- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-06-19
- Bylos Nr.
- 1-394-201/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-33-1-01790-2014-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Adolfina Simaitienė
- Kaltinamasis
- M. U.
- Advokatai
- Jolanta Batauskaitė
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, sekretoriaujant Erikai Liauksminei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Sarpalienei, kaltinamojo gynėjai advokatei Jolantai Batauskaitei - Gaižiūnienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. U., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas1997-01-07 Jurbarko rajono apylinkės teismo pagal LR BK 116 str.1 d. bauda 10 MGL(1000 Lt), teistumas išnykęs;
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. U. buvo kaltinamas tuo, kad 2014 m. spalio 6 d. apie 19:30 val. kavinėje „Katpedėlė“, esančioje Taikos pr. 64, Klaipėdoje, žodinio konflikto metu, vartodamas necenzūrinius žodžius, sugriebė savo sutuoktinei L. U. už kairės rankos pirštų, juos suspaudė, sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2014-10-06 apie 20:30 val. automobilių stovėjimo aikštelėje prie prekybos centro „Arena“, Taikos pr. 64, Klaipėdoje, automobilyje „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugriebęs rankomis savo sutuoktinei L. U. už kaklo, ją smaugė, tokiu būdu M. U. smurtaudamas savo šeimos nariui - sutuoktinei L. U. sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis M. U. kaltu neprisipažino ir teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad su žmona buvo apsipykę, bandė su ja taikytis. Žmona nurodė sąlygą, jog nori nusipirkti automobilį ir jai reikia 25 000 Lt. Tą dieną jis atvyko pas nukentėjusiąja į namus. Nepranešė, kad tų pinigų neatveš, minėjo, kad gal atveš, gal atveš tik dalį. Atvežė gėlių, nukentėjusioji įsėdo į jo automobilį, gėles jam į veidą “sukišo”. Nuvažiavo į kavinę „Katpedėlė“ pavalgyti, pakalbėti, tikėjosi susitaikyti. Kavinėje sėdėjo vienas priešais kitą. Pavalgė, prie jo nukentėjusioji išgėrė apie 300 g vyno. Padavėja buvo atnešusi sąskaitą. Kai ruošėsi apmokėti sąskaitą, traukiant piniginę, žmona šoko per stalą pažiūrėti, kiek jis turi pinigų. Jos rankos pirštus galėjo nepiktybiškai kaip vyras suspausti stipriau. Žmonių nebuvo daug. Pačiam pasidarė gėda, pakilo ir išėjo. Atsisėdo į automobilį ir išvažiavo. Po to, skambino nukentėjusiajai, nes jautė pareigą ją parvežti namo į Gargždus. Atėjusi žmona į automobilį, paklausė ar jis atvežė pinigus. Atsakius, kad pinigų jis neturi, nukentėjusioji puolė braižyti jo kaklą, nuplėšė nuo kaklo grandinėlę, griebė jam už lytinių organų. Jis ją stipriai apkabino, kad pastaroji nusiramintų. Už kaklo jai negriebė, jos nesmaugė. Nukentėjusioji išlipo, apie 10-15 sekundžių spardė automobilio dureles. Nemano, kad kažką blogo padarė. Jų santykiai buvo permainingi. Tokia situacija ne pirmas kartas. Pykčiai buvo kasdien ir vaikas matydavo. Rankos prieš ją nekeldavo. Ji visada vartojo raminamus vaistus. Iki vedybų buvo pažįstami metus. Jų santykiai visą laiką tokie buvo. Manė, kad susituokus bus geriau. Tikėjosi susitaikyti, gal dešimt kartų buvo susipykę. Buvo kalba apie 25 tūkstančius, automobilį norėjo pirkti, buvo kalba, kad atkeršys už visas buvusias žmonas. Visą laiką jis dirbo, sutuoktinė irgi dirbo, gyveno pas jį, jai niekas nekainavo. Iki to įvykio, prieš dvi savaites nukentėjusioji išvyko gyventi į Gargždus. Prieš atvykstant į Katpėdėlę, tikėjosi susitaikyti, o ji tikėjosi gauti pinigų. Santuokoje buvo ištikimas. Per vestuves smurto nenaudojo. Nukentėjusioji sakė, kad atkeršys jei neduos pinigų, kad bus blogai.
Nukentėjusioji L. L. (U.) teismo posėdžio metu paaiškino, kad tą dieną kaltinamasis atvyko į namus, į Gargždus. Vyko pasikalbėti. Viskas prasidėjo nuo to, kad kaltinamasis per vestuvės griebė už plaukų ir norėjo nutempti ją. Šis įvykis sukrėtė. Buvo didelė įtampa. Dirba chemijos mokytoja trijuose mokyklose. Išvyko į Jurbarką kurti šeimą. Būdama šeimoje sužinojo daug neištikimybės faktų. Išvažiavo, pasakė, kad taip negali gyventi, ją lengvai paleido. Išvažiavo naktį į Gargždus. Vyras po kelių savaičių atvyko taikytis. Tie pinigai - 25 tūkstančiai litų, kurių ji pareikalavo iš sutuoktinio už susitaikymą, tai metinis jos uždarbis. Tai buvo pasakyta, kaip juoko forma, toks kaip žaidimas buvo dėl tų pinigų. Atsisėdo „Katpedėlėje“, pavalgė, išgėrė vyno. Kai ruošėsi susimokėti, ji atsisėdo šalia, per stalą neperšoko. Ji kišo savo rankas, kad pasižiūrėti, kiek pinigų jis turi. Kaltinamasis suspaudė ranką, ji pajuto fizinį skausmą. Nesikreipė į medikus. M. U. išėjo iš kavinės, po to ilgai skambino, tačiau, kadangi ji nenorėjo su juo važiuoti namo, nekėlė ragelio. Paskui nuėjo į sutoktinio automobilį. Sugalvojo parūkyti, atsidaryti langą. Tuomet M. U. abiem rankomis pradėjo ją smaugti, ji gynėsi, pradarė automobilio duris, išmetė rankinę, norėjo kad žmonės pamatytų. Niekas neatkreipė dėmesio. Viena ranka laikėsi už kaklo, kita ranka bandė išsivaduoti. Smaugimo žymių neliko, gal kažkoks paraudimas buvo, bet mėlynių nebuvo. Nežino, kaip kulniuką nusilaužė, bet mano, kad spirdama į automobilio panelę. Iš automobilio virto aukštielninka, ar išsiropštė kažkaip. Grįžusi į barą, visai nieko nesakė, klausė žmonių, ar matė, kas vyko prie automobilio. Norėjo, kad žmonės atkreiptų dėmesį, kad kažkokia keista situacija, dėl to metė rankinuką iš automobilio. „Katpedėlėje“ buvo šoke ir žmonės iškvietė policiją. Buvo dideli išgyvenimai, taip jautėsi, kad ją pasmaugs, ji neturėjo pinigų primokėti bare, kito žmonės dar primokėjo. Į kavinę ji nubėgo su nulaužtu bato kulniuku, žmonės žiūrėjo į ją, atrodė kaip asociali. Dėl piršto nesikreipė į medikus, gal ir reikėjo kreiptis, po mėnesio ir praėjo tas skausmas. Moralinę žalą – 7240,50 Eur sudaro patirti išgyvenimai, manė, jog sutuoktinis ją pasmaugas. Prašo šią sumą priteisti iš kaltinamojo. Po įvykio kreipėsi į gydytojus, teko gerti antidepresantus. Kovo mėnesį kreipėsi į kliniką, rado kitą ligą. Buvo pas privatų gydytoją ir kreipėsi pas psichiatrą. Neįvardino psichiatrui dėl šios situacijos. Iki santuokos gyveno metus laiko, po vestuvių sužinojo apie vyro neištikymybę, anksčiau buvo tik įtarimas. Pykosi ir anksčiau.
Liudytoja A. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tikslios datos nepamena, rudenį, sėdėjo su klientu kavinėje “Katpedėle”, buvo apie 19-20 val. Į kavinę įėjo nepažįstama moteris, atrodė susijaudinusi, efekto būsenoje. Vis kartojo “mane smaugė”. Kalbėjo moteris nerišliai, mintys šokinėjo, sakė, kad reikia pranešti policijai. Nežino, ar tokį dalyką galima suvaidinti. Ji iškvietė policiją. Policijos pareigūnai į kavinę atvyko maždaug po 40 minučių. Per tą laiką moteris gėrė tik vandenį, alkoholio nevartojo. Įvykio nematė. Sužalojimų nebuvo matyti. Nukentėjusioji pasakojo, rodė, kad smaugė, nuolat lietė kaklą. Iš pasakojimo suprato, kad automobilio viduje vyko smaugimas, moteris spardėsi. Gali būti, kad nukentėjusioji daužė automobilį. Nukentėjusioji rodė nulaužtą batelio kulniuką. Kavinės padavėjos minėjo, kad nelabai sveika atmosfera buvo prie kaltinamojo ir nukentėjusios staliuko. Kol atvyko policija, moteris truputį apsiramino. Ji matė kaip per tą laiką į nukentėjusiosios telefoną pastoviai skambino Mindaugas. Ji buvo sukrėsta, paprašė moters telefono numerio, domėjosi, kokia situacija, stengėsi ir toliau padėti. Jei tai būtų suvaidinta, ji nebūtų padėjusi. Nukentėjusioji sakė, kad su kaltinamuoju buvo susitikusi dėl to, kad jis jai skolingas.
Iš teisminio nagrinėjimo perskaitytų liudytojos R. K. parodymų matyti kad 2014 m. spalio 6 d. ji dirbo restorane „Katpėdėlė“, esančiame prekybos ir pramogų centre „Arena“ adresu Taikos pr. 64, Klaipėdoje. Vakare, tikslaus laiko nepamena, praeidama pro banketinę salę, pamatė du apie 35 metų tvarkingus, gerai apsirengusius vyrą ir moterį, jie sėdėjo vienas priešais kitą. Jokių konfliktų tarp jų nebuvo. Jie gėrė vyną ir gana nemažai, kiek tiksliai nežino, nes neskaičiavo. Maždaug po pusės valandos vėl praeidama pro minėtą porelę, pamatė, kad moteris spardė vyrui į koją. Ar ji spardė supykusi, ar juokaudama, nežino, nes jokio konflikto tarp jų nebuvo. Po to nuėjo tęsti darbo ir matė tik tai, kad vyras išėjo iš „Katpedėlės“ vienas, atsisėdo į automobilį, modelio, valstybinių numerių nežino, nes nesimatė, kuris stovėjo aikštelėje priešais įėjimą į „Katpėdėlė“. Su juo buvusi moteris liko restorane prie stalo, gėrė vyną ir kalbėjo telefonu, su kuo nežino. Vyras automobilyje sėdėjo apie pusę valandos. Paskui į automobilį nuėjo ir moteris, tačiau maždaug po 10 minučių ji atbėgo verkdama į kavinę, nulūžusiu batelio kulnu, ji šaukė, kad vyras ją automobilyje smaugė, ir papašė iškviesti policiją. Ar moters veide, kakle ir rankose buvo sumušimo, smaugimo žymių, ji nematė, nes nekreipė dėmesio, be to ji vilkėjo paltu. Po to moteris, atsisėdusi prie stalelio šalia lankytojų, pasakojo, kad ji su vyru nori skirtis, o jis jos nepaleidžia. Kas iškvietė policiją, nežino, pareigūnams atvykus, nuėjo dirbti. Matė, kad moteris iš baro išvažiavo taksi automobiliu. Vaizdo kameros restorane yra, tačiau banketinės salės ir aikštelės prie įėjimo į „Katpėdėlė“ jos nefilmuoja. Greitoji atvažiavusi nebuvo, nes jos niekam nereikėjo. Niekam iš restorano lankytojų ar darbuotojų minėtas incidentas jokių rūpesčių nesukėlė, rimties nesutrikdė, restoranas dirbo kaip dirbęs, lankytojai sėdėjo, kaip sėdėję. (t.1., b.l. 165-166).
Iš 2014-10-06 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams L. L. (U.) paaiškino, kad vyksta skyrybų procesas su vyru. Jie susitiko kavinėje aptarti skyrybų. Staiga vyras sugriebė jos ranką ir pradėjo ją laužti. Kavinėje įvyko konfliktas, tuomet vyras išėjo į automobilį. Po pusvalandžio moteriai paskambino, jad ji ateitų į automobilį, teigdamas, kad parveš ją namo. Tik įlipus į automobilį, vyras pradėjo ją smaugti, gindamasi nusilaužė bato kulniuką, tačiau iš vyro ištrūkti pavyko (t.1, b.l. 1-4).
Baudžiamosios atsakomybės pagrindas Lietuvos baudžiamojoje teisėje yra nusikalstamos veikos požymių buvimas (nusikalstamos veikos sudėtis) kaltininko veikoje. Nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Jame neturi būti abejonių dėl Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties ir dėl to, kas padarė nusikaltimą, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-251/2010, 2K-363/2013, 2K-476/2013). Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai.
Baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už tokią veiką, padarytą artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti padarinys: sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi esminis požymis, apibūdinantis nusikaltimo padarinius, yra fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiajam būtent smurtavimu. Tai yra tyčinė nusikalstama veika. Nėra baudžiamosios atsakomybės be kaltės. Negalima baudžiamoji atsakomybė už padarinius, kilusius dėl asmens veikos, padarytos be kaltės. Kaltė yra asmens psichinis santykis su padaryta veika ir kilusiais padariniais. Pažymėtina, kad nėra kaltės bendrai. Kaltė turi formą ir turinį. Kaltės turinys, t. y. daromos veikos pavojingumo suvokimo laipsnis ir galimų padarinių numatyto ribos, gali būti nevienodos. Pagal BK 15 straipsnį nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Vadinasi, siekiant patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytus padarinius, būtina įrodyti subjektyviuosius šio nusikaltimo požymius – tiesioginę ar netiesioginę tyčią.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis M. U. padarė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius turinčią veiką. Valstybinis kaltintojas, kvalifikuodamas veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. tik konstatavo, kad M. U. 2014 m. spalio 6 d. apie 19:30 val. kavinėje „Katpedėlė“, esančioje Taikos pr. 64, Klaipėdoje, žodinio konflikto metu, vartodamas necenzūrinius žodžius, sugriebė savo sutuoktinei L. U. už kairės rankos pirštų, juos suspaudė, sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2014-10-06 apie 20:30 val. automobilių stovėjimo aikštelėje prie prekybos centro „Arena“, Taikos pr. 64, Klaipėdoje, automobilyje „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugriebęs rankomis savo sutuoktinei L. U. už kaklo, ją smaugė, tokiu būdu M. U. smurtaudamas savo šeimos nariui - sutuoktinei L. U. sukėlė fizinį skausmą. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, t. y. baudžiamajame įstatyme numatytų nusikalstamų veikų objektyvių ir subjektyvių požymių visumą. Nusikaltimo, esančio BK 140 str. 2 d. objektyvusis požymis yra fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Nukentėjusiajam artimajam giminaičiui ar šeimos nariui turi būti vienareikšmiškai nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas ar konstatuotas patirtas fizinis skausmas. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą ir toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą, arba turi būti kreipimasis į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 2K-5/2014). Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai sveikatos sutrikdymas nebuvo nustatytas, į medikus ji nesikreipė, ekspertų išvados nėra, asmenų mačiusių įvykį, nėra. Kad ji įvykio metu nukentėjo ir fizinis smurtas jos atžvilgiu buvo panaudotas, nustatyta tik iš pačios nukentėjusiosios parodymų. Iš karto po įvykio ant nukentėjusios kūno jokių smurto (smaugimo) žymių nesimatė. Kaltinamasis M. U. parodė, kad nukentėjusioji, sužinojusi, kad jis neatvežė prašomų pinigų, pradėjo braižyti jo kaklą, nuo kaklo nutraukė grandinėlę, sugriebė už lytinių organų, todėl norėdamas ją nuraminti, jis ją apkabino, tačiau jos nesmaugė. Nukentėjusioji išlipusi iš automobilio, spardė automobilio šonines dureles, ko pasekoje nusilaužė bato kulniuką, po ko, grįžo į kavinę, sakydama, kad ją smaugė, prašė iškviesti policiją bei klausė ar kas matė incidentą. Atsižvelgiant į tokius nukentėjusiosios ir kaltinamojo parodymus, akivaizdu, jog tarp jų yra konfliktiniai santykiai ir kiekvienas iš jų laikosi savo įvykių versijos. Nukentėjusioji nuolat geria antidepresantus, yra konfliktiška, provokuoja konfliktus. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog visdėlto kilus konfliktui nebuvo tik vienos iš konfliktuojančių pusės smurtiniai veiksmai.
Apibendrinant tai, kas paminėta, darytina išvada, jog be nukentėjusiosios parodymų, byloje daugiau nėra jokių objektyvių duomenų, kad M. U. tyčia sutrikdytų nukentėjusiosios sveikatą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo yra priešiški santykiai, jiems nepavyksta sutarti dėl taikaus skyrybų proceso, todėl akivaizdu, jog nukentėjusioji turėjo motyvą ir tikslą konfliktuoti su kaltinamuoju. Atsižvelgiant į tai, šioje situacijoje negalima besąlygiškai remtis nukentėjusiosios parodymais, juolab, kad jų nepatvirtina ir kita bylos medžiaga.
Nėra galimybės tiksliai nustatyti ar apskritai įvykio metu buvo vartojamas fizinis smurtas ir to pasėkoje nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, o baudžiamasis įstatymas draudžia kaltinamojo kaltę grįsti prielaidomis, visos abejonės, jų nepaneigus, turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Neįrodžius objektyviosios nusikalstamos veikos pusės konstatuotina, jog inkriminuota nusikalstama veika nebuvo įvykdyta.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad M. U. nepadarė veikos, turinčios Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymių, todėl M. U. pagal BK 140 str. 2 d. išteisintinas (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 2 d.).
L. L. (U.) civilinis ieškinys 7240,50 Eur sumai, nenagrinėtinas, nes M. U. veikoje nėra LR BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymių turinčios veikos. Jeigu L. L. mano, kad buvo pažeistos jos teisės ir ji dėl to patyrė turtinės ar neturtinės žalos, gali kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka dėl jai padarytos žalos atlyginimo (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 302 str., 303 str. 5 d. 1 p., 307 str.
nusprendė:
M. U. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p., išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
M. U. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
L. L. pareikštą civilinį ieškinį 7240,50 Eur sumai, nenagrinėti. Išaiškinti, kad jei L. L. mano, kad buvo pažeistos jos teisės ir ji dėl to patyrė turtinės ar neturtinės žalos, gali kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka dėl jai padarytos žalos atlyginimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teisme.