- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-20
- Bylos Nr.
- TS-36-1189/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-3-00004-2025-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gabrielė Kaktienė
- Nuteistasis
- K. S.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. S. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos 2026 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam K. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka K. S., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas 2025 m. sausio 28 d. Suvalkų apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lenkijos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsnio 1 ir 3 dalį – galutinė bausmė 4 metai laisvės atėmimo (įsiteisėjo 2025 m. kovo 5 d.). 2025 m. birželio 4 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimi pripažintas Suvalkų apygardos teismo 2025 m. sausio 28 d. nuosprendis ir vykdytinas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, suderintas su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalimi – galutinė bausmė 4 metai laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia – 2025 m. birželio 25 d., bausmės pabaiga – 2029 m. birželio 9 d.
Anksčiau neteistas.
Lygtinio paleidimo komisija (toliau – komisija) 2026 m. kovo 9 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam K. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 4 dalį. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuo 2026 m. sausio 14 d. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Asmuo nuo 2025 m. rugsėjo 3 d. įsidarbino į siuvyklą. Nuo 2025 m. rugpjūčio 26 d. lanko individualias psichologo konsultacijas, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Bausmę atlieka lengvojoje grupėje, 1 kartą skatintas, 2025 m. rugpjūčio 8 d. baustas drausmine nuobauda už įstaigos vidaus tvarkos pažeidimą. Nuteistasis turi įsiskolinimų dėl paimto būsto kredito, jį dengia. Po paleidimo planuoja dirbti vairuotoju, pateikta pažyma apie galimą įdarbinimą įmonėje, po bausmės atlikimo planuoja gyventi sugyventinės namuose, tačiau šią galimybę patvirtinančių dokumentų nepateikė. Nuteistasis atlikęs nedidelę dalį paskirtos bausmės, bausmę atlieka už labai sunkų nusikaltimą. Nuteistajam trūksta savianalizės ir kritinio savęs vertinimo įgūdžių, jis sunkiai sieja savo asmenybės ypatumus su nusikalstamu elgesiu, jis turi ribotus problemų identifikavimo ir analizės įgūdžius, yra linkęs į impulsyvų elgesį ir nepakankamai įvertina savo veiksmų pasekmes, savivertė paaukštinta, nusikalstamo elgesio priežasčių negeba įvardinti. Pažymima, kad nuteistasis jokių elgesio programų nelankė, daug dinaminių kriminogeninių veiksnių, apsauginių veiksnių nenustatyta.
Šalies argumentai
Nuteistasis K. S. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Komisijos ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nuteistojo skundas motyvuojamas tuo, kad Komisijos sprendime nebuvo įvertintas nuteistojo sutikimas taikyti intensyvią priežiūrą, nors BVK tokią galimybę numato. Nuteistasis nurodo, kad sprendimas dėl lygtinio paleidimo turi būti grindžiamas konkrečių aplinkybių visuma, įskaitant dalyvavimą resocializacijos procese, elgesio pokyčius bausmės atlikimo metu, darbo ir socialinės integracijos galimybes, šeimos ir socialinių ryšių palaikymą. Nuteistasis nurodo, kad buvo skatintas už gerą elgesį, nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, šios aplinkybės nuteistojo manymu rodo realų elgesio pokytį ir noro resocializuotis pastangas. Nuteistasis yra dviejų vaikų tėvas ir ilgas tėvo nebuvimas daro neigiamą įtaką socialinei ir emocinei raidai. Nuteistasis pripažįsta, kad padarė didelę klaidą, dėl ko dabar yra atskirtas nuo vaikų. Šis išgyvenimas yra motyvas aktyviai siekti teigiamo gyvenimo pokyčio ir atsakomybės šeimai. Nuteistasis nurodo, kad jis yra pasirengęs dirbti iš karto, jeigu bus pritaikytas lygtinis paleidimas, tai jam padėtų vykdyti finansinius įsipareigojimus, gauti stabilias pajamas, išlaikyti šeimą ir integruotis į visuomenę. Nuteistasis nurodo, kad komisija nutarime nepateikia pakankamai argumentų, kodėl tokie teigiami rezultatai nėra pakankamas pagrindas lygtiniam paleidimui pagal BVK 82 straipsnio 4 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo K. S. skundas atmestinas.
BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis BVK 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, privalomas pagal įstatymą. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Be to, vien žemos nusikalstamo elgesio rizikos nustatymas dar nėra vienareikšmiai vertinamas, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, reikalinga įvertinti visumą duomenų charakterizuojančių nuteistąjį, ir tik nuoseklus teigiamas nuteistojo elgesys galėtų būti vertinamas kaip vertas pasitikėjimo taikant lygtinį paleidimą.
Sutinkamai su bylos medžiaga, teismas konstatuoja, jog formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui nuteistajam K. S., šiuo metu jau egzistuoja, kadangi nors nuteistasis BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį atliks tik 2026 m. spalio 9 d., tačiau pagal BVK 82 straipsnio 4 dalį jis sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, dėl ko nuteistasis gali būti lygtinai paleistas iki devynių mėnesių anksčiau. Ir nors nuteistasis iš esmės yra atlikęs privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį, tačiau byloje nenustatytas materialiojo pagrindo egzistavimas, kuris taip pat reikalingas sprendžiant dėl lygtinio paleidimo.
Iš byloje esančios Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo K. S. atžvilgiu du kartus atlikti nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai. 2025 m. liepos 3 d. atlikto pirmojo vertinimo metu nuteistajam buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, 2026 m. sausio 14 d. atlikus pakartotinį vertinimą nustatyta maža pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nepaisant to, kad nuteistajam buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamumo rizika, jo elgesyje dar vyrauja gausa dinaminių kriminogeninių veiksnių (neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį, turi nestabilią darbo patirtį, lėšų valdymo sunkumai, būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, būdingas impulsyvus elgesys, negeba atpažinti problemų, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, sunkiai supranta kitų požiūrį, dažnai klaidingai interpretuoja kitų veiksmus ir ketinimus, yra nedėmesingas ir neatidus kitiems žmonėms, būdingas konkretus / nelankstus mąstymas, išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu), kurie privalo būti koreguojami, siekiant lygtinio paleidimo. Be to žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nustatyta neseniai, kas dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste dar neleidžia spręsti, kad nustatytas rizikos lygis išliks stabilus ir nebus atkryčio. Nuteistasis bausmės atlikimo metu, 2025 m. rugpjūčio 8 d. baustas drausmine nuobauda už įstaigoje nustatytos tvarkos pažeidimą, kas rodo, jog nuteistasis net ir struktūruotoje aplinkoje nelinkęs laikytis taisyklių. Nuteistasis skunde nurodo, kad nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, rodo jo realų elgesio pokytį ir pastangas resocializuotis, tačiau teismas vertindamas nuteistojo elgesio pokytį ir pastangas, vertina ne tik nustatytą pakartotinio nusikalstamumo riziką, tačiau ir nustatytus dinaminius kriminogeninius veiksnius, kurie gali turėti ir turi įtakos nuteistojo elgesiui ir privalo būti koreguojami, todėl šiuo atveju teismas atsižvelgdamas į gausą dinaminių kriminogeninių veiksnių ir jų pobūdį, vertina, kad nuteistojo elgesys nėra dar tiek pasikeitęs, kad jau būtų galima taikyti lygtinį paleidimą.
Kaip vienas iš dinaminių kriminogeninių veiksnių išskirta lėšų valdymo sunkumai. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis turi darbinės patirties, nors ji ne visada buvo stabili. Įgijus sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimą nuteistasis pradėjo dirbti tolimųjų reisų vairuotoju, transportuodavo įvairius kovinius. Norėdamas užsidirbti papildomai veždavo individualias siuntas įvairiems žmonėms. Pats nuteistasis nurodo, kad su finansiniais sunkumais nesusidūrė, lėšų paskirstymo problemų neturėjo, tačiau vis tik gaudamas pajamas iš darbinės veiklos ir neturėdamas finansinių sunkumų vertėsi papildoma nelegalia veikla, nusikaltimų modelis siejasi su finansiniu motyvu. Šiai dienai nuteistasis nuo 2025 m. rugsėjo 3 d. dirba (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini). Po laisvės atėmimo bausmės atlikimo ar lygtinio paleidimo atveju nuteistasis gavo sutikimą dėl priėmimo į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos vykdymo metu nuteistasis turėjo darbą, gaudavo atlyginimą, tačiau tai jo nesustabdė nuo teisei priešingos veikos vykdymo, o kaip tik darbas buvo terpė, kurios pagalba nusikalstama veika buvo įvykdyta, todėl ir šiuo atveju, nėra pagrindo svarstyti, jog darbinis aspektas, lygtinio paleidimo atveju, veiktų kaip apsauginis veiksnys.
Be to sutiktina su Komisijos nutarime padarytomis išvadomis, jog nuteistajam trūksta savianalizės ir kritinio savęs vertinimo įgūdžių, jis sunkiai sieja savo asmenybės ypatumus su nusikalstamu elgesiu, turi ribotus problemų identifikavimo ir analizės įgūdžius, yra linkęs į impulsyvų elgesį ir nepakankamai įvertina savo veiksmų pasekmes, savivertė paaukštinta, nusikalstamo elgesio priežasčių negeba įvardinti. Nuteistasis linkęs minimalizuoti savo nusikaltimą sakydamas, kad niekada negalvojo, jog jam taip nutiks. Kad nuteistasis linkęs elgtis impulsyviai patvirtina tai, kad kaip jis nurodo, ši nusikalstama veika buvo neplanuota ir neapgalvota. Siekiant palankaus resocializacijos proceso ir realių pokyčių nuteistojo elgesyje ir mąstyme svarbu stiprinti savianalizės įgūdžius, siekti asmeninių pozityvių pokyčių. Taip pat pastebima, kad nuteistasis turi sunkumų objektyviai įvertinti savo nusikalstamą veiką, o tai apsunkina jo galimybes imtis konstruktyvių veiksmų, kurie padėtų iš esmės keisti savo gyvenimo situaciją bei spręsti aktualias problemas, todėl šios sritys dar koreguotinos.
Nuteistasis skunde nurodo, kad turi šeimą, yra dviejų mažamečių vaikų tėvas, kuriems tėvo nebuvimas daro įtaką emocinei ir socialinei raidai, nurodo, kad šeima jam yra motyvacija keisti savo gyvenimo būdą. Nuteistasis nusikaltimo įvykdymo metu jau turėjo vieną mažametį vaiką, tačiau tai jo nuo nusikalstamos veikos nesulaikė, galimų kilti pasekmių nuteistasis nevertino. Todėl teismas ir šiuo atveju atkreipia dėmesį, kad šios aplinkybės nėra savaime suteikiančios galimybę lygtiniam paleidimui, lygtinis paleidimas taikomas atsižvelgiant į nuteistojo asmens teigiamus elgesio pokyčius atliekant laisvės atėmimo bausmę, o ne į jo šeiminę padėtį.
Atsižvelgiant į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, K. S. teistas už labai sunkų nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtu disponavimu labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, į bendrus visuomenės lūkesčius dėl teisingumo principo įgyvendinimo, nuteistojo neatliktos bausmės dalis, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, taip pat negali būti nevertinama. Pažymėtina, kad vien bausmės paskyrimas pats savaime jokių apribojimų nesukelia ir poveikio nuteistojo priešingo teisei elgesio korekcijai, neturi, todėl siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kurių vienas yra kaltininko nubaudimas, teismo kaltu, dėl nusikalstamų veikų padarymo, pripažintas asmuo privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, siekiant taip paveikti asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Šiuo atveju, nors nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau vyraujanti gausa dinaminių kriminogeninių veiksnių atskleidžia, jog nuteistojo pataisos procesas vis dar nepasižymi išskirtinai teigiamu elgesiu, kas neleidžia konstatuoti ir akivaizdžios nuteistojo daromos pažangos, kuri leistų nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, todėl šiuo atveju nuteistojo skundo tenkinimui nėra pagrindo.
Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo K. S. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2026 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo K. S. skundą, dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2026 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam K. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.