- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-14
- Bylos Nr.
- 2A-1357-527/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16127-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė, Nerijus Meilutis, Jolita Cirulienė
- Ieškovas
- D. Ž.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės, E. V., M. V.
121.14, 121.21.
2015 m. liepos 14 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Cirulienės (pranešėja ir kolegijos pirmininkė), Nerijaus Meilučio ir Rūtos Palubinskaitės, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės D. Ž., atsakovų Kauno miesto savivaldybės ir E. V. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-411-429/2015 pagal ieškovės D. Ž. ieškinį atsakovams M. V., E. V. ir Kauno miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė ieškinyje (t. 1, b. l. 3–5) prašė solidariai iš atsakovų priteisti 12 520 Lt turtinės žalos atlyginimą, 1 089 Lt žalos įvertinimo išlaidų ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2014-02-06 vandeniu buvo užlietas jai nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaunas, iš aukščiau esančio buto (duomenys neskelbtini), Kaunas, kuris priklauso Kauno miesto savivaldybei. Įvykio metu ieškovės būstui ir jame buvusiems kilnojamiems daiktams padaryta 12 520 Lt žala, kurios paskaičiavimo išlaidos – 1 089 Lt. Potvynio metu ji buvo darbe, grįžo namo 19:00 val., avarinė tarnyba jau buvo užsukusi vandenį visam namui. Kitos dienos rytą komunalinių tarnybų darbuotojai išlaužė atsakovų buto duris, sutvarkė bute netvarkingą santechninę įrangą ir namui pajungė vandenį, konstatavę, kad buvo neteisingai demontuota skalbimo mašina. Ieškovė, grįžusi namo 2014-02-06, butą rado apsemtą, nešvarus vanduo bėgo per sienas ir lubas. Buvo sugadinti kompiuteris, kilimas, rūbai, baldai ir knygos permirko ir deformavosi, šviesos terapijos prietaisas Bioptron, konvekcinė krosnelė, čiužinio paklotas Magnoflex. Buto sugadinimą įvertino 5 970 Lt. Atšoko tapetai svetainėje, nuo vandens liko dėmės lubose, koridoriuje sugadinta ir deformavosi medinė apdaila, deformavosi vidaus durys, neužsidaro, atšoko jų faneruotė pakraščiuose, kitam kambary apibėgo lubų ir sienų kampas, kompiuteris apsemtas. Tualetas ir vonia skendo vandenyje, atšokusi ir deformavosi faneruotės apdaila. Virtuvėje liko dryžiai per sieną su vonia, virtuvės grindys dengtos linoleumu, jis nežymiai pakito. Atsakovo M. V. ji kelis metus nematė, butas buvo paliktas naudotis vaikams. Atsakovas E. V. bute negyvena, jis yra laisvės atėmimo vietoje. Jis leisdavo gyventi savo draugams, bute keisdavosi gyventojai. Dėl atsakovų bute keliamo triukšmo ir jų balkone laikomo šuns ji kreipdavosi į policiją, bet į Kauno miesto savivaldybę ji kreipėsi tik po šio apipylimo. Atsakovai jos butą buvo užpylę ir anksčiau, tačiau nuostoliai nebuvo dideli, todėl butą suremontavo savo lėšomis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015-01-26 sprendimu (t. 2, b. l. 15–20) ieškinį tenkino iš dalies– priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 2 719,53 Eur (kas atitinka 9 390 Lt) turtinės žalos atlyginimą ir 315,40 Eur (kas atitinka 1 089 Lt) turtinės žalos įvertinimo išlaidas bei iš kiekvieno iš atsakovų po 30,31 Eur (kas atitinka 104,66 Lt) žyminio mokesčio; likusioje dalyje ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, ketvirtajame daugiabučio namo aukšte esantis butas nuosavybės teise priklauso ieškovei (t. 1, b. l. 9), butas adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, esantis penktajame aukšte, nuosavybės teise priklauso atsakovei Kauno miesto savivaldybei (t. 1, b. l. 97), 1999-02-03 Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipine sutartimi išnuomotas atsakovui M. V. (t. 1, b. l. 94–95). Šiuo adresu savo gyvenamąją vietą deklaravo atsakovai M. V. ir E. V. (t. 1, b. l. 96, 100), kuris nuo 2011-12-28 Marijampolės PN atlieka laisvės atėmimo bausmę, bausmės pabaiga 2022-12-13 (t. 1, b. l. 108). UAB „Šilainių būstas“ 2014-02-06 klientų aptarnavimo telefonu užregistruotas pranešimas apie bute adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, įvykusią avariją. Nustatyta, kad bendrieji inžineriniai tinklai įtakos neturėjo, avarija įvyko asmens nuosavybės teise priklausančiose ribose, tikėtina dėl trūkusios žarnelės WC/ vonios patalpoje (t. 1, b. l. 152). Atsakovė nesutiko taikiu susitarimu ieškovei atlyginti žalą (t. 1, b. l. 11, 98, t. 2, b. l. 3–6). UAB „Asistavita“ atliko kilnojamojo turto vertinimą, pateikė išvadą, kad buto adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, apliejimo metu jame buvusių šviesos terapijos prietaiso Bioptron PRO1 vertė buvo 4 250 Lt, čiužinio pakloto Magnoflex – 2 170 Lt, konvekcinės krosnelės – 130 Lt, prietaisai sugadinti vandeniu (t. 1, b. l. 15–38). UAB „Asistavita“ atliko buto adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, vertinimą, nustatė, kad sulietos virtuvės lubos (9,08 kv. m) ir sienos (apie 32,08 kv. m), kambario lubos (17,03 kv. m) ir sienos (apie 43,63 kv. m), sulietos, išsikraipė ir atpleišėjusios vonios faneruotos durys (apie 2 kv. m), dėl sugadinimo patirtas nuostolis (atkuriamieji kaštai) sudaro 5 970 Lt (t. 1, b. l. 39–76). Teismas sprendė, kad atsakovė netinkamai vykdė savo kaip išnuomoto buto savininkės pareigas. Byloje nenustatyta, kad atsakovė ėmėsi priemonių įsitikinti, ar nuomos sutarties sąlygos yra vykdomos tinkamai, ar nėra niokojamas jai pačiai priklausantis turtas, ar išnuomotas butas yra eksploatuojamas tinkamai, ar prižiūrėta jo inžinerinė įranga. Ši aplinkybė yra svarbi atsižvelgiant į tai, kad išnuomotas butas yra viršutiniame – penktajame – namo aukšte, dėl ko sugedus ar netinkamai eksploatuojant buto inžinerinę įrangą gali būti padaryta gana didelė žala žemiau esantiems butams. Be to, atsakovės atstovė teismo posėdyje nurodė, kad atsakovai M. ir E. V. už savivaldybės būsto nuomą šiuo metu yra skolingi apie 7 000 Lt. Aplinkybė, kad buto nuomininkai nemoka buto nuomos mokesčio, leido buto savininkei suabejoti tinkamu nuomos sutarties sąlygų vykdymu, todėl Kauno miesto savivaldybė kaip išnuomoto buto savininkė turėjo priežasčių imtis nuomos sutarties sąlygų vykdymo patikros. Kilusios pasekmės leidžia daryti išvadą, kad atsakovė nekontroliuodama nuomos sutarties sąlygų vykdymo pažeidė ieškovės turtinę teisę ir teisėtą interesą naudoti tvarkingą, neužpiltą ir užpylimu nesuniokotą savo butą. Ieškovė įrodė, kad žalą jai padaręs vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovų patalpų, o byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad visų atsakovų veiksmai ginčo atveju yra bendri padarinių atžvilgiu, todėl visi atsakovai ieškovei dėl kilusios žalos yra solidariai atsakingi. Buto nuomininkams M. ir E. V. naudojantis išnuomotu butu neužtikrinus bendrosios pareigos elgtis rūpestingai, kad nebūtų padaryta žalos kitiems asmenims ir buto savininkei Kauno miesto savivaldybei nekontroliuojant nuomos sutarties sąlygų vykdymo, kad dėl nuomininkų kaltės nebūtų sugadintas jai pačiai priklausantis turtas ir/ ar padaryta žalos tretiesiems asmenims, už šių pareigų nevykdymą atsiranda prievolė atlyginti kilusią žalą (CK 6.246 str. 1 d., 6.263 str. 1 d., LAT 2014-06-27 nutartis c. b. Nr. 3K-3-341/2014). Ieškovė bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškino, kad iki 2014-02-06 įvykusio jos buto apliejimo iš atsakovų buto jos butas buvo aplietas dar du kartus, tačiau dėl žalos atlyginimo nesikreipė, padarytus nuostolius įvertino kaip nedidelius, juos pašalino savo lėšomis. Teismo nuomone, ieškovės nurodytos aplinkybės neginčytinai patvirtina, kad ji žinojo, jog penktajame namo aukšte virš jos buto esantis butas yra Kauno miesto savivaldybės nuosavybė, bute gyvena ne tik buto nuomininkai nuomos sutarties pagrindu, bet ir kiti pašaliniai asmenys. Ieškovė nurodė, kad į Kauno miesto savivaldybę dėl savivaldybei priklausančiame bute gyvenančių asmenų elgesio nesikreipė, dėl buto gyventojų keliamo triukšmo ji tik pranešdavo policijai, kurios pareigūnai turi įgaliojimus užtikrinti viešąją tvarką, tačiau negali kontroliuoti savivaldybės būsto nuomos sutarties sąlygų vykdymo. Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad ieškovė jau buvo patyrusi žalą dėl savivaldybės buto nuomininkų veiksmų, tačiau apie tai nepranešė nuomojamo buto savininkui, tokį ieškovės neveikimą pripažino veiksmais, kuriais ji nesiėmė priemonių užkirsti kelią galimos žalos atsiradimui. Todėl jos prašomą priteisti 12 500 Lt žalą sumažino vienu ketvirtadaliu iki 9 390 Lt, ieškinį likusioje dalyje dėl žalos atlyginimo atmetė. Ieškovės turėtas 1 089 Lt turtinės žalos paskaičiavimo išlaidas (t. 1, b. l. 13, 14) iš atsakovų teismas priteisė visas, jas pripažinęs protingomis, be to, nurodė, kad jas ieškovė patyrė siekdama įvertinti jai padarytos žalos dydį, dėl to jos nelaikytinos bylinėjimosi išlaidomis, kurios mažintinos proporcingai tenkintų reikalavimų daliai (CK 6.249 str. 4 d. 2 p.)
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė apeliaciniame skunde (t. 2, b. l. 30–36) prašo panaikinti 2015-01-26 Kauno apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria buvo 12 500 Lt turtinės žalos atlyginimo dydis sumažintas vienu ketvirtadaliu iki 9 390Lt, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visa apimtimi bei perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Teismas, savo iniciatyva vienu ketvirtadaliu sumažinęs turtinės žalos atlyginimo sumą, pažeidė CPK principus, prisiėmė aktyvaus teismo vaidmenį, išėjo iš atsakovų atsikirtimų ribų, konstatavo su civiline byla nesusijusius faktus, kas daro teismo sprendimą negaliojančiu. Rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovai pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Kiekvieno asmens (tiek fizinio, tiek juridinio) veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Buto savininkė Kauno miesto savivaldybė nesiėmė jokių veiksmų, kad gyvenamasis namas būtų remontuojamas, kad būtų užtikrintas nuolatinis inžinierinių sistemų bei įrangos veikimas (1999-02-03 Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose tipinės sutarties 4.2 p.), kad būtų pašalinti gyvenamojo namo inžinierinių sistemų bei įrangos gedimai bei nedelsiant lokalizuotos avarijos (1999-02-03 Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose tipinės sutarties 4.4 p.). Tuo tarpu įstatymai bei šalių sudaryta nuomos sutartis imperatyviai nurodo, jog atsakovė (patalpų savininkė) privalo imtis atitinkamų priemonių, kad maksimaliai sumažinti tokių įvykių, kaip nagrinėjamas šiuo atveju, atsitikimo riziką. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į faktą, kad atsakovei (juridiniam asmeniui) yra keliami didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, siekiant užtikrinti žmonių bei turto saugumą. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai suponuoja pareigą atsakovei, kaip buto savininkei, atlikti ne tik formalią buto priežiūrą, bet užtikrinti saugią aplinką bei garantuoti žalos nekilimo pasekmes, o nagrinėjamu atveju būtent dėl nepakankamo atsakovės veikimo vykdant minėtą pareigą ieškovei buvo padaryta žala. Todėl atsakovei atsirado pareiga atlyginti turtinę žalą CK 6.249 straipsnio, 6.263 straipsnio 2 dalis pagrindu. Teiginiai apie ankstesnius apliejimus bei triukšmą atsakovei priklausančiame bute yra visiškai nesusiję su 2014-02-06 apliejimu bei ieškovės turto sugadinimu. Akivaizdu, jog teismas nesivadovavo įrodymų sąsajumo taisyklėmis, imperatyviai nurodytomis LR teisės aktuose bei teismų praktikoje. Byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių pačios ieškovės kaltus veiksmus ar sutikimą dėl 2014-02-06 įvykio metu žalos padidėjimo. Pati ieškovė jokiais veiksmais negalėjo įtakoti ar pakeisti 2014-02-06 padarytos žalos dydžio. Teismas netinkamai ištyrė įrodymus, kurių pagrindu padarė nepagrįstas išvadas dėl atsakovų teisių ir pareigų, todėl nenustatė bylai išspręsti esminės reikšmės turinčių aplinkybių. Teismas pažeidė CPK 263 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas. Teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis. Teismas netinkamai taikė CK teisės normas, reglamentuojančias atsakovo atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindus, netinkamai taikė įrodymų vertinimo bei sąsajumo taisykles bei nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.
Atsakovė Kauno miesto savivaldybė apeliaciniame skunde (t. 2, b. l. 41–45) prašo panaikinti 2015-01-26 Kauno apylinkės teismo sprendimą dėl žalos priteisimo dalyje, kurioje iš jos priteistas žalos atlyginimas, ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį Kauno miesto savivaldybės atžvilgiu atmesti. Teismas pagrįstai nurodė, kad avarija įvyko ne dėl statinio (buto) sugriovimo ar kitokio jo trūkumo, o dėl asmens veiksmų demontuojant bute skalbimo mašiną. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad savivaldybės darbuotojai (pareigūnai) bute demontavo skalbimo mašiną, dėl ko įvyko avarija, buvo užpiltas ieškovei nuosavybės teise priklausantis butas, priešingai, byloje aiškiai nustatyta, kad buto nuomininkai demontavo skalbimo mašiną ir būtent dėl jų, o ne atsakovės veiksmų atsirado žala. Todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė pažeidė ieškovės turtinę teisę ir teisėtą interesą naudoti tvarkingą, neužpiltą ir užpylimu nesuniokotą savo butą. Kadangi teismas nenustatė, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) buvo užlietas ieškovės butas, nėra priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247str.), t. y. nėra visų privalomų sąlygų civilinei atsakomybei konstatuoti. Atsakovės kaltės taip pat nėra (CK 6.248 str. 1 d.). Atsakovė, išnuomodama butą M. V., elgėsi pakankamai rūpestingai ir atsakingai. 1999-02-03 nuomos sutarties 2 punkte aiškiai nustatyta nuomininkų pareigos, kas atitinka CK 6.493 str. 1 d. Todėl teismo argumentai, kad savivaldybė nesiėmė jokių priemonių įsitikinti, ar nuomos sutarties sąlygos yra vykdomos tinkamai, ar nėra niokojamas jai priklausantis turtas, ar išnuomotas butas yra eksploatuojamas tinkamai, ar prižiūrėta jo inžinerinė įranga, visiškai nepagrįsti. Buto užliejimas įvyko ne dėl atsakovės nerūpestingumo, netinkamo jai priklausančio turto būklės, o dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų (neveikimo).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nenurodė teisinio pagrindo atsakovę laikyti atsakinga už kitų asmenų rašytine nuomos sutartimi prisiimtų ir teisės aktuose nustatytų pareigų nevykdymą, netinkamą kilnojamojo turto naudojimą. Skalbimo mašinos montavimas niekaip nesusijęs su atsakovės, kaip buto savininkės, veiksmais ir neaišku kokiu pagrindu atsakovė galėtų sukontroliuoti, kaip teisėti patalpų nuomininkai visais atvejais naudoja jiems priklausančią buitinę techniką, tokios „priežiūros" vykdymas prieštarautų protingo elgesio standartui. Teismas neturėjo pagrindo taikyti CK 6.6 straipsnio nuostatų dėl solidariosios skolininkų atsakomybės atsakovės atžvilgiu, nes nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių nei faktinio, nei teisinio priežastinio ryšio tarp Kauno miesto savivaldybės veiksmų ir kilusios žalos.
Priteistos žalos dydis nepagrįstas ir neįrodytas, ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių realiai patirtą žalą. CK 6.249 straipsnio 5 dalis nustato, kad žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu įstatymo ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną. Negali būti atlyginamos būsimosios, ateityje galimos patirti turtinės išlaidos, nes atlyginama gali būti tik realiai patirta žala, t. y. faktiškai patirti turtiniai ar kitokie praradimai, dėl kurių nukentėjo asmens turtinė padėtis. Kadangi į bylą nepateikta įrodymų, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovei padaryta žala, nėra pagrindo konstatuoti ir civilinės atsakomybės buvimą, kuri atsiranda tik, jeigu asmens elgesys yra neteisėtas. Tokiu atveju, nesant atsakovės neteisėtų veiksmų ir kaltės, nebus ir žalos (nuostolių), kadangi nebus priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (nuostolių) (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 str.). Ieškovė žalos dydį grindė turto vertinimu, kurį atliko UAB „Asistavita“. Nors teismas padarytos žalos dydį sumažino, įvertindamas pačios ieškovės veiksmus, kuriais ji nesiėmė priemonių užkirsti kelią galimos žalos atsiradimui, tačiau pažymėtina, jog būtent iš turto vertinimo ataskaitos nėra aišku, kad būtent užliejimo metu buvo sunaikinti ieškinyje nurodyti kilnojami daiktai, kad ieškovė juos realiai turėjo, minėtų aplinkybių nepatvirtino ir liudytojas G. I., patvirtinęs tik faktą, kad buvo užlietas ieškovės butas, tačiau nepatvirtinęs fakto dėl kilnojamųjų daiktų turėjimo ir sugadinimo būtent buto apliejimo metu.
Teismas be pagrindo, nesant atsakovės neteisėtų veiksmų ir kaltės, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (nuostolių) (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 str.), taikė solidarinę atsakomybę Kauno miesto savivaldybės atžvilgiu.
Šalies argumentai
Atsakovas E. V. apeliaciniame skunde (t. 2, b. l. 49–50) prašo teismo sprendimą pakeisti ir jo nelaikyti atsakovu, nes jo kaltės nėra, jis tame bute negyveno, prašo vadovautis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais. Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis pasirašyta tik su nuomininku M. V., kuris turi teisę pagal sutartį apgyvendinti savo artimuosius, tačiau nurodytu adresu atsakovas tik deklaravęs gyvenamąją vietą, tačiau nuo 2011-12-28 ir dabar jis yra laisvės atėmimo vietoje, iki 2011 metų gruodžio mėnesio jis gyveno pas savo sugyventinę J. C., adresu (duomenys neskelbtini), Jonavos rajonas. Iki 2012 m. vasario mėn. pirmos pusės tame bute gyveno jo mama V. V.. Atsakovė taip pat privalėjo būti rūpestinga ir prižiūrėti savo nuosavybę, tikrinti, ar nuomininkas nepažeidžia nuomos sutarties. Jis atlikinėja laisvės atėmimo bausmę, todėl negali atsakyti už tas šalis, kurios pačios atlaidžiai vykdė nuomos sutartyje numatytas sąlygas. Be to, jis sutarties nepasirašė ir nėra įpareigotas ją vykdyti.
Atsiliepimas
Atsiliepime (t. 2, b. l. 57–59) į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė Kauno miesto savivaldybė prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Teismas žalos dydį sumažino, įvertindamas pačios ieškovės veiksmus, kuriais ji nesiėmė priemonių užkirsti kelią galimos žalos atsiradimui. Į bylą nepateikta įrodymų, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovei buvo padaryta žala, todėl teismui nebuvo pagrindo konstatuoti buvimą civilinės atsakomybės, kuri atsiranda tik asmens elgesiui esant neteisėtam. Atsakovė nesutiko su ieškiniu jos atžvilgiu, todėl ir įrodinėti atleidimo nuo civilinės atsakomybės sąlygų neprivalėjo. Teismas nenustatė atsakovės neteisėtų veiksmų ir kaltės, todėl nebus ir žalos (nuostolių), kadangi nebuvo priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (nuostolių) (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 str.). Teismas, mažindamas priteistinos žalos dydį ketvirtadaliu, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ieškovė pati nesiėmė priemonių užkirsti kelią galimos žalos atsiradimui, būtent, žinodama, kad butas (duomenys neskelbtini), Kaune, priklauso atsakovei, nesikreipė į ją dėl bute gyvenančių asmenų elgesio ir jų keliamo triukšmo. Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad ieškovė jau buvo patyrusi žalą dėl savivaldybės būsto nuomininkų veiksmų, pagrįstai konstatavo, kad toks ieškovės neveikimas pripažintinas veiksmais, kuriais ji nesiėmė priemonių užkirsti kelią galimos žalos atsiradimui.
Atsiliepime (t. 2, b. l. 63–67) į atsakovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovė nesiėmė jokių veiksmų, kad buvo tinkamai naudojamasi ir prižiūrimas jai nuosavybės teise priklausantis butas. Teismas sprendime konstatavo, jog ketvirtajame daugiabučio namo aukšte esantis butas nuosavybės teise priklauso ieškovei, o butas virš jo – atsakovei, kuri 1999-02-03 gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipine sutartimi butą išnuomojo atsakovui M. V.. Atsakovei priklausančiame bute savo gyvenamąją vietą deklaravo atsakovai M. ir E. V., kurių vienas (E. V.) nuo 2011-12-28 Marijampolės PN atlieka laisvės atėmimo bausmę. UAB „Šilainių būstas“ 2014-02-26 klientų aptarnavimo telefonu buvo užregistruotas pranešimas apie bute Nr. 45 įvykusią avariją, tikėtina, dėl trūkusios žarnelės WC/vonios patalpoje. Rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, kad 2014-02-06 atsakovei priklausančiame bute, kuris buvo išnuomotas M. V., įvyko vandentiekio avarija, dėl ko buvo užlieti žemiau esantys butai, tame tarpe ir ieškovės butas. Vandentiekio avarija įvyko dėl atsakovų bute neteisingai išmontuotos skalbimo mašinos. Šie faktai nėra ginčijami pačios apeliantės. Teismas pagristai konstatavo, jog civilinėje byloje ieškovė įrodė visas deliktinės atsakomybės kilimo sąlygas: atsakovų kaltę, atsakovų neteisėtus veiksmus, padarytą žalą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos. Rašytiniai įrodymai patvirtina faktą, jog atsakovai, tame tarpe ir atsakovė, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Kiekvieno asmens (tiek fizinio, tiek juridinio) veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Buto savininkė Kauno miesto savivaldybė nesiėmė jokių veiksmų, tai yra nebuvo remontuojamas gyvenamasis namas, nebuvo užtikrintas nuolatinis inžinierinių sistemų bei įrangos veikimas (1999-02-03 Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose tipinės sutarties 4.2 p.), buto savininkas nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų pašalinti gyvenamojo namo inžinierinių sistemų bei įrangos gedimai bei nedelsiant lokalizuotos avarijos (1999-02-03 Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose tipinės sutarties 4.4 p.). Tuo tarpu įstatymai bei šalių sudaryta nuomos sutartis imperatyviai nurodo, atsakovas (patalpų savininkas) privalo imtis atitinkamų priemonių, kad maksimaliai sumažinti tokių įvykių, kaip nagrinėjamas šiuo atveju, atsitikimo riziką. Apeliantei (juridiniam asmeniui) yra keliami didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, siekiant užtikrinti žmonių bei turto saugumą. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai suponuoja pareigą atsakovui, kaip buto savininkui, atlikti ne tik formalią buto priežiūrą, bet užtikrinti saugią aplinką bei garantuoti žalos nekilimo pasekmes, o nagrinėjamu atveju būtent dėl nepakankamo apeliantės veikimo vykdant minėtą pareigą ieškovei buvo padaryta žala. Todėl apeliantei atsirado pareiga atlyginti turtinę žalą CK 6.249 straipsnio, 6.263 straipsnio 2 dalis pagrindu.
Atsiliepime (t. 2, b. l. 91–95) į atsakovo E. V. apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodo, kad iki 2011 metų gruodžio mėnesio gyveno pas savo sugyventinę J. C., adresu (duomenys neskelbtini), Jonavos rajonas; iki 2012 m. vasario mėn. pirmos pusės bute gyveno apelianto mama V. V.. Atsikertant į apelianto nurodytą teiginį pažymėtina, jog 1999-02-03 gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose tipinės sutarties 1 p. nuomininkui bei jo šeimos nariams neterminuotam naudojimui buvo suteikta 49,63 kv. m bendrojo (naudingojo) ploto gyvenamoji patalpa. Nuomos sutarties 5 p. aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad nuomininko šeimos nariai, gyvenantys kartu su juo, naudojasi tomis pačiomis teisėmis kaip ir nuomininkas ir vykdo visas pareigas, kylančias iš nuomos sutarties. Pilnamečiai šeimos nariai vienodai su nuomininku atsako pagal prievoles, kylančias iš nurodytos sutarties. 2014-06-26 Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM pažyma apie asmens duomenis Nr. (29)4VA-1593 patvirtina faktą, kad apeliantas E. V. savo gyvenamąją vietą 1994-09-08 deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Nagrinėjant bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių E. V. negyvenimą jo paties deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tuo tarpu CPK 178 str. yra imperatyviai nurodyta, kad šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Ši imperatyvi įstatymo nuostata galioja ir apeliantui. Nepateikus jokių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų patvirtinančių įrodymų, teismas pagrįstai sprendė dėl jo solidarios atsakomybės. Bylos nagrinėjimo metu buvo neginčijamai nustatyta, kad 2014-02-06 ieškovei priklausantis butas Nr. 42 buvo užlietas iš aukščiau esančio buto. Tad aplinkybės apie 2011 bei 2012 metais bute Nr. 45 gyvenusius asmenis šioje byloje nėra reikšmingos, nes neturi jokio sąsajumo su išnagrinėta byla. Kauno miesto savivaldybei priklausančiame bute savo gyvenamąją vietą deklaravo atsakovai M. ir E. V., kurių vienas (E. V.) nuo 2011-12-28 Marijampolės PN atlieka laisvės atėmimo bausmę. Rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, kad 2014-02-06 atsakovei priklausančiame bute, kuris buvo išnuomotas M. V. bei jo pilnamečiam sūnui E. V., įvyko vandentiekio avarija, dėl ko buvo užlieti žemiau esantys butai, tame tarpe ir ieškovės butas. Vandentiekio avarija įvyko dėl atsakovų bute neteisingai išmontuotos skalbimo mašinos. Šie faktai neginčijami paties apelianto, kuris nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Netinkamas daikto valdymas yra daikto ar turto būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims.
Atsiliepime (t. 2, b. l. 96–98) į atsakovo E. V. apeliacinį skundą atsakovė Kauno miesto savivaldybė prašo apeliacinį skundą atmesti. Bute (duomenys neskelbtini), Kaune, apeliantas buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Apeliantui, kaip M. V. šeimos nariui, buvo išnuomota gyvenamoji patalpa (duomenys neskelbtini), Kaune, todėl už padarytą žalą privalo atsakyti. Apeliantas neinformavo Kauno miesto savivaldybės dėl nutraukimo nuomos teisinių santykių, todėl dėl padarytos žalos kilusi atsakomybė jo atžvilgiu neišnyko. CK 6.589 str. 1 d. nustato, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas, o 2 dalis nustato, kad fiziniai asmenys, nustoję būti nuomininko šeimos nariais, bet toliau gyvenantys nuomojamoje patalpoje, turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir nuomininkas bei jo šeimos nariai. Apie minėto straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas apeliantas neinformavo. Teismas pagrįstai nurodė, kad avarija įvyko ne dėl statinio (buto) sugriovimo ar kitokio jo trūkumo, o dėl asmens veiksmų demontuojant bute skalbimo mašiną. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad savivaldybės darbuotojai (pareigūnai) bute demontavo skalbimo mašiną, dėl ko įvyko avarija, buvo užpiltas ieškovės butas, priešingai, byloje aiškiai nustatyta, kad buto nuomininkai demontavo skalbimo mašiną ir būtent jų, o ne Kauno miesto savivaldybės veiksmų, dėl ko atsirado žala. Buto užliejimas įvyko ne dėl atsakovės nerūpestingumo, netinkamo jai priklausančio nekilnojamojo turto būklės, o dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų (neveikimo).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 ir 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl ieškovės apeliacinio skundo
Kolegija sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, kad teismas, savo iniciatyva vienu ketvirtadaliu sumažinęs turtinės žalos atlyginimą CK 6.253 straipsnio 5 dalies pagrindu, tokiu būdu, pažeisdamas CPK įtvirtintą šalių rungtyniškumo principą, byloje, neturinčioje viešo intereso požymių, prisiėmė aktyvaus teismo vaidmenį, viršydamas atsakovų atsikirtimų ribas. Kaip matyti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 2014-09-23 atsiliepimo į ieškinį (1 t., b. l. 91–93), atsakovė ieškinį jos atžvilgiu prašė atmesti dėl to, kad dėl žalos ieškovei padarymo nėra jos neteisėtų veiksmų, kaltės, žalos ir priežastinio ryšio, teigė, jog išnuomodama butą M. V. ir E. V., elgėsi pakankamai rūpestingai. Atsakovas E. V. 2014-10-16 atsiliepime (1 t., b. l. 110) nurodė, kad jis su ieškiniu nesutinka, nes jis, nuo 2011-12-28 atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę, neturi jokių galimybių pasirūpinti butu ir jį prižiūrėti; tam yra atitinkamos instancijos (Kauno miesto savivaldybė) pasirūpinti nuteistojo asmens būstu. CPK 12 straipsnyje numatyta, jog civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo – kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Teismų įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje. Tai yra dėl to, kad pateikti įrodymus yra vien šalių pareiga, o teismas tik įvertina tai, ką jam pateikia šalys, kadangi būtent jos geriausiai žino bylos aplinkybes ir yra suinteresuotos bylos baigtimi. Toks principas leidžia užtikrinti teismo nešališkumą ir racionalų darbo paskirstymą teismui ir šalims, skatina šalių iniciatyvą. Kadangi ši byla, kaip ir daugelis civilinio proceso tvarka nagrinėjamų ginčų, kyla iš privatinės teisės reguliuojamų santykių, todėl ginčo privatumas lemia proceso eigą. Tad logiška reikalauti, kad visas bylos aplinkybes įrodytų ginčo šalys, o teismas remdamasis šalių pateiktais įrodymais tik įvertintų bylos faktus ir nesibrautų į sritį, kurios nė viena ginčo šalis nenurodo. Be to, teismui abi šalys turi būti lygios. Tad teismas, likdamas nešališkas ir neutralus, privalo užtikrinti abiems šalims vienodas galimybes įrodyti savo tiesą. Teismui stojus kurios nors šalies pusėn ir kartu su ja pradėjus rinkti įrodymus, kolegijos nuomone, būtų pažeista šalių lygiateisiškumo, teisėjo nešališkumo bei neutralumo principai. Todėl suformuotoje teismų praktikoje dažnai yra teigiama, kad rungimasis yra šalių lygiateisiškumo, teisėjo nešališkumo ir neutralumo, kitų principų garantija. Rungimosi principas išreiškia pačią civilinio proceso esmę, visą bylos nagrinėjimą laikydamas lygiateisių ginčo šalių dvikova, kurios arbitras yra teismas (teisėjas). Vieną ginčo šalį sąlygiškai galima pavadinti pasyviąja, tai yra turinčia apsiginti nuo pareikšto reikalavimo, o antrą – aktyviąja, tai yra pareiškiančia reikalavimą. Ypač ryškiai šio principo turinys atsiskleidžia įrodinėjimo procese. Kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.), išskyrus aplinkybes, nuo kurių įrodinėjimo šalis atleista (CPK 182 str.). Ieškovas jau esant pirmajai proceso stadijai privalo nurodyti ne tik savo reikalavimą, bet ir jį pagrindžiančius faktus bei įrodymus, patvirtinančius tuos faktus (CPK 135 str.), tuo tarpu atsakovas savo atsiliepime privalo nurodyti aplinkybes ir įrodymus, kuriais jis remiasi nesutikdamas su ieškiniu (CPK 142 str.). Taigi rungimosi principas reiškia, kad: 1) įrodinėjimo dalyką civilinėje byloje nustato ginčo šalys, teismas savo sprendime negali remtis šalių nenurodytais faktais arba ignoruoti jų nurodytų faktų (lot. da mihi faktum, dabo tibi ius, quod non est in actis non est in mundo); 2) teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateikiamus įrodymus (lot. judex judicet secundum allegata et probata partium); 3) teisėjas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva (lot. ne procedeat judex ex officio); 4) teismas negali iškelti bylos savo iniciatyva ir pradėti rinkti įrodymų ar tirti bylos aplinkybių (lot nemo judex sine actore, nemo invitus agere cogatur); 5) teismas negali priteisti šaliai tai, ko ji neprašo (lot. ne eat judex ultra petta partium). Kadangi nei vienas iš solidarių atsakovų nesirėmė pačios ieškovės kaltais veiksmais, dėl kurių jai atsirado ar padidėjo nuostoliai, t. y. neprašė ieškinio atmesti CK 6.253 straipsnio 5 dalies pagrindu, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo, pačios ieškovės neveikimą pripažinęs veiksmais, kuriais ji nesiėmė priemonių užkirsti kelią galimos žalos atsiradimui, turtinės žalos atlyginimą sumažino vienu ketvirtadaliu. Tai, kad ieškovė jau buvo patyrusi žalą dėl savivaldybės buto nuomininkų ankstesnių veiksmų (jos butą anksčiau du kartus apliejus), tačiau apie tai nepranešė nuomojamo buto savininkei, kolegijos nuomone, negali būti laikoma jokiais ieškovės kaltais veiksmais, dėl kurių jai atsirado ar padidėjo nuostoliai. Pažymėtina, jog, vadovaujantis CK 6.253 straipsnio 5 dalimi, ,,nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai“. Akivaizdu, jog, vadovaujantis šia teisės norma, atsakovų civilinė atsakomybė dėl pačios ieškovės, kaip nukentėjusio asmens, veiksmų galėtų būti netaikoma tik tokiu atveju, tik tokiu atveju, jei ieškovės veiksmai būtų buvę kalti. Kolegijai nežinoma tokia teisės norma, kuri įpareigotų asmenį, patyrusį žalą dėl jo buto apliejimo, informuoti apie tai buto, iš kurio galimai ištekėjo vanduo, savininką. Lygiai taip pat įstatymai nenumato prievolės daugiabučiame name gyvenantiems asmenims informuoti Kauno miesto savivaldybę, kaip gyvenamojo buto savininkę, apie tai, kad jai priklausančiame bute yra triukšmaujama. Nesant pagrindo ieškovės veiksmus, neinformuojant savivaldybės apie jos butui anksčiau padarytą žalą bei apie triukšmą atsakovei priklausančiame bute, laikyti kaltais, kolegijos nuomone, CK 6.253 straipsnio 5 dalies nuostatų šioje byloje taikymas laikytinas nepagrįstu ir dėl šios priežasties. Atsakovams neįrodinėjus ir byloje nesant įrodyta, kad pačios ieškovės kalti veiksmai galėjo įtakoti ar pakeisti 2014-02-06 padarytos žalos fakto ir/ar žalos dydžio, kolegijos nuomone, teismo sprendimo dalis, kuria buvo turtinės žalos atlyginimo dydis sumažintas vienu ketvirtadaliu iki 9 390 Lt (kas atitinka 2 719,53 Eur), keistina, ieškinys tenkintinas visiškai, ieškovei priteistą žalos atlyginimo sumą padidinant iki 3 620,25 Eur (kas atitinka 12 500 Lt).
Dėl atsakovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinio skundo
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybė netinkamai vykdė savo kaip išnuomoto buto savininkės pareigas. Byloje nenustatyta, kad atsakovė ėmėsi priemonių įsitikinti, ar nuomos sutarties sąlygos yra vykdomos tinkamai, ar nėra niokojamas jai pačiai priklausantis turtas, ar išnuomotas butas yra eksploatuojamas tinkamai, ar prižiūrėta jo inžinerinė įranga. Ši aplinkybė yra svarbi atsižvelgiant į tai, kad išnuomotas butas yra viršutiniame – penktajame – namo aukšte, dėl ko sugedus ar netinkamai eksploatuojant buto inžinerinę įrangą gali būti padaryta gana didelė žala žemiau esantiems butams. Be to, atsakovės atstovė teismo posėdyje nurodė, kad atsakovai M. ir E. V. už savivaldybės būsto nuomą šiuo metu yra skolingi apie 7 000 Lt. Aplinkybė, kad buto nuomininkai nemoka buto nuomos mokesčio, pirmosios instancijos teismo nuomone, leido buto savininkei suabejoti tinkamu nuomos sutarties sąlygų vykdymu, todėl Kauno miesto savivaldybė kaip išnuomoto buto savininkė turėjo priežasčių imtis nuomos sutarties sąlygų vykdymo patikros. Kaip skundžiamame sprendime nurodė apylinkės teismas, kilusios pasekmės leidžia daryti išvadą, kad atsakovė, nekontroliuodama nuomos sutarties sąlygų vykdymo, pažeidė ieškovės turtinę teisę ir teisėtą interesą naudoti tvarkingą, neužpiltą ir užpylimu nesuniokotą savo butą.
Kolegija visiškai pritaria šitiems pirmosios instancijos teismo argumentams, o atsakovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą atmeta.
Kolegijos nuomone, vien ta aplinkybė, jog atsakovai M. ir E. V. už savivaldybės būsto nuomą bylos nagrinėjimo metu buvo įsiskolinę net apie 7 000 Lt (pažymėtina, jog tokio dydžio skola galėjo susidaryti tik per keletą metų), patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog atsakovė, nekontroliuodama nuomos sutarties sąlygų vykdymo, savalaikiai nesiimdama priemonių nuomos sutarties nutraukimui, pažeidė ieškovės turtinę teisę ir teisėtą interesą naudoti tvarkingą, neužpiltą ir užpylimu nesuniokotą savo butą. Tai, kad šios bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme 2014-12-22 pati atsakovė Kauno miesto savivaldybė 1999-02-03 nuomos sutartį nutraukė, nustačiusi, kad M. V. išnuomotame bute negyvena daugiau kaip 6 mėnesius (nors pagal bylos duomenis akivaizdu, jog jis bute negyvena neabejotinai daugiau kaip ketverius metus), kolegijos nuomone, tik patvirtina savivaldybės veiksmų neteisėtumą savalaikiai nekontroliavus nuomos sutarties sąlygų vykdymo ir neužkirtus kelio žalai atsirasti. Bylos duomenys nepatvirtina, kad atsakovė savalaikiai būtų aiškinusis, kas faktiškai gyvena dar 1999 m. išnuomotose gyvenamosiose patalpose, už kurias ilgą laikė kaupėsi komunalinių mokesčių skola, bylos nagrinėjimo metu sudariusi net 7 000 Lt, ir kaip yra laikomasi kitų 1999-02-03 Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose tipinėje sutartyje numatytų įsipareigojimų, o būtent: tausoti gyvenamąsias patalpas, pagalbines patalpas ir sanitarinius prietaisus bei įrenginius, laikytis priešgaisrinės apsaugos ir bendrojo gyvenimo taisyklių, (...), taupiai vartoti vandenį, šiluminę ir elektros energiją, gyvenamąsias ir pagalbines patalpas naudoti tik pagal paskirtį (2.1 p.); keisti sanitarinės technikos įrenginius (klozetus, vonias, kriaukles, praustuvus ir kt.0 (2.3.5 p.). Kiekvieno asmens (tiek fizinio, tiek juridinio) veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Buto savininkė Kauno miesto savivaldybė, kolegijos nuomone, neužtikrino nuolatinio inžinierinių sistemų bei įrangos veikimo (1999-02-03 Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose tipinės sutarties 4.2 p.), nesiėmė pakankamai veiksmų, kad būtų nedelsiant lokalizuota avarija (1999-02-03 Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose tipinės sutarties 4.4 p.). Sistemiškai aiškinant 1999-02-03 Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose tipinės sutarties nuostatas, konstatuotina, jog būtent atsakovė, kaip gyvenamųjų patalpų savininkė, privalėjo imtis atitinkamų priemonių, kad maksimaliai sumažintų tokių įvykių, kaip nagrinėjamas šiuo atveju, atsitikimo riziką. Kolegija visiškai pritaria ieškovės atsiliepimo argumentui, jog būtent atsakovei (juridiniam asmeniui) yra keliami didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, siekiant užtikrinti žmonių bei turto saugumą. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai suponuoja pareigą atsakovei, kaip buto savininkei, atlikti ne tik formalią buto priežiūrą, bet užtikrinti saugią aplinką bei garantuoti žalos nekilimo pasekmes, o nagrinėjamu atveju būtent dėl nepakankamo apeliantės veikimo vykdant minėtą pareigą ieškovei buvo padaryta žala. Atsižvelgiant į tai apeliantei, kaip buto savininkei, pažeidusiai įstatyme ir Sutartyje jai numatytas pareigas, atsirado pareiga atlyginti turtinę žalą CK 6.249 straipsnio ir 6.263 straipsnio 2 dalies, o taip pat ir 6.246 straipsnio 1 dalies pagrindu, kaip pažeidusiai bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai pagristai konstatavo, jog ieškovė įrodė visas deliktinės atsakomybės kilimo sąlygas: atsakovų kaltę, atsakovų neteisėtus veiksmus, padarytą žalą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos.
Kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakove, kad ji, išnuomodama butą M. V. nuomos sutarties pagrindu ir tą sutartį įregistruodama viešame registre, elgėsi pakankamai rūpestingai, kad galėtų šia sutartimi remtis ir prieš trečiuosius asmenis (šiuo atveju – ieškovę).
Kadangi buto užliejimą šiuo atveju sąlygojo visuma aplinkybių, t. y. ne tik nuomininko (ar jo šeimos narių) į butą įleistų gyventi byloje neįvardintų asmenų veiksmai neteisingai demontavus skalbimo mašiną, bet ir buto savininkės įstatyme ir Sutartyje jai numatytų pareigų netinkamas vykdymas nekontroliavus tinkamo nuomos sutarties sąlygų vykdymo, savalaikiai nesiėmus priemonių nuomos sutarties nutraukimui, nesiėmus priemonių įsitikinti, ar nėra niokojamas jai priklausantis turtas, ar išnuomotas butas yra eksploatuojamas tinkamai, ar prižiūrėta jo inžinerinė įranga, kolegijos nuomone, tik patvirtina esant atsakovės, kurios elgesys vertintinas kaip akivaizdžiai nerūpestingas, solidarią atsakomybę.
Atsakovės argumentų, kad priteistos žalos dydis nepagrįstas ir neįrodytas, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių realiai patirtą žalą, kolegija nelaiko pagrindu teismo sprendimui pakeisti ar panaikinti. Nesutiktina su atsakove, kad iš turto vertinimo ataskaitos nėra aišku, kad būtent užliejimo metu buvo sunaikinti ieškovės ieškinyje nurodyti kilnojami daiktai ir kad ieškovė juos realiai turėjo. Pažymėtina, jog tai, kad ieškovė realiai turėjo šviesos terapijos bioptroną, įgytą už 4 392 Lt, patvirtina ieškovės vardu 2013-12-23 išrašyta PVM sąskaita faktūra (1 t., b. l. 36); tai, jog ieškovė realiai turėjo čiužinio paklotą Magnoflex, įgytą 2014-01-17 už 2 199 Lt, patvirtina su ieškove sudarytos Tikslinės paskolos sutarties kopija (1 t., b. l. 37); tai, jog ieškovė realiai turėjo konvekcinę krosnelę, įgytą 2009-11-19 už 150 Lt, patvirtina ieškovės vardu sudarytos užsakymo sutarties kopija (1 t., b. l. 38). Tai, jog šie daiktai buvo sugadinti vandeniu, patvirtina UAB „Asistavita“ atliktas kilnojamojo turto vertinimas, nustatęs, jog dėl apliejimo vandeniu sugadintas šviesos terapijos prietaisas Bioptron PRO1 4 250 Lt vertė, čiužinio paklotas Magnoflex 2 170 Lt vertės ir konvekcinės krosnelės 130 Lt vertės (1 t., b. l. 15-38).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovės apeliacinis skundas atmestinas kaip visiškai nepagrįstas.
Dėl atsakovo E. V. apeliacinio skundo
Atsakovo teigimu, nėra jo kaltės nėra, ne jis tame bute negyvena – iki 2011 metų gruodžio mėnesio jis gyveno pas savo sugyventinę J. C., adresu (duomenys neskelbtini), Jonavos rajonas, iki 2012 m. vasario mėn. pirmos pusės bute gyveno jo mama V. V., o jis pats nuo 2011-12-28 ir dabar jis yra laisvės atėmimo vietoje, todėl pagal ieškinį nėra atsakingas.
Pažymėtina, jog 1999-02-03 gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose tipinės sutarties 1 p. nuomininkui M. V. bei jo šeimos nariams neterminuotam naudojimui buvo suteikta 49,63 kv. m bendrojo (naudingojo) ploto gyvenamoji patalpa. Nuomos sutarties 5 punkte yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad nuomininko šeimos nariai, gyvenantys kartu su juo, naudojasi tomis pačiomis teisėmis kaip ir nuomininkas ir vykdo visas pareigas, kylančias iš nuomos sutarties. Pilnamečiai šeimos nariai vienodai su nuomininku atsako pagal prievoles, kylančias iš nurodytos sutarties. 2014-06-26 Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM pažyma apie asmens duomenis Nr. (29)4VA-1593 (1 t., b. l. 96) patvirtina faktą, kad apeliantas E. V. savo gyvenamąją vietą 1994-09-08 deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Apeliantas nepaneigė, kad jis neinformavo Kauno miesto savivaldybės dėl nutraukimo nuomos teisinių santykių, todėl pritartina ieškovės, atsakovės ir pirmosios instancijos teismo argumentams, kad dėl padarytos žalos kilusi atsakomybė taikytina ir jam. CK 6.589 straipsnio 1 dalis nustato, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas, o 2 dalis nustato, kad fiziniai asmenys, nustoję būti nuomininko šeimos nariais, bet toliau gyvenantys nuomojamoje patalpoje, turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir nuomininkas bei jo šeimos nariai. Bylos duomenys taip pat nepatvirtina, kad apie minėto straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas apeliantas būtų informavęs buto savininkę. Kaip bylos nagrinėjimo metu paaiškino ieškovė, atsakovas M. V. šiame bute negyvena jau keletą metų, o bute paliko gyventi du sūnus, kurių vienas žuvęs, o E. V. išnuomotame bute leido gyventi savo draugams, įvairiems pašaliniams asmenims, o, patekęs į kalinimo įstaigą, apie tai neinformavo savivaldybės, kad ši galėtų tinkamai pasirūpinti likusiu butu. Šios ieškovės nurodytos aplinkybės E. V. taip pat nepaneigė. Atsakovas E. V., bute gyvenęs ir deklaruotas kaip pagrindinio nuomininko sūnus, kolegijos nuomone, taip pat privalėjo vykdyti Sutarties 3.1 punkto reikalavimus ir užtikrinti, kad bute negyventų pašaliniai asmenys, o tuo pačiu ir tai, kad butu būtų naudojamasi taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims. Tai, kad ieškovei buvo padaryta žala, E. V. neįvardintiems asmenims netinkamai demontavus skalbimo mašiną, kolegijos nuomone, taip pat patvirtina neteisėtus veiksmus ir E. V., kuris nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina kaip gyvenamųjų patalpų nuomininko šeimos nariui, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims.
Kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ieškovės D. Ž. apeliacinį skundą tenkina, o atsakovų Kauno miesto savivaldybės ir E. V. apeliacinius skundus atmeta ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimą pakeičia – ieškinį tenkina visiškai ir priteistą iš atsakovų M. V., E. V. ir Kauno miesto savivaldybės solidariai 2 719,53 Eur žalos atlyginimą padidina iki 3 620,25 Eur (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str. 329 str. 1 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovės apeliacinį skundą patenkinus ir priteistą iš atsakovų solidariai 2 719,53 Eur žalos atlyginimą padidinus iki 3 620,25 Eur, atitinkamai nuo 30,31 Eur iki 36,2 Eur padidintinas iš kiekvieno iš atsakovų priteista žyminio mokesčio dalis .
Be to, ieškovės apeliacinį skundą patenkinus, ieškovei iš atsakovų priteistina po 9 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Be to, atmetus atsakovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą, ieškovei priteistina iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 150 Eur už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą surašymą.
Be to, atsakovo E. V. apeliacinį skundą atmetus, iš jo valstybei priteistina 69 Eur žyminis mokestis, kurio sumokėjimas Kauno apylinkės teismo 2015-04-01 nutartimi buvo atidėtas iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais,
nutaria:
ieškovės D. Ž. apeliacinį skundą tenkinti, o atsakovų Kauno miesto savivaldybės ir E. V. apeliacinius skundus atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimą pakeisti.
Ieškinį tenkinti visiškai ir priteistą iš atsakovų M. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) E. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir Kauno miesto savivaldybės solidariai 2 719,53 Eur žalos atlyginimą padidinti iki 3 620,25 Eur ir iš kiekvieno iš atsakovų priteistą žyminio mokesčio po 30,31 Eur sumą padidinti iki 36,2 Eur iš kiekvieno atsakovų ieškovei D. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini)).
Sprendimo dalį, kuria iš atsakovų priteista 315,4 Eur turtinės žalos įvertinimo išlaidų, palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei D. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovų M. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) E. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir Kauno miesto savivaldybės po 9 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
Priteisti ieškovei D. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 150 Eur už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą surašymą.
Priteisti iš atsakovo E. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) valstybei 69 Eur žyminį mokestį, kurio sumokėjimas Kauno apylinkės teismo 2015-04-01 nutartimi buvo atidėtas iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo.