- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-16
- Bylos Nr.
- TS-18-1057/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Nuteistasis
- V. G.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) advokato M. K. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 59-286, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. G. nuteistas 2017 m. vasario 27 d. Norvegijos K. E. lagmannsrett apeliacinio teismo nuosprendžiu pagal baudžiamojo įstatymo (2005) paragrafo 322, žr. paragrafą 321, žr. Baudžiamojo įstatymo (2005) paragrafo 16 pažeidimą skiriant galutinę 6 metų laisvės atėmimo bausmę. 2017-08-09 Kauno apylinkės teismas nutartimi pripažino Norvegijos K. E. lagmannsrett apeliacinio teismo nuosprendį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, suderino šiuo nuosprendžiu paskirtą nusikalstamą veiką pagal LR BK straipsnius 22 str. 178 str 2 d. (pasikėsinimas padaryti vagystę), 178 str. 3 d.(vagystės) ir paliko 6 metų laisvės atėmimo bausmę. 2017-12-19 Kauno apylinkės teismas nutartimi į N. K. 2017-02-27 nuosprendžiu paskirtą ir 2017-08-09 Kauno apylinkės teismo nutartimi suderintą ir paliktą 6 metų laisvės atėmimo bausmę įskaitė kardomojo kalinimo ir suėmimo laiką nuo 2015-11-23 iki 2017-12-19 (2 m. 26 d.) ir nustatė, kad neatliktoji bausmės dalis sudaro 3 metus 11 mėnesių 4 dienas. Bausmės pradžia laikytina šios nutarties paskelbimo diena – 2017-12-19 ir nustatyta galutinė 3 metų 11 mėnesių 4 dienų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2017 m. gruodžio 19 d., bausmės pabaiga – 2021 m. lapkričio 23 d. 1/2 bausmės atliko – 2018 m. lapkričio 23 d., neatliktos bausmės dalis 2020 m. sausio 30 d. – 1 metai 9 mėnesiai ir 24 dienos.
Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. vasario 7 d. Nr. 59-286 nutarime nurodoma, jog atsižvelgiant į nuteistojo vidutinę pakartotinio nusikalstamumo riziką – 68 taškus ( statinių veiksnių taškai – 20, dinaminių – 48), būdingą nusikalstamos veikos modelį (per trumpą laiką įvykdyta 115 stambaus masto vagysčių), motyvacijos trūkumą, nenorą dirbti pataisos įstaigoje, palaikomas subkultūros apraiškas, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija vienbalsiai nutarė netaikyti nuteistajam V. G. lygtinio paleidimo. Komisijos nutarime nurodoma, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, vengia pripažinti savo kaltę dėl dabartinio įvykdyto nusikaltimo. Nusikalstamam elgesiui būdinga panaši veiklos kryptis bei motyvacija – finansinės naudos siekimas neteisėtais būdais bei priemonėmis. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Bausmės atlikimo metu 3 kartus baustas dėl režimo reikalavimų pažeidimo ir 3 kartus skatintas už nepriekaištingą elgesį, aktyvų dalyvavimą visuomeninėje nuteistųjų veikloje, pozityvaus užimtumo priemonėse. Vilniaus pataisos namai nutarime nurodė, jog tuo atveju, jei nuteistasis pateiktų teismui skundą ir teismas tenkintų T. N. skundą, Komisija siūlo jam taikyti intensyvią priežiūrą, o pasibaigus intensyvios priežiūros laikotarpiui nustatyti šias baudžiamojo poveikio priemones: a) neišeiti iš namų tam tikrų laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2021 m. rugsėjo 6 d.; b) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2021 m. rugsėjo 6 d.; c) dalyvauti elgesio pataisos programoje 6 mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datos.
Vilniaus miesto apylinkės teisme yra gautas nuteistojo V. G. advokato skundas dėl Komisijos nutarimo, kuriuo atsisakyta jam taikyti lygtinį paleidimą. Skunde nurodoma, kad komisija vertindama nusikalstamos veikos pobūdį, nesilaikė teismų praktikos. Nurodoma, kad nuteistasis sutinka, kad lygtinio paleidimo atveju jam būtų taikoma intensyvi priežiūra. V. G. K. pristatomas antrą kartą, analogiški Komisijų nutarimai apsunkina asmens lygtinio paleidimo procesą. Pažymi, jog nuteistasis savo elgesiu įrodė, jog gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, tas iki minimumo sumažintų nusikalstamo elgesio riziką. Skunde nurodoma, jog Komisija be jokio pagrindo nurodė, jog nuteistajam trūksta motyvacijos. Jis tris kartus skatintas, neturi galiojančių nuobaudų. Yra vedęs, turi sūnų, palaiko ryšius su motina, žmona, broliais. Atlikdamas bausmę mokėsi – baigė 8 klasę, šiuo metu tęsia mokslą (duomenys neskelbtini) klasėje. Nurodo, jog nuteistasis buvo pateikęs prašymą, kuriame nurodė, jog sutinka dirbti, kreipėsi į valstybės įmonę „duomenys neskelbtini“ dėl įdarbinimo. Komisija itin sureikšmina vienetinį nuteistojo atsisakymą dirbti, nenurodė tokio atsisakymo priežasčių. Nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, jog nuteistasis palaiko subkultūros apraiškas. Nėra pastebėta nuteistojo piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Komisija neatsižvelgė, jog jau atlikta didelė bausmės dalis – daugiau kaip 2/3 N. K. teismo paskirtos bausmės. Pagal N. K. įstatymus, jei būtų bausmę atlikinėjęs ten, jau būtų išėjęs į laisvę. Nuteistasis turi nekilnojamojo turto, darbdavio pasiūlymą jį įdarbinti. Paleistas į laisvę, nuteistasis galėtų imtis priemonių pasirūpinti savo sūnumi, kadangi tėvystės teisės jam nėra apribotos. Komisija taip pat pabrėžė, jog nuteistasis vengia pripažinti kaltę, tačiau jis turi teisę pasirinkti savo gynybinę taktiką. Todėl prašo panaikinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. vasario 7 d. nutarimą.
Prokuroro atsiliepimas į skundą per įstatyme numatytą terminą negautas.
Skundas netenkinamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. To paties straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodoma, kad teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuteistieji gali ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šią minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį: pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, taip pat nuteistieji, kuriems Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė buvo pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Nuteistųjų sutikimai, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, nurodomi prašymuose lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.
Komisijos nutarime pažymima, kad V. G. K. pristatomas antrą kartą, sutinka su intensyvia priežiūra. Laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Anksčiau Lietuvoje teistas 3 kartus, užsienyje teistas 4 kartus. V. G. kartą kreipėsi dėl perkėlimo į pusiaukelės namus, 2018-03-27 buvo svarstytas šis prašymas, tačiau nutarta V. G. į pusiaukelės namus neperkelti. Pirmą kartą su policijos pareigūnais susidūrė būdamas 23 m. amžiaus, tokio paties amžiaus nuteisiamas pirmą kartą. Dėl dabartinio įvykdyto nusikaltimo savo kaltę vengia pripažinti. Nusikalstamam elgesiui būdinga panaši veiklos kryptis bei motyvacija – finansinės naudos siekimas neteisėtais būdais bei priemonėmis. Būdingas turtinių nusikaltimų (vagysčių) modelis. Duomenų, kad būtų pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo įpareigojimus ar probacijos sąlygas gauta nebuvo. Iš N. K. apeliacinio teismo nuosprendžio matyti, kad V. G. buvo paskirta bausmė už tai, kad jis įvykdė 115 stambaus masto vagysčių, o taip pat už 4 bandymus įvykdyti stambaus masto vagystes. Vagystės buvo įvykdytos per 19 naktų. Darbinė patirtis yra minimali. Nepaisant to, kad nuteistasis nors ir turėjo darbą, tačiau nevengė įsitraukimo į kriminalines veiklas, tai suponuoja prielaidą apie nepakankamą V. G. orientavimąsi į savęs realizavimą darbinėje veikloje. V. G. vengia analizuoti savo įvykdytus nusikaltimus, aiškina, kad jam reikėjo pinigų. Teismo nuosprendyje nurodoma, kad bendra pavogtų daiktų vertė sudaro maždaug 4 milijonus Norvegijos kronų, teisminio ieškinio nėra. Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus pažymoje nurodoma, kad V. G. vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo neturi. Daugelį ankstesnių teismo skirtų baudų V. G. susimokėdavo, tačiau atsižvelgus į tai, kad dabartinis ir paskutiniai trys nusikaltimai susiję su vagystėmis, daroma prielaida, kad nuteistojo netenkino finansinė padėtis, kurią jis siekdavo pagerinti vykdydamas vagystes užsienio valstybėse. V. G. socialinius ryšius palaiko su artimaisiais telefonu. Pasimatymų metu artimųjų nelankomas. Nuteistasis apie santykių su artimaisiais pobūdį kalba nenoriai. V. G. šiuo metu sulaukia tam tikros paramos iš artimųjų, tačiau stokojimas pateikti įvertinimui reikšmingą informaciją, apsunkina galimybes įvertinti dabartinį nuteistojo ryšių su artimaisiais galimą indėlį į tolesnį jo resocializacijos bei integracijos į visuomenę procesą. Gyvenant laisvėje jo gyvenimo būdas stokojo socialinio atsakingumo bei struktūros. Socialiai svarbūs nuteistojo pasiekimai – šeimos sukūrimas, būsto įsigijimas, tam tikri įsidarbinimo laikotarpiai – netapo apsauginiais pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinančiais veiksniais. V. G. vengia analizuoti savo gyvenimo ypatumus laisvėje. Duomenų apie nuteistojo svaigalų vartojimo atvejus gauta nebuvo. Nuteistojo išreiškiamas požiūris į save yra palankus, stokojantis kritiško bei savianalize paremtų asmeninių įžvalgų, pastebimas V. G. gynybiškumas, uždarumas, savo pozicijos laikymasis bei vengimas emociškai atsiskleisti. 2017-08-09 Kauno apylinkės teismo nutartyje minima, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį ir skirdamas bausmę teismas labiausiai atsižvelgė į V. G. nusikalstamam elgesiui būdingą profesionalumo bei organizuotumo laipsnį. Nei interviu metu, nei atlikdamas savęs vertinimo užduotį (OASys metodikos sudedamoji dalis), nuteistasis neišskyrė aktualių problemų, ar sričių, kurios yra susijusios su jo nusikalstamu elgesiu. A. G. tik pabrėžia, kad vagystes vykdė todėl, kad jam reikėjo pinigų. V. G. yra užtikrintas savo galimybėmis pakartotinai nenusikalsti, tačiau tokios savo nuomonės nesistengia argumentuoti. Asmens byloje yra duomenų, kad 2018-11-15 V. G. pareiškė bado akciją dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pakitimų įsigaliojimo (dėl iš kamerų tipo patalpų paimamų čiužinių, apsipirkimo tvarkos). Šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu skatintas 3 kartus, baustas taip pat 3 kartus. V. G. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Atliekant nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, interviu metu nuteistasis pasižymėjo gynybiškumu, uždarumu, vengė analizuoti savo praeities aspektus bei teisės pažeidimų istoriją. Pirminio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo metu 2017-12-29 nustatyta vidutinė rizika – 78 taškai. Pakartotinių įvertinimų metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė“ 2018-03-07 – 43 taškai, 2018-06-14 – 42 taškai. Naudojant OASys metodiką 2020-01-28 nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinei rizikos grupei - 68 balų, iš jų 20 balai yra statiniai (sumažinti nėra galimybės), 48 balų – dinaminiai (yra galimybė mažinti).
Motyvuojamoji dalis
Teismas pažymi, jog nemato pagrindo nesutikti su Komisijos nutarimu netaikyti lygtinio paleidimo. Komisijos nutarimas yra aiškus, motyvuotas, smulkiai išanalizuota nuteistojo gyvenimo ir nusikalstamų veikų darymo istorija; tai, kad Komisijos nutarimas neatitinka nuteistojo lūkesčių nesudaro jokio pagrindo naikinti skundžiamą Komisijos nutarimą.
Kaip matyti iš nutarimo turinio, priimant galutinį sprendimą buvo įvertinta daugybė aplinkybių. Nuteistojo advokatas nurodo, jog Komisija, priimdama nutarimą be jokio pagrindo nurodė, jog jam trūksta motyvacijos. Teismas sutinka su advokato teiginiais, kad nuteistasis yra tris kartus skatintas, tačiau taip pat pažymi, kad nuteistasis buvo ir tris kartus baustas, nors šiuo metu jo nuobaudos ir negalioja. Atkreiptinas dėmesys, jog pats nuteistasis apie santykius su artimaisiais kalba nenoriai, dėl to sudėtinga įvertinti, kaip jis galėtų prisitaikyti prie socialinio gyvenimo jam anksčiau išėjus iš pataisos namų (pasimatymų metu nuteistasis artimųjų nelankomas).
Teismas teigiamai vertina nuteistojo mokinimąsi pataisos įstaigoje ir dėtas pastangas įsidarbinti, jis buvo pateikęs prašymą, kuriame nurodė, jog sutinka dirbti. Tačiau asmens byloje yra duomenys (a.b. l. 37), kur nuteistasis nurodo, jog dirbti atsisako, nes mokosi. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog nuteistasis N. K. nuosprendžiu buvo nuteistas dėl finansinio pobūdžio nusikaltimų, t. y. jo nusikaltimai buvo daromi siekiant pagerinti savo finansinę padėtį. Todėl šiuo aspektu, įvertinus tai, kad iki laisvės atėmimo bausmės nuteistojo darbinė patirtis yra trumpa, atsižvelgus į jo pakankamai brandų amžių yra svarbu įvertinti nuteistojo galimybes dirbti, sugebėti gyventi iš gaunamo atlygio, išlaikyti save. Pažymėtina, jog po darbo atsisakymo, byloje nėra užfiksuota jokių duomenų, kad nuteistasis būtų kreipęsis dėl įdarbinimo, siekęs suderinti mokslus su darbine veikla. Taigi minėtas nuteistojo prašymas vertinamas labiau kaip deklaratyvus, o ne realus siekis įsidarbinti.
Atkreiptinas dėmesys, jog po pirmojo Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo, V. G. vykdė Komisijos rekomendacijas, tačiau pažymėtina ir tai, jog po Komisijos nutarimo 2018-07-02 jis buvo tris kartus baustas (2018-08-22, 2018-10-26, 2018-11-19). Nors šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, tačiau anksčiau gautos nuobaudos vis tik nuteistąjį charakterizuoja neigiamai, kaip nededantį visų galimų pastangų, siekiant pakeisti savo elgesį.
Skunde nurodoma, jog Komisija pabrėžė tai, kad nuteistasis vengia pripažinti savo kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo. Sutiktina, kad tai nuteistojo teisė nepripažinti kaltės, tačiau nėra pagrindo apskritai tokios nuteistojo pozicijos nevertinti resocializacijos proceso kontekste. Komisija motyvuota argumentavo, kodėl tokį nuteistojo požiūrį vertina kaip trukdantį resocializacijai.
Vertinant galimybę paleisti nuteistąjį lygtinai svarbus yra materialiojo BVK 157 straipsnio 1 dalies kriterijaus nustatymas – ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be kita ko, teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas.
Susipažinus su nuteistojo V. G. asmens byla matyti, kad pagal OASys metodiką nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinei rizikos grupei – 68 balų, kas iš esmės neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyto kriterijaus, t.y. šiuo atveju net nėra visų būtinų formaliųjų BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų. Jau vien dėl to nuteistajam lygtinio paleidimo iš įkalimo įstaigos instituto nėra galimybės taikyti. Akivaizdu, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, jeigu ir yra, tai itin minimali ir neapčiuopiama. Nuo vertinimo 2017-12-29 V. G. nusikalstamo elgesio rizika nors ir sumažėjo per 10 balų, tačiau po pakartotinių įvertinimų 2018-03-07 kai buvo nustatyti 43 taškai, 2018-06-14 kai buvo nustatyti 42 taškai, ji vėl pakilo. Taigi, nuteistasis ne tik nesiėmė veiksmų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai mažinti, priešingai – šios rizikos balai netgi padidėjo.
Teismo įsitikinimu, vien aplinkybės, kurias nurodo nuteistojo advokatas, jog jis yra motyvuotas dirbti, turi pasiūlymą jį įdarbinti, mokosi, kad bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, kad turi nekilnojamojo turto, nesudaro pakankamo pagrindo nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Taigi, teismas, atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes konstatuoja, jog Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos 2020 m. vasario 7 d. nutarimas Nr. 59-286 yra motyvuotas, pagrįstas ir teisėtas. V. G. advokato skundą tenkinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą šiuo metu nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,
nutaria:
atmesti nuteistojo V. G. advokato M. K. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 59-286, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.