Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-05-07 · Administracinė byla Nr. I1-3022-331/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-05-07
Bylos Nr.
I1-3022-331/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01132-2020-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Henrikas Sadauskas (pirm.)
Pareiškėjas
M. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-3022-331/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01132-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 7 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas pateiktu skundu prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), 7 000 Eur neturtinės žalos dėl netinkamų laikymo sąlygų už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 15 d. iki 2019 m. rugpjūčio 28 d. (b. l. 1-7).

2. Paaiškino, kad nurodytu laikotarpiu buvo kalinamas Vilniaus PN nežmoniškomis jo garbę ir orumą žeminančiomis sąlygomis, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nes gyvenamose patalpose buvo laikomas su kitais 8-12 nuteistais asmenimis, patalpos mažos kvadratūros, buvo pažeistas gyvenamojo ploto dydžio skirto vienam asmeniui reikalavimas. Kamerose dviaukštės lovos, vienas stalas, kėdės, spintelės, spintos, kurie užėmė didžiąją dalį kameros ploto, nebuvo ventiliacijos, vėdinama tik per langą, gerai išvėdinti nebuvo įmanoma dėl grotų ant langų, todėl net dieną buvo tamsu ir drėgna, įrengtas dirbtinis apšvietimas neatitiko higienos normų reikalavimų. Taip pat nebuvo sudarytos sąlygos privačiai naudotis dušu, nes buvo įrengta 10 dušų, kurie nebuvo atskirti vienas nuo kito jokia sienele ar užuolaida. Gyvenamosiose kamerose ir patalpose yra pelių ir blakių, administracija nevykdė deratizacijos, dezinfekcijos. Vilniaus PN valgykloje buvo netinkamai dalinamas maistas.

Atsiliepimas

3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN, nesutinka su pareiškėjo skundu, prašo skundą atmesti. Atsiliepime (b. l. 11-18) paaiškino, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu gyveno I-ojo gyvenamojo korpuso 2-o nuteistųjų būrio bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 201, kurios plotas - 34,99 kv. m., įrengta 11 miegamųjų vietų, vienam nuteistajam tenka apie 3,18 kv. m. ploto, toks vienam asmeniui tenkantis plotas atitinka teisės aktų reikalavimus. Paskiriant nuteistuosius į gyvenamąsias patalpas, nuteistųjų skirstymo į būrius ir gyvenamąsias patalpas komisija visada patikrina patalpų plotus ir galimus nuteistųjų skyrimo į konkrečias patalpas kiekius ir visada stengiasi, kad būtų užtikrintas vienam nuteistajam teisės aktų numatytas gyvenamasis plotas. Visiems be išimties yra suteikiama atskira miegamoji vieta, esanti konkretaus būrio atskiroje gyvenamojoje patalpoje. Kiekvieno būrio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė - poilsio kambarys. Pataisos įstaigoje nustatytas bausmės atlikimo režimas, numatantis, kad dienotvarkės numatytu laiku nuo 7 val. 00 min. iki 23 val. 00 min. nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje, lankyti koplyčią, organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla. Be to, ne visada visos gyvenamosios patalpos miegamosios vietos (lovos) būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto realiai tenka daugiau.

3.1. Pataisos įstaigų įrengimo reikalavimai įtvirtinti Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Taisyklės). 2017 m. birželio 7 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau - Aprūpinimo normos). Aprūpinimo normų 13 punktas reglamentuoja laisvės atėmimo vietų dušo patalpų aprūpinimą baldais ir kitu inventoriumi. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma) 28 punkte įtvirtinti reikalavimai prausimosi patalpoms. Pažymi, kad 2018 metų antroje pusėje visos Vilniaus PN I-jame gyvenamajame korpuse esančiose dušų patalpose įrengtos prausimosi vietos buvo atskirtos viena nuo kitos pertvaromis. Mano, jog Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse įrengtos dušo patalpos pilnai atitiko galiojantį teisinį reglamentavimą, be to dušų patalpoms pastabų niekada neturėjo kontrolę atliekantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas.

3.2. Teigia, kad visose Vilniaus PN gyvenamosiose bendrabučio tipo patalpose, drausmės grupės gyvenamosiose patalpose, kamerų tipo patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų šių patalpų apšvietimą. Sumontuoti tvarkingi langai, kuriuos nuteistieji turi galimybę atsidaryti, tokiu būdu yra užtikrinta galimybė patalpose esantiems nuteistiesiems vėdinti gyvenamąsias patalpas. Grotų įrengimas yra numatytas Taisyklėse, jų įrengimas neprieštarauja nustatytiems pataisos įstaigų įrengimo reikalavimams, jos buvo sumontuotos pačių nuteistųjų saugumo aspektu bei draudžiamų daiktų patekimo į įstaigą bei jų platinimo įstaigoje prevenciniais tikslais. Taip pat pabrėžia, kad visose Vilniaus PN kamerų tipo patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų šių patalpų apšvietimą, įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas.

3.3. Nesutinka su pareiškėjo teiginiais dėl buitinių parazitų. Siekiant palaikyti tinkamas gyvenimui sąlygas gyvenamosiose patalpose, Vilniaus PN yra sudarę paslaugų teikimo sutartį su UAB „Pelias“, kuri nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų, tame tarpe, blakių ir kitų buitinių parazitų naikinimo darbus, Vilniaus PN patalpų priežiūrą bei profilaktinius minėtų patalpų patikrinimus. Administracija nuolat reikalauja iš nuteistųjų, kad jie palaikytų tinkamą tvarką bei švarą kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji.

3.4. Dėl maisto išdavimo langelių paaiškina, kad Vilniaus PN nuteistųjų maitinimas yra organizuojamas bendroje valgykloje. Visiems nuteistiesiems maistas yra išduodamas prie langelių. Vilniaus PN valgykloje yra įrengti trys maisto išdavimo langeliai, iš kurių prie vieno, eilės tvarka yra išduodamas maistas dirbantiems nuteistiesiems, prie kitų dviejų langelių yra išduodamas maistas nedirbantiems nuteistiesiems. Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr.V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“, dirbančių ir nedirbančių vyrų valgiaraščiai skiriasi (maisto porcijomis) bei atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus PN šiuo metu yra 106 dirbantys vyrai, maistas yra išduodamas prie skirtingų langelių. Indai, kuriuose patiekiamas maistas nuteistiesiems, visiems yra vienodi.

3.5. Papildomuose paaiškinimuose (b. l. 36-38) nurodė, kad pareiškėjas buvo laikomas bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose Nr. 7-402 plotas - 34.46 kv. m., įrengta 11 miegamųjų vietų ir Nr. 1-106 plotas - 24.03 kv. m., įrengta 7 miegamosios vietos, toks vienam asmeniui tenkantis plotas atitinka teisės aktų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Byloje pareiškėjas prašo priteisti 7 000 Eur neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, kilo dėl netinkamų kalinimo sąlygų Vilniaus PN nuo 2017 m. liepos 15 d. iki 2019 m. rugpjūčio 28 d.

5. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Kitaip tariant, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

6. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

7. Pareiškėjo teigimu, nebuvo užtikrintas minimalus plotas, plotą mažino baldai.

7.1. Vadovaujantis Vilniaus PN atsiliepimo, paaiškinimų duomenimis ir šioje byloje pateiktais rašytiniais įrodymais (b. l. 11-25, 36-42), nustatyta, kad pareiškėjas į Vilniaus PN atvyko 2017 m. liepos 15 d. ir iki 2019 m. rugpjūčio 28 d. buvo laikomas bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose Nr. 7-402 plotas - 34.46 kv. m., įrengta 11 miegamųjų vietų; Nr. 1-106 plotas - 24.03 kv. m., įrengta 7 miegamosios vietos; Nr. 2-201, kurios plotas - 34,99 kv. m., įrengta 11 miegamųjų vietų. Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Vilniaus PN buvo laikomas iš viso: 775 paras.

7.2. Pareiškėjas skunde abstrakčiai nurodė, kad Vilniaus PN gyvenamosiose patalpose buvo laikoma 8-12 nuteistųjų asmenų, tačiau nepaaiškino kokiose konkrečiai kamerose ir su kiek asmenų buvo laikomas. Vilniaus PN nurodė, kad neįmanoma nustatyti, kiek asmenų aktualiu laikotarpiu gyveno kamerų tipo patalpose, nes tokie duomenys įstaigoje nėra kaupiami, tačiau pateikė informaciją jog pareiškėjas gyveno aukščiau įvardintose bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose. Teismas neturi pagrindo abejoti Vilniaus PN pateiktais duomenimis.

7.3. Nuo 2010 m. balandžio 30 d. vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų laisvės atėmimo vietose plotas nurodytas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės), kurių 11¹.1 ir 11¹.2 punktuose nustatyta, kad iki laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus ir Pravieniškių gydymo ir pataisos namus) ir ne mažesnis kaip 3,6 kv. m pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose. Įvertinus bylos medžiagą nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo patalpose Nr. 402 (plotas 34,46 kv. m), Nr. 106 plotas – 24,03 kv. m., Nr. 201 plotas - 34,99 kv. m., šiose patalpose įrengta atitinkamai 11, 7, 11 miegamųjų vietų. Įvertinęs patalpų plotą ir įrengtų gyvenamų vietų skaičių teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamųjų patalpų plotą nebuvo pažeista, t. y. jam tenka nuo 3,13 kv. m. iki 3,4 kv. m. ploto, toks vienam asmeniui tenkantis plotas visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (b. l. 25, 40-42.

7.4. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kamerų dydį, todėl darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas jos plotas dalijamas iš patalpoje įrengtų miegamųjų vietų skaičių. Akcentuotina, jog atsakovės atstovas nurodė, kad Vilniaus PN dienotvarkė neįpareigoja nuteistųjų, kurie nėra laikomi kamerų tipo patalpose, visą parą būti jiems skirtoje gyvenamojoje patalpoje. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo argumentai, jog gyvenamąjį plotą mažino baldai, atmestini kaip nepagrįsti.

8. Pareiškėjas mano, kad duše nebuvo užtikrintas privatumas, kadangi nebuvo įrengtos pertvaros. Nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja dušo patalpų įrengimo reikalavimų, taip pat nenumato pataisos įstaigoms prievolės dušuose įrengti pertvarų. Pagal LVAT praktiką, kadangi sienelių dušo patalpose įrengimo teisės aktai nenumato, todėl jų neįrengimas savaime nėra nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu (2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1987-502/2019). Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, jog 2018 metų antroje pusėje visos Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse esančiose dušų patalpose įrengtos prausimosi vietos buvo atskirtos viena nuo kitos pertvaromis, tai patvirtina pateiktos fotonuotraukos (b. l. 20-22), pabrėžė, kad Vilniaus PN dušų patalpoms pastabų niekada neturėjo kontrolę atliekantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas, be to pareiškėjas visą ginčo laikotarpį sėkmingai naudojosi galimybe praustis įrengtame duše nereikšdamas jokių pretenzijų. Pareiškėjo abstraktūs teiginiai, nesudaro pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų netinkamo vykdymo ar galimų pažeidimų. Teismo vertinimu, nors pareiškėjui galėjo kilti tam tikri neigiami išgyvenimai ar nepatogumai dėl naudojimosi dušu, tačiau tai nesudaro pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

9. Pareiškėjo teigimu, gyvenamų patalpų languose įrengtos grotos, nebuvo ventiliacijos, tamsu, drėgna, prastas apšvietimas.

9.1. Lietuvos higienos normos 17 punktas nustato, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Jos 14 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Įrengimo taisyklių 16.7 papunktyje nustatyta, kad kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Pagal Įrengimo taisyklių 16.9 papunktį, kamerose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos.

9.2. Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad visose Vilniaus PN gyvenamosiose bendrabučio tipo patalpose, drausmės grupės gyvenamosiose patalpose, kamerų tipo patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų šių patalpų apšvietimą. Sumontuoti tvarkingi langai, kuriuos nuteistieji turi galimybę atsidaryti, tokiu būdu yra užtikrinta galimybė patalpose esantiems nuteistiesiems vėdinti gyvenamąsias patalpas. Bendrabučio tipo gyvenamųjų patalpų languose sumontuotos apsauginės grotos neprieštarauja teisės aktų reikalavimams. Grotos buvo sumontuotos pačių nuteistųjų saugumo aspektu bei draudžiamų daiktų pateikimo į įstaigą bei jų platinimo įstaigoje prevenciniais tikslais. Todėl Vilniaus PN neteisėti veiksmai šiais aspektais nekonstatuotini.

10. Pareiškėjo teiginiai dėl buitinių parazitų, atmestini kaip nepagrįsti, nes teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo teiginiais, kad siekiant palaikyti tinkamas gyvenimui sąlygas gyvenamosiose patalpose, Vilniaus PN yra sudarę paslaugų teikimo sutartį su UAB „Pelias“, kuri atlieka vabzdžių ir graužikų, tame tarpe, blakių ir kitų buitinių parazitų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius minėtų patalpų patikrinimus.

11. Pareiškėjas skundžiasi dėl Vilniaus PN valgyklos maisto išdavimo langelių. Atsakovas atsiliepime paaiškino, kad Vilniaus PN nuteistųjų maitinimas yra organizuojamas bendroje valgykloje. Visiems nuteistiesiems maistas yra išduodamas prie langelių. Vilniaus PN valgykloje yra įrengti trys maisto išdavimo langeliai, iš kurių prie vieno, eilės tvarka yra išduodamas maistas dirbantiems nuteistiesiems, prie kitų dviejų langelių yra išduodamas maistas nedirbantiems nuteistiesiems. Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr.V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“, dirbančių ir nedirbančių vyrų valgiaraščiai skiriasi (maisto porcijomis) bei atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus PN šiuo metu yra 106 dirbantys vyrai, maistas yra išduodamas prie skirtingų langelių. Indai, kuriuose patiekiamas maistas nuteistiesiems, visiems yra vienodi. Byloje nėra duomenų, kad būtų nustatyti kokie nors pažeidimai, dėl įrengtų maitinimui skirtų langelių, todėl pareiškėjo teiginiai nesudaro pagrindo konstatuoti teisės aktų pažeidimo.

12. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais.

13. Pažymėtina, kad tam tikras suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą.

14. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius aktus, LVAT praktiką, teismas daro išvadą, kad atsakovo veiksmuose pareiškėjo atžvilgiu nėra vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų. Nenustačius neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, teismas plačiau nepasisako dėl kitų civilinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų (žalos bei priežastinio ryšio) nustatymo, nes nenustačius neteisėtų veiksmų tokių sąlygų vertinimas neturi prasmės. Taigi pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132–133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo M. S. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Henrikas Sadauskas