- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-11
- Bylos Nr.
- T-15-926/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-72-1-00091-2014-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atmestas.
- Teisėjas
- Aušra Vingilė (pirm.)
- Nuteistasis
- R. V.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės A. K. teikimą dėl R. V. (toliau – R. V.) Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir nesumokėtos baudos – 10371 eurų, pakeitimo viešaisiais darbais.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. baudžiamuoju įsakymu R. V. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį ir, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, nuteistas 280 MGL bauda. Į šios bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsniu, buvo įskaitytas R. V. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, nustatant, kad jo neatliktoji bausmės dalis yra 276 MGL, t. y. 10391 eurų (35880 litų), dydžio bauda.
Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2014 m. liepos 17 d.
Nuteistasis minėtu baudžiamuoju įsakymu jam skirtos baudos savanoriškai nesumokėjo, todėl 2015 m. sausio 22 d. buvo išduotas vykdomasis raštas, kuris perduotas antstolei pradėti priverstinį baudos išieškojimą.
Šalies argumentai
Antstolė A. K. 2020 m. sausio 15 d. teikimu kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti nuteistajam R. V. skirtą baudą į viešuosius darbus. Teikimo duomenimis, iki šiol iš R. V. išieškota vos 20 eurų suma, iki visiško jam skirtos baudos išieškojimo liko 10371 euras. Nuteistasis, pasak antstolės, niekur nedirba, jokių pajamų, nekilnojamojo turto bei transporto priemonių neturi, jo areštuotose sąskaitose jokių lėšų taip pat nėra. 2020 m. sausio 14 d. buvo gautas ir nuteistojo R. V. prašymas jam skirtą baudą pakeisti viešaisiais darbais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nuteistasis prašė antstolės teikimą tenkinti, paaiškino, kad jis niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvena su sutuoktine, kuri laukiasi kūdikio, jos motinai priklausančiame name, finansiškai jį išlaiko sutuoktinė, padeda uošvienė. Prokurorė, teigdama, kad mokėti baudą nuteistasis iš esmės vengia, prašė antstolės teikimą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas atmetamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnio 1 dalyje numatyti du baudos, kaip kriminalinės bausmės, įvykdymo būdai – savanoriškas ir priverstinis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį, o 4 dalyje nurodyta, kad teismas privalo pasirašytinai įspėti nuteistąjį, jog nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.
Jeigu bauda per nustatytą terminą nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. Tuo tarpu BK 47 straipsnio 7 dalis numato, kad tuo atveju, kai asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Apie tai, kad nuteistajam neturint lėšų baudai sumokėti, bauda gali būti pakeista viešaisiais darbais, nurodoma ir BVK 25 straipsnio 1 dalyje.
Sprendžiant klausimą dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais, būtina nustatyti, ar nuteistasis iš tiesų neturi lėšų baudai sumokėti, o tai priverstinio baudos išieškojimo procese gali padaryti tik antstolis, vykdantis teismo sprendimą. Šiuo atveju lėšų neturėjimas turi būti suprantamas ne siaurąja prasme – neturima mėnesinių pajamų, tačiau plačiąja prasme – asmuo neturi ne tik pajamų, bet ir turto, į kurį galėtų būti nukreiptas priverstinis baudos išieškojimas.
Kaip matyti iš antstolės teikime užfiksuotų duomenų, R. V. neturi jokio areštuotino turto ar lėšų. Jis niekur nedirba, o jo areštuotose sąskaitose jokių piniginių lėšų taip pat nėra. Tačiau, nuteistasis yra darbingo amžiaus, jokių sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų dirbti, bylos duomenimis, R. V. neturi, jokios kitos priežastys, dėl kurių jis negalėtų dirbti apmokamo darbo, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenustatytos. Juo labiau, jog nuteistasis yra baigęs profesinę mokyklą, kurioje įgijo net tris paklausias specialybes – sekretoriaus, smulkiojo verslo administratoriaus ir statybos verslo paslaugų tiekėjo. Šiuo metu mokslus jis jau yra baigęs, tačiau jokių pastangų rezultatyvioms darbo paieškoms iš esmės nededa, niekur nedirba ir Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja.
Kaip matyti iš nuteistojo teisme duotų paaiškinimų, asmuo gyvena su sutuoktine, kuri laukiasi jųdviejų vaiko, iš sutuoktinės uždirbamų pajamų, jiems padeda R. V. sutuoktinės mama. Apklausiamas teisme nuteistasis patikino, jog prieš trejus metus jis dirbo Vilniuje, tačiau iš darbo išėjo, nes viską, ką uždirbdavo, jam atskaitydavo antstolė, dėl ko, jam dirbti neapsimoka. Paklaustas, ar nuteistasis nesikreipė į antstolį dėl išskaitų iš darbo užmokesčio sumažinimo, nuteistasis nurodė, kad to nedarė, nes apie tokią galimybę nežinojo. Tačiau, kaip matyti iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenų, tai nebuvo pirmasis kartas, kai R. V. buvo nubaustas pinigine bauda ir jos išieškojimą vykdė antstolis – 2011 m. lapkričio 18 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo R. V. buvo nuteistas pagal BK 201 straipsnio 3 dalį, už ką jam buvo skirta 20 MGL (2600 litų) bauda, kuri Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi buvo pakeista 120 valandų viešaisiais darbais, todėl akivaizdu, kad antstolio darbą ir baudos išieškojimo tvarką nuteistasis žinojo, tačiau jokių pastangų tinkamam jam skirtos baudos apmokėjimui jis nedėjo, su antstole apie savo galimybes sumokėti baudą nesikonsultavo, 2020 m. sausio 14 d. parašydamas prašymą pakeisti jam skirtą baudą viešaisiais darbais. Tačiau šioje vietoje vis tik pažymėtina, kad už nusikaltimo padarymą asmeniui skiriama bausme siekiama atgrasyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo ir paveikti juos taip, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, nubausti juos, atimti ar apriboti jų galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, todėl per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti naują nusikalstamą veiką.
Tuo tarpu iš nuteistojo teisme duotų paaiškinimų seka, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. baudžiamuoju įsakymu R. V. paskirtos baudos jis nemoka ne dėl tokių galimybių neturėjimo, bet dėl to, jog apmokamo darbo turėjimas R. V. nėra parankus dėl antstolės vykdomų atskaitymų iš jo darbo užmokesčio. Toks nuteistojo elgesys, kai teismo posėdžio metu jis pats tiesiogiai patvirtina, jog apmokamo darbo nedirba, nes jam tai daryti neapsimoka, neabejotinai rodo itin cinišką nuteistojo požiūrį į jam skirtą bausmę bei patvirtina, jog iki šiol jis kritiškai nevertina savo neteisėto elgesio ir nesistengia pasitaisyti. Esant šioms aplinkybėms, teigti, jog asmuo neturi lėšų sumokėti jam skirtą baudą, dėl ko ši turėtų būti pakeista viešaisiais darbais, nėra jokio objektyvaus pagrindo. BK 47 straipsnio 8 dalis numato ir kitokį šios situacijos sprendimo būdą – baudos pakeitimą kitos rūšies bausme, asmeniui vengiant savo noru sumokėti baudą ir nesant galimybių jos išieškoti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 3, 4 dalimis, 362 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
antstolės A. K. teikimą atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.