Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2013-09-17 · Civilinė byla Nr. 2A-1754-603/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-09-17
Bylos Nr.
2A-1754-603/2013
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-00852-2012-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andžej Maciejevski, Andrutė Kalinauskienė, Loreta Lipnickienė (pran.)
Ieškovas
UAB „Castrade“
Atsakovas
S. P., A. P.
Trečiasis asmuo
Vilniaus rajono savivaldybės administracijai
Išvadą teikia
Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai
Kategorijos
  • 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1754-603/2013Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00852-2012-2Procesinio sprendimo kategorija: 30.2.; 30.9.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės, kolegijos teisėjų Andrutės Kalinauskienės ir Andžej Maciejevski, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apelianto UAB „Castrade“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Castrade“ ieškinį atsakovams S. P. ir A. P. (P.), trečiajam asmeniui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, institucijai, teikiančiai išvadą byloje – Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „Castrade“ (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovų S. P. ir A. P. (toliau – atsakovai) lygiomis dalimis 1 053,13 Lt skolos, 20,04 Lt palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-06-11 įsakymo Nr. A27-954 pagrindu administruoja daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame esantis butas Nr. 32 nuo 2007-08-14 nuosavybės teise priklauso atsakovams. Atsakovai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Atsakovų skolos skaičiuojamos laikotarpiu nuo 2011-03-01 iki 2012-03-31. Atsakovų mokamos sumos dengia ankstesnes skolas. Atsakovams sustabdžius mokėjimus už šaltą vandenį, ieškovas kiekvieną mėnesį su UAB „Vilniaus vandenys“ atsiskaito už buto, esančio (duomenys neskelbtini), suvartotą šaltą vandenį iš savo lėšų.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškinį atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas savo veiksmais, t.y. pareikšdamas ieškinį ir klaidindamas teismą nebūtomis faktinėmis aplinkybėmis, elgiasi nesąžiningai. Ieškovas neįrodė, kad atsakovai nuo 2011-03-01 iki 2012-03-31 nesumokėjo už suteiktas komunalines paslaugas. Atsakovai nesumokėjo ieškovui tik už šaltą vandenį, nes dėl šios paslaugos ginčas tarp šalių nėra išspręstas nuo 2009 m. Po ieškovo 2009-06-11 paskyrimo administruoti namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ne kartą buvo kreiptasi į ieškovą dėl nepakankamo šalto vandens slėgio. Kadangi šios problemos sprendimo nebuvo imtasi, atsakovai 2009-10-09 įteikė ieškovui pranešimą, kuriame nurodė, kad atsakovai sustabdo mokėjimą už šalto vandens tiekimą pagal ieškovo pateiktos sąskaitos punktą“100000009 Šalto vandens suvartojimas“, nes tiekiamo šalto vandens spaudimas neatitinka normų. Taip pat informavo, kad atsakovai mokėjimus už šalto vandens suvartojimą tęs, kai bus užtikrintas normas atitinkantis šalto vandens tiekimas. Vėliau atsakovai dar ne kartą kreipėsi į ieškovą ir UAB „Vilniaus vandenys“ dėl netinkamo slėgio šalto vandens tiekimo, tačiau problema nebuvo išspręsta. Kadangi ieškovas savo pareigos teikti tinkamos kokybės šaltą vandenį nevykdė, todėl jis turi prisiimti visą dėl to atsiradusią riziką.

Atsiliepime į ieškinį tretysis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba išvadoje nurodė, kad atsakovai turi pareigą apmokėti tas ieškovo bendrosios nuosavybės administravimo išlaidas, kurios atitinka visus šiuos kriterijus: išlaidos patirtos teikiant kokybei keliamus reikalavimus atitinkančias prekes ar paslaugas; išlaidų vartotojai nėra apmokėję; išlaidas administratorius gali pagrįsti kaip faktiškai patirtas administruojant daugiabučio namo bendrąją nuosavybę, eksploatuojant daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus ir atliekant kitas funkcijas. Kadangi ieškovas nesiėmė tinkamai šalinti atsiradusią problemą, t.y. kad būtų tiekiamas tinkamo spaudimo geriamas šaltas vanduo atsakovams, todėl ieškovas, kaip daugiabučio namo, esančio Kaštonų g. 27, administratorius, turi prisiimti atsakomybę už netinkamą savo pareigų vykdymą. Vartotojui negali kilti neigiamų pasekmių dėl to, kokiu būdu verslas organizuoja savo veiklą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo valstybės naudai dokumentų įteikimo išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovams bendros dalinės nuosavybės teise nuo 2007 m. priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2009-06-11 įsakymu Nr. A27-954 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriaus skyrimo“ ieškovas UAB „Castrade“ paskirtas vykdyti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimą. Ieškovas prašo iš atsakovų priteisti 1 053,13 Lt skolos ir 20,04 Lt palūkanų, įsiskolinimas susidarė atsakovams nemokant už tiekiamą šaltą vandenį jiems asmeninės nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Atsakovai neneigia, kad tokio dydžio skola yra susidariusi už šaltą vandenį, tačiau nurodo, jog šaltas vanduo tiekiamas nekokybiškas, t.y. netinkamo spaudimo, todėl jie turi teisę atsisakyti mokėti už netinkamos kokybės vandenį. Teismas nustatė ir pats ieškovas pripažįsta, kad šaltas vanduo tiekiamas namui, esančiam (duomenys neskelbtini), tuo pačiu ir atsakovų butui Nr. 32, netinkamo vandens slėgio. Ieškovas teigia, kad dėl tiekiamo netinkamo slėgio vandens jo kaltės nėra, namą statęs UAB „Kamintro investicija“ neatliko visų darbų, iki galo tinkamai neįrengė tinklų, jų neperdavė savivaldybei, namo gyventojai laiku pretenzijų minėtai įmonei nepareiškė, šiuo metu gyventojai atsisako investuoti į darbų užbaigimą. Tad ieškovas dėl nekokybiško vandens tiekimo neatsako, tuo tarpu atsakovai privalo susimokėti už patiektą ir sunaudotą šaltą vandenį. Ieškovas 2009-10-19 yra sudaręs su UAB „Vilniaus vandenys“ laikiną geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį. Atsakovams šalto vandens tiekimą pagal savo, kaip administratoriaus įsipareigojimus, užtikrina ieškovas. Tarp ieškovo ir atsakovų yra susiklostę vartojimo teisiniai santykiai (CK 1.39 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymėjo, kad vartotojų teisių apsauga, kai prekę (nagrinėjamu atveju šaltą geriamąjį vandenį) jam tiekia ne tiesiogiai vandens tiekėjas, o trečiasis asmuo (šiuo atveju ieškovas), negali būti mažesnė nei tuo atveju, kai geriamąjį vandenį abonentui teikia vandens tiekėjas. Tad UAB „Castrade“ tiekdama atsakovams geriamąjį šaltą vandenį ir teikdama už šią prekę sąskaitas vartotojams (atsakovams), turi pareigą užtikrinti, kad geriamasis vanduo atitiktų saugos ir kokybės reikalavimus. Vartotojui negali kilti neigiamų pasekmių dėl to, kokiu būdu verslas organizuoja savo veiklą. Verslininkas turi prisiimti neigiamų savo veiklos padarinių riziką. Juo labiau, kad ieškovui, kaip teismo posėdžio metu nurodė atstovė, prieš paskiriant jį namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratoriumi, jam buvo žinomos problemos su šalto vandens tiekimu, todėl jis turėjo galimybę įvertinti riziką ir nesutikti būti šio namo administratoriumi, tačiau jis to nepadarė. Atsakovai dėl netinkamo geriamo vandens tiekimo į ieškovą kreipėsi dar 2009 m. spalio mėnesį, vėliau dar ne kartą kreipėsi į ieškovą su ta pačia problema, tačiau ieškovas į tai iš esmės reagavo vangiai. Pirmąjį ir pakartotinį gyventojų susirinkimą buvo bandoma suorganizuoti tik praėjus beveik vieneriems metams po pretenzijų gavimo, vėliau beveik po dviejų metų buvo bandomą dar kartą suorganizuoti susirinkimą. Vandens tiekimo slėgio neatitikimas teisės aktų reikalavimams nebuvo tinkamai šalinamas. Ieškovui teisė ir pareiga spręsti tokius klausimus išplaukia iš teisės aktų reikalavimų (CK 4.236 – 4.252 straipsniai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-06-11 įsakymo Nr. A27-954 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriaus skyrimo“, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-10-19 įsakymo Nr. A27-2055 ir juo patvirtintų Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje esančių butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų (toliau - Administravimo pavyzdiniai nuostatai) bei kt.). Teismas konstatavo, kad ieškovas, kaip daugiabučio namo, esančio Kaštonų g. 27, administratorius, turi prisiimti atsakomybę už netinkamą savo pareigų vykdymą. Byloje nenustatyta, kad netinkamo spaudimo vanduo tiekiamas dėl pačių atsakovų ar kitų namo, esančio (duomenys neskelbtini) gyventojų kaltės ar jiems bendros dalinės nuosavybės teise priklausančiuose tinkluose esančių problemų. Bylos medžiaga tvirtina, kad namą stačiusi bendrovė iki galo neatliko darbų ir neperdavė vandentiekio ir nuotekų tinklų į Vilniaus miesto savivaldybės balansą, tačiau tai jokiu būdu nepašalina ieškovui pareigos teikti atsakovams kokybišką vandenį. Tai, kad trečiasis asmuo neatliko kažkokių tai veiksmų, kurie ieškovui šiuo metu yra kliūtis teikti kokybišką vandenį, yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas. Kaip minėta, ieškovas teikdamas šaltą vandenį, privalo užtikrinti, kad jis būtų tinkamos kokybės. Ieškovas yra verslo subjektas, kuris veikia savo rizika, todėl bet kokios neigiamos veiklos pasekmės tenka jam pačiam ir jokiu būdu jos negali būti perkeltos vartotojams (atsakovams). Kadangi ieškovas savo pareigos teikti kokybišką geriamąjį vandenį tinkamai nevykdė, nors tą privalėjo daryti, todėl atsakovai, vadovaudamiesi CK 6.386 straipsnio 2 dalimi, turėjo teisę atsisakyti mokėti už tokią energiją.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovė prašė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad teismas turėjo išnagrinėti, dėl kokių priežasčių, asmenų kaltės ar neveikimo yra tiekiamas netinkamo slėgio šaltas vanduo, nes būtent dėl netinkamo slėgio atsakovai sustabdė mokėjimus ir tarp šalių kilo ginčas. Ginčo daugiabutį gyvenamąjį namą stačiusi UAB „Kamintro investicija“ statybos darbų nepabaigė, t.y. netinkamai įrengė tinklus, jų neperdavė į Vilniaus rajono savivaldybės balansą, o gyvenamojo namo savininkai atsisakė investuoti į darbų užbaigimą. Apeliantas ėmėsi visų veiksmų problemai tinkamai išspręsti: kreipėsi į statytoją UAB „Kamintro inversticija“, UAB „Vilniaus vandenys“, organizavo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimus, tačiau teismas šių aplinkybių netyrė ir dėl jų išsamiai nepasisakė. Atsakovams sustabdžius mokėjimus, apeliantas nuo 2009 m. dengia atsakovų įsiskolinimus už suvartotą šaltą vandenį. Jeigu apeliantas nemokėtų UAB „Vilniaus vandenys“ už atsakovų suvartotą vandenį, ieškovui būtų skaičiuojami delspinigiai, susidarius įsiskolinimui UAB „Vilniaus vandenys“ nutrauktų šalto vandens tiekimą, dėl to nuostolių patirto viso daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai. Ieškovas ginčo daugiabučio namo administratoriumi buvo nuo 2009 m., tačiau šalto vandens slėgio problema egzistavo jau 2007-2008 metais. Administratoriaus privalomi atlikti darbai priskiriami prie nedidelės apimties darbų, kuriems neriekia daugiabučio namo gyventojų sutikimo. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-02-03 įsakymu Nr. A27-185 Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje esančių daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo darbų aprašo 7 punkte nustatyta, kad administratorius organizuoja būsto savininkų sprendimų priėmimą remonto ar rekonstravimo darbams vykdyti, ką ir darė apeliantas, tačiau dėl butų ir kitų patalpų savininkų nesusirinkusios daugumos, sprendimai dėl rekonstrukcijos nebuvo priimti.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašė apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad šalto vandens tiekimo sutarčių sąlygos, kad vanduo tiekiamas ne iki gyventojų butų, o tik iki eksploatacijos ribų, yra nesąžiningos vartotojų atžvilgiu. Galutinis vandens tiekimo taškas turi būti konkretus butas. Atsakovams šalto vandens tiekimą pagal savo, kaip administratoriaus įsipareigojimus, užtikrina ieškovas, kurio pareiga užtikrinti, kad geriamasis vanduo atitiktų saugos ir kokybės reikalavimus. Vartotojui negali kilti neigiamų pasekmių dėl to, kokiu būdu verslas organizuoja savo veiklą. Verslininkas turi prisiimti neigiamų savo veikslo padarinių riziką. Prieš ieškovą paskiriant daugiabučio gyvenamojo namo administratoriumi, jam buvo žinomos problemos su šalto vandens tiekimu, todėl jis turėjo galimybę įvertinti riziką ir nesutikti būti šio namo administratoriumi.

Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija nurodė, kad neprieštarauja, jog apelianto prašymas būtų patenkintas įstatymų nustatytais pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundą teisinius argumentus, byloje surinktus įrodymus daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, netinkamai pritaikė materialines ir proceso teisės normas, todėl nepagrįstai atmetė ieškovo ieškinį dėl skolos priteisimo.

Byloje nustatyta, kad ieškovas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-06-11 įsakymu Nr. A27-954 administruoja daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – gyvenamasis namas) (b.l. 4), kurio buto Nr. 32 po ½ dalį nuosavybės teise priklauso atsakovams. Ieškovo teigimu, atsakovai skolingi ieškovui 1053,13 Lt už laikotarpiu nuo 2011-03-01 iki 2012-03-31 suvartotą šaltą vandenį, kurio kainą apskaičiuota vadovaujantis Valstybinės energetikos ir kontrolės komisijos 2011-07-08 nutarimu Nr. O3-174 patvirtinta “Geriamojo vandens teikimo ir nuotėkų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika”. Atsakovai ginčija savo pareigą atsiskaityti už suvartotą šaltą vandenį motyvuodami tuo, kad ieškovo tiekiamas šaltas vanduo neatitinka higienos normos reikalavimų, nes nėra užtikrinamas tinkamas vandens slėgis. Kadangi ieškovas susidariusios problemos nesprendė, atsakovai 2009-10-09 įteikė ieškovui pranešimą, kuriame nurodė sustabdantys savo mokėjimus už šalto vandens tiekimą iki to laiko, kai bus užtikrintas kokybės reikalavimus atitinkančio vandens tiekimas.

Byloje ištirta medžiaga įrodyta ir tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad šaltas vanduo, tiekiamas gyvenamajam namui, tuo pačiu ir atsakovų butui Nr. 32, yra per žemo slėgio, dėl to nepakankamas tinkamam naudojimui, t.y. neatitinka kokybės reikalavimų. Pirmosios instancijos teismo nuomone, už tai atsakingas ieškovas, kuris tiekdamas vartotojams geriamąjį šaltą vandenį, turi pareigą užtikrinti, kad vanduo atitiktų saugos ir kokybės reikalavimus, o nevykdydamas šios pareigos - prisiimti neigiamų padarinių riziką. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas grindė tuo, kad ieškovai į atsakovą dėl netinkamos kokybės geriamo vandens kreipėsi dar 2009 m. spalio mėnesį, tačiau ieškovas problemos sprendimui jokių veiksmų nesiėmė, formaliai atsakydamas arba atsakovų pretenzijas persiųsdamas tretiesiems asmenims, o pirmąjį ir pakartotinį gyventojų susirinkimą suorganizavo tik praėjus vieneriems metams nuo pretenzijų gavimo. Teismo nuomone, ieškovo, kaip daugiabučio namo administratoriaus, pareigą spręsti vandens tiekimo slėgio neatitikimo teisės aktų reikalavimams klausimą, suponuoja butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriaus veiklą reglamentuojantys teisės aktai.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad gyvenamojo namo vandens tiekimo sistema yra bendroji dalinė namo ir kitų patalpų savininkų bendroji nuosavybė (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). Taigi, kadangi teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo turi daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, todėl būtent šie asmenys ir turi atitinkamų pareigų, susijusių šiais objektais. Buto ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia, kad įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo bendrosios nuosavybės valdymo teises įgyvendinantis asmuo.

Iš UAB „Vilniaus vandenys” 2009-12-09 atsakymo į ieškovo 2009-11-24 raštą „Dėl šalto vandens tiekimo” matyti, kad ieškovas 2009-10-19 pasirašė su UAB “Vilniaus vandenys” šalto vandens pirkimo – pardavimo ir nuotėkų šalinimo bei valymo laikiną sutartį Nr. 4086A ir atsiskaito už šaltą vandenį pagal daugiabučio namo įvadinius skaitiklius. Šia sutartimi UAB “Vilniaus vandenys” įsipareigojo parduoti administratoriui šaltą vandenį statybos reikmėms užtikrinant vandens kokybę pagal geriamojo vandens higienos normos HN 24-2003 reikalavimus ir vandens slėgį pagal technines sąlygas pardavėjo eksploatuojamame tinkle (b.l. 71). UAB „Vilniaus vandenys” atsakovams nurodė, kad tiesiogines geriamojo vandens sutartis su daugiabučio namo gyventojais sudarys ir užtikrins šalto vandens slėgį gyvenamajam namui po to, kai bus sutvarkyta statinį aptarnaujanti nuotekų nuvedimo sistema, o gyvenamais namas prijungtas prie miesto vandentiekio ir žinybinių nuotėkų tinklų pagal projektą ir techninių sąlygų reikalavimus (b.l. 71, 73, 77).

Teisėjų kolegija nurodo, kad gyvenamojo namo nuolatinę techninę priežiūrą atliekantis administratorius savo veikloje vadovaujasi Civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymu, kitais įstatymais ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimais, administracijos direktoriaus įsakymais.

Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2010-09-17 sprendimu Nr. T3-270 patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje esančių butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriaus atrinkimo tvarkos aprašo 19 punkte nustatyta, kad administratoriaus uždaviniai ir funkcijos, teisės ir pareigos, santykiai su patalpų savininkais bei administravimo pabaiga vykdomi vadovaujantis Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų nustatyta tvarka. Be to, aprašo 17 punktas įpareigoja butų ir kitų patalpų savininkus kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito mėnesio paskutinės kalendorinės dienos, jeigu šalių susitarimu nenustatyta kitaip, sumokėti mokesčius už daugiabučio namo bendrosios nuosavybės administravimą, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą (eksploatavimą), daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą, komunalines ir kitas paslaugas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatais, galiojusiais ginčo laikotarpiu, administratorius, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų ir jų inžinerinių sistemų naudojimą ir techninę priežiūrą, taip pat žemės naudojimą, su šia priežiūra susijusių paslaugų ir darbų kainos ir kokybės kriterijais, organizuoja namo techninę priežiūrą, namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą, namui ar keliems namams priskirto žemės sklypo priežiūrą (5.3. punktas); rengia daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo metinius ir ilgalaikius darbų planus, juose nurodo konkrečius darbus, preliminarią darbų kainą, lėšų šaltinius (5.4. punktas); teisės aktų nustatyta tvarka dalyvauja įgyvendinant savivaldybės institucijų ir patalpų savininkų sprendimus dėl namo ar atskirų butų, kitų patalpų šildymo būdo keitimo, karšto vandens ir šildymo sistemos rekonstravimo pagal šiai sistemai nustatytus privalomuosius reikalavimus (5.9 punktas).

Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomus reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.12.05:2002 “Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka”. Pagal šio reglamento 11 punktą, privalomų reikalavimų visumą sudaro reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijų ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus (mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos; saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo); reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre; būtų išlaikyta estetiška namo ir jo aplinkos išvaizda; būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos. Išvardintų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas gyvenamojo namo (jo patalpų, konstrukcijų ir inžinerinės įrangos) bei namo aplinkos naudojimu pagal paskirtį, nuolatiniu namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu bei jų nuolatine priežiūra (namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techniniu aptarnavimu, patalpų valymu, priskirtos teritorijos tvarkymu ir kitais prevenciniais darbais); avarinės būklės likvidavimo darbais; suplanuotais statybos darbais – pastato ar jo dalių remontu ar rekonstrukcija (13 punktas). Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 27 punktą, namo priežiūros administratorius turi paskirti už nuolatinę namo priežiūrą atsakingą asmenį – namo priežiūros vadybininką, kurio uždavinys būtų vykdyti nuolatinį namo būklės stebėjimą, organizuoti pastebėtų defektų šalinimą, kontroliuoti kitų specialistų atliekamus nuolatinės priežiūros ar remonto darbus, palaikyti ryšius su namo butų ir kitų patalpų savininkais ir naudotojais, arba šias pareigas pavesti kitam darbuotojui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo yra išaiškinęs, kad šioje nuostatoje įtvirtinta pastebėtų defektų šalinimo organizavimo funkcija neturėtų būti suprantama, kaip įpareigojanti savarankiškai, be bendraturčių sutikimo, atlikti didelius defektų šalinimo darbus, nes į gyvenamojo namo nuolatinės priežiūros sąvoką patenka namo būklės stebėjimas, smulkių defektų šalinimas ir t.t. Pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.12.05:2002, net tais atvejais, kai namo defektas gali kelti grėsmę žmonių sveikatai, aplinkai ar galimi dideli materialiniai nuostoliai, namo priežiūrą atliekantis subjektas turi pareigą tik informuoti, bet ne vykdyti savarankiškus statybos darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartos civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2013). Todėl nepagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas turėjo pareigą rekonstruoti gyvenamojo namo vandens tiekimo sistemą ir/ar gyvenamąjį namą prijungti prie miesto vandentiekio ir žinybinių nuotėkų tinklų pagal projektą ir techninių sąlygų reikalavimus.

Byloje esantys įrodymai tvirtina, kad ieškovas ėmėsi tinkamų veiksmų pagal ieškovų pretenzijas, kuriose prašoma ištaisyti vandens tiekimo trūkumus. Ieškovas dar 2009 m. spalio 28 d. gyvenamojo namo gyventojų susirinkimo metu informavo gyventojus apie esamą padėtį ir tai, kad kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybę, UAB „Kamintro investicija”, UAB „Vilniaus vandenys”, prašydamas pateikti namų lauko vandentiekio ir nuotekų tinklų projektą, kreipėsi į UAB „Vilniaus vandenys” prašydamas pateikti minimalius techninius reikalavimus, kuriuos įgyvendinus UAB „Vilniaus vandenys” priimtų į savo balansą gyvenamojo namo lauko vandentiekio ir nuotekų tinklus, siekdamas apskaičiuoti, kiek tai preliminariai kainuotų gyventojams (b.l.70). Iš ieškovo 2010-08-17 rašto Nr. 58 turinio matyti, kad ieškovas buvo gavęs techninių sąlygų sąvadą buitinių nuotėkų rekonstrukcijai, kuriai atlikti reikalingas gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų rašytinis sutikimas, tačiau gyventojų susirinkimo metu neužteko butų savininkų skaičiaus tokiam sprendimui priimti (b.l. 79). Nagrinėjamu atveju gyvenamojo namo vandens sistemos pertvarkymas (įrengimo užbaigimas) pagal projektą ir techninių sąlygų reikalavimus nevertintinas kaip smulkus defektas, kurį namo administratorius turėjo pareigą pašalinti be bendraturčių sutikimo, tačiau patys gyvenamojo namo bendraturčiai vangiai reagavo į per žemo vandens slėgio problemos sprendimą, nesikooperavo ir per keletą metų nepriėmė sprendimo dėl namo prijungimo prie miesto vandentiekio ir žinybinių nuotėkų tinklų pagal projektą ir techninių sąlygų reikalavimus. Tokią išvadą patvirtina aplinkybė, kad ieškovas gyvenamojo namo administratoriumi paskirtas tik nuo 2009-06-11, nors atsakovai butą įsigijo 2007-08-06 pirkimo – pardavimo sutartimi, dėl to įvertinus šalto vandens tiekimo problemos priežastis laikytina, kad jos egzistavo nuo statinio statybų užbaigimo, tačiau gyvenamojo namo savininkai nesikreipė į UAB „Kamintro investicija“, kuri tinkamai neįrengė vandentiekio tinklo ir neperdavė jo savivaldybei. Kolegijos vertinimu, atsakovai, nesiimdami jokių veiksmų susidariusios šalto vandens slėgio problemos sprendimui, tačiau tęsdami šalto vandens vartojimą, nepagrįstai sustabdė mokėjimus už šalto vandens teikimą, tokiu būdu apsunkindami ieškovo padėtį, kuris vykdydamas prisiimtus įsipareigojimus UAB „Vilniaus vandenys“, privalėjo dengti atsakovų įsiskolinimus.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu spręstina, kad ieškovas administratoriaus pareigas vykdė tinkamai. Atsakovei nepaneigė ieškovo parengtose sąskaitose nurodytų mokėjimų už šaltą vandenį apskaičiavimo teisingumo. Dėl to apelianto skundas pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai, ieškovo naudai iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiant 1 053,13 Lt skolos, 20,04 Lt palūkanų ir 192 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies punktu,

nusprendė:

Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovo UAB „Castrade“, juridinio asmens kodas 111578177, adresas (duomenys neskelbtini), naudai 1 053,13 Lt skolos, 20,04 Lt palūkanų ir 192 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Kolegijos pirmininkė Loreta Lipnickienė TeisėjaiAndrutė Kalinauskienė Andžej Maciejevski