Alytaus apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) ieškinį atsakovei E. B. dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT), Druskininkų savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis asmuo Druskininkų savivaldybės administracija atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y., įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad Inspekcijos vyriausiasis specialistas 2016 m. kovo 17 d. atliko statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini) patikrinimą, ir 2016 m. kovo 21 d. surašė Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą Nr. SPA-419-(14.30), kuriame nurodė, kad valstybinėje žemėje adresu (duomenys neskelbtini), be statybą leidžiančių dokumentų, žemės sklypo valdytojo sutikimo, 2013 metais pastatyti pagalbinio ūkio paskirties statiniai: ūkinis pastatas ir šiltnamis, statytojas – E. B.. Prie akto pridedamoje situacijos schemoje konstatuota, kad pastatyto šiltnamio ilgis 4,10 m, plotis 3,0 m, aukštis 2,40 m, bendras plotas – 12,30 m² o ūkinio pastato ilgis 5,30 m, plotis 2,50 m, aukštis 3,00 m, o bendras plotas 14,00 m². NŽT Druskininkų skyrius 2016 m. kovo 18 d. patikrino valstybinį nesuformuotą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame stovi gyvenamasis namas, kuriam suteiktas adresas (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. kovo 21 d. žemės patikrinimo akte Nr. 50ŽN-17-(14.50.64) nustatė, kad valstybiniame nesuformuotame žemės sklype stovi šiltnamis su priestatu, pastatyti šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos. Inspekcijos 2016 m. kovo 24 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-10-160324-0006-(14.51) konstatuota, kad atsakovė E. B. savavališkai, neturėdama statybą leidžiančio dokumento, valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), pastatė pagalbinio ūkio paskirties statinius, kurie priskirtini I grupės nesudėtingų statinių kategorijai. Inspekcijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. privalomuoju nurodymu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-10-160408-00006-(14.51) atsakovei E. B. nurodyta iki 2016 m. spalio 8 d. nugriauti savavališkai pastatytus statinius (ūkio pastatą ir šiltnamį) ir sutvarkyti statybvietę. Inspekcijos 2016 m. spalio 14 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akte Nr. PNSSA-10-161014-00046 nustatyta, kad atsakovė E. B. privalomojo nurodymo neįvykdė.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė E. B. 2013 metais nesuformuotame valstybiniame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), pastatė du I grupės nesudėtingus statinius – ūkinį pastatą ir šiltnamį (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812 Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ priedo 1 lentelės 3 ir 5 eilutės). Atsakovės atliktų statybų metu galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR. 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.3 punkte buvo numatyta, kad kai naujo nesudėtingo statinio statybos ar nesudėtingo statinio rekonstravimo atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto, statinį numatant statyti ar rekonstruoti ne statytojui priklausančiame ar valdomame žemės sklype, kaip statybą leidžiančius dokumentus privaloma turėti rašytinius žemės sklypo savininko ar valdytojo sutikimus (susitarimus). Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2013 m. sausio 9 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai šios dalies 1‑4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, statybą leidžiantys dokumentai yra šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė atlikdama I grupės nesudėtingų statinių – šiltnamio ir ūkinio pastato statybas valstybiniame žemės sklype būtų gavusi žemės valdytojo rašytinį sutikimą, todėl laikytina, kad atsakovės atliktos statybos neatitinka teisės aktų reglamentuotos statinių statybos ir jų įteisinimo tvarkos ir šią pažeidžia. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 12 dalį savavališkai valstybinėje žemėje statomų ir pastatytų naujų statinių įteisinimas draudžiamas, jeigu statybos darbai atlikti neturint žemės valdymo ar naudojimo teisių. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas visiškai ir atsakovė įpareigotina per tris mėnesius nuo teismo sprendimo už akių įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai pastatytus statinius ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovei per nustatytą terminą teismo sprendimo už akių neįvykdžius, Inspekcija turi teisę nugriauti atsakovės savavališkai pastatytus statinius ir sutvarkyti statybvietę atsakovės lėšomis (CPK 273 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 9 d. 2 p.).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinys tenkinamas visiškai, todėl iš atsakovės valstybės naudai priteistina 31,00 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 5 p.). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Teisingumo ministro kartu su Finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 str., 96 str. 6 d., Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 263 ir 270 straipsniais, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 ir 286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Įpareigoti atsakovę E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), per tris mėnesius nuo sprendimo už akių įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą 5,30 m ilgio, 2,50 m pločio, 3,00 m aukščio, 14 m² bendrojo ploto ūkinį pastatą, ir 4,10 m ilgio, 3,0 m pločio, 2,40 m aukščio, 12,30 m² bendrojo ploto šiltnamį, esančius valstybinėje žemėje adresu (duomenys neskelbtini).

Atsakovei E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), per teismo nustatytą terminą sprendimo už akių neįvykdžius, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę nugriauti atsakovės E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytus statinius ir sutvarkyti statybvietę atsakovės lėšomis.

Priteisti iš atsakovės E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 31,00 Eur (trisdešimt vieno euro) žyminį mokestį valstybės naudai, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB banke, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti apeliacine ir kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti Druskininkų miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį teismą.