- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-06
- Bylos Nr.
- 2A-242-520/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė, Egidijus Žironas, Dalia Višinskienė (pran.)
- Atsakovas
- T. J.
- Trečiasis asmuo
- AB „Lietuvos draudimas“, UAB „Žvėryno vaistinė“, V. G., R. G., E. Š., J. D., M. M., E. G., A. G.
- Ieškovas
- UAB „If draudimas“
- Advokatai
- Jonas Korsakas, Artūras Kalytis
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. J. apeliacinį skundą bei trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 22 d. sprendimo civilinėje byloje dėl nuostolių atlyginimo pagal ieškovo UAB „If draudimas“ ieškinį atsakovui T. J. (byloje dalyvauja tretieji asmenys: AB „Lietuvos draudimas“, UAB „Žvėryno vaistinė“, V. G. , R. G. , E. Š. , J. D. , M. M. , V. G. , E. G. , A. G. , A. G. ),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „If draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo T. J. 11000 Lt skolą, 247,12 Lt palūkanas už laikotarpį nuo 2005-04-15 iki 2005-09-26, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2004-08-12 jis ir A. G. (draudėjas) sudarė draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas draudėjo butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo draudiminių įvykių: ugnies, vandens, vagystės ir gamtinės jėgos. 2004-12-01 jis gavo draudėjo pranešimą, kad apdraustam turtui 2004-12-01 buvo padaryta žala - butas iš viršaus buvo aplietas vandeniu. Virš draudėjo buto yra butas Nr. 5, nuosavybės teise priklausantis atsakovui. Pagal UAB „Falkona“ pateiktą sąmatą draudėjo buto remontas turėjo kainuoti 13482 Lt, tačiau ieškovas su draudėju suderino 11000 Lt dydžio atlygintino nuostolio sumą. 2005-02-25 jis draudėjui išmokėjo 11000 Lt draudimo išmoką, todėl jis įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį - atsakovą. 2005-03-29 jis išsiuntė atsakovui pretenziją dėl 11000 Lt nuostolių atlyginimo, kuri nebuvo patenkinta. Pagal CK 6.261 str., 6.210 str. l d. atsakovas turi sumokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas. Kadangi atsakovas iki bylos iškėlimo teisme dienos ieškovui delsė mokėti 578 dienas (pradelstą laiką skaičiuojant nuo 2005-03-31 iki 2005-09-26), todėl jo mokėtina palūkanų suma yra 247,12 Lt.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, t. y. priteisė ieškovui UAB „If draudimas“ iš atsakovo T. J. 11000 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 11000 Lt nuo bylos teisme iškėlimo dienos 2005-10-10 iki visiško sprendimo įvykdymo, kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2004-08-12 ieškovas ir A. G. (draudėjas) sudarė draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas A. G. butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo draudiminių įvykių: ugnies, vandens, vagystės ir gamtinės jėgos. 2004-01-07 atsakovas apdraudė AB „Lietuvos draudimas“ butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2004-12-01 ieškovas gavo A. G. pranešimą, kad apdraustam turtui 2004-12-01 buvo padaryta žala - butas iš viršaus buvo aplietas vandeniu. Virš draudėjo A. G. buto yra butas Nr. 5, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui. 2005-02-25 ieškovas draudėjui kompensavo dėl draudiminio įvykio atsiradusius nuostolius, išmokėdamas 11000 Lt draudimo išmoką, todėl įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį - atsakovą. Teismas, įvertinęs 2007-08-30 eksperto Č. Ignatavičiaus ekspertizės akte nurodytas aplinkybes, kad vanduo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), galėjo patekti pro atidengtą stogą ir tvarkomą pastogę, bei atsižvelgęs į A. G. ir A. G. , I. Č. paaiškinimus, įvertinęs nuotraukas bei vaizdajuostę, padarė išvadą, kad butas Nr. 3 buvo užlietas iš viršuje esančio buto. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad butas Nr. 3 buvo užlietas dėl netvarkingo stogo ir dėl to atsakingi visi namo savininkai, nes atsakovas nepateikė įrodymų, jog butas Nr. 3 buvo užlietas dėl netvarkingo stogo. Teismas nustatė, kad žala draudėjo buto sienoms, luboms ir grindims atsirado dėl vandens, kuris tekėjo iš atsakovui priklausančių patalpų, kad atsakovo neteisėti veiksmai - pareigos elgtis rūpestingai (elgtis taip, kad kitiems asmenims nebūtų padaryta žala) pažeidimas, yra tiesioginė ir vienintelė draudėjo buto užliejimo ir neigiamų pasekmių kilimo priežastis, ir pažymėjo, kad tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas atmetė reikalavimą priteisti 247,12 Lt palūkanų iki bylos iškėlimo teisme, nes prievolė kilo ne iš sutarties ar įstatymo, o yra deliktinė. Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.
Šalies argumentai
Atsakovas T. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog ekspertizės akte nurodyta, kad užpylimo vykusio 2004 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais tikslios priežasties nustatyti neįmanoma. Byloje buvo būtina nustatyti, kada buvo daromas remontas. Namo stogo rekonstrukcija buvo pradėta tik 2005-02-01 ir baigta 2005-02-28, t.y. ji buvo vykdyta gerokai vėliau nei buvo užpiltas G. butas. Atsakovas atleistinas nuo atsakomybės dėl nukentėjusiojo tyčios, nes G. sąmoningai laukė didesnio užpylimo, tikslu gauti didesnę išmoką ir tokiu būdu pasidaryti buto remontą, nes užpylimas tęsėsi nuo 2004-11-15 iki 2004-12-01, jie avarinės tarnybos nekvietė. Stogo danga buvo remontuotina ne dėl atsakovo kaltės, o dėl natūralaus stogo nusidėvėjimo, o įvykus vandens pratekėjimui į apdraustas patalpas per pastato stogą ir išorines sienas pagal Pastatų draudimo taisyklių 6 p. reikalavimus tai laikytina nedraudiminiais įvykiais. Pagal Pastatų draudimo taisyklių 53 p. 2 d. draudimo išmoka nemokama, jei apie avariją nepranešta atitinkamai tarnybai, o G. į avarinę tarnybą nesikreipė. K. G. nesikreipė į avarines tarnybas, tai pripažintina kaip nukentėjusiojo didelis neatsargumas, dėl ko atsakovas atleistinas nuo žalos atlyginimo. Teismas netyrė to, kad ankstesnė buto Nr. 3 savininkė I. Č. po 2002-12-30 įvykusio buto užpylimo jo neremontavo, o jį pardavė G., kurie neremontuotą butą apdraudė ir melagingai pranešė apie 2004-12-01 neva naują užpylimą. Atsakovas rūpinosi savo turtu, UAB „Vilniaus energija“ 2003-10-16 nustatė, kad šildymo prietaisai demontuoti, stovai užžiedinti, kilpos izoliuotos. Teismas tenkindamas ieškinį 97 proc., bylinėjimosi išlaidų 3 proc. nesumažino.
Tretysis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ pareiškimu prisidėjo prie apeliacinio skundo ir nurodo, kad palaiko visus apeliaciniame skunde keliamus reikalavimus ir juos pagrindžiančius argumentus.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „If draudimas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovas savo gyvenamųjų patalpų rekonstrukciją vykdė jau nuo 2002 metų, o ne nuo 2005-02-01 iki 2005-02-28. Teismas tinkamai, visapusiškai ir pagrįstai įvertino visus byloje esančius leistinus ir tinkamus įrodymus, t.y. vertino visus įrodymus tarpusavio ryšio aspektu, taip pat pagrįstai įvertino visus faktinius duomenis. Teismas nuosekliai laikėsi CPK 185 str. ir 270 str. nuostatų ir jų nepažeidė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas, pareiškimas dėl prisidėjo prie apeliacinio skundo atmestini, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, pritaikęs materialinės teisės normas, priteisė ieškovui UAB „If draudimas“ iš atsakovo T. J. 11000 Lt žalos (nuostolių) atlyginimo.
Byloje nustatyta, kad atsakovui T. J. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (T. 1, b.l. 18). Tretiesiems asmenims A. G. ir A. G. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį jie įsigijo 2004-01-05 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iš I. Č., ir kuris yra aukštu žemiau už butą, nuosavybės teise priklausantį atsakovui (T. 1, b.l. 47-49). 2004-08-12 A. G. (draudėjas) su UAB „If draudimas“ sudarė draudimo sutartį (draudimo liudijimo serija PSNTk Nr. 005281), kuria apdraudė butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuo draudiminių įvykių: ugnies, vandens, vagystės ir gamtinės jėgos (T. 1, b.l. 9). Apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti įrodymai, kad draudimo sutartis buvo sudaryta Gyventojų turto draudimo taisyklių Nr.017 pagrindu, o polise draudimo brokeris klaidingai įrašė draudimo taisyklių pavadinimą (T. 2, b. l. 230-245). A. G. 2004-12-01 UAB „If draudimas“ pranešė apie draudiminį įvykį, t. y. apie tai, kad nuo 2004-11-15 iki 2004-12-01 apdraustas butas buvo užlietas vandeniu iš buto Nr. 5, nes kaimynas T. J. vykdo remonto darbus (T.1, b.l. 8). UAB „If draudimas“ 2005-02-25 A. G. kompensavo dėl draudiminio įvykio atsiradusius nuostolius, išmokėdamas 11000 Lt draudimo išmoką, ir CK 6.1015 str. pagrindu kreipėsi į teismą dėl 11000 Lt sumos priteisimo iš už žalą atsakingo asmens, t.y. atsakovo T. J. . Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad trečiųjų asmenų A. G. ir A. G. butas, esantis (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2004-11-15 iki 2004-12-01 buvo aplietas vandeniu ir sugadintas, dėl atsakovo T. J. kaltės, tretiesiems asmenims buvo padaryta 11000 Lt žala, o ją tretiesiems asmenims atlyginęs ieškovas įgijo teisę šios žalos atlyginimo reikalauti iš atsakovo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada, atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai jos nepaneigia.
Buto savininkas privalo naudoti nuosavybės teisės objektą, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir pareigų (CK 4. 37 str. 1 d.), tame tarpe užtikrinti, kad iš jam nuosavybės teise priklausančio buto netekėtų vanduo į aukštu žemiau esantį butą. CK 6.266 str. l d. numato, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. l d. numatytos aplinkybės. Buto savininkas, kuris netinkamai naudoja ir valdo nuosavybės objektą ir padaro kitiems asmenims žalą, privalo ją atlyginti. Byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jei žala atlyginama kaltės pagrindu (CK 6.245 – 6.249 str.). CPK 12 str. imperatyviai numato, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Teismas, vertindamas įrodymus, remiasi laisvo įrodymų vertinimo principu, įvirtintu CPK 185 str. Pagal šį principą teismas, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs proceso metu įrodinėjamas aplinkybes, vadovaudamasis įstatymais, įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visetą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo buvimo. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šioje byloje surinktus įrodymus, pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota nuostata, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.
Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, vadovaujantis CPK 185 str., darytina išvada, kad trečiųjų asmenų A. G. ir A. G. butas, esantis (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2004-11-15 iki 2004-12-01 buvo aplietas vandeniu, kuris tekėjo iš buto, esančio virš trečiųjų asmenų buto ir kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui T. J. , ir tokiu būdu jų butas buvo sugadintas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008-05-29 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008, nurodė, kad turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis poveikis iš atsakovo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Šioje byloje pateikti įrodymai tvirtina, kad atsakovas netinkamai valdė savo turtą. 2004-12-01 pranešime apie draudiminį įvykį A. G. nurodė, kad T. J. vykdo remonto darbus, kelis kartus užpylė jos butą vandeniu laikotarpiu nuo 2004-11-15 iki 2004-12-01, turto būklė po įvykio: aptekėjusios sienos, išlinkusios lubos, pūva medinė perdanga. Buto sugadinimai užfiksuoti nuotraukose, vaizdajuostėje. Atsakovas nurodė, kad ne dėl jo kaltės buvo užlietas minėtas butas, nes bute pastoviai negyvena, butas nėra šildomas, kad vanduo į šį butą galėjo patekti dėl netvarkingo namo stogo (T. 1, b. l. 41). Iš atsakovo pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovui 2003-06-08 buvo išduotos specialiosios sąlygos jo buto rekonstrukcijos atlikimui (T. 1, b. l. 120-125), 2003-08-04 buvo išduotas leidimas buto rekonstrukcijai (T. 1, b. l. 67). Atsakovas teikė įrodymus, kad jis 2005-02-01 sudarė sutartį su A. B. dėl gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), (stogo) rekonstrukcijos, kad stogo ir patalpų rekonstrukcijos darbai priimti 2005-02-28 (T.1, b. l. 66-69). Iš šių dokumentų matyti, kad atsakovas stogo rekonstrukciją atlikinėjo savo iniciatyva dėl savo buto rekonstrukcijos, o ne namo bendrasavininkių pavedimu ir atstovaudamas jų interesams. Atsakovas nepateikė dokumentų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad stogo rekonstrukcija buvo atliekama namo bendrasavininkių pavedimu, ir kad už šią stogo rekonstrukciją yra atsakingi visi namo bendrasavininkiai. Atsakovas pateikė PVM sąskaitas-faktūras, iš kurių matyti, kad statybinės medžiagos pirktos 2004-12-21 - 2005-02-04 (T. 1, b. l. 127-143). Šiais įrodymais atsakovas grindė aplinkybes, kad G. buto užpylimo metu jis neatlikinėjo rekonstrukcijos darbų. Kiti byloje surinkti įrodymai paneigia atsakovo argumentus, kad ne dėl jo atliekamų buto rekonstrukcijos darbų, tame tarpe ir stogo rekonstrukcijos darbų, buvo vandeniu užlietas G. butas.
UAB „Naujamiesčio būstas“ Žvėryno skyrius 2006-03-30 surašė aktą, kuriame nurodyta, kad G. buto užpylimas galėjo įvykti dėl atsakovo bute vykdomų remonto darbų (T. 2, b. l. 47). 2005-01-05 UAB „Naujamiesčio būstas“ surašė aktą dėl kito buto užpylimo vandeniu (T. 1, b. l. 48). Šiame akte nurodyta, kad dėl atsakovo buto remonto darbų, stogas laikinai uždengtas plėvele, atmosferiniai krituliai patenka ant buto grindų. Tretieji asmenys E. Š. , J. D. (kitų butų savininkės) paaiškino, kad A. G. skundėsi dėl buto užpylimo, kad stogo remontas vyko žiemą (T. 2, b. l. 65). Tretysis asmuo A. G. paaiškino, kad vanduo į jos butą pradėjo tekėti iš atsakovo buto, kai buvo atodrėkis, buvo suplyšusi plėvelė, vanduo į atsakovo butą bėgo pro stogą, langą, avarinės tarnybos nekvietė, nes atsakovas buvo atjungęs vamzdyną (T. 2, b. l. 66). Liudytojas E. Š. parodė, kad jis yra atsakovo žentas ir vykdė atsakovo buto priežiūrą, remontas prasidėjo rudenį, stogas buvo uždengtas plėvele, remontas baigtas sausio mėn., darbus pradėjo gruodžio mėn., kur nuimdavo stogą, ten padengdavo armuota plėvele (T. 2, b. l. 67). Byloje buvo paskirta ekspertizė, siekiant nustatyti buto, esančio (duomenys neskelbtini), užpylimo 2004 m. lapkričio – gruodžio mėn., priežastį. Ekspertas Č. Ignatavičius, atlikęs šią ekspertizę, davė išvadą, kad buto užpylimo tikslios priežasties nustatyti neįmanoma, labiausiai tikėtinas variantas sietinas su aukščiau esančio buto remontu, kadangi vanduo buto atitvaromis tekėjo iš viršaus į apačią, tai tikėtina, kad į butą Nr. 3 vanduo tekėjo iš buto Nr. 5 (T. 2, b. l. 117-120). Šie įrodymai patvirtina, kad dėl atsakovo atliekamų jo buto rekonstrukcijos darbų iš jo buto tekančiu vandeniu buvo užpiltas G. butas laikotarpiu nuo 2004-11-15 iki 2004-12-01, todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovas rekonstrukciją vykdė vėliau, nei buvo užpiltas G. butas, kad atsakovas nėra atsakingas dėl buto užliejimo, kad butas buvo aplietas tik 2002-12-30, kai buto savininkė buvo I. Č. , kuriai buvo atlyginta žala pagal civilinėje byloje Nr. 2-233-734/2006 sudarytą taikos sutartį.
Iš civilinės bylos Nr. 2-233-734/2006 medžiagos matyti, kad 2002-12-30 buvo užlietas I. Č. nuosavybės teisę priklausantis butas, kurį nusipirko G., dėl T. J. kaltės. I. Č. butą buvo apdraudęs UAB „ERGO Lietuva“, kuris padavė ieškinį dėl 6955,28 Lt žalos atlyginimo. I. Č. buvo nurodžiusi, kad buvo aplietos sienos, kiliminė grindų danga, deformavosi peršlapusios pakabinamos lubos, sienų apmušalai. UAB „ERGO Lietuva“ ir T. J. minėtoje byloje sudarė taikos sutartį, pagal kurią T. J. įsipareigojo UAB „ERGO Lietuva“ sumokėti 5000 Lt. Įvertinus byloje nurodytus sugadinimus 2002-12-30 ir laikotarpiu nuo 2004-11-15 iki 2004-12-01, darytina išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas apmokėjo G. ne už 2002-12-30 padarytus sugadinimus. Tretysis asmuo A. G. paaiškino, kad kai įsikėlė į butą jis buvo tvarkingas, neužpiltas (T. 2, b. l. 66). Liudytoja I. Č. parodė, kad ji bute gyveno iki pardavimo, ji darė remontą (T. 2, b. l. 67). Tai, kad byloje nepateikti rašytiniai įrodymai apie tai, jog butą apžiūrėjo draudikas tuo metu, kai sudarė draudimo sutartį su A. G. (2004-08-12), nėra pagrindas konstatuoti, kad G. butą nupirko neremontuotą po 2002-12-30 užpylimo ir laikotarpiu nuo 2004-11-15 iki 2004-12-01 nebuvo užlietas vandeniu iš atsakovo buto. Liudytoja J. Š. , kuri sudarė draudimo sutartį, teismo posėdyje parodė, kad butą apžiūrėjo, nebuvo jokių buto sugadinimų, sienos nebuvo aplietos (T. 2, b. l. 110). Pirmosios instancijos teisme, peržiūrint videojuostą, dalyvavo ekspertas Č. Ignatavičius. Ekspertas nurodė, kad lubos galėjo būti pakeistos, sienų sugadinimas yra ilgalaikio pobūdžio, tai galėjo būti vandeniu užpylus dvi savaites (T. 2, b. l. 177). Videojuostoje buvo užfiksuota, kad buto sienos smarkiai aplietos vandeniu, sienų dažai nusilupę, matosi, kad vanduo bėga nuo viršaus žemyn ir filmavimo metu (T. 2, b. l. 177). Byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad G. buto užliejimas buvo ne vienkartinio pobūdžio. Pagal bylos duomenis nebuvo jokio pagrindo kviesti avarinę tarnybą, nes atsakovas buvo atjungęs šildymo sistemą, iš inžinerinių tinklų negalėjo bėgti vanduo (T.1, b. l. 88). Dėl to, kad G. pranešė ieškovui apie vandeniu užlietą butą ir kreipėsi į ieškovą dėl draudimo išmokos 2004-12-01, negali būti vertintina, jog savo veiksmais jie padidino žalos dydį. Tretysis asmuo A. G. nurodė, kad kai pradėjo bėgti vanduo, ji skambino atsakovui, atsakovo nebuvo. Atsakovas byloje yra nurodęs, kad bute negyvena.
Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Byloje buvo pateikta UAB „Falkona“ sudaryta lokalinė sąmata, iš kurios matyti, kad buto remontui yra reikalinga 13482 Lt suma su PVM, be PVM - 11425 Lt, o atskaičiavus dar ir pelno mokestį -11201 Lt (T. 1, b. l. 10-13). Ieškovas draudėjui sumokėjo 11000 Lt ir prašo šią sumą priteisti iš atsakovo. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu konkrečiai nenurodė, kurie minėtoje sąmatoje nurodyti remonto darbai nėra susiję su buto sugadinimų pašalinimu, neteikė įrodymų, kurie paneigtų į sąmatą įtrauktų darbų reikalingumą, todėl remiantis šia sąmata, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo 11000 Lt žalos atlyginimo.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad byloje yra nustatytos visos aukščiau nurodytos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu teigiama, kad atsakovas nėra atsakingas už padarytą žalą ir iš jo nepagrįstai priteistas 11000 Lt žalos atlyginimas.
Taip pat atmestini apeliacinio skundo reikalavimai, kad ieškovas nepagrįstai, remdamasis draudimo sutartimi, išmokėjo A. G. draudimo išmoką, t. y. atlygino žalą, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad A. G. apdraudė butą nuo sugadinimo, kurį padarys vanduo, prasiskverbęs iš gretimų patalpų (T. 2, b. l. 232-245). Šioje byloje nustatyta, kad A. G. butas buvo sugadintas dėl į jo butą prasiskverbusio vandens iš atsakovo buto laikotarpiu nuo 2004-11-15 iki 2004-12-01, todėl ieškovas pagrįstai įvykį pripažino draudiminiu ir išmokėjo A. G. draudimo išmoką, t. y. atlygino žalą, ir vadovaudamasis CK 6.1015 str. pareiškė ieškinį atsakovui T. J. .
Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, t. y. priteisė 11000 Lt žalos atlyginimo, atmetė reikalavimą dėl 247,12 Lt palūkanų priteisimo. Priteisiant iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, t. y. žyminį mokestį, advokato atstovavimo išlaidas, buvo atsižvelgta į tai, jog ieškinys tenkintas iš dalies. Kitos bylinėjimosi išlaidos, t. y. išlaidas už skelbimus laikraščiuose apie teismo posėdžius, už ekspertizę, priteistos jų nesumažinus. Įvertinus aplinkybes, dėl kurių ieškovas skelbė spaudoje apie teismo posėdžius, apmokėjo už ekspertizę, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesumažino ieškovui iš atsakovo priteistinų bylinėjimosi išlaidų, turėtų skelbiant spaudoje apie teismo posėdžius ir apmokant už ekspertizę. Spaudoje apie teismo posėdį buvo skelbiama dėl to, kad į bylą buvo įtraukti tretieji asmenys, atsižvelgiant į atsakovo T. J. pateiktus atsikirtimus į ieškinį, jog ne jis yra atsakingas dėl 11000 Lt žalos atlygimo, o visi gyvenamojo namo bendraturčiai, kad žala atsirado dėl susidėvėjusio stogo, už kurio priežiūrą ir remontą yra atsakingi visų pastate esančių butų savininkai (T. 1, b. l. 41-42, 147). Byloje nenustatyta, kad už žalą yra atsakingi gyvenamojo namo bendraturčiai (tretieji asmenys). Byloje ekspertizė buvo paskirta dėl aplinkybių, susijusių su pagrindiniu ieškinio reikalavimu dėl 11000 Lt priteisimo, nustatymu, todėl patenkinus šį reikalavimą pagrįstai visa ieškovo sumokėta suma už ekspertizę priteista jam iš ieškovo.
Dėl aukščiau nurodytų argumentų netenkintinas atsakovo T. J. apeliacinis skundas ir trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ pareiškimas dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Kadangi apeliacinis skundas ir pareiškimas dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo atmesti, todėl iš atsakovo T. J. ir trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ ieškovui UAB „If draudimas“ priteistinos advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos (CPK 98 str.). Ieškovo prašymas priteisti 1947 Lt advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų (bylinėjimosi išlaidų) tenkintinas iš dalies, t. y. priteistina 600 Lt, atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į ieškovo atstovo suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, į teismo posėdžių trukmę, į bylos apimtį ir jos pobūdį, į bylos sudėtingumą, į tai, kad byla nagrinėjama apeliacine tvarka, ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui UAB „If draudimas“ iš atsakovo T. J. ir trečiojo asmens AB “Lietuvos draudimas” po 300 Lt bylinėjimosi išlaidų.