolegija, įvertinusi Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančius duomenis, nustatė, jog Šiaulių miesto apylinkės teisme civilinės bylos su nurodytais numeriais nebuvo nagrinėtos. Taip pat darytina išvada, jog atsakovo nurodytomis datomis (2008 m. kovo 3 d. ir 2009 m. sausio 12 d.) Šiaulių miesto apylinkės teisme nebuvo priimta sprendimų civilinėse bylose, kuriose būtų dalyvavusi pareiškėja kaip proceso šalis.

Atliktus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, susijusių su bylomis, kuriose pareiškėja A. O. dalyvavo kaip proceso šalis Šiaulių miesto apylinkės teismo civilinėse bylose, apžvalgą, daroma išvada, jog pareiškėja kaip proceso šalis dalyvavo Šiaulių miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1422-542/2008, o ne civilinėje byloje Nr. 2-1422-542/2009, kaip nurodoma skundžiamame akte. Minėtoje civilinėje byloje sprendimas buvo priimtas 2008 m. spalio 16 d., o ne 2009 m. sausio 12 d., kaip nurodo atsakovas skundžiamame akte (taip pat ir savo atsiliepime bei teismo posėdžio metu). Minėta data (2009 m. sausio 12 d.) buvo išduotas vykdomasis raštas. Taip pat nustatyta, jog pareiškėja kaip proceso šalis dalyvavo Šiaulių miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1938-569/2007, o ne civilinėje byloje Nr. 2-1938-569/2008, kaip nurodoma skundžiamame akte. Minėtoje civilinėje byloje sprendimas buvo priimtas 2007 m. gruodžio 19 d., o ne 2008 m. kovo 3 d., kaip nurodo atsakovas. Įvertinus visus Šiaulių miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-1938-569/2007 proceso eigos duomenis Lietuvos teismų informacinės sistemoje LITEKO, matyti, jog byla atiduota į archyvą 2008 m. vasario 27 d., t. y. ne tik nebuvo priimtas joks teismo sprendimas šioje byloje 2008 m. kovo 3 dieną, bet ir joks procesinis veiksmas apskritai nebuvo atliktas 2008 m. kovo 3 d. šioje byloje.

Teisėjų kolegija, vertindama aukščiau minėtus duomenis, nustatė, kad antstolio T. U. 2009 m. vasario 27 d. raginime įvykdyti sprendimą (b.l.48) nurodoma, kad išieškotojas DNSB Tilžės g. 28 pateikė jam vykdyti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 12 d. vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1422-542 dėl 1222,73 Lt skolos išieškojimo. Antstolio T. U. 2009 m. vasario 27 d. raginime įvykdyti sprendimą (b.l.49) nurodoma, kad išieškotojas DNSB Tilžės g. 28 pateikė jam vykdyti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 3 d. vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1938-569 dėl 1096,66 Lt skolos išieškojimo. Kaip jau buvo minėta, joks procesinis veiksmas (vykdomojo dokumento išdavimas) nebuvo atliktas 2008 m. kovo 3 d. civilinėje byloje Nr. 2-1938-569/2007. Darytina išvada, kad minėtas netikslumas buvo nurodomas ir kituose vėliau priimtuose dokumentuose.

2013 m. lapkričio 4 d. advokato R. R. pranešime „Dėl antrinės teisinės pagalbos pagrįstumo“ (atkreiptinas dėmesys, kad pranešimas buvo gautas Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje 2013 m. spalio 31 d., t. y. anksčiau nei parengtas pats pranešimas) (b.l.46) taip pat nurodomi 2008 m. kovo 3 d. ir 2009 m. sausio 12 d. įsiteisėję teismo sprendimai Šiaulių miesto apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. 2-1938-569/2008 ir Nr. 2-1422-542/2009.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.2S-572-347/2013 (b.l.9-10) nurodomi civilinių bylų numeriai yra Nr.2-1938-569/2007 ir Nr.2-1422-542/2008.

Kaip jau buvo minėta, visas šių netikslių (neegzistuojančių) duomenų visetas buvo nurodytas ir skundžiamame akte; remdamasis būtent šiais duomenimis atsakovas padarė išvadą, kad tęsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą pareiškėjos iškeltu tikslu būtų neefektyvu ir neekonomiška. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamame akte nurodoma, kad tarnybai 2013 m. lapkričio 28 d. advokatas pateikė papildomus duomenis bei paaiškinimus. 2014 m. kovo 19 d. nutartimi atsakovas buvo įpareigotas pateikti teismui medžiagą, susijusią su skundžiamo akto priėmimu. Minėti advokato 2013 m. lapkričio 28 d. atsakovui pateikti papildomi rašytiniai įrodymai, paaiškinimai teismui nebuvo pateikti.

Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju daro išvadą, kad tarnyba, nepagrįstai remdamasi vien advokato R. R. 2013 m. lapkričio 4 d. (2013 m. spalio 31 d. gautu Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje) pranešimu (b.l.46-47), priėmė sprendimą, nevertindama ir nenagrinėdama visų faktinių ir teisinių aplinkybių, ar yra pagrindas nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, atlikdama atstovavimo byloje perspektyvumo vertinimą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo taikymo prasme, turi išanalizuoti tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų visumą, įvertinti ne tik advokato, teikiančio antrinę teisinę pagalbą, pranešime pateiktą informaciją (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 2 dalis), bet ir kitus informacijos šaltinius – teismo priimtus procesinius sprendimus, susijusius su antrinės teisinės pagalbos teikimo dalyku, asmens, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, paaiškinimus, jo pateikus dokumentus ir kt. Antrinės teisinės pagalbos teikimas, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punktu, gali būti nutrauktas tik tuomet, kai iš visų tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų yra pakankamai akivaizdu, jog pradėtas ginčas šaliai, kuriai teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisinės perspektyvos (nebus pasiektas siekiamas rezultatas) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-3263/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje A520-808/2013).

Šiuo atveju, įvertinus turimus rašytinius įrodymus, nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog priimant skundžiamą aktą nebuvo laikomasi aukščiau nurodytų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje formuojamų nuostatų.

Taip pat pažymėtina, kad skundžiamas aktas yra individualus administracinis aktas (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalis), todėl skundžiamo sprendimo turiniui taikytini Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimai. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Tai reiškia, kad sprendime turi būti nurodytos jo priėmimo priežastys, aiškiai nurodyti atitinkami faktai ir įstatyminis pagrindas, individuali argumentacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-1624/2006).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands).

Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir nurodytas teisės normas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimas Nr. SP-3964-(7.3042) „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo“ neatitinka Viešojo administravimo įstatymo keliamų privalomų reikalavimų, yra neteisėtas iš esmės ir todėl naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTĮ 85–87 str., 88 str. 1 d. 2 p., 101 str. 1 d. 1 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjos A. O. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. SP-3964-(7.3042) „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo“.

Bylos dalį dėl skundo reikalavimo „įpareigoti atsakovą paskirti advokatą kasacinio skundo paruošimui“ nutraukti, nes byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Teisėjai Virginijus StankevičiusJarūnė SedalienėArvydas Martinavičius