Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. I. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio, kuriuo E. I. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2011 m. vasario 10 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo paskirta ir neatlikta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinė bausmė E. I. skirta 1 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo.

Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės atlikimo pradžia skaičiuojama nuo E. I. faktinio sulaikymo dienos vykdant nuosprendį.

Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nepakeistos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. I. (E. I.) 2012 m. sausio 28 d. apie 23.00 val. Šiaulių mieste, viešoje vietoje – naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), matant aplinkiniams, įžūliu elgesiu, tai yra tyčia rankomis suduodamas nukentėjusiajam A. B. ne mažiau kaip penkis smūgius į galvos ir veido sritis, taip padarydamas jam poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, dešiniame skruoste, pereinant į žandą, muštinę žaizdą dešinės ausies kaušelyje, muštines žaizdas ir pogleivinę kraujosruvą apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, galvos smegenų sukrėtimą, viršutinio žandikaulio priekinio danties sumušimą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo tyčiniais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apelianto nuomone pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo jo veiksmus, tačiau paskyrė per griežtą bausmę. Mano, kad sprendžiant bausmės klausimą neatsižvelgta į tai, jog jis bendradarbiavo, prisipažino išaiškinant nusikalstamą veiką. Taip pat neatsižvelgta į tai, jog jis neįgalus, serga sunkia liga. Jis neturėjo gynėjo ir nežinojo, kad teisme gali pateikti dokumentus, liudijančius jo sveikatos būklę ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos galutinės bausmės paskyrimui.

Nurodė, kad galutinė subendrinta bausmė skundžiamu nuosprendžiu nurodyta 1 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo bausmė, kadangi 2011-02-10 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal LR BK 300str. 2 d., jam buvo paskirta 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas 2 metams. Mano, kad nors pirmosios instancijos teismas konstatavo esant atsakomybę lengvinančių aplinkybių (prisipažinimas padarius nusikaltimą, nuoširdus gailėjimasis, atlyginta visą žala nukentėjusiajam ir Valstybinei ligonių kasai), tačiau į jas neatsižvelgė skiriant galutinę bausmę. Teigia, kad taip pat neatsižvelgta į tai, kad jis neįgalus, serga sunkiomis ligomis iki gyvenimo pabaigos, jam nuolat reikalingi brangūs vaistai, nuolatinė medikų priežiūra. Paaiškino, kad 2010 m. vasario mėnesį patyrė širdies infarktą, vėliau buvo atliktas širdies vožtuvų šuntavimas, širdies operacija. 2011 m. jam buvo diagnozuota išeminė širdies liga – poinfarktinė kardiosklerozė, dviejų vainikinių arterijų liga – nestabili krūtinės angina, bei hipertenzinė kardiopatija ir dislipidemija. Jis privalo kasdien vartoti šešių rūšių vaistus (simvastatiną, hjertemagnilį, betaloc-zoką, trifą, KCI ir prokorolaną), o siekiant išlaikyti bent patenkinamą sveikatos būklę, turi periodiškai lankytis pas gydytojus. Pažymėjo, jog jis darbingas iš dalies – 40 % darbingumo lygis, dėl netekto darbingumo neturi darbo, jo ieško. Jis turi nepilnametę dukterį I. I., 16 metų, su kuria bendrauja, pagal galimybes paremia, o jo mama V. I., 74 metų, yra pensininkė, silpnos sveikatos, jai stengiasi padėti namų ruošoje. Taip pat mano, kad neatsižvelgta į tai, kad nukentėjusysis savo veiksmais (žodiniais įžeidimais ir priekabiavimu) išprovokavo jo veiksmus.

Apelianto nuomone, jo atžvilgiu taikytinos LR BK 76 str. nuostatos. Jo padarytas nusikaltimas pagal LR BK 284 str. 1 d. priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, pobūdis nėra labai pavojingas, o atsižvelgiant į jo ligą, jį būtų galima atleisti nuo bausmės, kadangi realiai bausmę atlikti įkalinimo įstaigoje jam būtų fiziškai ir psichologiškai per sunku bijant, kad gali bet kada mirti ir nebespėti pamatyti artimųjų. Be to, įkalinimo vietoje būtų problematiška tinkama kasmėnesinė mediko ir kardiologo apžiūra bei būtinų vaistų gavimas. Nesant galimybės atleisti jo nuo bausmės, prašo sušvelninti bausmę pagal LR BK 62 str. iki dviejų mėnesių (už LR BK 284 str. 1 d.) ir atidėti galutinės subendrintos bausmės vykdymą iki trejų metų (LR BK 75 str.).

Teigia, kas jis nėra priešiškai, nesąžiningai nusiteikęs teisėsaugos bei teismo pareigūnų atžvilgiu, nebenori nusikalsti. Norėtų likusį gyvenimą dirbti. Jis atlygino savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą ir nuostolius, nukentėjusysis jam nebeturi jokių pretenzijų, todėl mano, jog laisvės atėmimo bausmės skyrimas netikslingas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje E. I. ir jo gynėjas advokatas A. Zakrasas palaikė apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo nuosprendį apeliacinio skundo ribose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 320 str. 3 d.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas LR BPK 20 str. nuostatų, pagrįstai pripažino E. I. kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei paskyrė teisingą bausmę.

Nuteistasis savo apeliaciniame skunde iš esmės kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, faktinių aplinkybių ir jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau skundu prašo skirti jam švelnesnę bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydamas apeliacinio skundo reikalavimų.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (LR BK 41 str.).

Spręsdamas dėl kaltininkui skirtinos bausmės, teismas turi atsižvelgti į Baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, taip pat atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes apeliantui, šių nuostatų nepažeidė.

Sankcijoje numatytos bausmės, už LR BK 284 str. 1 d. nusikalstamos veikos padarymą, yra alternatyvios, t. y. viešieji darbai arba bauda, laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. E. I. už padarytą nusikalstamą veiką Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas vienas nusikaltimas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai), įvertino tai, kad nusikalstamą veiką apeliantas padarė būdamas teistas tris kartus, nusikaltimą, už kurį teisiamas nagrinėjamoje byloje, padarė teistumui neišnykus, todėl E. I. apylinkės teismo pagrįstai laikytas recidyvistu (LR BK 27 str. 1 d.), tai yra asmeniu, keliančiu didesnį pavojų visuomenei, kuriam, paprastai, skiriama laisvės atėmimo bausmė (LR BK 56 str. 1 d.). Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai parinko nuteistajam griežčiausią inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Taip pat atsižvelgė į patį padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, t. y. padarytas įžūlus nusikaltimas, susijęs su fizinio smurto panaudojimu. Apylinkės teismas nustatė ir skirdamas bausmę atsižvelgė į E. I. atsakomybę lengvinančias aplinkybes – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.) bei nukentėjusiajam A. B. atlygino padarytą turtinę ir neturtinę žalą, taip pat atlygino žalą Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (LR BK 59 str. 1 d. 3 p.), ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str.1 d. 9 p.), todėl paskyrė apeliantui laisvės atėmimo bausmę, mažesnę už LR BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytą tokios bausmės vidurkį (laisvės atėmimo vidurkis – 1 metai 1 mėnuo 15 dienų). Taip pat atsižvelgta į E. I. charakterizuojančią medžiagą, t.y. nors galiojančių administracinių nuobaudų neturi, tačiau net 15 kartų baustas administracine tvarka, Pietinėje policijoje nuovadoje buvo gauta pareiškimų dėl jo netinkamo elgesio, įrašytas į profilaktinę apskaitą, žinomas kaip asmuo, linkęs pažeidinėti įstatymus, t. y. charakterizuojamas neigiamai, nedirbantis. Taip pat kolegija pažymi, kad nusikalstamą veiką apeliantas padarė po to, kai ne kartą jau buvo teistas ankstesniais teismų nuosprendžiais, paskutiniu nuosprendžiu buvo taikomas E. I. teisinę padėtį lengvinantis institutas (LR BK 75 str.), tačiau teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui nepadarė, nesulaikė nuo naujų nusikaltimų padarymo, nes jo atžvilgiu šiuo metu atliekamas dar vienas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 226 str. 1 d., 227 str. 1 d. Akivaizdu, kad nei skiriamos bausmės, nei teisinę padėtį lengvinančių institutų taikymas E. I. elgesiui pozityvaus poveikio nedaro, jis dėsningai renkasi visuomenėje netoleruotiną elgesio variantą, todėl aišku, kad atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, bausmės tikslų, numatytų LR BK 41 str. 2d., pasiekti nepavyktų. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, apeliantui paskirta bausmė – 6 mėnesiai laisvės atėmimo, kuri daug mažesnė nei sankcijos vidurkis už padarytą nusikalstamą veiką, nėra per griežta, todėl skirti švelnesnę bausmę nei įstatymo numatyta (LR BK 62 str.), nėra jokio teisinio pagrindo.

Pažymėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu E. I. paskirta bausmė – 6 mėnesiai laisvės atėmimo, subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 10d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme bei galutinė bausmė skirta 1 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo (LR BK 64 str. 1 d., 3 d.). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas bendrindamas bausmes dalinio sudėjimo būdu, teisingai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas reglamentuojančias bausmių bendrinimą. Atsižvelgiant į anksčiau paminėtą, E. I. galutinės subendrintos bausmės dydis, taip kaip prašoma apeliaciniu skundu, nekeistinas ir teisinę padėtį lengvinantis institutas (LR BK 75 str.) netaikytinas.

Vadovaujantis LR BK 76 str. nuostatomis, atleisti nuteistąjį nuo bausmės leidžiama, jeigu nuteistasis sunkia nepagydoma liga suserga iki nuosprendžio byloje priėmimo. Įstatyme nenurodyta, ar gali teismas atleisti nuo bausmės atlikimo asmenį, nusikalstamos veikos padarymo metu jau sirgusį sunkia nepagydoma liga, kuri nesutrukdė jam padaryti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Sprendžiant šį klausimą, atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę ir ligos pobūdį. Pažymėtina, kad asmens susirgimo sunkia nepagydoma liga faktas turi būti patvirtintas oficialia sveikatos priežiūros įstaigos pažyma arba ekspertų komisijos išvada su jose nurodyta kaltinamojo ligos diagnoze (žr. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1995 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 969/578 („Valstybės žinios“, 1995, 94-2110) patvirtintą „Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo, sąrašą“). Sprendžiant, ar sunkia nepagydoma liga sergantis nuteistasis gali atlikti teismo paskirtą bausmę, reikia atsižvelgti į ligos pobūdį, nuteistojo asmenybę, amžių, turtinę padėtį, paskirtos bausmės ypatybes, jos atlikimo sąlygas, tvarką ir kt.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į nuteistojo E. I. teiginius, kad jis yra patyręs infarktą, buvo atliktas širdies vožtuvų šuntavimas ir širdies operacija, vėliau diagnozuota išeminė širdies liga - poinfarktinė kardiosklerozė, dviejų vainikinių arterijų liga - nestabili krūtinės angina, o taip pat hipertenzinė kardiopatija ir dislipidemija. Kartu su apeliaciniu skundu pateiktas LR Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) ligoninės išrašas iš ligos istorijos Nr. 6077, išd. 2011-10-25, iš kurio matyti, kad E. I. buvo atlikta širdies operacija. Daugiau duomenų, patvirtinančių E. I. nurodytas sunkias nepagydomas ligas, nepateikta. Pažymėtina, kad pateiktame ligos išraše diagnozuotos E. I. ligos – „išeminė širdies liga. Poinfarktinė kardiosklerozė MI+Q apatinis 2011-03-24). ACD PKI ir stentavimas (2011-03-24). 2 vainikinių arterijų liga. Nestabili krūtinės angina f.kl.3. Pirminė arterinė hipertenzija III° R4. Hipertenzinė kardiopatija. Dislipidemija“ (2 t. 11 b. l.), nėra įtrauktos į sunkių nepagydomų ligų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrų 1995 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 969/578. Minimomis ligomis E. I. susirgo iki nusikalstamos veikos padarymo ir jos nesutrukdė jam padaryti naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-212/2011). Be to, nepateikta nei patvirtinta oficiali sveikatos priežiūros įstaigos pažyma apie asmens susirgimo sunkia nepagydoma liga faktą, nei ekspertų komisijos išvada su jose nurodyta kaltinamojo ligos diagnoze. Darytina išvada, kad spręsti klausimą dėl LR BK 76 str. (Atleidimas nuo bausmės dėl ligos) nuostatų taikymo nuteistajam nėra pagrindo. Be to, kolegija pažymi, kad bausmės atlikimo vietose yra gydymo įstaigos, o tai reiškia, jog yra reali galimybė stebėti nuteistojo sveikatos būklę ir suteikti jam būtiną medicininę pagalbą.

Apeliaciniame skunde išsakytas argumentas dėl pirmosios instancijos teismo priėmusio skundžiamą nuosprendį neatsižvelgimo į nukentėjusiojo veiksmus, kuriais buvo išprovokuoti nuteistojo veiksmai. Šiuo konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia dėl E. I. neteisėtų ir nusikalstamų veiksmų ir atskirai nevertina nukentėjusiojo asmens elgesio įvyko metu ar prieš jį. Dėl nukentėjusiojo asmens galimai neteisėtų nusikalstamų veiksmų ir žodžių E. I. atžvilgiu, apeliantas turi teisę kreiptis privataus kaltinimo tvarka į teismą dėl jam padarytos žalos atlyginimo ir kalto asmens nubaudimo.

Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad turi nepilnametę dukrą, senyvą mamą, joms reikalinga jo pagalba ir parama, tačiau byloje nėra duomenų, apie tai, kad apelianto mama yra silpnos sveikatos, jai reikalinga speciali priežiūra. Tai, kad apeliantas turi nepilnametę dukrą ir motiną, kuri yra pensininkė, jog jo darbingumas yra 40 %, nėra tos aplinkybės, kurios turėtų išskirtinai švelninti E. I. paskirtą bausmę už jo padarytą nusikaltimą arba jį atleisti nuo bausmės.

Apeliantas, prašydamas pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nuosprendį, nenurodė jokių naujų aplinkybių, į kurias nebūtų atsižvelgęs Šiaulių miesto apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį ir skirdamas bausmę nuteistajam, todėl keisti skundžiamo nuosprendžio, apeliacinio skundo motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo E. I. (E. I.) apeliacinį skundą atmesti.