Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-10-15 · Civilinė byla Nr. 2S-695-278/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-15
Bylos Nr.
2S-695-278/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Valiulienė
Pareiškėjas
G. K.
Pirmos instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-695-278/2012Teisėja Ingrida Kirsnytė Procesinio sprendimo kategorija(S)122.2; 122.3; 122.4; 129.13PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 15 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Valiulienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3253-04/2002 pagal pareiškėjos G. K. prašymą išduoti vykdomąjį raštą ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja G. K. 2012-08-02 kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. N-2-3253-04/2002.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi pareiškėjos prašymo netenkino. Teismas konstatavo, jog sprendimas, pagal kurį prašoma išduoti vykdomąjį raštą, įsiteisėjo 2002-07-05 ir vykdomojo rašto pateikimo vykdyti penkerių metų terminas yra pasibaigęs. Nurodė, kad pareiškėja piktnaudžiauja savo teise prašyti išlaikymą sūnui, nes civilinėje byloje Nr. 2-1008-812/2012 yra nurodžiusi, jog išlaikymas sūnui buvo teikiamas.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminu. Teigia, kad teismas turėjo taikyti LR Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 6 dalį. Nurodo, kad 2002-06-20 sprendimas įsigaliojo iki naujo Civilinio proceso kodekso įsigaliojimo, todėl įsiteisėjusio teismo sprendimo pateikimo vykdyti senaties terminas yra 10 metų. Be to, esant priteistoms periodinėms išmokoms, vykdomieji dokumentai galioja per visą laikotarpį, kuriam priteistos išmokos, ir vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminas prasideda nuo kiekvienos išmokos termino pasibaigimo dienos. Pagal civilinėje byloje Nr. 2-1008-812/2012 esančius duomenis, skolininkas išlaikymą sūnui pradėjo teikti nuo 2008-07-28, todėl nuo minėtos datos senaties terminas buvo nutrauktas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą S. K. prašo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog pareiškėja civilinėje byloje Nr. 2-1008-8012/2012 patvirtino jog jis teikė išlaikymą iki sūnaus pilnametystės, todėl nepagrįstai prašo išduoti vykdomąjį raštą dėl periodinių išmokų išieškojimo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2002-06-20 sprendimu pareiškėjų G. K. ir S. K. santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių sutikimu bei patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Minėta sutartimi pareiškėjai susitarė dėl sūnaus O. gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo sūnui dydžio ir teikimo būdo bei turto pasidalijimo (b.l. 13-14). Priimtas sprendimas įsiteisėjo 2002-07-05 (CPK 318 str., įstatymo 1998-12-10 redakcija). Procesinio sprendimo priėmimo metu galiojusio Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 387 straipsnio redakcija numatė, jog teismo sprendimai gali būti pateikti vykdyti per trejus metus nuo jų įsiteisėjimo. Jeigu pagal teismo sprendimą išieškomos periodinės išmokos, tai vykdomieji dokumentai galioja per visą laikotarpį, kuriam priteistos išmokos, o šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyto termino eiga prasideda nuo kiekvienos išmokos termino pasibaigimo dienos (1994-11-08 įstatymo redakcija). 2003-01-01 priimto Civilinio proceso kodekso 606 straipsnio 2 dalies nuostatos numatė, jog vykdomiesiems dokumentams pagal teismo sprendimus pateikti vykdyti nustatomas 10 metų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo senaties terminas. LR Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 6 dalis nustatė, jog iki Civilinio proceso kodekso įsigaliojimo nustatytas 3 metų terminas yra pratęsiamas jeigu jis nėra pasibaigęs iki naujojo Civilinio proceso kodekso įsigaliojimo (2003-01-01). Dėl paminėto, vykdomasis raštas dėl 2002-06-20 sprendimo vykdymui galėjo būti pateiktas iki 2012-07-05, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog vykdomojo rašto pateikimo senaties terminas 5 metai (CPK 73-74 str.). Iš bylos duomenų matyti, kad dėl vykdomojo rašto išdavimo G. K. į teismą kreipėsi tik 2012-08-02, t.y., praleidusi vykdomojo rašto pateikimo vykdymui terminą, todėl teisinga pirmosios instancijos teismo išvada, kad aukščiau minėtas terminas vykdomajam raštui pateikti vykdymui yra praleistas bei pagrįstai atsisakė išduoti vykdomąjį raštą (b.l. 24, CPK 646 str. 6 d.). Apeliantė teigia, jog S. K. nuo 2008-07-28 teikė išlaikymą sūnui, todėl senaties terminas buvo nutrauktas (b.l. 29). Iš bylos duomenų matyti, kad O. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra pilnametis, todėl G. K. neturi reikalavimo teisės gauti lėšas sūnaus išlaikymui už 2002-06-20 – 2008-07-28 laikotarpį, nes periodinės išmokos buvo priteistos iki sūnaus pilnametystės (2011-01-19). Be to, Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-07-05 išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-1008-812/2012 pagal O. K. ieškinį atsakovui S. K., trečiajam asmeniui G. K. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo. Minėtoje byloje konstatuota, jog iki sūnaus pilnametystės S. K. teikė po 200 Lt išlaikymą sūnui kas mėnesį iki 2011-06-22 ir byloje nėra įrodymų, jog atsakovas būtų mokėjęs išlaikymo įsiskolinimą (CPK 179 str. 3 d., b. l. 37-41). Atsiliepime į atskirąjį skundą S. K. nurodo, jog nuo 2002 m. birželio mėn. iki 2008-07-28 išlaikymą sūnui teikdavo gera valia. Kadangi G. K. neturi reikalavimo teisės gauti sūnaus išlaikymui priteistas lėšas dėl jo pilnametystės, todėl, teigdama jog sūnų iki pilnametystės išlaikė viena, t.y., patyrė žalą, dėl šio žalos atlyginimo turi teisę kreiptis į teismą atskiru ieškiniu, kurioje šalys ir turės įrodyti savo teiginius (CPK 178 str.).

Dėl paminėtų motyvų naikinti pagrįstą teismo nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Birutė Valiulienė