Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis, 1-1290-1204/2025

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2025-11-13
Bylos Nr.: 1-1290-1204/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-16075-2025-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Diana Jakubėnė
Kaltinamasis: A. N., R. S.

Kategorijos

1.1.6.7Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
1.1.9.1Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)
1.2.23.1.2Privilegijuotas neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str. 2 d.)
2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 291 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-1290-1204/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16075-2025-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7; 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.9.1; 1.2.23.1.2; 2.3.4.3. (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 13 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Diana Jakubėnė,sekretoriaujant Eglei Šlivinskienei,

dalyvaujant prokurorei Renatai Šauklienei (per vaizdo konferencijų ir pokalbių platformą „Zoom“),

kaltinamajam A. N.,kaltinamajam R. S.,asmenims, pretenduojančiais tapti laiduotojais, L. Š., R. S.,

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs išvykimą į (duomenys neskelbtini), nevedęs, jo parodymais – vykdantis individualią veiklą, neteistas; 2024 m. spalio 2 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą, ir baudžiamoji byla nutraukta,

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 259 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. N., nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos ir laiko, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įgijo ir su savimi laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,504 g, kol 2025 m. gegužės 8 d., apie 16.50 val., įvykio vietos apžiūros metu automobilyje „SAAB“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) adresu Šiaulių r., (duomenys neskelbtini), rado ir paėmė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato pareigūnai.

R. S. , nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos ir laiko, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įgijo ir su savimi laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), kurios masė yra 4,616 g. iki 2025 m. gegužės 8 d., apie 16.50 val., kol šias narkotines medžiagas „OHO“ traškučių pakelyje, automobilyje „SAAB“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) adresu Šiaulių r., (duomenys neskelbtini), įvykio vietos apžiūros metu rado ir paėmė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis A. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad viskas vyko ryte, kai ėjo per „Lyrą“, tarp daugiabučių ir susitiko tamsiaodį ir jis pasiūlė „žolės“. Jis sutiko. Už „žolę“ jis nemokėjo, nes pasiūlė pabandymui – nemokamai. Vyras kalbėjo angliškai. Jis pasiėmė ir pavartojo. Prieš tai yra vartojęs. Buvo su R. susitarę, kad „varys“ žvejoti. Susitiko su juo ir nuvažiavo prie prūdelio, Šiaulių r., (duomenys neskelbtini) žvejoti. Jis R. nesakė, kad turi narkotikų. Tą dieną jis vartojo, bet prieš susitikimą, apie 11.00 val., o „žolę“ rado 16.50 val. „Žolę“ laikė kišenėje, paskui ji iškrito ant žemės. Nežino kieno automobilis, bet vairavo .. Jis sėdėjo priekyje ir pareigūnams sukėlė įtarimus, todėl jie privažiavo. Pareigūnai atliko kratą ir rado „žolę“. Pas jį rado 0,5 g „žolės“, bet buvo gavęs daugiau ir dalį suvartojo. Kaltę pripažįsta. Savo veiksmus vertina blogai, tikisi, kad tai daugiau nebepasikartos. Buvo padaręs nusikalstamą veiką, bet pasirašė su ta moterimi susitaikymą. Taip elgtis paskatino ne priklausomybė, tiesiog blogai pasielgė ir vėl atsitiko tokia nelaimė. Ateity žada nebevartoti, todėl ir prašo, kad gal mama gali laiduoti, nes dabar su ja gyvena ir ji jam daro teigiamą įtaką. Šiuo metu narkotinių medžiagų nevartoja visiškai.

Kaltinamasis R. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dieną prieš visą įvykį buvo susitaręs su A. žvejoti, „ant vakaro, ant pietų“. Apie 14.00-15.00 val. per „Telegramą“ susirašė su žmogumi pasiimt marihuanos, nes galvojo pažvejos, parūkys, nes gera diena buvo. Po 15.00 val. nuvyko už (duomenys neskelbtini) gatvės garažiuko, kur buvo nurodyta pasiimti paketėlį su šiek teik daugiau nei 4 g narkotikų. Paskui susitiko su A., bet jis nežinojo apie narkotikus. Tada nuvažiavo prie ežero. Kadangi žvejojo su spiningu, jis nuėjo į vieną pusę, o A. buvo kitoje. Jis susisuko parūkyti. Paketėlį buvo palikęs mašinoje „čipsų“ pakelyje. Niekas nekibo, todėl sugalvojo pavažiuoti į kitą ežero pusę. Jis krapštėsi automobilyje ir pakėlęs galvą pamatė, kad policijos pareigūnai atvažiuoja. Buvo parūkęs, išsigandęs, iš karto šoko iš mašinos, pribėgo prie bagažinės, atsidarė ją, galvojo išmes, nes galvojo, kad turi su savimi kažkur. Bet ieškojo ir nerado. Taip ir stovėjo prie bagažinės. Atvažiavo, patikrino, pradėjo tikrinti mašiną ir ištraukė „čipsų“ pakelį ir tą paketėlį išsivežė. Savo poelgį vertina labai blogai ir tai daugiau niekada nepasikartos, nuoširdžiai gailisi. Nebevartoja. Išreiškė norą dėl laidavimo ir laiduotoją turi, tai jo mama. Mama nei teista, nei bausta. Mama žino apie jo poelgį. Abu tėvai žino.

Po kaltinamųjų A. N. ir R. S. apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus kaltinamiesiems ir prokurorei, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Kaltinamųjų A. N. ir R. S. kaltė, padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas yra įrodyta ne tik jų parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, tačiau ir jų parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu bei kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teismo įvertintais, įrodymais:

2025 m. gegužės 8 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo T. K. tarnybiniame pranešime, dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2025 m. gegužės 8 d., apie 16.50 val., Šiaulių r., (duomenys neskelbtini), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Kinologų poskyrio pareigūnai, pastebėję įtartinus asmenis, sėdinčius automobilyje „SAAB“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei atlikę dalinę asmens ir jo turimų daiktų apžiūrą, transporto priemonės viduje rado 2 polietileninius maišelius, kaip įtariama, su augalinės kilmės narkotine (psichoaktyviąja) medžiaga – marihuana. Įvykio vietos ir daikto (automobilio) apžiūros metu fotografuota, paimtos galimos narkotinės medžiagos, 2 mobilieji telefonai „Samsung“. Dėl galimų narkotinių medžiagų laikymo sulaikyti R. S. ir A. N., kurie uždaryti į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos areštinę (1 t., b. l. 6–9).

Liudytojas Ž. M. parodė, kad dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Kinologų poskyrio specialistu. Nepamena tikslios datos, ekipaže dirbo kartu su kolegomis M. M. ir D. S.. Patruliuojant tarnybiniu automobiliu jiems įtarimą sukėlė šalikelėje, prie vandens telkinio, stovėjęs automobilis, prie kurio buvo du jaunuoliai. Jaunuoliai juos pamatę pradėjo blaškytis, vengti akių kontakto. Su kolegomis nusprendė patikrinti minėtą automobilį ir prie jo buvusius jaunuolius. Jaunuolių duomenų nepamena. Vienas jaunuolis sėdėjo automobilio priekinėje keleivio vietoje, o kitas jaunuolis stovėjo prie automobilio bagažinės. Apėjus aplink automobilį, pastebėjo, kad automobilio priekinėje keleivio vietoje sėdėjęs jaunuolis pradėjo muistytis, rankomis liesti veidą, burną. Kilo įtarimas, kad jaunuolis naikina galimai narkotines medžiagas jas bandydamas suvalgyti. Kolega pradėjo šaukti, kad naikina galimai narkotines medžiagas. Jaunuolis buvo išlaipintas iš automobilio ir sulaikytas, panaudoti antrankiai. Jaunuolis, kuris stovėjo prie automobilio bagažinės, bendradarbiavo su pareigūnais. Kitą jaunuolį laipinant iš automobilio, jam iš rankų ant žemės iškrito maišeliuose galimai narkotinės medžiagos, kurios vėliau buvo surinktos ir supakuotos į voką Nr. 1. Atliekant dalinę automobilio apžiūrą, automobilyje, tarp sėdynių ant porankio, buvusiame traškučių „OHO“ pakelyje rastas didesnis kiekis galimai narkotinių medžiagų, kurios buvo supakuotos į voką Nr. 2. Jaunuolis, sėdėjęs automobilyje, prisipažino, kad rastos ir paimtos galimai narkotinės medžiagos, supakuotos į voką Nr. 1, priklauso jam. Automobilyje sėdėjęs jaunuolis neigė, kad automobilyje traškučių pakelyje „OHO“ rastos galimai narkotinės medžiagos priklauso jam, vėliau prisipažino, dar vėliau – vėl neigė (1 t., b. l. 63–66).

Įtariamasis A. N., įtariamojo apklausos metu parodė, kad prisipažįsta visiškai. Su pranešimu apie įtarimą susipažino, jo esmė jam yra išaiškinta. Gynėjas apklausos metu jam nereikalingas. Psichinėmis ligomis neserga, fizinių ir psichikos sutrikimų neturi, psichiatrinėje ar narkologinėje priežiūros įskaitoje neregistruotas, galvos traumų neturėjo. Kaltu dėl jam pareikšto įtarimo jis pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Vakar, t. y. 2025 m. gegužės 8 d., apie 11.00 val., ėjo pro pietinėje miesto dalyje esančią „Lyrą“ ir praėjus barą, einant daugiabučių namų link, jį užkalbino tamsesnio gymio vyriškis ilgais, juodais plaukais, kurio atpažinti negalėtų. Vyriškis kalbėjo angliškai ir jo paklausė ar norėtų. Jis pažiūrėjęs, jo rankoje pamatė ritinėlį, suprato, kad tai narkotinės medžiagos ir jas pasiėmė. Už narkotines medžiagas jis nemokėjo, vyras jam jas davė nemokamai. Narkotines medžiagas, t. y. marihuaną, jis vartoja apie 2 metus, nes anksčiau gyveno Olandijoje. Jis gautas narkotines medžiagas, galimai marihuaną, iškart ir pavartojo. Buvo šiek tiek po vienuoliktos valandos. Vartojo netoli tos vietos, kur jas gavo. Su draugu R. S. praeitą dieną buvo susitarę, apie 16:00 val., susitikti automobilių stovėjimo aikštelėje, prie (duomenys neskelbtini) mokyklos. R. atvažiavo jam priklausančiu automobiliu „SAAB“. Jis įsėdo ir jie kartu išvažiavo žvejoti, apžiūrinėjo apylinkes. Kad su savimi turi narkotinių medžiagų, jis R. nesakė ir kad šis turi narkotinių medžiagų, jis taip pat nežinojo. Jiems su R. važinėjant, jie rado vietą prie prūdelio, pranešime apie įtarimą nurodytoje vietoje. Jiems sėdint automobilyje ir bendraujant, prie jų privažiavo policijos ekipažas. Pareigūnas paprašė jo išlipti iš automobilio ir jam lipant, iš dešinės treningo kelnių kišenės iškrito tas ritinėlis, kurį gavo iš tamsaus gymio vyriškio. Jis iškart prisipažino, kad narkotinės medžiagos priklauso jam. Žino, kad vėliau automobilio apžiūros metu pareigūnai rado dar narkotinių medžiagų traškučių „Oho“ pakelyje. Iš kur ten atsirado narkotinės medžiagos jis nežino, nes jos yra ne jo ir jis ten jų nepadėjo (1 t., b. l. 117–120).

Įtariamasis A. N. įtariamojo apklausos metu parodė, kad prisipažįsta visiškai. Su pranešimu apie įtarimą susipažino, jo esmė jam išaiškinta. Pagal gautą pranešimą apie įtarimą prisipažįsta visiškai. Išsamius parodymus davė ankstesnės apklausos metu, pasilieka prie savo ankstesnės apklausos metu duotų parodymų. Šiuo metu turi darbo pasiūlymą statybos, apdailos darbuose, kad galėtų dirbti jam reikalinga vykdyti individualią veiklą (1 t., b. l. 126–128).

Įtariamasis R. S., įtariamojo apklausos metu parodė, kad prisipažįsta visiškai. Su pranešimu apie įtarimą susipažino, jo esmė jam yra išaiškinta. Gynėjas apklausos metu jam nėra reikalingas. Psichinėmis ligomis neserga, fizinių ir psichikos sutrikimų neturi, psichiatrinėje ar narkologinėje priežiūros įskaitoje nėra registruotas, galvos traumų neturėjo. Kaltu dėl jam pareikšto įtarimo jis pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Narkotines medžiagas vartoja apie pusę metų. Vakar, t. y. 2025 m. gegužės 8 d., apie 15.00 val., per programėlę „Telegram“ susirašė su vienu asmeniu, kurio vartotojo vardas yra „nuostolis“ ir susitarė iš jo nupirkti 5 gramus marihuanos. Už narkotines medžiagas sumokėjo 60 Eur kripto valiuta. Atlikus pavedimą, gavo koordinates kur yra paliktos narkotines medžiagos, t. y. (duomenys neskelbtini) mikrorajone, laukuose, netoli garažų. Narkotines medžiagas pasiėmė prieš 16.00 val. Tuomet susirašė su A. N.. Jis jam pasiūlė važiuoti žvejoti. A. sutiko ir jie susitarė susitikti aikštelėje, prie (duomenys neskelbtini) mokyklos. Atėjęs A. įsėdo į, draugo E. S. mamai priklausantį, jo vairuojamą automobilį „SAAB“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Minėtu automobiliu naudotis jam leido Edvinas, nes šiuo metu jis yra praradęs teisę vairuoti. Jis A. nesakė, kad su savimi turi narkotinių medžiagų. A. irgi nesakė, kad turi. Jie nuvažiavo prie prūdelio, esančio pranešime apie įtarimą nurodytu adresu. Pasistatę automobilį, jie nuėjo pažvejoti. Žvejojo didesniu atstumu vienas nuo kito, spiningu. Jis vienas pavartojo narkotinių medžiagų – marihuanos, ją surūkydamas. Praėjus maždaug pusvalandžiui jie su A. grįžo į automobilį ir jiems jau ruošiantis išvažiuoti, prie jų privažiavo policijos pareigūnų ekipažas. Tuo metu jis stovėjo prie automobilio bagažinės ir persiavinėjo botus. Pareigūnai iš automobilio išlaipino A. Žino, kad pas jį rado narkotinių medžiagų. Iki tol nežinojo, kad A. turi su savimi narkotinių medžiagų ir nematė jo vartojančio. Tuomet pareigūnai, jam sutikus, atliko automobilio apžiūrą ir traškučių „Oho“ pakelyje rado jam priklausančias narkotines medžiagas – marihuaną. Jis išsigando, supanikavo todėl neprisipažino, kad rastos narkotinės medžiagos priklauso jam. Dabar, atslūgus emocijoms, pripažįsta, kad traškučių „Oho“ pakelyje rasta marihuana priklauso jam. Labai gailisi dėl tokio savo elgesio (2 t., b. l. 25–28).

2025 m. birželio 11 d. R. S. įtariamojo apklausos metu parodė, kad prisipažįsta visiškai. Su pranešimu apie įtarimą susipažino, pagal jam pateiktą pranešimą apie įtarimą prisipažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Parodymus davė ankstesnės apklausos metu, papildymų neturi, pasilieka prie savo ankstesnės apklausos metu duotų parodymų (2 t., b. l. 34–36).

2025 m. gegužės 8 d. Apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta Šiaulių r., (duomenys neskelbtini), automobilis „SAAB“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Ant priekinės automobilio keleivio pusės permatomi polietileninius maišeliai. Viename iš jų matosi žalios spalvos augalinė medžiaga su stipriu specifiniu marihuanos kvapu. Toliau apžiūrint automobilį, priekyje tarp keleivio ir vairuotojo prie porankio matomas žalios spalvos „čipsų“ pakelis, kuriame yra įdėtas polietileninis maišelis su žalios spalvos augalinės kilmės specifinio marihuanos kvapo medžiaga. Paimti polietileniniai maišeliai (2 vnt.) su augalinės kilmės medžiaga (1 t., b .l. 21–23).

2025 m. birželio 5 d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti policijos pareigūno turimos kūno kameros (Body) vaizdo ir garso įrašai iš įvykio vietos Šiaulių r., (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 30–32).

Policijos Departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2025 m. birželio 5 d. Specialisto išvadoje nurodyta, kad žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga iš plastikinio maišelio (vokas Nr. 1 su plomba „POLICIJA“ S011620), rasta ir paimta (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono sav., yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,504 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 17,9 %. Žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga iš plastikinio maišelio (vokas Nr. 2 su plomba POLICIJA S011620), rasta ir paimta (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono sav., yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 4,616 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 20,1 %. (1 t., b. l. 71–75).

Dėl A. N. nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir baudžiamosios atsakomybės

BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

Kaltinamojo A. N. veika jo prisipažinimu ir kitais byloje surinktais įrodymais yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, nes jis nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos ir laiko, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įgijo ir su savimi laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,504 g, kol 2025 m. gegužės 8 d., apie 16.50 val., įvykio vietos apžiūros metu automobilyje „SAAB“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) adresu Šiaulių r., (duomenys neskelbtini), rado ir paėmė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato pareigūnai.

Kaltinamojo A. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis A. N. prašė teismo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, pagal laidavimą (40 straipsnio 2 dalis) ir baudžiamą bylą jo atžvilgiu nutraukti.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose įtvirtinta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Siekiant taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta aukščiau išvardintų sąlygų visuma. Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-697/2022).

Žemesnės instancijos teismas

Net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas motyvuotai gali nuspręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti būtent tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Abiem atvejais, t. y. tiek teismui taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis, jokių abejonių nekeliančiomis aplinkybėmis.

Nagrinėjamu atveju egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta sąlyga atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi A. N. visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką. Šiuo atveju nėra aktualios BK 40 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 (kiek susiję su žalos atlyginimu) punktuose numatytos sąlygos, nes nei turtinė ir (ar) neturtinė žala nepadaryta.

Viena iš būtinų BK 40 straipsnio taikymo sąlygų, numatyta 2 dalies 3 punkte, nustato, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis, be kita ko, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad tokią išvadą daro teismas, įvertinęs bylos aplinkybių visumą, teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūris į padarytą veiką, elgesys praeityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-46-495/2021), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021).

Nors A. N. anksčiau nėra teistas, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad 2024 m. spalio 2 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu jo atžvilgiu buvo nutraukta byla susitaikius su nukentėjusiuoju BK 38 straipsnio pagrindais (1 t., b. l. 172–177). Nors A. N. baudžiamoji byla ir buvo nutraukta kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius ir A. N. yra laikomas neteistu, tačiau šie duomenys, neabejotinai nesuteikia pagrindo manyti, kad A. N. yra linkęs laikytis visuomenėje nustatytų normų, tuo labiau, kad ankstesnę nusikalstamą veiką ir šią skiria sąlyginai neilgas laiko tarpas, todėl yra pagrindo abejoti, kad padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinis įvykis jo gyvenime ir ateityje A. N. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Be to, kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registro išrašo, A. N. praeityje jau yra baustas administracine tvarka dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo (1 t., b. l. 87–90). Esant šiems duomenims, nagrinėjamu atveju negalima vienareikšmiškai teigti apie jo atitiktį BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytai sąlygai – yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl nesant BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų visų sąlygų, teismas nemato pagrindo atleisti A. N. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis).

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Kaltinamasis A. N. laikomas neteistu, tačiau prieš metus buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį – susitaikius su nukentėjusiąja (1 t., b. l. 172–177), padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis), yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių nenustatyta, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 87–90), jo parodymais – vykdo individualią veiklą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas (BK 48 straipsnis) be intensyvios priežiūros, su įpareigojimu dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas), šią programą išklausant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bei draudimu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Tokia bausmės rūšis, teismo nuomone, turi priversti kaltinamąjį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.

Byla teisme išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis pripažino savo kaltę, todėl taikytinas BK 64¹ straipsnis ir skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į atliktą bausmę įskaitytinas A. N. laikino sulaikymo laikas nuo 2025 m. gegužės 8 d., 16.50 val. (1 t., b. l. 99–103), iki 2025 m. gegužės 9 d., 10.40 val. (1 t., b. l. 104-106), ir laikytina, kad jis atliko 3 (tris) laisvės apribojimo dienas.

A. N. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvyki ir dokumento paėmimą (1 t., b. l. 139–141), panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl R. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)

Teismo posėdžio metu kaltinamojo R. S. mama R. S. prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teismas aukščiau jau aptarė sąlygas, kurioms esant, asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismo įsitikinimu, šiuo atveju egzistuoja tiek formalios, tiek neformalios sąlygos atleisti R. S. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis R. S. neteistas (1 t., b. l. 169–171), turi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau visos susijusios su Kelių eismo taisyklių pažeidimais (1 t., b. l. 178–191), dirbantis (1 t., b. l. 192–193). Teismo posėdyje R. S. savo elgesį vertino kritiškai, nurodė, kad dėl to gailisi, savo kaltę visiškai pripažino. Teismas neturi pagrindo abejoti kaltinamojo nuoširdžia atgaila. Kaltinamojo R. S. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės teismui leidžia spręsti, kad padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinė, o ne sistemingo teisės aktų ir visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių nesilaikymo rezultatas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad R. S. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui, asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat kitus duomenis.

Šioje byloje R. S. laiduotoja prašo būti paskirta kaltinamojo mama R. S.. Teismo posėdyje R. S. paaiškino, jog sūnus pasipasakojo apie įvykį. Jis pasakojo, kad buvo išvažiavęs žvejoti, jį patikrino policija ir rado neteisėtos medžiagos. Nežinojo, kad sūnus vartoja. Su sūnumi geri santykiai, jokių problemų iki šiol neturėjo. Mano, kad galės daryti sūnui teigiamą įtaką, jis jos klausys. Tiki, kad sūnus daugiau nebenusikals. Ji dirba, gauna šiek tiek didesnę nei minimalią algą.

Išklausius kaltinamąjį ir laiduotoją, teismui nekyla abejonių, kad R. S. su R. S. sieja glaudus ryšys. R. S. asmenybė taip pat vertinama teigiamai, todėl apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad R. S. yra verta teismo pasitikėjimo ir savo pavyzdžiu, nuolatiniu bendravimu bei asmeninėmis savybėmis gali daryti teigiamą įtaką R. S. siekiant, kad jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, esant R. S. prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį R. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą vienerių metų terminui, perduodant jį R. S. atsakomybėn, be užstato, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis).

BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Tam, kad padėtų kaltinamajam tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programoje (BK 72⁵ straipsnis), šią programą išklausant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (2 t., b. l. 37–40), panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamas veikas tirti ir nagrinėti – dvi DVD laikmenos su vaizdo įrašais paliktinos prie bylos, kaip bylos medžiagos dalis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,

nusprendžia:

A. N. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje ir visą bausmės laiką uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. N. laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje ir visą bausmės laiką uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

A. N. į atliktos bausmės laiką įskaityti jo laikino sulaikymo laiką ir laikyti jį atlikusį 3 (tris) laisvės apribojimo dienas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. N. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvyki ir dokumento paėmimą, panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti A. N., kad pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatas, jis privalo: 1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos; 2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; 3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

R. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos R. S., gimusios (duomenys neskelbtini), atsakomybei, nustatant 1 (vienų) metų laidavimo terminą be užstato. Baudžiamąją bylą R. S. atžvilgiu nutraukti.

Paskirti R. S. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programoje, šią programą išklausant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti R. S., kad pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatas, jis privalo: 1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos; 2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; 3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išaiškinti R. S., kad vengiant įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, jis atsakys pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

R. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi DVD laikmenas su vaizdo įrašais, palikti prie bylos, kaip bylos medžiagos dalį.

R. S. išaiškinti, kad jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jei laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

R. S. išaiškinti, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Diana Jakubėnė