Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. L. (R. L.) pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, suinteresuotas asmuo – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas R. L. pareiškimu prašo atnaujinti terminą priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu ir išduoti teismo leidimą priimti palikimą, atsiradusį po palikėjos I. L. mirties, nepilnamečio vaiko B. L. vardu pagal antstolio sudarytą turto apyrašą.

Nurodo, kad pareiškėjas yra nepilnamečio vaiko B. L. tėvas. (duomenys neskelbtini) mirė nepilnamečio vaiko B. L. motina I. L.. 2020 m. birželio mėnesį iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Tarnyba) pareiškėjas gavo raštą, kuriuo jam pranešė, kad po I. L. mirties liko nepriimtas palikimas nepilnametės įstatyminės įpėdinės dukros B. L., nes jis, kaip nepilnametės dukros tėvas, nepateikė prašymo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu. Pareiškėjo ir I. L. santuoka buvo nutraukta, o vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su pareiškėju, dukros tėvu. Būdamas nepilnamečio vaiko tėvas nežinojo, kad po vaiko motinos mirties per 3 mėnesius reikia kreiptis į teismą dėl palikimo nepilnamečio vaiko vardu priėmimo. Žinojo, kad vaiko motina jokio nekilnojamojo turto neturi, ir priteistą išlaikymą mokėdavo tik per antstolius. Pareiškėjas manė, kad jei vaiko motina neturi turto, o tik galimai skolų, nereikia kreiptis dėl palikimo. Pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo, todėl nežinojo, kad palikimą nepilnamečio vardu galima priimti su apyrašu. Pareiškėjo žiniomis, palikėja nekilnojamojo turto neturėjo, tačiau yra žinoma, kad kaupė lėšas pensijų fonde, tačiau dėl asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, neturint teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, tai patvirtinančių dokumentų pareiškėjas gauti negali. Atsižvelgdamas į tai, kad nėra žinoma konkreti palikimo sudėtis, taip pat nėra žinoma velionės turimi kreditoriai, siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus bei užtikrinti prioritetinę vaiko teisių ir interesų apsaugą ir gynimą, pareiškėjas prašo leisti nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad palaiko prašymo reikalavimus.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame nurodė, kad teismui įvertinus visus byloje esančius duomenis ir manant, kad yra pagrindas pareiškimą tenkinti, neprieštarauja, kad R. L. prašymas dėl termino priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo būtų tenkinamas (DOK-151995). Suinteresuotas asmuo prašo prašymą dėl termino priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo spręsti teismo nuožiūra.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodyta, kad Tarnyba neturi duomenų apie R. L. netinkamą tėvo pareigų vykdymą dukters atžvilgiu. Pareiškėjo prašymui – atnaujinti terminą palikimui priimti bei išduoti teismo leidimą nepilnametės B. L. vardu priimti palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą Tarnyba neprieštarauja, mano, kad toks palikimo priėmimo būdas atitinka vaiko interesus (el. c. b. priedo b. l. 5).

Motyvuojamoji dalis

Prašymai tenkintini.

Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalis). Nepriėmus palikimo nė vienu iš įstatyme nurodytų būdų per įstatymo nustatytą terminą, terminą palikimui priimti teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas R. L. yra nepilnametės B. L. tėvas. Vaiko motina I. L. mirė (duomenys neskelbtini). Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad I. L. testamento nepaliko, palikimo priėmimo faktai neregistruoti. Iš (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės 2020-07-15 pažymos nustatyta, kad paveldėjimo byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į mirusios I. L. palikimą iki 2020-07-15 (duomenys neskelbtini) notaro biure nebuvo užvesta, įpėdiniai dėl palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipė, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Terminas I. L. palikimui priimti suėjo (duomenys neskelbtini). Iš pareiškėjo žodinių paaiškinimų bei rašytinės medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas terminą priimti palikimą nepilnamečio vaiko B. L. vardu praleido dėl teisinio išprusimo stokos. Pastaroji aplinkybė įprastai nėra laikoma pateisinama daugiau nei vienerius metus praleistą terminą palikimui priimti. Tačiau teismas kiekvieną situaciją vertina individualiai bei įstatymus privalo taikyti teisingai, protingai ir sąžiningai, dėl ko konkrečioje byloje tam tikros aplinkybės gali nulemti termino palikimui priimti atnaujinimo pagrindo egzistavimą (CPK 3 str. 1 d.).

Teismas įvertino aukščiau nustatytas aplinkybes bei tai, kad pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo, rūpinasi nepilnamečiu vaiku (CK 5.57 str.). Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad labiausiai proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principus atitiktų pareiškimo dėl termino atnaujinimo patenkinimas tam, kad pareiškėjas galėtų teisiškai įforminti teisę priimti palikimą nepilnamečio asmens vardu. Todėl teismas atnaujina pareiškėjui R. L. terminą mirusios I. L. palikimui nepilnamečio vaiko B. L. vardu priimti (CK 5.57 str., CPK 576 str.).

Pareiškėjas taip pat prašo išduoti teismo leidimą priimti palikimą, atsiradusį po palikėjos I. L., mirties, nepilnamečio vaiko B. L. vardu pagal antstolio sudarytą turto apyrašą.

CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą.

Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas R. L. su I. L. susilaukė vaiko B. L., gim., (duomenys neskelbtini), kuri šiuo metu yra nepilnametė. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu R. L. ir I. L. santuoka nutraukta (Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip jau minėta, iš į bylą pateikto (duomenys neskelbtini) mirties įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad (duomenys neskelbtini) I. L. mirė.

Byloje nustatyta, kad nepilnametė B. L. yra įstatyminė palikėjos I. L. pirmos eilės įpėdinė ir turi teisę paveldėti jos turtą (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.). Pareiškėjas R. L. yra nepilnametės įpėdinės tėvas, kuris veikia kaip jos atstovas pagal įstatymą (CK 3.157 str.).

Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjas nenurodė duomenų apie galimus palikėjos I. L. kreditorius, taip pat paveldėtiną turtą (pareiškėjas nurodė, kad, jo žiniomis, palikėja nekilnojamojo turto neturėjo, tačiau yra žinoma, kad kaupė lėšas pensijų fonde, taip pat yra žinoma, kad palikėja turėjo skolų) leidžia pareiškėjui nepilnametės dukros B. L. vardu priimti palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 5.53 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjui išaiškinama, kad dėl palikimo priėmimo nepilnametės dukros B. L. vardu pagal turto apyrašą jis su pareiškimu turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą, kuris išduoda įpėdiniui vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo. Notaro išduotą vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo įpėdinis turi ne vėliau kaip per dvi savaites pateikti bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui (CK 5.53 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

nutaria:

patenkinti pareiškėjo R. L. prašymą.

Atnaujinti pareiškėjui R. L. (R. L.), a. k. (duomenys neskelbtini), terminą priimti palikimą nepilnametės B. L., a. k. (duomenys neskelbtini), vardu, atsiradusį po palikėjos I. L., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties.

Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Leisti pareiškėjui R. L. (R. L.), a. k. (duomenys neskelbtini), savo nepilnametės dukros B. L., a. k. (duomenys neskelbtini), vardu priimti palikėjos I. L., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.