- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-11
- Bylos Nr.
- 1S-324-518/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Žukauskas
- Nuteistasis
- V. K.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Žukauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo V. K. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria buvo netenkintas V. K. prašymas dėl jo pripažinimo pavojingu recidyvistu panaikinimo bei bausmės atlikimo vietos nustatymo laisvės atėmimo vietų ligoninėje arba kalėjime,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 11 d. nuosprendžiu V. K. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 150 str. 4 d., 153 str., 261 str., 264 str. 2 d., 161 str. 1 d., 309 str. 2 d. subendrinta bausme – laisvės atėmimu 15 metų, pusę šios bausmės paskiriant atlikti kalėjime, kitą bausmės dalį - pataisos namuose. BK 27 str. 2 d. 2 p. pagrindu V. K. pripažintas pavojingu recidyvistu.
Nesutikdamas su šiuo nuosprendžiu V. K. apskundė jį apeliacinės instancijos teismui. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu nuteistojo apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 11 d. nuosprendis pakeistas BPK 328 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu, V. K. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimą 15 (penkiolikai) metų.
Vilniaus apygardos teisme 2016 m. rugpjūčio 17 d. buvo gautas nuteistojo V. K. prašymas panaikinti jo pripažinimą pavojingu recidyvistu bei nustatyti jo bausmės atlikimo vietą laisvės atėmimo vietų ligoninėje arba kalėjime.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartimi V. K. prašymas buvo atmestas.
Šalies argumentai
Skundu Lietuvos apeliaciniam teismui nuteistasis V. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti jo pripažinimą pavojingu recidyvistu pagal BK 27 str. 2 d. 2 p. ir nustatyti jo bausmės atlikimo vietą laisvės atėmimo vietų ligoninėje arba kalėjime. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra formali, neteisinga, nepagrįsta ir neteisėta.
Nuteistasis V. K. nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 11 d. nuosprendžiu nepagrįstai ir neteisėtai pripažino jį pavojingu recidyvistu pagal BK 27 str. 2 d. 2 p. Nuteistasis pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 11 d. nuosprendžiu galėjo pripažinti jį tik recidyvistu, o ne pavojingu recidyvistu. Tuo pačiu nuosprendžiu pripažindamas jį ir recidyvistu, ir pavojingu recidyvistu apygardos teismas priėmė neteisėtą sprendimą. Pasak nuteistojo, atliekant bausmę nepagrįstas pripažinimas pavojingu recidyvistu sudaro didelių nepatogumų, dvasines kančias ir nepilnavertiškumo jausmą.
Skunde nuteistasis teigia, kad atlikti likusią bausmės dalį jis turi būti perkeltas į laisvės atėmimo vietų ligoninę. Nuteistasis turi psichikos sutrikimų, nuolat yra gydomas ambulatoriškai, tačiau tokiom sąlygom teikiamas gydymas nėra tinkamas ir efektyvus.
Apygardos teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą ir visą bausmę paskirti atlikti kalėjime. Nuteistasis pažymi, kad pataisos namuose jis galės daryti naujus nusikaltimus. Kalėjime nuteistasis yra charakterizuojamas neigiamai ir nuolat baudžiamas, todėl pataisos namuose jis nebus apsaugotas. Pasak nuteistojo, dėl šių priežasčių būtina pratęsti jo bausmės atlikimą kalėjime ar laisvės atėmimo vietų ligoninėje.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. K. skundas atmestinas.
BK 27 str. 2 d. numatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra pavojingas, o nusikaltimus padaręs asmuo teismo gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu, jeigu šis asmuo: 1) turėdamas neišnykusį teistumą už labai sunkų nusikaltimą, padaro naują labai sunkų nusikaltimą; 2) būdamas recidyvistas, padaro naują labai sunkų nusikaltimą; 3) būdamas recidyvistas, jeigu bent vienas iš sudarančių recidyvą nusikaltimų yra labai sunkus, padaro naują sunkų nusikaltimą; 4) turėdamas tris teistumus už sunkius nusikaltimus, padaro naują sunkų nusikaltimą. Iš BK 27 str. 3 d. matyti, kad teismas, spręsdamas asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu klausimą, apkaltinamajame nuosprendyje už paskutinį nusikaltimą privalo įvertinti kaltininko asmenybę, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnį, jo dalyvavimo darant nusikaltimus pobūdį ir kitas bylos aplinkybes.
Nuteistasis V. K. skunde prašo panaikinti jo pripažinimą pavojingu recidyvistu, tačiau nenurodo jokių teisiškai reikšmingų argumentų, pagrindžiančių šį prašymą. Iš bylos medžiagos matyti, jog V. K. iki Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 11 d. nuosprendžiu inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo buvo teistas, 2009 m. rugsėjo 11 d. buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietos, atlikęs bausmę, tačiau tyčines nusikalstamas veikas aptariamoje byloje padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, t. y. būdamas recidyvistu, jo padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 150 straipsnio 4 dalį ir 261 straipsnį yra priskiriamos labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Taigi, vadovaujantis BK 27 str. 2 d. 2 p. nuteistasis V. K. galėjo būti pripažintas pavojingu recidyvistu, nes būdamas recidyvistas padarė naują labai sunkų nusikaltimą. Be to, Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 11 d. nuosprendyje tinkamai įvertino ir BK 27 str. 3 d. numatytas aplinkybes. Apygardos teismas pagrįstai nurodė, kad V. K. nėra linkęs paklusti visuomenėje priimtoms moralės ir elgesio normoms, laikytis įstatymų ir jų nepažeisti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, kurios parodo V. K. padarytų nusikaltimų ir jo asmenybės padidintą pavojingumo laipsnį, pagrįstai V. K. pripažino pavojingu recidyvistu. Pažymėtina, kad nesutikdamas su Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 11 d. nuosprendžiu nuteistasis apeliaciniame skunde taipogi prašė panaikinti jo pripažinimą pavojingu recidyvistu, tačiau apeliacinis skundas šioje dalyje nebuvo patenkintas.
Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamoje nutartyje, pavojingas nusikaltimų recidyvas baigiasi, kai išnyksta ar panaikinamas teistumas pagal nuosprendį, kuriuo asmuo buvo pripažintas pavojingu recidyvistu. Šiuo atveju V. K. nėra atlikęs Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 11 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, jo teistumas nėra išnykęs ar panaikintas, todėl nėra jokio teisinio pagrindo naikinti jo pripažinimą pavojingu recidyvistu. Tai, kad pripažinimas pavojingu recidyvistu nuteistajam sudaro didelių nepatogumų, dvasines kančias ir nepilnavertiškumo jausmą, nesudaro pagrindo panaikinti jo pripažinimą pavojingu recidyvistu.
Nuteistasis taip pat prašo nustatyti jo bausmės atlikimo vietą laisvės atėmimo vietų ligoninėje arba kalėjime. Šis prašymas skundžiama nutartimi taip pat netenkintas pagrįstai. BK 50 str. 3 d. numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose. Bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas nustato Bausmių vykdymo kodeksas. Šiuo atveju Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 11 d. nuosprendžiu V. K. pusę laisvės atėmimo bausmės paskirta atlikti kalėjime, kitą bausmės dalį - pataisos namuose. Pažymėtina, kad nesutikdamas su Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 11 d. nuosprendžiu nuteistasis apeliaciniame skunde taipogi prašė paskirtos laisvės atėmimo bausmės 2/3 paskirti atlikti kalėjime, tačiau apeliacinės instancijos teismas šį prašymą paliko nesvarstytu, kadangi prašymas šį bausmės terminą didinti pablogintų nuteistojo teisinę padėtį. Šiuo atveju nuteistasis prašo visą bausmę paskirti atlikti kalėjime, kas taip pat pablogintų jo teisinę padėtį, nes šioje pataisos įstaigoje yra didžiausias izoliacijos laipsnis ir griežčiausia teisinė padėtis. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamoje nutartyje, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 11 d. nuosprendis yra įsiteisėjęs ir nuteistojo atžvilgiu vykdomas, todėl teismas neturi jokio teisinio pagrindo spręsti šį klausimą pakartotinai. Be to, nuteistojo laikymas laisvės atėmimo vietų ligoninėje yra susijęs su atitinkamomis sveikatos indikacijomis, o ne su teismo nustatyta laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos įstaigos rūšimi. Laisvės atėmimo vietų ligoninės paskirtis – pirminio ir antrinio lygio ambulatorinių ir antrinio lygio stacionarinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir arešto bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės – suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymą.
Vadovaujantis BVK 69 str. 4 d., teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius. Pagal BVK 69 str. 2 d. nuteistasis, išskyrus šio Kodekso 142 straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus, iš pataisos namų gali būti perkeltas į kalėjimą tęsti bausmės atlikimo tik jo sutikimu. Iš pataisos namų į kalėjimą perkeltiems nuteistiesiems taikomas pataisos namuose laikomiems nuteistiesiems nustatytas režimas. Taigi, kaip pagrįstai nurodoma skundžiamoje nutartyje, nuteistasis turi teisę su atitinkamu prašymu kreiptis į pataisos įstaigos administraciją.
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartimi pagrįstai netenkino nuteistojo V. K. prašymo dėl jo pripažinimo pavojingu recidyvistu panaikinimo bei bausmės atlikimo vietos nustatymo laisvės atėmimo vietų ligoninėje arba kalėjime. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartis iš esmės yra teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo V. K. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.