Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-101-93/2010

2010 m. gegužės 3 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Paštuolio, teisėjų Arvydo Stankaus, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Vitai Beleckaitei, Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistajam V. P., gynėjui advokatui Egidijui Bičkauskui, nukentėjusiųjų O. B. ir V. B. atstovui advokatui Kęstui Ramanauskui, nukentėjusiajam V. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165str. 1 d., 138 str. 2 d. 5 p. ir 8 p., 284 str.1 d. ir 187 str.1 d. ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 str. 1 d. - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 5 p. ir 8 p. - laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams (dvejiems metams šešiems mėnesiams);

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. - laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d. - laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d. ir 5 d. 1 p. bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir 187 str. 1 d. subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d. ir 4 d. prie bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d.5 p. ir 8 p. – laisvės atėmimo 2 metams ir 6 mėnesiams, iš dalies pridėta bausmė, paskirtą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 str. 1 d. bei subendrinta bausmė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str.1 d. ir 187 str.1 d. ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimą 3 metams 6 mėnesiams (trejiems metams šešiems mėnesiams).

Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2006-12-27 iki 2007-02-15.

Procesas dėl nukentėjusiųjų K. J. ir T. M. civilinių ieškinių nutrauktas.

Iš V. P. priteista Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 1039,50 Lt (vienas tūkstantis trisdešimt devyni litai 50 ct) už nukentėjusiosios O. B. gydymą ir 3577,00 Lt (trys tūkstančiai penki šimtai septyniasdešimt septyni litai) už nukentėjusiojo V. B. gydymą.

Nuosprendžiu taip pat nuteistas A. Ž., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2006 m. gruodžio 23 d. 03.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, atvirai, panaudodamas smurtą, tai yra spardydamas ir išlauždamas O. B. buto, esančio (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių r., duris, prieš savininkės O. B. valią įsibrovė į butą, pažeisdamas nukentėjusiosios ir jos šeimos narių teisę į normalią ir ramią aplinką, dėl aiškaus žmogaus ir visuomenės negerbimo, nepaisydamas elementarių visuomenės ir moralės normų, be jokios priežasties dėl chuliganiškų paskatų tyčia nesunkiai sužalojo du žmones: tyčia sutrenkdamas nukentėjusiajai O. B. į galvą durimis, suduodamas jai į galvą metaliniu strypu bei nugriaudamas ją, padarė O. B. muštinę žaizdą kaktos – viršugalvio srityje, kraujosruvas ir minkštųjų audinių sumušimus kairės akies vokuose, kairiame skruoste ir žande bei dešinio peties priekiniame paviršiuje - nesunkų sveikatos sutrikdymą, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, suduodamas metaliniu strypu ne mažiau šešių smūgių į galvos, rankų, kojų ir įvairias kūno sritis nukentėjusiajam V. B., padarė jam muštinę žaizdą kairėje pakaušio pusėje, kairio smilkinio ir momens srityse, kairėje alkūnėje, dešinio dilbio srityje, abiejų alkūnkaulių kūno ir kairio alkūnkaulio atvirą skeveldrinį lūžį su stipinkaulio galvutės išnirimu, minkštųjų audinių sumušimus ir poodines kraujosruvas kairio kelio, kairio peties ir žasto, kairės akies vokų srityse - nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas, jog su A. Ž. 2007 metų gegužės 15 dieną apie 23 val. 30 min. viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Vytauto g. 53, Žiežmariuose, Kaišiadorių rajone, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupėje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir pažeidė nukentėjusiųjų N. U., R. K., K. J., T. M., D. A. ir kartu su jais buvusių R. D., A. M. teisę į normalią ir ramią aplinką – sutrikdė visuomenės rimtį: A. Ž. iš chuliganiškų paskatų ir nepaisydamas elementarių moralės ir elgesio normų, sudavė po vieną smūgį kumščiu į veidą R. K. ir N. U., metė akmenį ir juo įskėlė K. J. automobilio BMW318 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį stiklą, padarydamas K. J. 200 Lt turtinę žalą, o V. P. iš chuliganiškų paskatų vieną kartą įspyrė į K. J. automobilio BMW 318 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekines dešinės pusės dureles ir jas sugadino, padarydamas K. J. 300 Lt turtinę žalą, sudavė vieną smūgį kumščiu K. J. į veidą, padarydamas jam paviršinę muštinę žaizdą su kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje - nežymų sveikatos sutrikdymą, bei vieną kartą įspyrė į T. M. automobilio RENAULT 19 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekines keleivio pusės dureles ir jas sugadino, padarydamas T. M. 300 Lt turtinę žalą.

Teismo nuosprendyje nurodyti įrodymai buvo pasirinkti juos atrenkant, tendencingai siekiant pabrėžti kaltinimą. Gynybos versiją, kad V. P. įvykio naktį buvo kitoje vietoje, nepriklausomai nuo to, kad visi absoliučiai tiksliai nurodė, ką tą šventinį vakarą visi valgė bei aplinkybes dėl kurių jis negalėjo išeiti iš namų, teismas atmetė, nurodydamas, kad tokius parodymus duoda V. P. artimi asmenys. Nuteistasis nurodė, jog jam negali būti užkraunama įrodinėjamo pareiga, juo labiau paties nusikaltimo tyrimas. V. N. kaltės pripažinimas buvo viena iš priežasčių, dėl kurių pirmą kart teismas negalėjo priimti apkaltinamojo nuosprendžio V. P. atžvilgiu. Bylą gražinus prokurorui, papildomi tyrimo veiksmai susidėjo tik iš to, kad prokuroras kryptingai, ieškodamas nesutapimų V. N. parodymuose, įtikinėjo pastarąjį atsisakyti savo parodymų. Nuosprendyje minimi V. N. parodymų prieštaravimai dėl jų neatitikimų įvykio aplinkybėms nėra esminiai ir neturi besąlygiškai atitikti nukentėjusiųjų parodymus smulkmenose, juolab, kad ir pačių nukentėjusiųjų parodymuose dėl patirto streso įvykio metu gali būti netikslumų. Teismas nuosprendyje akcentavo, jog prieš prisipažinimą V. N. buvo skambinta iš vieno V. P. pažįstamo S. Š. telefono, tačiau pastarasis apklaustas nebuvo, tačiau L. Ž. - V. N. draugė nurodė, kad jam buvo primygtinai siūloma prisiimti kaltę, tačiau neminėjo, kad tai buvo siūloma padaryti už kitą žmogų t.y. V. P..

Nuteistojo nuomone, įrodymai byloje buvo vertinami subjektyviai ir atsietai vienas nuo kito, teikiant pirmenybę nuteistajam nepalankiems įrodymams bei nemotyvuojant atmetant kitus. Dalies liudytojų parodymai neišanalizuoti, neatskleistas jų turinys. Tikėta prieštaringais parodymais, nekreipiant dėmesio į tai, kad asmenų, duodančių parodymus, santykiai priešiški, o tai sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Teismas, spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, nekreipė dėmesio į tai, kad nuteistasis turi du mažamečius vaikus, žmona nedirba, jie yra jo išlaikomi, todėl teismas turėjo svarstyti galimybę taikyti BK 62 str.. Be to, teismas nors ir nenurodė jokių sunkinančių aplinkybių, skyrė du kartus didesnę laisvės atėmimo bausmę nei prašė valstybės kaltintojas. O tai, nuteistojo manymu, rodo teismo šališkumą ir tendencingumą jo atžvilgiu.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius apeliacinį skundą tenkinti, prokurorę, nukentėjusiųjų atstovą ir nukentėjusįjį, prašiusius apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Kaip matyti iš nuteistojo apeliacinio skundo, nuteistojo V. P. kaltės neigimas argumentuojamas tariamu teismo šališkumu ir tendencingumu, pasireiškiančiu vadovavimusi prieštaringais liudytojo P. B., nukentėjusiųjų V. B. ir O. B. parodymais, netinkamu kitų liudytojų parodymų vertinimu bei baudžiamojo proceso pažeidimais, sprendžiant bylos perdavimo ikiteisminiam tyrimui papildyti ir tolimesnio nagrinėjimo teisme klausimus.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, tinkamai ištyrė visus baudžiamosios bylos duomenis, pagrįstai dalies liudytojų parodymus vertino kritiškai, tai pagrindė nuosprendyje visapusiška įrodymų analize.

Nukentėjusiosios O. B. parodymais pagrįstai nustatyta, jog ji miegojo su anūku viename kambaryje ir 2006-12-23 naktį apie 3 val. išgirdo, kaip kažkas paskambino į buto duris. Durys buvo užrakintos. Ji, pažiūrėjusi per durų „akutę“, pamatė už durų pirmą stovint „Vycioką“- V. P., už jo – A. G. ir daugiau vaikinų. Ji paklausė, ko jie nori, ir išgirdo atsakant: „Atidaryk, kur tavo anūkas“. Jai nespėjus nieko atsakyti, išdaužė duris, jos atsidarydamos sudavė jai į galvą. Laiptinėje degė šviesa, durims atsidarius ji aiškiai pamatė, kaip į butą įėjo V. P. su pagaliu rankose. Jis tuo pagaliu sudavė jai vieną kartą per galvą ir nuėjo į kambarį, kur miegojo V. B., pradėjo jį mušti. V. B. rėkė, klausė, kodėl jį muša. Po to, V. P. išėjo.

Parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad nukentėjusioji O. B. savo nurodytas įvykio aplinkybes parodė įvykio vietoje (T.1, b.l. 23-26).

Nukentėjusiojo V. B. parodymais pagrįstai nustatyta, kad 2006-12-23 naktį miegojo savo namuose, salone. Atsibudo nuo durų trenksmo. Jis suriko: “Mama, kas darosi?”, kėlėsi iš lovos ir stojosi. Tuo metu jam trenkė strypu, jį daužė per galvą, pakaušį, rankas, smilkinį, kelį. Jam ėmė bėgti kraujas, jis klausė, kas čia darosi, kodėl jį daužo, bet jam niekas neatsakė, tik paklausė: „Kur tavo sūnus?“. Jis atsakė: „Nežinau, ieškokite kur norite, laukuose“. Kai jį mušė, šviesa sklido nuo koridoriaus, iš laiptinės bei pro langą, jis pamatė jį mušančio asmens šoną, matė, kad išeidamas jis laikė rankoje strypą, buvo stambus vyras, o jam išėjus už durų pamatė ir jo raudonus kedus. Iš balso ir iš eisenos jis pažino, kad tai buvo “Vyciokas” - V. P.. V. P. išėjo į koridorių, dar pažiūrėjo į jo motiną, kuri buvo sukniubusi koridoriuje, ir nuėjo. V. P. išėjus jam ėmė svaigti galva ir jis atsisėdo ant lovos. Nuo sumušimo jis gydėsi apie vieną mėnesį, nes buvo sulaužytos rankos, sužalotas kairės kojos kelis, prakirsta galva. V. P. pažinojo nuo mažens, nes jis augo Žiežmariuose.

Parodymų patikrinimo vietoje protokolu (T.1, b.l. 54-57) nustatyta, kad V. B. parodė kambarį ir lovą, kurioje miegojo, kaip bandė išlipti iš lovos ir kaip buvo mušamas, kaip rankomis prisidengė nuo smūgių, kaip po suduotų smūgių atsisėdo ant lovos ir pamatė išeinančio “Vycioko” raudonos spalvos sportinį batą. Taip pat V. B. nurodė, kurioje vietoje stovėjo į butą įsiveržęs vaikinas ir paklausė: “Kur tavo sūnus?”, ir kad tuo metu jis pažino, jog tai – V. P..

Asmens parodymo atpažinti pagal kitus jutimo organais suvokiamus požymius protokolu (T. 2, b.l. 143-145) nustatyta, kad nukentėjusysis V. B. pažino iš balso V. P. kaip asmenį, 2006-12-23 3 val. jį sumušusį namuose metaliniu strypu.

Liudytojo P. B. parodymais pagrįstai nustatyta, kad 2006-12-23 apie 3 val. jis buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių r. ir išgirdo skambutį į duris. Močiutė O. B. nuėjo prie durų ir pasiteiravo, kas ten. Iš koridoriaus paklausė: “Kur sūnus?”. Jis iš balso atpažino, kad tai “Vyciokas” klausė: “Kur sūnus?”. Po to pasigirdo smūgis į duris ir jas kažkas išspyrė. Jis, šokdamas iš lovos ir bėgdamas slėptis, spėjo pamatyti įsiveržusio į butą asmens veidą, kuris buvo atsisukęs į jo kambarį. Jis matė, kad tai “Vyciokas” - V. P. įsiveržė į butą ir pasuko į tėvo kambarį. Jis pasislėpė kambaryje už spintos, girdėjo, kaip muša močiutę ir tėvą. “Vyciokas”, mušdamas tėvą, teiravosi, kur sūnus. Po to, kai sumušęs tėvą ir močiutę “Vyciokas” išėjo iš buto, jis pažiūrėjo per buto langą ir matė, kaip iš laiptinės išėjo šeši vaikinai, tarp jų buvo ir “Vyciokas”.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu (T.1, b.l. 78-80) nustatyta, kad liudytojas P. B. atpažino V. P. kaip vaikiną, kurį vadina “Vycioku” ir kuris 2006-12-23 apie 3 val. nakties buvo įsiveržęs į jo močiutės butą, sumušė močiutę ir jo tėvą. Jį atpažino iš veido bruožų bei nurodė, kad pažįsta nuo mažų dienų.

Parodymų patikrinimo vietoje protokolu (T.1,b.l. 81-85) nustatyta, kad liudytojas P. B. įvykio vietoje – (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių r., bute parodė lovą, kurioje gulėjo, kai išgirdo skambutį ir beldimą į duris, “Vycioką” sakant: “Kur tavo sūnus?”, parodė, kaip lipdamas iš lovos pro durų kampą pamatė, jog pas tėvą į kambarį įbėgo V. P., kurioje vietoje tuo metu buvo V. P.. Jis taip pat parodė, kurioje vietoje pasislėpė, kur ir kaip rado gulinčius sumuštus senelę O. B. ir tėvą V. B., kai iš buto buvo jau pasišalinęs V. P..

Vertinant šiuos visus nukentėjusiųjų ir liudytojo parodymus matyti, jog jie yra kategoriški ir nuoseklūs viso proceso metu, o taip pat ir patvirtinti apklausus teismo posėdyje nukentėjusįjį V. B. ir liudytoją P. B., nagrinėjant nuteistojo V. P. skundą apeliacine tvarka. Atliktų procesinių veiksmų visumoje, duomenys vieni kitus papildo.

Nuteistojo apeliacinio skundo motyvai, tai, kad teismas nevertino nukentėjusiosios O. B. atpažinimo pagal nuotraukas, V. B. daiktų atpažinimo protokolų nėra aplinkybėmis, kuriais būtinai privalomai pirmosios instancijos teismas turėtų remtis, juolab, kaip ir patvirtino liudytoja apklausta tyrėja D. G., nukentėjusieji ir V. P. pažįstami buvo seniai.

Nuteistasis savo apeliaciniame skunde taip pat teigė, jog yra esminis prieštaravimas tarp liudytojo P. B. pirminių parodymų, kuriuose jis nurodė, kad nuteistojo nematė ir atpažino pagal balsą ir vėlesnių pakeistų parodymų, kurių nuteistasis neįvardija. Šie nuteistojo apeliacinio skundo teiginiai yra neatitinkantys minimų liudytojo P. B. parodymų ir klaidinantys teismą. Liudytojo P. B. 2006-12-23 apklausos protokole (T1 b.l. 73) jokių duomenų apie tai, ar liudytojas matė ar nematė V. P. įsiveržusį į jų butą, nėra, kaip ir nebuvo tyrėjo užduota patikslinančio klausimo apie šią aplinkybę. Tai, kad liudytojas nurodė, kad jis iš balso pažino, kad tai jaunuolis vardu Viktoras, savaime nepatvirtina skunde konstatuoto fakto, kad liudytojas įsiveržusio asmens nepamatė ar nematė, todėl skundo teiginys apie aplinkybes, kad yra esminiai prieštaravimai liudytojo P. B. parodymuose, neatitinka baudžiamojoje byloje esančių duomenų. Liudytoją P. B., apklausus ikiteisminiame tyrime 2007-01-04, apeliaciniame skunde ginčijama minėta aplinkybė, buvo pirmą kartą nustatyta ir parodymuose nurodyta, kad liudytojas, išspyrus V. P. buto duris, V. P. įsiveržimą į butą pamatė ir supratęs, kad atėjo jo sumušti, nedelsdamas pasislėpė už spintos (T1 b.l. 75).

Nukentėjusioji O. B. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios kategoriškai nurodė atpažinusi į jų butą įsiveržusį asmenį V. P.. Nuteistąjį V. P., kitą asmenį -A. G. ji atpažino net gi per durų „akutę“. Nukentėjusiosios priminiuose parodymuose yra nuosekliai ir kategoriškai nurodyta, jog V. P., su kuriuo kažkurį laiko tarpą kalbėjo per uždarytas duris, netrukus jas išspyrė ir įsiveržęs su metaliniu strypu kirto jai į galvą dėl ko ji nukrito, pradėjo iš prakirstos vietos bėgti kraujas ir trumpam prarado sąmonę, tačiau greit išgirdo rėkimą ir matė, kaip V. P. pribėgęs prie sūnaus V. B., jį muša. ( T1 b.l. 14, 15). Kaip matyti iš skundo, nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad apylinkės teismo 2007-12-10 nutartimi buvo konstatuoti nukentėjusiosios O. B. parodymai V. N. atžvilgiu „nežinau ar šitas mane mušė, buvo juodas asmuo...“. Teisėjų kolegijos nuomone, tai tik patvirtina nukentėjusiosios O. B. parodymų nuoseklumą, patvirtinant, kad ją mušė V. P., kadangi, kaip matyt iš bylos duomenų, būtent V. P. buvo tamsių akių ir tamsių plaukų.

Nukentėjusiojo V. B. parodymuose taip pat jokių prieštaravimų ar abejonių dėl į jo namus įsiveržusio ir jį sumušusio asmens - V. P. - baudžiamojoje byloje nėra. Nukentėjusysis V. P. atpažino ne tik iš išvaizdos, bet ir apavo bei balso. Teismas taip pat pagrįstai vadovavosi ir liudytojos R. S. parodymais, kadangi jos parodymai tik patvirtino nukentėjusiųjų aplankymo ligoninėje ir buvusių pokalbių apie įvykį aplinkybes.

Šie visi įrodymai pirmosios instancijos teisme buvo įvertinti ne pasirinktinai ar atsietai nuo baudžiamosios bylos duomenų visumos, bet kaip įrodymai labiausiai atitinkantys byloje surinktus duomenis ir nustatytas įvykio aplinkybes.

Nuteistojo apeliacinio skundo motyvai, kuriais jis neigia teismo pripažintus V. P. gynybine versija dalies liudytojų parodymus, teisėjų kolegija taip pat juos laiko nepagrįstais ir neįtikinančiais. Kaip matyti iš liudytojo pareigūno R. J. parodymų, kad tuo laiku buvo susiformavusi grupuotė – V. P., G., Ž., Š.. V. P. ir G. buvo grupuotės „verchai“, todėl teismo neįtikino ta aplinkybė, kad esant grupuočių susitikimui ar, kaip teigė liudytojai, galimoms muštynėms, grupuotės lyderio elgesį galėjo įtakoti mama, paslėpdama buto raktą ar draugė. O tai, kad grupuotės lyderio kaltės perkėlimą autoritarinio paklusimo įtakoje kitiems, siekė įgyvendinti kiti grupuotės asmenys, yra neginčijamai nustatyta ir patvirtinta tiek liudytojo R. J., tiek S. Š., tiek D. G. parodymais, tiek nepagrįsta ir alogiška liudytojo V. N. parodymų kaita. Be to, V. N. parodymai - prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, buvo visiškai pagrįstai atmesti, kadangi jo nurodomos veikos padarymo aplinkybės iš esmės neatitiko byloje nustatytų faktinių duomenų bei trijų asmenų – nukentėjusiųjų O. B., V. B., liudytojo P. B. parodymų. Teisėjų kolegijos nuomone, visi įrodymai byloje buvo išanalizuoti tinkamai ir motyvuotai, įvertinti įrodymų visete.

Atmestinas, kaip nepagrįstas nuteistojo apeliacinio skundo motyvas, jog teismas nuteistojo V. P. atžvilgiu buvo šališkas ir tendencingas. Teismo nešališkumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Tai vienas iš fundamentalių teisinės valstybės principų. Šio principo pažeidimas nagrinėjant bylą teisme – besąlygiška vada panaikinti priimtą sprendimą.

Teisės teorijoje teismo nešališkumo principas nėra aiškiai suformuluotas. Kolegijos nuomone, šališku teismu visada turėtų būti pripažįstami atvejai, kai bylą nagrinėjo nors vienas iš teisėjų kolegijos teisėjų, negalinčių dalyvauti procese BPK 58 straipsnio numatytais pagrindais. Šioje baudžiamojoje byloje tokių duomenų nėra. Įrodymai baudžiamojoje byloje tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti pilnai ir visapusiškai. Kolegijos nuomone, Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 dalies 1 punkto reikalavimų pažeidimas yra tuomet, kai jis naudingas kuriai nors vienai iš proceso šalių ir teismas buvo tuo suinteresuotas.

Tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas padarė BPK reikalavimų pažeidimus, kurie nekelia abejonių dėl teismo objektyvumo arba bylos išnagrinėjimo išsamumo, negali būti pripažinti pagrindu apeliacine tvarka panaikinti nuosprendį BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatą apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Byloje priimtas sprendimas pripažinti V. P. kaltu paremtas nustatytais ir pagrįstais įrodymais, bausmė, įvertinus nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, tyčinę kaltės formą, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, paskirta, artima pagal sankcijas numatytų bausmių vidurkiui, tinkama.

Nuteistojo apeliacinio skundo motyvai dėl teismo sudėties nekeičiamumo, proceso eigos pažeidimų, perduodant baudžiamąją bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti, atmestini kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas baudžiamąją bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti perdavė ne dėl BPK 219 str. reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto, kas trukdo nagrinėti bylą, o baudžiamąją bylą išnagrinėjus bei atnaujinus teisminį nagrinėjimą prokuroro prašymu dėl baudžiamojoje byloje buvusių prieštaravimų. Ikiteisminis tyrimas pašalinęs pažeidimus ar papildęs ikiteisminį tyrimą, bylą teismui perduoda nagrinėti BPK 218 str. ir 220 str. nustatyta tvarka, t.y. su kaltinamuoju aktu. Tokiu atveju, baudžiamasis procesas byloje vykdomas iš naujo, o bylą nagrinėjantį teisėją pagal savo kompetencijos ribas parenka baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo pirmininkas.

Atsižvelgiant į išdėstytą, nuteistojo V. P. apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais ir argumentais, nėra pagrindo. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009-11-19 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo V. P. apeliacinį skundą atmesti.