- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-10
- Bylos Nr.
- e2S-1623-614/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20568-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Pareiškėjas
- A. J., D. J.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės (pareiškėjos) A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, kuria pareiškėjų A. J. ir D. J. prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjų A. J. ir D. J. pareiškimas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių patvirtinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi pareiškėjų A. J. ir D. J. pareiškimas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.
3. Teismas nurodė, kad 2019 m. liepos 19 d. nutartimi pareiškėjams buvo nustatytas 14 (keturiolikos) dienų nuo nutarties nuorašo gavimo dienos terminas nustatytiems trūkumams pašalinti: pateikti santuokos liudijimo originalą ir asmens dokumentų patvirtintas kopijas; pateikti įrodymus apie pareiškėjo D. J. turtinę padėtį, iš kurios teismas galėtų spręsti, kad 500,00 Eur išlaikymo dydis bei 8000 Eur piniginė kompensacija nepilnamečiui vaikui nepažeis tėvo turtinės padėties, vaiko poreikių proporcingumo principo bei kreditorių interesų; pateikti įrodymus, kad atsiskaitė su kreditoriais, kurie neįtraukti į bylą arba tikslinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalyje dėl kreditorinių prievolių padalijimo ir nurodyti, kaip bus įvykdytos prievolės kreditoriams (UAB „Antakalnio būstas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, AB „Panevėžio energija“, K. J.).
4. Teismo vertinimu, pareiškėjai šalindami teismo nustatytus trūkumus nepateikė įrodymų, pagrindžiančių realią D. J. finansinę galimybę teikti sutarto išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui, o į bylą pateikta darbo užmokesčio pažyma patvirtina, kad pareiškėjo pajamos nėra pakankamos teikti po 500 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis išlaikymą nepilnamečiam vaikui bei po 812,50 Eur dengti išlaikymą vienkartine 6 500 Eur suma, pragyventi pačiam iš oficialiai gaunamų pajamų ir dengti skolinius įsipareigojimus net trylikai kreditorių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
5. Pareiškėja A. J. atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir pareiškimo dėl santuokos nutraukimo priimtinumo klausimą išnagrinėti iš esmės, t. y. pareiškimą priimti. Atskirajame skunde nurodyta:
5.1. teismo abejonė dėl pareiškėjo D. J. finansinės galimybės teikti sutarto išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui negali būti pagrindas atsisakyti priimti ir nagrinėti prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Tokiu būdu teismo nutartimi buvo pažeisti nepilnamečio vaiko P. J. teisėti interesai;
5.2. pareiškėjai sutarė, jog D. J. mokės P. J. 500 Eur dydžio materialinį išlaikymą, vienkartinę išlaikymo sumą 6500 Eur mokant dalimis po 812,50 Eur kas mėnesį iki visos sumos padengimo. Nurodė, kad P. J. yra didelių gebėjimų vaikas ypatingai matematikos srityje, jis lanko privačią ugdymo įstaigą Gedimino miesto mokyklą, kurioje ugdymas mokamas ir kainuoja apie 650 Eur, be to lanko papildomo ugdymo užsiėmimus - piešimo būrelį, lipdymo būrelį, dviračių sporto būrelį, teniso būrelį, dalyvauja olimpiadose, įvairiuose renginiuose. Tenkinant didesnius nei įprasta tokio amžiaus vaiko poreikius, pareiškėjai sutarė, kad D. J. prie sūnaus materialinio išlaikymo prisidės 500 Eur suma kas mėnesį;
5.3. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas pažeidė Lietuvoje ratifikuotą Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją (Konvencijos 27 str. 1,2 d.), kurioje visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes;
5.4. Pareiškėjas D. J. dirba MB „Pastatų griovimas“ projektų vadovo pareigose. Pasak D. J., jis planuoja dirbti papildomai vykdant sportinio vairavimo instruktoriaus veiklą. D. J. yra automobilių federacijos narys ir gali užsiimti papildoma veikla. D. J. teigimu, papildomos planuojamos pajamos sudaro galimybę teikti vaikui išlaikymą bei per aštuonių mėnesių laikotarpį išmokėti vaikui vienkartinę išlaikymo sumą 6 500 Eur. Mano, jog skundžiama nutartimi teismas sudarė procesinius suvaržymus pareiškėjams, dėl kurių be pagrindo nukenčia nepilnametis vaikas, o pareiškėja, negali įgyvendinti teisės nutraukti santuoką. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjo D. J. kreditoriai prieštaravimų dėl santuokos nutraukimo pasekmių nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.
7. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, kuria pareiškėjų A. J. ir D. J. pareiškimas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.
8. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Teismo nutartimi nustatytu terminu nurodytų trūkumų nepašalinus, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis) arba, ieškiniui jau esant priimtam, ieškinys paliekamas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Kriterijų, kuriuo remiantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nustato CPK 115 straipsnio 4 dalis: trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą.
9. Nagrinėjamu atveju yra pateiktas pareiškimas dėl santuokos nutraukimo ir pirmosios instancijos teismas sprendė klausimą dėl civilinės bylos iškėlimo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus teisės normos. Pagal CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir CPK 539 straipsnio 2 dalį kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti CK 3.53 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančią sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Prašymo priėmimo stadijoje, atliekami procesiniai veiksmai, kurių tikslas iškelti bylą (priimti prašymą dėl santuokos nutraukimo), todėl priimant prašymą bei kartu su juo pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teismas turi patikrinti sutarties turinį formaliai: ar jos turinys atitinka CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, ar sutartyje yra nurodytas bendras turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, padalijimas ir pan. Pažymėtina, jog prašymo priėmimo stadijoje sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuostatos negali būti vertinamos, nes teismas pačią sutartį vertina tik jau nagrinėdamas bylą iš esmės. Tuo atveju, jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinų nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškimo priėmimo stadijoje konstatavo minėtą pareiškimo trūkumą, nes įvertinti pareiškėjo D. J. finansines galimybes mokėti sutarto dydžio išlaikymą nepilnamečiam vaikui, spręsti ar toks pareiškėjų susitarimas nepažeidžia jų kreditorių interesų ir pan., teismas privalės nagrinėdamas bylą iš esmės.
10. Įvertinęs nurodytą teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytas aplinkybes, Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pareiškimo priėmimo stadijoje vertindamas įrodymus apie pareiškėjo D. J. finansines galimybes mokėti sutarto dydžio išlaikymą nepilnamečiam vaikui, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį. Tuo pagrindu skundžiama nutartis naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti toliau pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui pareiškimo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.