Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Giedrė Kairienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Š. skundą atsakovei (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo, grąžinimo į pareigas ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skunde pareiškėjas tvirtina, kad atsakovė netinkamai tyrė tarnybinį nusižengimą. Pabrėžia, kad buvo praleistas 2002 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 8 punkte įtvirtintas 5 darbo dienų terminas pranešimui apie tarnybinį nusižengimą surašyti, skaičiuojamas nuo pavedimo pradėti tirti tarnybinį nusižengimą gavimo. Be to, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktorė pradėjo galimą tarnybinio nusižengimo tyrimą tik dėl dviejų R. Š. veikų – galimo neblaivumo tarnybos (darbo) metu ir nebuvimo darbe be pateisinamų priežasčių, tačiau komisija tarnybiniam nusižengimui tirti tyrimą atliko dėl keturių pareiškėjo veikų, iš kurių kiekviena gali būti laikoma savarankišku tarnybiniu nusižengimu. Pareiškėjas remiasi taisyklių 13 punktu, numatančiu, jog tokiu atveju, kai tarnybinio nusižengimo tyrimo metu paaiškėja, kad tas pats valstybės tarnautojas galimai padarė ir kitą veiką, kuri turi tarnybinio nusižengimo požymių, turi būti pradedamas naujas tarnybinio nusižengimo tyrimas, ir teigia, kad šiuo atveju tai nebuvo padaryta. Pareiškėjas mano, kad jam buvo paskirta per griežta tarnybinė nuobauda, neatsižvelgus į tai, jog jis charakterizuojamas tik teigiamai, anksčiau nėra gavęs tarnybinių nuobaudų, tik skatintas. Skiriant nuobaudą nebuvo atsižvelgta į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. kad pareiškėjas padėjo atskleisti tarnybinį nusižengimą, nes teikė paaiškinimus, informaciją, pripažino padaręs administracinį nusižengimą. Pareiškėjas taip pat prašo grąžinti jį į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vyriausiojo (duomenys neskelbtini) ir priteisti jam vidutinį darbo užmokestį (92,41 Eur) už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2022 m. spalio 12 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų: 2022 m. spalio 10 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės nuobaudos R. Š. skyrimo“, kuriuo pareiškėjui – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus (duomenys neskelbtini) R. Š. paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir 2022 m. spalio 11 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl R. Š. atleidimo“, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš Socialinės paramos skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčydamas įsakymus pareiškėjas reiškia ir išvestinius reikalavimus, kuriais prašoma: grąžinti pareiškėją į ankstesnes pareigas ir priteisti darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.

2022 m. spalio 10 d. įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų – skirta už šiurkštų tarnybinį nusižengimą - už tai, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 5 dalies 8 punktą ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 27 punkto 27.1, 27.2 papunkčių, 28 punkto 28.9 papunkčio reikalavimus.

Pareiškėjas skundą grindžia argumentais, susijusiais su pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių pažeidimu, todėl svarbu įvertinti, ar atliekant pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą laikytasi pagrindinių tokią procedūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad paprastai pagrindas tarnybinei atsakomybei kilti ir tarnybinei nuobaudai skirti yra tarnybinis nusižengimas. Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 1 dalis tarnybinį nusižengimą apibrėžia kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimą arba netinkamą atlikimą dėl valstybės tarnautojo kaltės.

Remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalimi, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo arba, jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė, savivaldybės taryba, – atitinkamai Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, savivaldybės meras pradeda tarnybinio nusižengimo tyrimą savo sprendimu arba kai jie gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjas K. K. 2022 m. rugsėjo 7 d. tarnybiniu pranešimu informavo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktorę I. V., kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus (duomenys neskelbtini) R. Š. 2022 m. rugsėjo 6 d. nuo 15:00 iki 17:00 nebuvo darbe; Socialinės paramos skyriaus vedėjas informuotas apie R. Š. nebuvimo priežastis darbe nebuvo; nors 2022 m. rugsėjo 6 d. 15 val. 36 min. telefoninio pokalbio metu R. Š. nurodė grįžti į darbo vietą, tačiau (duomenys neskelbtini) darbe nepasirodė. Atsižvelgdama į laikraščio (duomenys neskelbtini) korespondentės J. M. 2022 m. rugsėjo 6 d. pateiktą žodinę informaciją, aukščiau nurodytą Socialinės paramos skyriaus vedėjo K. K. 2022 m. rugsėjo 7 d. tarnybinį pranešimą, 2022 m. rugsėjo 8 d. laikraščio (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) straipsnį „Valdininkas tėškėsi veidu į purvą“, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktorė 2022 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl galimo Socialinės paramos skyriaus (duomenys neskelbtini) R. Š. tarnybinio nusižengimo – galimo neblaivumo tarnybos (darbo) metu ir nebuvimo darbe be pateisinamų priežasčių. Tuo pačiu įsakymu sudaryta komisija galimo tarnybinio nusižengimo tyrimui atlikti (toliau – Komisija).

Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 7 dalį, sprendimų dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams ir sprendimų dėl asmenų, ėjusių valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir sprendimų dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarką, taip pat šio straipsnio 2 dalyje nurodytų motyvuotų išvadų apie tyrimų rezultatus ir priimtų sprendimų dėl asmenų, ėjusių valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą perdavimo atitinkamiems asmenims terminus ir tvarką nustato Vyriausybė. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtinto Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo 4 punktą, valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmęs asmuo, įpareigoja už įstaigos, kurioje šis valstybės tarnautojas eina pareigas, personalo tvarkymą atsakingą asmenį ar įstaigos administracijos padalinio, atsakingo už personalo tvarkymą, vadovą arba kitą įstaigos valstybės tarnautoją pradėti tirti tarnybinį nusižengimą. Pagal Tvarkos aprašo 5 punktą, kai yra pagrindas manyti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį gali būti paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, tokio tarnybinio nusižengimo tyrimui yra būtina sudaryti komisiją. Komisija sudaroma ne mažiau kaip iš trijų asmenų: valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo ar jo įgalioto asmens, už įstaigos personalą tvarkymą atsakingo asmens, kitų įstaigos valstybės tarnautojų. Tvarkos aprašo 8 punkte nustatyta, jog už įstaigos personalo administravimą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisija) per 5 darbo dienas nuo pavedimo pradėti tirti tarnybinį nusižengimą gavimo (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – nuo komisijos sudarymo) surašo Pranešimą apie tarnybinį nusižengimą, kuriuo pasirašytinai informuoja valstybės tarnautoją, galimai padariusį tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas ir įteikia valstybės tarnautojui vieną pranešimo egzempliorių.

Iš aptartų Tvarkos aprašo nuostatų daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, už kurį gali būti paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, tyrimas turi būti pradedamas tik administracijos direktoriaus sudarytos Komisijos ir tik esant administracijos direktoriaus įpareigojimui Komisijai pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą, bei kad Komisijos tarnybinio nusižengimo tyrimas yra pradedamas Komisijos surašytu pranešimu apie tarnybinį nusižengimą ir jo įteikimu įtariamam nusižengimo padarymu valstybės tarnautojui.

Nagrinėjamu atveju rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, jog tarnybinis patikrinimas pareiškėjo padarytam nusižengimui tirti buvo inicijuotas įgalinto asmens – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus, sutinkamai su Tvarkos aprašo reikalavimais buvo sudaryta Komisija, kuri 2022 m. rugsėjo 13 d., t. y. nepraėjus 5 darbo dienoms nuo Komisijos sudarymo, surašė pranešimą apie tarnybinį nusižengimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pranešimas). Sisteminė Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalies ir Tvarkos aprašo 11 punkto nuostatų analizė leidžia konstatuoti, kad valstybės tarnautojo nebuvimas darbe dėl ligos, komandiruotės ar atostogų neįskaitomas į tarnybinio nusižengimo tyrimo terminus. Nagrinėjamu atveju, nors Pranešimas pareiškėjui pasirašytinai įteiktas 2022 m. rugsėjo 19 d. (t. y. 6 darbo dieną po komisijos sudarymo), tačiau atsižvelgiant į tai, kad laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 8 d. iki 2022 m. rugsėjo 16 d. pareiškėjui buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, vertintina, jog Pranešimas pareiškėjui įteiktas nežymiai praleidus Tvarkos aprašo 8 punkte nustatytą terminą dėl objektyvios priežasties ir tai negali būti laikoma procedūriniu pažeidimu.

Pranešime pareiškėjas informuojamas, kad yra pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo, t. y. 1) nebuvimo darbe be pateisinamų priežasčių 2022 m. rugsėjo 6 d. nuo 15 val. iki 17 val.; 2) tiesioginio vadovo (Socialinės paramos skyriaus vedėjo K. K.) ir įstaigos vadovo (administracijos direktorės I. V.) nurodymų atvykti į darbą, duotų telefonu 2022 m. rugsėjo 6 d. 15 val. 29 min. ir 15 val. 36 min.; 3) galimo neblaivumo tarnybos (darbo) metu 2022 m. rugsėjo 6 d. nuo 15 val. iki 17 val.; 4) galimo neblaivumo ne tarnybos (ne darbo) metu 2022 m. rugsėjo 7 d., 7 val. 49 min. viešoje vietoje (duomenys neskelbtini), tuo diskredituojant (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos autoritetą. Kadangi (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pradėtas galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas tik dėl dviejų R. Š. veikų – galimo neblaivumo tarnybos (darbo) metu ir nebuvimo darbe be pateisinamų priežasčių, pareiškėjo vertinimu, atlikdama tyrimą dėl keturių veikų, Komisija pažeidė Tvarkos aprašo 13 punkto nuostatas, numatančias, jog tokiu atveju, kai tarnybinio nusižengimo tyrimo metu paaiškėja, kad tas pats valstybės tarnautojas galimai padarė ir kitą veiką, kuri turi tarnybinio nusižengimo požymių, turi būti pradedamas naujas tarnybinio nusižengimo tyrimas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad Tvarkos aprašo nuostatomis, susijusiomis su Pranešimo įteikimu tarnybinį nusižengimą galimai padariusiam asmeniui, be kita ko, siekiama užtikrinti, kad asmuo, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, aiškiai suvoktų, kuo jis kaltinamas, ir galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą, be kita ko, pateikdamas paaiškinimus dėl nusižengimo, kurio padarymu jis yra įtariamas. Pranešime apie valstybės tarnautojo padarytą tarnybinį nusižengimą turi būti tiksliai nurodoma, kokio nusižengimo padarymu įtariamas valstybės tarnautojas (nurodomi konkretūs jo veiksmai (neveikimas), padarymo laikas ir kitos reikšmingos aplinkybės (žr., pvz., 2012 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2373/2012, 2008 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-1386/2008).

Būtent Komisijai kyla pareiga išsiaiškinti, kokios viešojo administravimo įstaigos ar institucijos pateiktoje informacijoje dėl galimo tarnybinio nusižengimo nurodytos aplinkybės gali turėti tarnybinio nusižengimo požymių, ir aiškiai suformuluoti kaltinimą valstybės tarnautojui, įtariamam padariusį tarnybinį nusižengimą, nurodant konkretų tarnybinį nusižengimą ir aplinkybes (veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys šio valstybės tarnautojo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme) (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3008-662/2018).

Nagrinėjamu atveju, Komisija, susipažinusi su tyrimui pateikta medžiaga, įžvelgusi, kad pareiškėjas iš esmės ta pačia veika dėl kurios ir buvo pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, o ne kita veika, galimai nevykdė tiesioginio vadovo (Socialinės paramos skyriaus vedėjo K. K.) ir įstaigos vadovo (administracijos direktorės I. V.) nurodymų atvykti į darbą, duotų telefonu 2022 m. rugsėjo 6 d. 15 val. 29 min. ir 15 val. 36 min. bei galimai buvo neblaivus ne tarnybos (ne darbo) metu 2022 m. rugsėjo 7 d., 7 val. 49 min. viešoje vietoje (duomenys neskelbtini), Pranešimu pareiškėją informavo apie pradėtą tarnybinį nusižengimą ir dėl minėtų pažeidimų. Vertinant pareiškėjui įteikto Pranešimo turinį, spręstina, jog jame nurodyta informacija sudarė galimybę pareiškėjui aiškiai suvokti, kuo jis yra kaltinamas, ir tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą, pateikti paaiškinimus dėl tarnybinio nusižengimo, kurio padarymu jis yra įtariamas. Teismas sprendžia, jog nėra pagrindo pripažinti, kad buvo pažeistos Valstybės tarnybos įstatymo 33¹ straipsnio 1 ir 2 punktuose įtvirtintos pareiškėjo teisės būti raštu informuotam apie pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą bei pateikti paaiškinimus dėl jo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė aukščiau nurodytais veiksmais padarė esminį tarnybinio nusižengimo tyrimo tvarkos pažeidimą.

Tarnybinė nuobauda – atleidimas iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų, pareiškėjui paskirta už tai, kad jis padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą – pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 5 dalies 8 punktą – buvo ne tarnybos (ne darbo) metu neblaivus viešoje vietoje – 2022 m. rugsėjo 7 d., 7 val. 49 min., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 82, buvo sustabdytas policijos pareigūnų neblaivus vairuojantis asmeninį automobilį, jam alkotesteriu nustatytas 0,74 prom. neblaivumas (ši informacija pasklido plačiai ir leido visuomenei susidaryti neigiamą nuomonę apie (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administraciją), tokiu savo elgesiu R. Š. diskreditavo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos autoritetą. Taip pat R. Š. pažeidė (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių 27.1, 27.2, 28.9 papunkčius – nebuvo darbe be pateisinamų priežasčių 2022 m. rugsėjo 6 d. nuo 15 val. iki 17 val. bei nevykdė tiesioginio vadovo (Socialinės paramos skyriaus vedėjo K. K.) ir įstaigos vadovo (Savivaldybės administracijos direktorės I. V.) teisėtų nurodymų atvykti į darbą (tarnybą) vykdyti darbo (tarnybinių) pareigų, duotų telefonu 2022 m. rugsėjo 6 d. 15.29 val. ir 15.36 val.

Pareiškėjas skunde neginčija pažeidęs aukščiau nurodytų teisės aktų normas, tačiau mano, kad jam paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, yra per griežta ir neadekvati.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra pažymėjusi, jog nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo teismine tvarka, kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr. pvz. 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012).

Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 4 dalis numato, kad tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, taip pat už kitą tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai valstybės tarnautojui nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 5 dalies, kurioje įtvirtintas šiukščių tarnybinių nusižengimų sąrašas, 8 punktu, šiukščiu pažeidimu laikomas buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, taip pat ne tarnybos (ne darbo) metu viešoje vietoje, jeigu valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetą. Tam, kad neblaivaus valstybės tarnautojo buvimas ne tarnybos (ne darbo) metu viešoje vietoje būtų laikomas šiurkščiu pažeidimu ir už jį būtų galima taikyti Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytą tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų, turi būti įrodyta, jog valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetą.

Teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju savivaldybės institucijos autoriteto diskreditavimas yra akivaizdus. Kaip nurodoma 2022 m. spalio 7 d. motyvuotoje išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Motyvuota išvada), pareiškėjo darbas susijęs su savivaldybės administracijos atstovavimu įvairių savivaldybės lygmens komisijų veikloje, dokumentų rengimu ir teikimu teismams Socialinės paramos skyriaus kompetencijos bylose, todėl faktas, jog pareiškėjo neblaivumas buvo nustatytas viešoje vietoje policijos pareigūnų yra nesuderinamas su savivaldybės institucijos teigiamu įvaizdžiu ir autoritetu bei žmogaus orumu.

Nors Motyvuotoje išvadoje Komisija pasiūlė skirti švelnesnę tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą, tačiau pagal Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 5 dalį, tarnybinę nuobaudą skiria arba sprendimą dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, o Komisijos pateiktas pasiūlymas dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui neprivalomas.

Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir pasekmes, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pareiškėjo tvirtinimu jis padėjo atskleisti tarnybinį nusižengimą, kas pagal Valstybės tarnybos įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pažymėtina, kad pareiškėjo padarytą tarnybinį nusižengimą visų pirma patvirtina rašytinė bylos medžiaga – jo tiesioginio vadovo tarnybinis pranešimas, įstaigos vadovo žodiniai paaiškinimai ir gauta informacija, laikraščių straipsniai, administracinių nusižengimų registro išrašas ir kt. Tuo tarpu vien ta aplinkybė, kad asmuo pripažino padaręs tarnybinį nusižengimą, pagal Valstybės tarnybos 35 straipsnio 1 dalį nelaikytina jo atsakomybę lengvinančia.

Pažymėtina, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas yra teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Teismo pareiga yra įvertinti patį pažeidimo sunkumą, jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formą ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-360/2013). Tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1617-520/2018).

Nagrinėjamu atveju spręstina, kad tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos pareiškėjui buvo skirta tinkamai įvertinus padaryto pažeidimo pobūdį (šiurkštus pažeidimas), pareiškėjo kaltę (tyčia), tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis ir padarinius, valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei kitas aplinkybes. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad tokia nuobauda būtų aiškiai neteisinga, neprotinga ar neadekvati padarytam tarnybiniam pažeidimui. Be to, teismų praktikoje suformuota nuostata, kad asmuo, prieš darydamas teisės pažeidimą, turi pats įvertinti šio pažeidimo pasekmes. Todėl nėra pagrindo laikyti, kad nuobauda buvo paskirta neatsižvelgus į teisiškai reikšmingas aplinkybes. Teismas akcentuoja, kad pats pareiškėjas turėjo įvertinti galimas tokio elgesio neigiamas teisines pasekmes ir šiuo atveju kilusius neigiamus padarinius.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas laikantis Tvarkos aprašo reikalavimų ir terminų, esminių Tvarkos aprašo pažeidimų, kurie būtų pagrindas panaikinti skundžiamus įsakymus, nenustatyta. Prašomi panaikinti 2022 m. spalio 10 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. spalio 11 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo jų naikinti, grąžinti pareiškėją į eitas pareigas ir priteisti išmoką už priverstinės pravaikštos laiką. Pareiškėjo skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Netenkinus pareiškėjo reikalavimų, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo R. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.