- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-05
- Bylos Nr.
- eI-4352-473/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02891-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rūta Miliuvienė, Violeta Balčytienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Ingrida Kisieliūtė
- Pareiškėjas
- A. V.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Domantas Skebas, Julija Misiūnienė, Julija Misūnaietė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Rasos Ragulskytės-Markovienės,
dalyvaujant pareiškėjui A. V. (V.), pareiškėjo atstovams advokatui Domantui Skebui ir advokato padėjėjai Julijai Misūnaietei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. (V.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) Imigracijos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą Nr. (15/4-1) 3I-00632 (toliau – Sprendimas), įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo bei priteisti iš atsakovo pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 1-5). Skunde paaiškina, kad Departamento nurodytos aplinkybės, kurios kelia abejonių dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė, Įmonė) veiklos vykdymo Lietuvoje, sudaro pagrindą tikrinti tas abejones, o ne jomis grįsti sprendimą. Atsakovas išvadas padarė neatlikęs teisės aktuose reglamentuoto tyrimo, todėl padarė skubotas, nekvalifikuotas ir neteisingas išvadas. Atsakovo sprendimas turi būti grindžiamas ne pamąstymais, abejonėmis ir Įmonės veiklos kritika, o atlikto tyrimo rezultatais, Sprendimo pagrindą turi sudaryti tyrimas, skirtas patikrinti atsakovo akcentuojamą svarbią aplinkybę – ar Bendrovė realiai vykdo veiklą Lietuvoje. Šiuo atveju, anot pareiškėjo, toks tyrimas atliktas nebuvo. Skundžiamas sprendimas priimtas pažeidžiant Vidaus reikalų ministro 2005-10-12 įsakymu Nr. 1V-329 įtvirtintus reikalavimus, nes Įmonės vadovo A. V. neapklausė, nesuteikė jam galimybės duoti paaiškinimą dėl Įmonės veiklos Lietuvoje ir jo faktinės gyvenamosios vietos Lietuvoje, išvykų, nepareikalavo Įmonės veiklos buhalterinių dokumentų. Taigi Sprendime nurodyti veiksniai sudaro pagrindą atlikti patikrinimą, o ne iš karto spręsti, kad Įmonė pastaruosius 6 mėn. nevykdo veiklos Lietuvoje, pareiškėjas faktiškai Lietuvoje negyvena, todėl Bendrovė buvo įsteigta ne vykdyti teisėtą veiklą Lietuvoje, o tik su tikslu gauti leidimą laikinai gyventi. Skundžiamo sprendimo motyvai yra neaiškūs, nėra aiškiai išsakyta, ar leidimas gyventi neišduotas dėl pateiktų tikrovei neatitinkančių duomenų, ar dėl Įmonės veiklos nevykdymo Lietuvoje pastaruosius 6 mėn., ar abiem pagrindais. Motyvas apie tai, kad iškilo nelegalios migracijos grėsmė yra akivaizdžiai išvestinis iš pirminio motyvo apie pateiktų tikrovei neatitinkančių duomenų, savarankiškai nepagrįstas ir perteklinis. Pareiškėjo manymu, Sprendime turėjo būti vertintas ne tik pareiškėjas, bet turėjo būti įvertinti kiti duomenys, rodantys realiai vykdomą veiklą. Įmonė realiai yra pasamdžiusi darbuotojus, gauna pajamas, uždirbo pelną ir tvarkingai moka mokesčius. Jei Departamento specialistai įžvelgė pareiškėjo pateiktuose dokumentuose neaiškumų ar neatitikimų, pareiškėjui t. y. Įmonės vadovui turėjo būti sudaryta galimybė tokius neatitikimus paaiškinti ir pašalinti. Institucija pažeidė užsieniečio teisę būti išklausytam, nes, jam atvykus pas atsakovą, atsisakė priimti jo paaiškinimus, motyvuojant tuo, kad „vadovo apklausti nebuvo nurodyta“. Nors atsakovas nurodė, kad Įmonės skola 2018 m. rugpjūčio 7 d. VSDF sudarė 1 708,11 Eur, tačiau pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad ši skola susidarė, dėl pasikeitusių darbuotojų algų, kadangi vadovo sprendimu darbo užmokestis buvo padidintas visiems Įmonės darbuotojams, ir Įmonės buhalterė pateikė patikslintus duomenis VSDF dėl ko ir susidarė ši skola. Įsiskolinimas buvo padengtas 2018 m. rugpjūčio 16 d., ir šiuo metu Įmonė toliau moka įmokas laiku. Atsakovas akivaizdžiai perdėtai sureikšmina aplinkybę, kad pareiškėjas anketoje nenurodė, jog (duomenys neskelbtini) yra įsteigta įmonė tuo pačiu pavadinimu (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjas yra šios įmonės gen. direktorius, todėl darė prielaidą, kad užsienietis realiai veiklą vykdo (duomenys neskelbtini) būtent šioje įmonėje, o ne Lietuvoje. Institucija neatsižvelgė į tai, kad įmonė (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), veiklos nevykdo, ir A. V. darbo sutarties ir darbo santykių su šią įmone neturi. Pažymi, kad atsakovas nutyli, jog apklausos metu buvo apklausti tik du Įmonės darbuotojai, tačiau vadovas ir vienintelis akcininkas A. V. atvykęs kartu su savo darbuotojais į apklausą Migracijos valdyboje pats apklaustas nebuvo. A. V. pareiškė, kad gali ir nori duoti paaiškinimus į visus klausimus susijusius su Įmonės veikla, klientais, tačiau Migracijos valdybos pareigūnė atsakė, kad toks nurodymas nėra gautas, todėl ji vadovo neapklaus. Tačiau apie tai skundžiamame sprendime nutylima ir selektyviai nurodomi tik pareiškėjui neigiami duomenys. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo teiginiais apie tai, kad pareiškėjas neturi Lietuvoje jokių stiprių socialinių ryšių. Nuo 1963 m. iki 1983 m. pareiškėjas visų vasaros atostogų metu gyveno Lietuvoje, (duomenys neskelbtini)Vėliau atvykdavo į Lietuvą su viza, kol gavo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, todėl turi artimus ryšius su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis. Pažymi, kad pareiškėjas investavo į Įmonę didelę dalį savo santaupų ir yra vienintelis Įmonės akcininkas, Įmonė registruota (duomenys neskelbtini), kas liudija pareiškėjo siekį toliau dirbti ir gyventi Lietuvoje. Pareiškėjas turi reikiamą išsilavinimą ir kvalifikaciją (inžinierius – mechanikas ir inžinierius – technologas) bei patirties užsiimti deklaruojama veikla (inžinerija, pramonės įrangos projektavimas, pramoninių krosnių ir jų degiklių projektavimas). Anot pareiškėjo, nelogiškas atsakovo teiginys apie tai, kad Įmonė neatitinka pagrindinio teisės aktų reikalavimo – nevykdo veiklos paskutinius 6 mėn. iki kreipimosi. Pažymi, kad Bendrovė veiklą vykdo Lietuvoje nuo 2014 m., teikia Registrų centrui tai patvirtinančias ataskaitas, o pirmąjį leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje 2015 m. metams pareiškėjas gavo būtent dėl veiklos Bendrovėje, vėliau Departamentas veiklos Bendrovėje pagrindu sprendimu pareiškėjui pratęsė leidimą laikinai gyventi iki 2018 m. sausio mėn. Tai, kad Bendrovė ne mažiau kaip 6 mėnesius vykdo veiklą, patvirtina ir Bendrovės darbuotojų paaiškinimai, kurių metu darbuotojai detaliai atsakė į visus pateiktus klausimus apie savo darbo funkcijas ir Įmonės veiklą. Pareiškėjas tik 2018 m. rugpjūčio 16 d. (t. y. po aštuonių mėnesių nuo prašymo pateikimo pareiškėjas el. paštu gavo Sprendimą. Užsieniečio teisės įtvirtintos Įstatyme buvo šiurkščiai pažeistos, kadangi per nurodytą laiką baigėsi pareiškėjo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikas, užsienietis gyveno ir dirbo Lietuvoje vizos pagrindu, vėliau privalėjo išvykti iš šalies ir šiuo metu atvykstą į Lietuvą Šengeno vizos pagrindu tik būtiniausiems klausimams spręsti ir taip patiria didžiules finansines išlaidas ir nepatogumus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovai skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą (2 t., b. l. 1-8). Nurodo, kad pareiškėjo kartu prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi pateikti Bendrovės veiklos dokumentai (sutartys, žiniaraščiai, banko sąskaitos išrašai), nepatvirtina ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo Bendrovės veiklos vykdymo Lietuvoje. Kadangi pareiškėjas su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių Bendrovės veiklą Lietuvoje pagal verslo planą, Departamento Imigracijos skyrius pareiškėjui 2018 m. balandžio 19 d. el. paštu išsiuntė prašymą pateikti duomenis, kokias paslaugas Lietuvos Respublikoje ir kokiems klientams teikia Bendrovė, pareiškėjas taip pat paprašytas pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus VĮ Registrų centrui. Departamento Imigracijos skyrius 2018 m. gegužės 3 d. iš Bendrovės buhalterės E. L. gavo elektroninį laišką, kuriame nurodyta, kad „Dėl teikiamų paslaugų Lietuvos Respublikoje negaliu pateikti jokių duomenų, nes iki šiol Įmonė bendradarbiavo su užsienio klientais. O su LR klientais (Achema, Orlen, Lifosa) vyko susitikimai ir derybos dėl bendradarbiavimo. Bet ar yra priimti kažkokie sprendimai, ar pasirašytos sutartys komentuoti negaliu, nes direktorius (mano duomenimis) šiuo metu užsienyje ir greitai komunikuoti su jo nesigauna“. Pažymi, kad Bendrovės verslo plane pateikta tikrovės neatitinkanti informacija apie tai, kad „Įmonės tikslinės rinkos yra Lietuvos ir kitų Europos bei pasaulio šalių rinkos“, taip pat Bendrovės verslo plane pažymėta, kad planuojami darbai su AB „Orlen Lietuva“, AB „Lifosa“, AB „Achema“, AB „Akmenės cementas“. Atkreipia dėmesį, kad viešai prieinamuose duomenyse internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini) yra duomenys, kad (duomenys neskelbtini) registruoto juridinio asmens (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius yra pareiškėjas. Kadangi šios aplinkybės minėtas užsienietis nenurodė prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi 8.4 eilutėje, reiškia, kad pareiškėjas neatskleidė visų aktualių duomenų apie savo darbovietes bei veiklą užsienio valstybėse, tai yra pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo veiklą užsienio valstybėse. Ši aplinkybė leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Bendrovė įsteigta su tikslu minėtam užsieniečiui gauti leidimą laikinai gyventi ir tokiu būdu įteisinti buvimą Šengeno valstybėse. Pažymi, kad su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi pateiktas kelionės dokumentą, galiojantis nuo 2016-12-14, kuriame yra šios valstybių sienų kirtimo žymos: 2017-09-05 jis išvyko iš Rusijos Federacijos ir atvyko į Lietuvos Respubliką; 2017-09-08 išvyko iš Austrijos Respublikos ir tą pačią dieną atvyko į Rusijos Federaciją; 2017-11-16 jis atvyko į Latvijos Respubliką ir 2017-11-17 išvyko, 2018-01-08 atvyko į Prancūzijos Respubliką. Departamento duomenims, pareiškėjas faktiškai Lietuvos Respublikoje negyvena, veikla čia neužsiima – jis gyvena ir veiklą vykdo užsienio valstybėje. Kilus įtarimų dėl Bendrovės vykdomos veiklos ir tikrojo pareiškėjo atvykimo į Lietuvą tikslo, Departamento Imigracijos skyrius 2018-06-07 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai (toliau – Migracijos valdyba) išsiuntė raštą dėl Bendrovės veiklos patikrinimo. 2018 m. rugpjūčio 7 d. Departamentas gavo Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus 2018-08-03 tarnybinį pranešimą Nr. 10-PR2-32070, kuriame nurodyta, kad buvo nuvykta Bendrovės veiklos vykdymo adresu: (duomenys neskelbtini), ant pastato jokių iškabų, Bendrovės pašto dėžutės ar reklamų apie Bendrovę nerasta, Bendrovės darbuotojų minėtu adresu nebuvo. Atkreipia dėmesį, kad Departamentas 2018 m. liepos 19 d. gavo advokato padėjėjos Julijos Misiūnienės paaiškinimą dėl Bendrovės adreso, kuriame nurodyta, kad Bendrovės veiklos vykdymo adresu: (duomenys neskelbtini), įrengtos dvi darbo vietos Bendrovės direktoriui (pareiškėjui) ir buhalterei E. L. (pažymi, kad ji Bendrovėje nėra įdarbinta), taip pat nurodyta, kad minėtas užsienietis „nuolat dalyvauja parodose ir konferencijose <...> todėl įmonės biuro adresu ne visada yra pasiekiamas“. Minėtame paaiškinime pažymėta, kad „pareiškėjas nusprendė nekabinti įmonės informacinės iškabos/lentelės ant įmonės kabineto durų, nes šiame pastate įsikūrusių įmonių daug ir lankytojai dažnai užeina pasiteirauti, pasiklausti dėl įvairių klausimų ir taip blaško bei trukdo įmonės vadovą, kuris nekalba lietuviškai“. Paaiškina, kad buvo apklausti Bendrovės darbuotojai. G. M. nurodė, kad dirba Bendrovėje administratore, jos funkcijos – derinti susitikimo laiką su Bendrovės klientais, daryti vertimus, nurodė, kad Bendrovės biure nėra buvusi, dirba nuotoliniu būdu iš namų ((duomenys neskelbtini)). G. M. pažymėjo, kad Bendrovės klientai yra AB „Orlen“, AB „Lifosa“, AB „Akmenės cementas“, AB „Achema“. Bendrovės darbuotojas L. B. nurodė, kad Bendrovėje dirba vairuotoju (pažymi, kad pagal darbo sutartį jis yra vadybininkas), Bendrovės biure nėra buvęs, dirba iš namų nuotoliniu būdu ((duomenys neskelbtini)). L. B. įvardijo Bendrovės klientus: AB „Orlen“, AB „Lifosa“, AB „Akmenės cementas“, AB „Achema“. Pažymi, kad apklausti Bendrovės darbuotojai G. M. ir L. B. nurodė, kad darbo užmokestį gauna grynaisiais pinigais, kuriuos jiems išmoka pareiškėjas (duomenys neskelbtini). Atsakovas, atsižvelgdamas turimus duomenis apie Bendrovės direktoriaus gyvenimą ir veiklą užsienio valstybėse, apie Bendrovės klientus, daro išvadą, kad apklaustieji Bendrovės darbuotojai pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie pareiškėjo veiklą Bendrovėje bei gyvenimą Lietuvoje. Tai kelia pagrįstų įtarimų, kad Bendrovės darbuotojai įdarbinti fiktyviai ir faktiškai jokių funkcijų Bendrovėje neatlieka (svarbu pažymėti, kad Bendrovė turi įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, kadangi ji laiku neatsiskaito su darbuotojais). Atlikus Bendrovės patikrinimą nustatyta, kad Bendrovės veikla yra abejotina, kyla pagrįstų įtarimų, kad ji įsteigta tik tam, kad minėtas užsienietis, Bendrovės dalyvis galėtų gauti leidimą laikinai gyventi. Pažymi, kad Bendrovės darbuotojai nurodė, kad dirba nuotoliniu būdu, tačiau toks darbas nėra numatytas jų darbo sutartyse. Atsižvelgiant į Bendrovės veiklos patikrinimo metu surinktą informaciją, darytina išvada, kad pareiškėjas, pateikęs prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie Bendrovės veiklą bei darbuotojų funkcijas, jų darbo vietą Bendrovėje. Bendrovė turi skolą VSDF, kas kelia pagrįstas abejones dėl Bendrovės vykdomos veiklos, kadangi ji laiku neatsiskaito su darbuotojais, tai reiškia, kad nėra gaunamų pajamų iš vykdomos veiklos, tai rodo minėto užsieniečio neatsakingumą ir piktnaudžiavimą leidimų laikinai gyventi išdavimo procedūra bei leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas nėra suinteresuotas realios ūkinės-komercinės veiklos Lietuvoje vykdymu. Kyla pagrįstų abejonių dėl Bendrovės veiklos skaidrumo ir realumo. Įvertinus visas faktines aplinkybes, buvo nustatyti veiksniai, sudarantys pagrindą manyti, jog Bendrovė yra fiktyvi, t. y. kad Bendrovė buvo įsteigta ne vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, o minėtam užsieniečiui gauti leidimą laikinai gyventi: pareiškėjo, kuris yra Bendrovės vadovas, atvykimo tikslas nėra darbas Bendrovėje (Departamento turimais duomenimis, jo darbo vieta yra užsienio valstybėje, o atsižvelgiant į minėto užsieniečio išvykas ir gyvenimą užsienio valstybėse (faktiškai Lietuvos Respublikoje negyvena) – jo buvimas Lietuvoje nėra reikalingas vykdant Bendrovės veiklą); pateikti Bendrovės veiklos dokumentai neįrodo, kad Bendrovė realiai vykdo veiklą Lietuvos Respublikoje; yra požymių, kad darbuotojų įdarbinimas Bendrovėje yra fiktyvus; yra kitų požymių, kad Bendrovė yra fiktyvi (Bendrovės direktorius yra (duomenys neskelbtini) registruotos (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius). Surinktų duomenų visuma, be kita ko, patvirtina, kad kyla pagrįstos abejonės dėl minėto užsieniečio tikslo bei sąlygų, sąžiningo šio užsieniečio siekio užsiimti teisėta veikla, t. y. konstatuota, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti šio užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundą atmesti
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo Nr. (15/4-1) 3I-00632 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini)piliečiui A. V.“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. sausio 18 d. tuo pagrindu, kad užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvis (akcininkas ir direktorius), Departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (2 t., b. l. 9-18) bei dokumentus (Bendrovės verslo planą, bendrovės banko sąskaitos išrašą ir kt.).
UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktorės E. L., su UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus A. V. 2017 m. spalio 10 d. pasirašė Darbo vietos nuomos sutartį, pagal kurią Bendrovei išnuomojo darbo vietą, esančią adresu (duomenys neskelbtini) (2 t. b. l. 25).
Iš žiniaraštį už laikotarpį nuo 2017-01 -01 iki 2017-12-31 matyti, kad Bendrovė išrašė sąskaitas A liter AX1 Co, LTD, American Industrial Systems, LLC, Kralovopolska A. S., Midwest Capital, INC, USA, OOO „Metallurgservice“ RUS, ir gavo sąskaitas iš užsienio įmonių American Industrial systems, LLC, Amtrade Continental, INC, CS Combustion Solutions GmbH ir UAB „LD Consulting“ (2 t. b. l. 27-28).
Iš Bendrovės banko sąskaitos išrašų už laikotarpį nuo 2016-11-01 iki 2017-11-16 matyti, kad Bendrovė gauna pajamas iš užsienio įmonių (2 t. b. l. 29-52).
UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama įgalioto asmens E. L., 2015 m. vasario 27 d. su A. V. pasirašė darbo sutartį Nr. 1, pagal kurią pastarasis į Bendrovę priimtas į direktoriaus pareigas (2 t. b. l. 73-75).
UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus A. V., 2015 m. rugpjūčio 31 d. su L. (L.) B. pasirašė darbo sutartį Nr. 2, pagal kurią pastarasis į Bendrovę priimtas į vadybininko pareigas (2 t. b. l. 76-78).
UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus A. V., 2015 m. rugpjūčio 31 d. su L. P. pasirašė darbo sutartį Nr. 3, pagal kurią pastaroji į Bendrovę priimta į vadybininkės pareigas (2 t. b. l. 79-81).
UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus A. V., 2015 m. rugpjūčio 31 d. su G. M. pasirašė darbo sutartį Nr. 4, pagal kurią pastaroji į Bendrovę priimta į administratorės pareigas (2 t. b. l. 82-84).
Departamento Imigracijos skyrius pareiškėjui 2018 m. balandžio 19 d. elektroniniu paštu išsiuntė prašymą: 1) Departamentui pateikti duomenis, kokias paslaugas Lietuvos Respublikoje ir kokiems klientams teikia Bendrovė; 2) VĮ Registrų centrui pateikti finansines atskaitomybės dokumentus (balansas, pelno nuostolių ataskaita) (2 t. b. l. 181).
Departamento Imigracijos skyrius 2018 m. gegužės 3 d. iš E. L. gavo elektroninį laišką, kuriame nurodoma, kad dėl teikiamų paslaugų Lietuvos Respublikoje negali pateikti jokių duomenų, kadangi iki šiol Įmonė bendradarbiavo su užsienio klientais. Su Lietuvos klientais (Achema, Orlen, Lifosa) vyko susitikimai ir derybos dėl bendradarbiavimo, bet ar yra priimti kažkokie sprendimai, ar pasirašytos sutartys komentuoti negali, nes direktorius (jos duomenimis) šiuo metu užsienyje ir greitai komunikuoti su juo nesigauna (2 t. b. l. 182).
Departamento Imigracijos skyrius 2018 m. birželio 7 d. raštu „Dėl veiklos patikrinimo“ kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybą (toliau – Migracijos valdyba), kurios prašė nuvykti bendrovės adresu ((duomenys neskelbtini)) ir patikrinti, ar Bendrovė iš tikrųjų vykdo veiklą bei apklausit Įmonės darbuotojus: L. B., L. P., G. M. (2 t. b. l. 186).
Departamentas 2018 m. rugpjūčio 7 d. gavo Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus 2018 m. rugpjūčio 3 d. tarnybinį pranešimą Nr. 10-PR2-32070, kuriame nurodoma, kad buvo nuvykta Bendrovės veiklos vykdymo adresu: (duomenys neskelbtini), ant pastato jokių iškabų, Bendrovės pašto dėžutės ar reklamų apie Bendrovę nerasta, Bendrovės darbuotojų minėtu adresu nebuvo (2 t. b. l. 191-193).
Advokato padėjėja J. Misiūnaitė Departamentui pateikė 2018 m. liepos 17 d. paaiškinimą „Dėl įmonės biuro adreso“, kuriame nurodo, kad Bendrovės veiklos vykdymo adresu: (duomenys neskelbtini), įrengtos dvi darbo vietos Bendrovės direktoriui A. V. ir buhalterei E. L., taip pat pažymi, kad minėtas užsienietis nuolat dalyvauja parodose ir konferencijose, dėl ko Įmonės biuro adresu ne visada yra pasiekiamas (2 t., b. l. 187). Paaiškinime taip pat nurodyta, kad.A. V. nusprendė nekabinti Įmonės informacinės iškabos/lentelės ant Įmonės kabineto durų, kadangi šiame pastate įsikūrusių įmonių daug ir lankytojai dažnai užeina pasiteirauti, pasiklausti dėl įvairių klausimų ir taip blaško bei trukdo įmonės vadovą, kuris nekalba lietuviškai.
Migracijos valdybos Užsieniečių registracijos centre 2018 m. liepos 17 d. vyko Bendrovės darbuotojos G. M. apklausa, kurios metu pastaroji nurodė, kad dirba Bendrovėje administratore, jos funkcijos – derinti susitikimo laiką su Bendrovės klientais, daryti vertimus, atlyginimą gauna grynais į rankas 645,27 Eur (2 t. b. l. 207, 211). G. M. taip pat paaiškino, kad Bendrovės biure nėra buvusi, dirba nuotoliniu būdu iš namų ((duomenys neskelbtini)); pažymėjo, kad Bendrovės klientai yra AB „Orlen“, AB „Lifosa“, AB „Akmenės cementas“, AB „Achema“.
Migracijos valdybos Užsieniečių registracijos centre 2018 m. liepos 17 d. vyko Bendrovės darbuotojo L. B. apklausa, kurios metu pastarasis nurodė, kad Bendrovėje dirba vairuotoju (vežioja direktorių), atlyginimą gauna grynais į rankas 498 Eur (2 t. b. l. 216). Paaiškino, kad Bendrovės biure nėra buvęs, dirba iš namų nuotoliniu būdu ((duomenys neskelbtini)), taip pat nurodė, kad Bendrovės klientai yra AB „Orlen“, AB „Lifosa“, AB „Akmenės cementas“, AB „Achema“.
Pagal Sodros 2018 m. rugpjūčio 8 d. duomenis Bendrovėje dirba 4 darbuotojai (L. B., G. M., L. P. ir A. V.) (2 t. b. l. 123). Tie patys darbuotojai nurodyti ir Bendrovės verslo plane (2 t. b. l. 22-26).
Iš VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro pelno (nuostolių ataskaitos) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. patyrė 5 030 Eur nuostolį, 2016 metais patyrė 17 Eur nuostolį, 2017 m. gavo 6 367 Eur pelną (2 t. b. l. 121-122).
Iš Sodros 2018 m. rugpjūčio 9 d. duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui yra 1 708,11 Eur (2 t. b. l. 119).
Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12, ir 14 punktais, 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą Nr. (15/4-1) 3I-00632 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui A. V.“ (1 t., b. l. 11-16).
Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas.
Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje išvardintos faktinės aplinkybės suponuoja normoje įtvirtintos taisyklės taikymą, t. y. nurodoma, kada išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma.
Pagal įstatymo 26 straipsnio 1 dalį, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas; 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) Lietuvos Respublikoje turi tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje ketina deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, būtų ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai, nuosavybės teise ar naudojasi tokia patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje jis deklaruos savo gyvenamąja vieta ir kuri atitiks nurodytą vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu; 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą; 6) pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis.
Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto (iki 2018-06-30 galiojusi Įstatymo redakcija) nuostatas, išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu, duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi, pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą - jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, o pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą – jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu.
Pažymėtina, kad Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma nustato, kada išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma. Vadinasi, užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas, jeigu jis atitinka įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindą bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1-6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas ar nepakeistas leidimas laikinai gyventi.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas Departamentui kartu su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikė Bendrovės verslo planą (2 t., b. l. 22-26). Verslo plane nurodoma, kad Bendrovės veiklos sritis yra inžinerija, technologijų kūrimas, pramoninės įrangos projektavimas ir tiekimas naftos ir dujų perdirbimo, naftos chemijos ir cemento pramonės reikmėms. Verslo plane nurodoma, kad Bendrovės veikla, be kita ko, yra terminės įrangos - pramoninių krosnių, terminių reaktorių, visiško sudeginimo krosnių ir jų degiklių – projektavimas ir tiekimas. Taigi Bendrovės veikla reikalauja specifinių darbuotojų žinių, kvalifikacijos bei resursų. Bylos duomenimis nustatyta, kad Bendrovėje įdarbinti tik direktorius (pareiškėjas), du vadybininkai (L. B. ir L. P.) bei administratorė (G. M.) (2 t. b. l. 73-83, 123). Pažymėtina, kad L. B. apklausos metu nurodė, kad Įmonėje dirba vairuotoju (vežioja direktorių) (2 t. b. l. 216). Taigi, tai, jog Bendrovėje dirba tik 4 asmenys (direktorius, vadybininkai (iš kurių vienas galimai yra vairuotojas) ir administratorius) kelia pagrįstų abejonių dėl verslo plane deklaruojamos Bendrovės veiklos, kuriant technologijas, projektuojant techninę įrangą. Nors pareiškėjas nurodo, kad turi reikiamą išsilavinimą ir kvalifikaciją (inžinierius – mechanikas ir inžinierius – technologas) bei patirties užsiimti deklaruojama Bendrovės veikla, tačiau Bendrovėje daugiau nėra įdarbinta verslo plane nurodomai veiklai vydyti tinkamo pasirengimo darbuotojų (pvz.: inžinierių, mechanikų ir kt.). Nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad Bendrovė 6 mėn. nevykdo veiklos, numatytos verslo plane (technologijų kūrimas, pramoninės įrangos projektavimas ir tiekimas naftos ir dujų perdirbimo, naftos chemijos ir cemento pramonės reikmėms), kadangi neturi įdarbintų veiklai vykdyti tinkamo pasirengimo darbuotojų.
Verslo plane taip pat teigiama, kad Įmonės tikslinės rinkos yra Lietuvos ir kitų Europos bei pasaulio šalių rinkos, tačiau byloje nėra jokių dokumentų, kurie patvirtina Bendrovės deklaruojamą veiklą Lietuvos Respublikoje. Nors Bendrovės verslo plane pažymėta, kad planuojami darbai su AB „Orlen Lietuva“, AB „Lifosa“, AB „Achema“, AB „Akmenės cementas“, tačiau jokie tai patvirtinantys įrodymai nepateikti. Šios nustatytos aplinkybės supunuoja išvadą, kad Bendrovės verslo plane pateikta tikrovės neatitinkanti informacija.
Kaip minėta, Bendrovės darbuotojai G. M. ir L. B. apklausų metu nurodė, kad darbo užmokestį gauna grynaisiais pinigais, kuriuos jiems išmoka A. V. (duomenys neskelbtini), G. M. paaiškino, kad nuo birželio mėnesio gauna 645,27 Eur, L. B. paaiškino, kad nuo birželio 1 d. gauna 498 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal darbo sutartis, kurias pareiškėjas pateikė kartu su prašymu, nuo 2018 m. sausio 1 d. G. M. ir L. B. sulygta mokėti po 570 Eur per mėnesį (2 t. b. l. 76-78, 82-84). Iš vėliau Departamentui pateiktų darbo sutarčių matyti, kad nuo 2018 m. birželio 1 d. G. M. sulygta mokėti 815 Eur per mėnesį, L. B. – 600 Eur per mėnesį (2 t. b. l. 213-219). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Bendrovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui – 1 708,11 Eur (2 t. b. l. 119), kas patvirtina, kad darbo užmokesčiai darbuotojmas mokami nebuvo. Nors apklausų metu G. M. ir L. B. nurodė, kad dirba nuotoliniu būdu, tačiau darbo sutartyse, kurios buvo pateiktos kartu su prašymu, darbas nuotoliniu būdu nenumatytas. Teismas atkreipia dėmesį, kad vėliau Departamentui pateiktoje darbo sutartyje (jos papildyme) ties vieta, kur nurodoma, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. pakeistas sutarties 3 p., yra prierašas apie nuotolinį darbą (tokio prierašo su prašymu pateiktoje darbo sutartyje nebuvo (2 t. b. l. (2 t. b. l. 84)), tačiau minėtoje darbo sutartyje neaptarti darbo sutarties sąlygų pakeitimai (2 t. b. l. 215). Be to, byloje nustatyta, kad pagal darbo sutartį L. B. Įmonėje įdarbintas vadybininku, tačiau apklausos metu nurodė, kad dirba vairuotoju – vežioja direktorių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas su prašymu dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pateikė tirkovės neatitinkančią informaciją apie Įmonės darbuotojus.
Byloje, be kita ko, nustatyta, kad Bendrovė 2015 m. patyrė 5 030 Eur nuostolį, 2016 m. - 17 Eur nuostolį, 2017 m. gavo 6 367 Eur pelną, Bendrovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudarė 1 708,11 Eur (2 t. b. l. 177-178, 205). Be to, iš kartu su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi pateikto kelionės dokumento matyti, kad pareiškėjas 2017-09-05 išvyko iš Rusijos Federacijos ir atvyko į Lietuvos Respubliką; 2017-09-08 išvyko iš Austrijos Respublikos ir tą pačią dieną atvyko į Rusijos Federaciją; 2017-11-16 jis atvyko į Latvijos Respubliką ir 2017-11-17 išvyko, 2018-01-08 atvyko į Prancūzijos Respubliką. Šie duomenys patvirtina, kad pareiškėjas faktiškai Lietuvos Respublikoje negyvena, todėl veikla Lietuvoje neužsiima. Nustatytos faktinės aplinkybės ne tik kelia pagrįstų abejonių dėl Bendrovės vykdomos veiklos, bet ir rodo pareiškėjo neatsakingumą ir piktnaudžiavimą leidimų laikinai gyventi išdavimo procedūra, kad suponuoja išvadą, kad A. V. nėra suinteresuotas realios ūkinės-komercinės veiklos Lietuvos Respublikoje vykdymu.
Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad byloje esantys įrodymai, nepatvirtina ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo Bendrovės veiklos vykdymo Lietuvos Respublikoje.
Įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje (iki 2018-06-30 galiojusi Įstatymo redakcija) yra nustatyta, kad fiktyvi įmonė yra Juridinių asmenų registre įregistruotas privatusis juridinis asmuo arba užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialas ar atstovybė, kurie buvo įsteigti ar įsigyti siekiant ne vykdyti šio juridinio asmens steigimo dokumentuose ar užsienio valstybėje įsteigtos įmonės filialo ar atstovybės nuostatuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, o užsieniečiui – šio juridinio asmens dalyviui, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, vadovui arba perkeliamam įmonės viduje užsieniečiui – gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.
Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, (toliau – Aprašas) 100 punktas įtvirtina veiksnius, dėl kurių gali atsirasti pagrindas manyti, kad įmonė yra fiktyvi. Byloje ištyrus visas faktines aplinkybes, teismas sutinka su atsakovo išvada, kad buvo nustatyti veiksniai, sudarantys pagrindą manyti, kad Bendrovė įsteigta ne vykdyti teisėtą veiklą Lietuvoje, o pareiškėjui gauti leidimą laikinai gyventi. A. V., kuris yra Bendrovės vadovas, atvykimo tikslas nėra darbas Bendrovėje (byloje nustatyti duomenys apie apreiškėjo išvykas ir gyvenimą užsienio valstybėse (faktiškai Lietuvos Respublikoje negyvena), dėl ko jo buvimas Lietuvoje nėra reikalingas vykdant Bendrovės veiklą) (Aprašo 100.3 papunktis); pateikti Bendrovės veiklos dokumentai neįrodo, kad Bendrovė realiai vykdo veiklą Lietuvos Respublikoje (Aprašo 100.4 papunktis); yra požymių, kad darbuotojų įdarbinimas Bendrovėje yra fiktyvus (Aprašo 100.9 papunktis).
Lietuvos migracijos politikos gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 „Dėl Lietuvos migracijos politikos gairių patvirtinimo“ (toliau – Migracijos politikos gairės), nustato, kad Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje. Siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių Įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (Migracijos politikos gairių 22.1, 22.3.3 punktai). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas praktiką pažymėjo, kad Migracijos politikos gairės nustato, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016). Be to, LVAT pažymėjęs, kad vertinant užsieniečio nelegalios migracijos grėsmę, teismai pagrįstai atsižvelgia į anksčiau nurodytas Lietuvos migracijos politikos gaires (žr., pvz., 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4840-756/2016, 2017 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA- 3009-624/2017). Pagrindą konstatuoti, kad kyla nelegalios migracijos grėsmė sudaro pagrįstos abejonės dėl užsieniečio tikslo ir sąlygų (žr., pvz., LVAT 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4046-756/2015). Kaip jau buvo minėta, surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo tikslo ir sąlygų, jo siekio vykdyti realią ūkinę-komercinę veiklą Lietuvos Respublikoje, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, nes jo tikslas ne vykdyti teisėtą veiklą Lietuvoje, o siekiant pareiškėjui gauti leidimą laikinai gyventi ir naudotis jo suteikiamomis teisėmis, įteisinti savo buvimo Šengeno valstybėse. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai nustatė, kad yra rimtas pagrindas, kad gali kilti minėto užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Teismui nepateikti įrodymai, kad pareiškėjas turi kitų ilgalaikių socialinių ar ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika. Pažymėtina, kad šių aplinkybių nenustatė ir atsakovas.
Pagal Aprašo 17 punktą užsienietis, norintis gauti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, kartu su prašymu išduoti arba pakeisti leidimą turi pateikti visus dokumentus, patvirtinančius leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindą. Taigi būtent pareiškėjas turi pareigą pateikti atsakovui tikrovę atitinkančius duomenis apie realios ūkinės veiklos vykdymą, t. y. pareiga įrodyti ketinimų realumą ir autentiškumą tenka būtent pareiškėjui. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas (kilus įtarimų dėl Bendrovės vykdomos veiklos ir tikrojo pareiškėjo atvykimo į Lietuvą tikslo) kreipėsi į Migracijos valdybą dėl Bendrovės veiklos patikrinimo. Kaip byloje jau nustatyta, Migracijos valdyba atliko patikrinimą, apklausė Bendrovės darbuotojus, apie atliktą patikrinimą informavo atsakovą, pridėjo įrodymus. Pareiškėjas nurodo, kad buvo atsisakyta jį apklausti, tačiau teismas pažymi, kad jis turėjo teisę teikti rašytinius paaiškinimus Departamentui. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad advokato padėjėja J. Misiūnaitė Departamentui teikė rašytinius paaiškinimus apie Bendrovės adresą (2 t. b. l .187). Pareiškėjas skunde nenurodė, kokias papildomas aplinkybes būtų nurodęs, kokius papildomus dokumentus, kurie būtų galėję lemti kitokį sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priėmimą, būtų pateikęs. Teismas taip pat pastebi, jog pareiškėjas nei Departamentui, nei teismui nepateikė argumentų ar duomenų, leidžiančių spręsti, kad atsakovo Sprendimas priimtas nenustačius visų reikšmingų faktinių aplinkybių. O tai, kad jis teise teikti papildomus įrodymus ar paaiškinimus naudojosi neveiksmingai, atsakomybė tenka būtent pačiam pareiškėjui.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimas Nr. (15/4-1) 3I-00632 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini)piliečiui A. V.“ yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Teismas nenustatė kitų ABTĮ 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl Sprendimo panaikinimo netenkinamas. Teismui konstatavus, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo tenkinti išvestinį skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).
Pareiškėjas taip pat teismo prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjo skundo reikalavimai atmestini, todėl prašymas priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus T. T. formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. V. (A. V.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.