- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-08-08
- Bylos Nr.
- I-3794-968/2014
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- E. T.
- Atsakovas
- Laisvės atėmimo vietų ligoninei
- Kategorijos
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. T. skundą atsakovei Laisvės atėmimo vietų ligoninei dėl kompensacijos už neišduotas tarnybinės uniformos dalis priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas E. T. kreipėsi į teismą (b. l. 1–3) prašydamas priteisti iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL) neišmokėtą kompensacijos sumą už 2009–2013 metais negautas tarnybinės uniformos dalis, iš viso 1 761,53 Lt.
2. Pareiškėjas skundą grindžia šiais argumentais:
Nuo 2003 metų dirba LAVL Socialinės reabilitacijos skyriaus vyresniuoju specialistu. Nuo 2003 iki 2013 metų jam nebuvo išduotos priklausančios tarnybinės uniformos dalys. Dėl to 2013-10-09 kreipėsi į LAVL direktorių, prašydamas išmokėti priklausančią kompensaciją už neišduotas tarnybinės uniformos dalis nuo 2003 metų arba išduoti pažymą, kurioje būtų nurodyta jam neišduotų uniformos dalių vertė.
Pagal atsakovės 2013-10-17 išduotą pažymą Nr. S-PR-1993 pareiškėjui nuo 2003 metų buvo neišduotos šios tarnybinės uniformos dalys: 2008, 2013 metais – dvi žieminės kepurės, kurių vertė 83,57 Lt; 2004, 2007, 2011 metais – trys vasarinės kepurės, kurių vertė 98,00 Lt; 2005, 2009 metais – dvi žieminės striukės, kurių vertė 575,00 Lt; 2005, 2007 metais – du kostiumai, kurių vertė 247,00 Lt; 2005, 2009, 2013 metais – trys vasarinės striukės, kurių vertė 438,00 Lt; 2006, 2011 metais – du pusvilnoniai megztiniai, kurių vertė 220,00 Lt; 2004, 2005, 2006, 2007, 2008, 2009, 2010, 2011, 2012, 2013 metais – dešimt marškinių, po du vienetus, ilgomis rankovėmis, kurių vertė 993,70 Lt; 2005, 2007, 2009, 2011, 2013 metais – penkeri marškiniai, po du vienetus, trumpomis rankovėmis, kurių vertė 451,28 Lt; 2004, 2005, 2006, 2007, 2008, 2009, 2011 metais – septyni kaklaraiščiai, kurių vertė 90,00 Lt; 2005, 2009 metais – du šalikai, kurių vertė 35,40 Lt; 2004, 2006, 2007, 2008, 2009, 2010, 2011, 2012, 2013 metais – devynios poros batelių, kurių vertė 998,30 Lt; 2005, 2009, 2013 metais – trys poros žieminių batų, kurių vertė 464,75 Lt; 2006, 2011 metais – dvi poros demisezoninių batų, kurių vertė 305,41 Lt; 2007, 2011 metais –.dvi poros pirštinių, kurių vertė 224,20 Lt; 2009 metais – odinis kelnių diržas, kurio vertė 53,10 Lt; 2003 metais – odinis diržas su dėklu, kurio vertė 200,60 Lt; 2009, 2011, 2013 metais – trejos kelnės, kurių vertė 292,61 Lt; 2012 metais – golfas, kurio vertė 65,00 Lt; dveji antsiuvai, kurių vertė 35,86 Lt. Iš viso neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertė yra 5 871,78 Lt.
Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-04-25 įsakymą Nr. 128 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normų bei dėvėjimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Teisingumo ministro įsakymas) pareiškėjui priklauso 30 proc. neišduotų uniformos dalių vertės, t. y. 1 761,53 Lt.
Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, nors apie posėdį jam pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime (b. l. 13–14) nurodė, kad su pareiškėjos skunde keliamais reikalavimais ir argumentais nesutinka, ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, prašo taikyti ieškinio senaties terminą. Savo poziciją grindžia šiais argumentais:
Kalėjimų departamento (toliau – KD) ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normos bei dėvėjimo tvarka nustatyta teisingumo ministro 2003-04-25 įsakymu Nr. 128 patvirtintoje Kalėjimų departamento bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkoje (toliau – Tvarka), kurios 1 punkte įtvirtinta, kad KD bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoje jų gali būti mokama 30 proc. priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės dydžio kompensacija. Tvarkos 2 ir 3 punktuose nustatyta piniginės kompensacijos mokėjimo tvarka ir sąlygos, t. y. KD pareigūnai dėl piniginės kompensacijos raštu kreipiasi į KD direktorių, o įstaigų pareigūnai – į savo įstaigos direktorių, kuris, įvertinęs esamos tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje, sprendžia, ar piniginė kompensacija gali būti išmokėta. Priėmus sprendimą dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo KD ir įstaigos surašo kiekvieno pareigūno žiniaraštį, kuriame nurodo, kokias atskiras uniformos dalis priklauso išduoti ateinančiais kalendoriniais metais, ir apskaičiuoja jų vertę. Tokio žiniaraščio pagrindu pareigūnams gali būti išmokama 30 proc. nuo apskaičiuotos sumos dydžio piniginė kompensacija.
Pareiškėjas 2003–2013 metais nesivadovavo minėta Tvarka ir nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos, todėl minėtu laikotarpiu klausimas dėl kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo nebuvo svarstytas, t. y. nebuvo įvertintas esamos pareigūno uniformos tinkamumas toliau ją dėvėti, nebuvo surašytas žiniaraštis, kurio pagrindu apskaičiuojamas kompensacijos dydis. Tvarkoje aiškiai nustatyta, kad pareigūnai piniginę kompensaciją už tarnybinę uniformą gali gauti tik už ateinančius kalendorinius metus, bet ne už praėjusį laikotarpį, kokį pats pareiškėjas nurodė savo prašyme. Pareiškėjas kreipėsi į įstaigos vadovą tik 2013-10-09, o nustatytos tvarkos, kad kompensacija mokama įstaigos iniciatyva, nėra.
Taip pat atsakovė atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010-07-21 priėmė nutarimą Nr. 1063 „Dėl laisvės atėmimo vietų reorganizavimo“, kurio 2.4 punkte nurodyta, kad „Laisvės atėmimo vietų ligoninė ir Pravieniškių gydymo ir pataisos namai reorganizuojami sujungimo būdu, <...> sujungiant į naują juridinį asmenį – Laisvės atėmimo vietų ligoninę“. Teisingumo ministro 2010-10-25 įsakyme Nr. 1R-231 nurodyta, kad įvykdžius reorganizaciją naujas juridinis darinys – LAVL – pradeda veiklą nuo 2011-02-01, todėl jo atsakomybė ir prasideda nuo minėtos datos.
Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, nors apie posėdį jam pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjo skundas tenkintinas.
1. Nagrinėjamoje byloje, remiantis surinktais rašytiniais įrodymais, nustatytos šios bylai reikšmingos faktinės aplinkybės:
Pareiškėjas nuo 2003 metų dirba Laivės atėmimo vietų ligoninės Socialinės reabilitacijos skyriaus vyresniuoju specialistu (ginčo dėl šio fakto byloje nėra) (b. l. 1–3). Jis 2013-11-09 kreipėsi į LAVL direktorių, prašydamas išmokėti kompensaciją už nustatyta tvarka neišduotas tarnybinės uniformos dalis nuo 2003 metų arba išduoti pažymą, kurioje būtų nurodyta neišduotų uniformos dalių vertė (b. l. 4).
LAVL 2013-11-17 pateikė pareiškėjui pažymą Nr. S-PR-1993 (b. l. 5–7) apie per visą pareiškėjo tarnybos laikotarpį neišduotas tarnybinės uniformos dalis, kurioje nurodyta, kiek ir kokių uniformos dalių neišduota, kokia neišduotų uniformos dalių vertė (ginčo dėl neišduotų tarnybinės uniformos dalių kiekio ir vertės šioje byloje nėra). Pagal atsakovės 2013-11-17 išduotą pažymą Nr. S-PR-1993 pareiškėjui 2003–2013 metais buvo neišduotos šios tarnybinės uniformos dalys: 2008, 2013 metais – dvi žieminės kepurės, kurių vertė 83,57 Lt; 2004, 2007, 2011 metais – trys vasarinės kepurės, kurių vertė 98,00 Lt; 2005, 2009 metais – dvi žieminės striukės, kurių vertė 575,00 Lt; 2005, 2007 metais – du kostiumai, kurių vertė 247,00 Lt; 2005, 2009, 2013 metais – trys vasarinės striukės, kurių vertė 438,00 Lt; 2006, 2011 metais – du pusvilnoniai megztiniai, kurių vertė 220,00 Lt; 2004, 2005, 2006, 2007, 2008, 2009, 2010, 2011, 2012, 2013 metais – dešimt marškinių, po du vienetus, ilgomis rankovėmis, kurių vertė 993,70 Lt; 2005, 2007, 2009, 2011, 2013 metais – penkeri marškiniai, po du vienetus, trumpomis rankovėmis, kurių vertė 451,28 Lt; 2004, 2005, 2006, 2007, 2008, 2009, 2011 metais – septyni kaklaraiščiai, kurių vertė 90,00 Lt; 2005, 2009 metais – du šalikai, kurių vertė 35,40 Lt; 2004, 2006, 2007, 2008, 2009, 2010, 2011, 2012, 2013 metais – devynios poros batelių, kurių vertė 998,30 Lt; 2005, 2009, 2013 metais – trys poros žieminių batų, kurių vertė 464,75 Lt; 2006, 2011 metais – dvi poros demisezoninių batų, kurių vertė 305,41 Lt; 2007, 2011 metais –.dvi poros pirštinių, kurių vertė 224,20 Lt; 2009 metais – odinis kelnių diržas, kurio vertė 53,10 Lt; 2003 metais – odinis diržas su dėklu, kurio vertė 200,60 Lt; 2009, 2011, 2013 metais – trejos kelnės, kurių vertė 292,61 Lt; 2012 metais – golfas, kurio vertė 65,00 Lt; 2012 metais antsiuvai ir antpečių movos, kurių vertė 35,86 Lt. Iš viso neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertė yra 5 871,78 Lt.
2. Šioje byloje ginčas kilo dėl LAVL pareigūno teisės gauti kompensaciją už 2003–2013 metais negautas tarnybinės uniformos dalis.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjui nuo 2003 iki 2013 metų nebuvo suteiktos tam tikros tarnybinės uniformos dalys, pasibaigus Teisingumo ministro įsakymu nustatytam pareiškėjo turimų tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminui, kaip ir dėl to, kad pareiškėjui nebuvo išmokėta kompensacija už priklausančias išduoti tarnybinės uniformos dalis; tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
3. Nagrinėjamu atveju ginčo teisiniai santykiai sureguliuoti Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – Statutas) 18 straipsnyje, kur nustatyta, kad: pareigūnai dėvi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą su rangų ženklais ir simbolika (1 dalis); pareigūnams tarnybinė uniforma išduodama nemokamai (2 dalis); tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato teisingumo ministras (3 dalis).
Tarnybinės uniformos išdavimo normos ir dėvėjimo tvarka nustatyta Teisingumo ministro įsakymu patvirtintoje Tvarkoje, pagal kurią: pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 proc. priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas (1 punktas); KD pareigūnai dėl piniginės kompensacijos raštu kreipiasi į KD direktorių, o įstaigų pareigūnai – į savo įstaigos direktorių, kuris, įvertinęs esamos tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje, sprendžia, ar piniginė kompensacija gali būti išmokėta (2 punktas); KD ir įstaigos surašo kiekvieno pareigūno žiniaraštį pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas, kuriame nurodo, kokias atskiras uniformos dalis priklauso išduoti ateinančiais kalendoriniais metais, ir apskaičiuoja jų vertę, o šio žiniaraščio pagrindu pareigūnams išmokama 30 proc. nuo apskaičiuotos sumos dydžio piniginė kompensacija (3 punktas); nauja uniforma ar jos atskiros dalys išduodamos tik pasibaigus dėvėjimo terminui arba vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija (4 punktas).
4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2014-04-10 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014, pažymėjo, kad tokio pobūdžio administracinėse bylose LVAT suformuota bendra praktika dėl institucijos pareigos nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus uniformomis. LVAT, aiškindamas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vidaus reikalų sistemos pareigūnų aprūpinimą uniformomis, yra konstatavęs, kad tokiu būdu įstatymu vidaus tarnybos sistemos pareigūnams įtvirtinta socialinė garantija, kuri negali būti keičiama ar ribojama žemesnės galios teisės aktais; Statutas vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovams deleguoja teisę, taip pat ir pareigą nustatyti tarnybinės uniformos dėvėjimo normas; priešingas įstatymo nustatytas pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis reguliavimas negalimas (2010-06-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1244/2010, 2011-03-14 sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2434/2011); šios nuostatos turi būti suprantamos kaip imperatyvas nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis; dėl to pareigūną priimdama į tarnybą ir pasibaigus tarnybinės uniformos sudedamosios dalies dėvėjimo terminui įstaiga privalo spręsti naujos tarnybinės uniformos ar jos dalių išdavimo pareigūnui klausimą arba kaip alternatyva pareigūnui, esant rašytiniam jo prašymui, gali būti išmokama piniginė kompensacija už ateinančius kalendorinius metus, vadovaujantis Tvarkoje įtvirtinta procedūra; minėtu imperatyvu nustatyta teisė gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis, antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis, trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos (LVAT 2013-12-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1796/2012, 2012-12-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2009-04-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-580/2009).
Šios administracinių teismų praktikoje suformuotos taisyklės turi būti mutatis mutandis taikomos ir šioje byloje, kadangi tiek Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalis, tiek Statuto 18 straipsnis iš esmės panašiai reglamentuoja pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis klausimus (LVAT 2012-08-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2783/2012, 2012-07-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2567/2012).
5. Kaip matyti iš pareiškėjo skundo, jis prašo ne kompensacijos vietoj uniformos, o kompensacijos už neišduotą tarnybinę uniformą. Įvertinus pareiškėjo skunde suformuluotą reikalavimą priteisti piniginę kompensaciją, šio reikalavimo pagrindimą, atsižvelgus į tai, kad LVAT praktikoje nuolat pažymima, kad galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turėtų būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą (pvz., žr. LVAT 2014-04-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014, 2013-11-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2020/2013, 2012-12-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2012-10-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012), darytina išvada, kad pareiškėjas prašo atlyginti jam padarytą turtinę žalą, kuri pasireiškė išlaidomis, jam savo lėšomis įsigyjant aprangą ir avalynę, kurias dėvėjo vietoj neišduotų naujų tarnybinės uniformos dalių, taip pat išlaidomis tarnybinės uniformos dalims, kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs, taisyti.
Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal nuosekliai formuojamą LVAT praktiką tokio pobūdžio bylose: neturėtų būti tokios faktinės situacijos, kai pareigūnas gauna iš karto kelis komplektus uniformos ar jos sudedamųjų dalių, išskyrus atvejus, kai tarnybinės uniformos išdavimo normose nustatytas daugiau nei vieno atskiros uniformos dalies egzemplioriaus išdavimas; tarnybinės uniformos papildomų dalių išdavimas už praeitą laikotarpį nėra pateisinamas tarnybos uždaviniais ir funkcijomis, negali tinkamai kompensuoti pareigūnų patirtų nuostolių dėl uniformos neišdavimo praeityje, nes tarnybinę uniformą pareigūnas gali dėvėti tik po to, kai ji jam išduota ir tik tam tikrą laikotarpį; galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turėtų būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą, o ne išduodant tiek uniformos dalių, kiek jų nebuvo išduota per visą praėjusį laikotarpį ir neatsižvelgiant į pareigūnų aprūpinimo tarnybine uniforma paskirtį (pvz., žr. LVAT 2014-04-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014, 2012-12-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2012-10-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012, 2012-08-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2783/2012, 2012-07-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2567/2012).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Civilinė atsakomybė kyla nustačius bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju žalai atlyginti būtina nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp institucijos (jos pareigūno ar tarnautojo) neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir prašančiojo atlyginti žalą nurodytų nuostolių.
Byloje esantys duomenys patvirtina ir atsakovė neginčija, kad pareiškėjui nuo 2003 metų, nebuvo išduotos tarnybinės uniformos dalys pasibaigus turimų tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminui taip, kaip numatyta Teisingumo ministro įsakyme. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas tarnybos metu nedėvėjo tarnybinės uniformos, dėvėjo netinkamą tarnybinę uniformą, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas neabejotinai patyrė turtinę žalą, savo lėšomis įsigydamas aprangą ir avalynę, kurias nešiojo vietoj neišduotų naujų tarnybinės uniformos dalių, taip pat taisydamas tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs. Taigi atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, remdamasis sistemine nurodytų teisės normų analize, teismų išaiškinimais, išsamiai, nuodugniai ir objektyviai ištyręs bylos rašytinių įrodymų visumą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas konstatuoja, kad, atsižvelgus į pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus ir į minėtose LVAT nutartyse pateiktus išaiškinimus, pripažintina, kad pareiškėjas turi teisę į nuostolių dėl uniformos dalių neišdavimo laiku atlyginimą, t. y. kad yra visos sąlygos taikyti deliktinę atsakomybę ir priteisti pareiškėjui turtinės žalos atlyginimą. Teismo nuomone, LAVL pažeidė Tvarkos 1 punkto nuostatas, reglamentuojančias uniformos dalių išdavimo tvarką ir kompensacijos dydis (30 proc. nuo apskaičiuotos sumos) būtų adekvatus patirtiems nuostoliams dėl tarnybinės uniformos dalių neišdavimo.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, taip pat įvertinus šioje byloje nustatytas aplinkybes, inter alia, tai, kad iš viso pareiškėjui 2003–2013 metais neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertė yra 5 871,78 Lt (b. l. 5–7), konstatuotina, kad yra teisinis pagrindas pareiškėjui E. T. iš atsakovės Laisvės atėmimo vietų ligoninės priteisti 1 761,53 Lt (5 871,78 * 0,3) turtinei žalai atlyginti.
5. LAVL atsiliepime į skundą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio nuostatomis, prašo pareiškėjo reikalavimui taikyti ieškinio senaties terminą.
Teismas pažymi, kad pareiškėjas žalą patyrė dėl LAVL neteisėto neveikimo – įstatyme nustatytos pareigos nevykdymo (CK 6.246, 6.271 straipsniai), tokiems reikalavimams yra taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas. LVAT analogiško pobūdžio bylose yra pažymėjęs, kad pareigos išduoti tarnybinę uniformą ar jos dalies nevykdymas yra tęstinis pažeidimas, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, todėl ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnis). Tokios nuomonės laikosi ir LVAT (2011-08-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3379/2011). Šios administracinių teismų praktikoje suformuotos taisyklės turi būti mutatis mutandis taikomos ir šioje byloje.
Šioje byloje nustatyta, kad LAVL neteisėti veiksmai, neišduodant tarnybinių uniformų dalių, tęsėsi iki tos dienos, kurią pareiškėjas kreipėsi į teismą (b. l. 1–3), vadinasi, pareiškėjo reikalavimas teisme yra pareikštas nepraleidus įstatyme nustatyto trejų metų senaties termino.
6. Taip pat atsakovė atsiliepime nurodė, kad 2010-07-21 Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 1063 „Dėl laisvės atėmimo vietų reorganizavimo“, kurio 2.4 punkte nurodyta, kad „Laisvės atėmimo vietų ligoninė ir Pravieniškių gydymo ir pataisos namai reorganizuojami sujungimo būdu, <...> sujungiant į naują juridinį asmenį Laisvės atėmimo vietų ligoninę“. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010-10-25 įsakyme Nr. 1R-231 nurodyta, kad įvykdžius reorganizaciją naujas juridinis darinys LAVL pradeda veiklą nuo 2011-02-01, todėl jo atsakomybė ir prasideda nuo minėtos datos.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai viena iš proceso šalių pasitraukia iš bylos (asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga, institucijos ar organizacijos reorganizavimas arba likvidavimas, reikalavimo perleidimas), teismas tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju. CK nustato du reorganizuojamų juridinių asmenų jungimo būdus – sujungus ir prijungus. Sujungus du ar daugiau juridinių asmenų, jie susivienija į naują juridinį asmenį, kuriam pereina visos reorganizuotų juridinių asmenų teisės ir pareigos. Taigi šiuo atveju LAVL, kaip juridinis asmuo, kuris atsirado reorganizuojant dvi institucijas ir jas sujungus, perima šių juridinių asmenų teises bei pareigas ir yra atsakingas už pareigas, kurias turėjo tiek LAVL, tiek ir Pravieniškių gydymo ir pataisos namai, todėl atsakovės argumentai, kad LAVL atsakomybė prasideda nuo 2011-02-01 įvykdžius reorganizaciją, atmestini kaip nepagrįsti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendė:
Tenkinti pareiškėjo E. T. skundą.
Priteisti pareiškėjui E. T. iš atsakovės Laisvės atėmimo vietų ligoninės 1 761,53 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus šešiasdešimt vieną litą ir penkiasdešimt tris centus) turtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.