Šiaulių apygardos teismo nutartis

2007-03-30 · Civilinė byla Nr. 2A-149-267/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-03-30
Bylos Nr.
2A-149-267/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Burbulienė (pran.), Jolanta Badaugienė, Petras Rimantas Brazys
Ieškovas
V. R.
Atsakovas
L. M., Valstybės įmonė Telšių miškų urėdija
Trečiasis asmuo
V. T.
Kategorijos
  • 44.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D. Burbulienė KopijaTeisėja A. Alčauskienė Civilinė byla Nr. 2A-149-267/2007
Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUŠiauliai, 2007 m. kovo 30 d.

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Burbulienės,

kolegijos teisėjų Jolantos Badaugienės, Petro Rimanto Brazio,sekretoriaujant Irenai Dominauskienei,

dalyvaujant ieškovės V. R. atstovui adv. Algirdui Juškai, atsakovui L. M. , atsakovo Valstybės įmonė Telšių miškų urėdija atstovui Mariui Čiutai, trečiajam asmeniui V. T. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės V. R. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 24 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovams L. M. ir Valstybės įmonei Telšių miškų urėdija, trečiajam asmeniui V. T. dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė patikslintu ieškiniu kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą, prašydama priteisti iš iš atsakovų L. M. ir VĮ Telšių miškų urėdijos solidariai jos naudai 2301,20 Lt neteisėtu miško iškirtimu padarytos materialinės žalos ir 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad vykstant nuosavybės teisių į mišką (duomenys neskelbtini) kaime atstatymo procesui, ji savo miške aptiko savavališką miško kirtimą ir medienos vagystę. 2004-06-17 skundu ieškovė kreipėsi į Policijos komisariatą, kur buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir nustatytas kaltas asmuo – atsakovas L. M. , kuriam žodinį leidimą kirsti mišką davė eigulys V. T. . Atsakovas L. M. baudžiamojon atsakomybėn nebuvo patrauktas, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad L. M. pagrobė tik sausuolių medieną už 69,86 Lt, todėl buvo nuspręsta jį nubausti administracine tvarka. Tyrimas dėl likusio miško iškirtimo išskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą. Iš viso miške buvo iškirstos 29 žalios pušys ir 89 malkinės (sausos) pušys, 69 malkiniai baltalksniai, du beržai, viena žalia drebulė bei du klevai, todėl jai padaryta žala 2310,10 Lt. Dėl įvykdytos vagystės ieškovė teigė patyrusi neigiamų emocijų, jai pakilo kraujospūdis, teko gydytis, todėl jai padaryta 10000 Lt neturtinė žala. Kadangi atsakovas L. M. ieškovei prisipažino iškirtęs medieną ir žadėjo atlyginti žalą, todėl ji pradžioje nenorėjo kreiptis nei į policiją, nei į teismą, tačiau vėliau dėl kažkokių priežasčių atsakovas persigalvojo ir atsisakė atlyginti padarytą žalą. Ieškovė nurodė esanti įsitikinusi, kad visus medžius ir žalius, ir sausus iškirto atsakovas L. M. . Kadangi L. M. nurodė esą jam leidimą kirsti medžius ieškovės miške davė eigulys V. T. , todėl žala, ieškovės manymu, turi būti priteista solidariai iš L. M. ir VĮ Telšių miškų urėdijos.

Žemesnės instancijos teismas

Telšių rajono apylinkės teismas 2007 m. sausio 24 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: 1) priteisė iš atsakovo L. M. ieškovei V. R. 69,86 Lt turtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas 500 Lt; 2) priteisė iš atsakovo L. M. 2,09 Lt žyminį mokestį valstybei; 3) priteisė iš ieškovės V. R. atsakovui L. M. 500 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 367 Lt žyminį mokestį valstybei. Likusioje dalyje ieškinį dėl materialinės žalos ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovo L. M. atžvilgiu teismas atmetė. Tuo pačiu teismas atmetė ieškinį dėl materialinės žalos ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovo VĮ Telšių miškų urėdijos atžvilgiu. Teismas konstatavo, kad byloje esantys oficialūs rašytiniai įrodymai rodo, kad 2004 m. pradžioje iš V. R. priklausančio miško buvo nukirsti ir pavogti medžiai: 29 žalios pušys, 89 malkinės (sausos) pušys, 69 malkiniai baltalksniai, 2 beržai, 1 žalia drebulė, 2 klevai. Tačiau teismas nurodė, kad iš prijungtų ikiteisminio tyrimo medžiagų matyti, kad nebuvo nustatyta, kas nukirto ir pavogė iš V. R. miško 29 žalias pušis, du beržus, du klevus. Teismas pažymėjo, kad atsakovas L. M. neprisipažino nukirtęs ir pavogęs minėtus medžius, to negalėjo patvirtinti ir byloje apklausti liudytojai. Nurodė, kad atsakovas pripažino nukirtęs ir paėmęs sausą malkinę medieną iš ieškovės miško, teigdamas, kad tokį leidimą jis gavo iš V. T. . Tačiau teismas konstatavo, kad V. T. šią aplinkybę paneigė tiek atliekant ikiteisminį tyrimą, tiek posėdžio metu nagrinėjant civilinę bylą. Todėl, nenustatęs VĮ Telšių miškų urėdijos darbuotojo kaltės dėl neteisėto V. R. miško iškirtimo ir vagystės, teismas atmetė ieškinį atsakovo VĮ Telšių miškų urėdijos atžvilgiu. Nurodė, kad atsakovas L. M. prisipažino nukirtęs ir paėmęs iš V. R. miško 89 sausas pušis, kurių tūris 10,4 m³, vertė - 41,64 Lt; 69 baltalksnius, kurių tūris 6,87 m³, vertė - 13,74 Lt; vieną drebulę, kurios tūris 0,76 m³, vertė - 14,48 Lt., viso - 17,96 m³ medienos, kurios vertė 69,86 Lt, ir šioje dalyje teismas ieškinį patenkino, priteisdamas iš atsakovo L. M. 69,86 Lt materialinės žalos atlyginimo ieškovei. Likusioje dalyje ieškinį dėl materialinės žalos atlyginimo teismas atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Teismas atmetė ieškovės ieškinį dėl 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nurodydamas, kad atsakovo L. M. padaryta veika neturi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Todėl konstatavo, kad ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo pareikštas nepagrįstai, nesant įstatyminio pagrindo. Iš dalies patenkinęs ieškovės ieškinį, teismas paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Nurodęs, kad ieškinys nebuvo pareikštas dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, teismas priteisė iš šalių žyminį mokestį proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė V. R. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį patenkinti pilnai.

Apeliacija grindžiama tokiais argumentais:

1. Teismas turėjo kritiškai vertinti prokuratūros priimtus procesinius sprendimus nutraukti ikiteisminį tyrimą L. M. atžvilgiu. Teismas nepagrįstai šiems procesiniams sprendimams, kaip oficialiems rašytiniams įrodymams, CPK 197 str. pagrindu suteikė didesnę įrodomąją galią prieš kitus byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu visumą įrodymų pripažino nepakankamais atsakovų atsakomybei bei ieškinio reikalavimams pagrįsti.

2. Atsakovo L. M. prisipažinimas dėl medienos vagystės įvertintas netinkamai, nes nepriteista gamtai padarytos žalos atlyginimas bent patenkintoje ieškinio dalyje.

3. Atsakovas VĮ Telšių miškų urėdija be pagrindo nepripažintas atsakingu už samdomo darbuotojo neteisėtais veiksmais padarytą žalą pagal CK 6.264 str. ir LR aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 219 „Dėl privatizuojamų miškų kirtimo tvarkos patvirtinimo“ patvirtintos Privatizuojamų miškų kirtimo tvarkos 16 str. nuostatas.

4. Dėl viso ieškovės iškirstos medienos kiekio yra atliekami ikiteisminiai tyrimai, jokiu teismo ar kitos kompetentingos institucijos sprendimu nėra pripažinta, kad ieškovės miškas yra iškirstas teisėtai, todėl konstatuoti, kad ieškinys yra paduotas ne dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, teismas neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Be to, teismo sprendimą žyminio mokesčio priteisimo iš ieškovės dalyje galima vertinti kaip teismo ieškovei pritaikytą nuobaudą už savo teisėtų interesų gynybą.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybės įmonė Telšių miškų urėdija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti Telšių rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 24 d. sprendimą nepakeistą.

Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas, priimdamas procesinį sprendimą šioje byloje, įrodymus įvertino tinkamai, vadovaudamasis galiojančiomis LR CPK normomis.

2. Atsakovo Valstybės įmonės Telšių miškų urėdija darbuotojo eigulio V. T. ikiteisminio tyrimo ir civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu nurodomas elgesys nebuvo įvertintas kaip neteisėti veiksmai, todėl jo atsakomybės klausimo spręsti nebuvo ir nėra pagrindo. Šioje situacijoje taikyti civilinę atsakomybę VĮ Telšių miškų urėdijos atžvilgiu nėra pagrindo, nes nėra būtinų sąlygų jai atsirasti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Telšių rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 24 d. sprendimas yra keistinas (CPK 326 str.1 d. 3 p.). Kolegija bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 1 d.), todėl pasisako dėl kiekvieno apeliantės motyvo.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo pirmojo argumento. LR CPK 197 str. 2 d. numato, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Tai reiškia, kad šiuose įrodymuose nurodytos aplinkybės pripažįstamos visiškai įrodytomis, kol bus paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais, išskyrus liudytojų parodymus. Prokuratūros ir policijos departamento išduoti dokumentai priskiriami prie šios kategorijos rašytinių įrodymų, t.y. jie pripažįstami didesnę įrodomąją galią turinčiais įrodymais. Todėl atmestinas apeliantės apeliacinio skundo motyvas, kad, sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenumo 1991-03-29 nutarimo Nr. 2 9 punkto nuostata, arbitražo, administracinių ir tardymo organų nutarimais nustatyti faktai prejudicinės galios neturi. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Telšių rajono apylinkės prokuratūros ikiteisminio tyrimo metu priimtais nutarimais, nurodydamas, kad juose išdėstytų aplinkybių liudytojų parodymai nenuneigia.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo antrojo argumento. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant civilinę bylą dėl žalos atlyginimo atsakovas L. M. pripažino iškirtęs ir paėmęs iš ieškovei priklausančio miško 17,96 m³ medienos, kurios vertė 69,86 Lt. Šią sumą teismas priteisė iš atsakovo ieškovei kaip materialinės žalos atlyginimą, likusioje dalyje ieškinį atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Su tokia Telšių rajono apylinkės teismo išvada negalima sutikti. LR Vyriausybė 2002-04-12 nutarimu Nr. 521 „Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarkos bei fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, turtui ar interesams atlyginimo dydžių patvirtinimo“ patvirtino fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, turtui ar interesams atlyginimo dydžius. Nagrinėjamu atveju, neteisėtai iškertant ir pasisavinant medieną iš ieškovei priklausančio miško, ieškovei turėjo būti atlyginta ne tik pačios iškirstos medienos vertė, tačiau ir žala miško savininkui, apskaičiuota pagal minėto LR Vyriausybės nutarimo nuostatas. LR miškų įstatymo (1994-11-22 Įstatymas Nr. I-671) 23 str. numatyta, jog asmenys, padarę žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, kitam turtui ir teisėtiems interesams ar miškui, kaip aplinkos objektui, privalo visiškai ją atlyginti. Teisėjų kolegija nurodo, kad įvertinus atsakovo parodymus bei byloje esančius įrodymus, jog atsakovas iškirto ir pasisavino tik sausuolius bei išvartas, ieškovei priteistina žala miškui turi būti skaičiuojama pagal šio nutarimo 1.5 p., t.y, po 40 Lt už 1 m³ medienos. Dėl aukščiau išdėstyto pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas ir ieškovei papildomai priteistina 718,40 Lt žalos atlyginimo (17,96 m³ x 40 Lt/m³ = 718,40 Lt). Pažymėtina, kad atsakovas sutiko su pasisavintos medienos verte 69,86 Lt (t. 1, b.l. 103-104). Todėl iš viso ieškovei iš atsakovo priteistina 788,26 Lt žalos atlyginimo. Priteisus iš atsakovo L. M. 788,26 Lt turtinės žalos atlyginimą atsakovės naudai, keistinas pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl žyminio mokesčio priteisimo – priteisiant iš ieškovės V. R. 345,44 Lt žyminio mokesčio, o iš atsakovo L. M. 23,65 Lt žyminio mokesčio už bylinėjimąsį pirmosios instancijos teisme.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo trečiojo argumento. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai nepripažino atsakovą VĮ Telšių miškų urėdija atsakinga už samdomo darbuotojo V. T. neteisėtais veiksmais padarytą žalą. LR CK 6.264 str. 1 d. numato, kad darbdavio atsakomybė atsiranda, jeigu jo darbuotojas žalos padaro eidamas savo darbines (tarnybines) pareigas. Civilinė atsakomybė yra taikoma, kai vienu metu yra visos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos: konkretaus asmens neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala, priežastinis ryšys tarp to asmens neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir žalos, asmens kaltė. Ieškovė atsakovo VĮ Telšių miškų urėdijos civilinę atsakomybę kildina iš to, kad atsakovo darbuotojas eigulys V. T. neva davęs žodinį leidimą atsakovui L. M. kirsti medžius ieškovei priklausančiame miške. Šis apeliantės apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš byloje surinktų įrodymų padarė teisėtą išvadą, jog VĮ Telšių miškų urėdijos samdomo darbuotojo V. T. kaltė dėl neteisėtai iškirsto miško nėra nustatyta. O nesant bent vienos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos, neatsiranda ir pati civilinė atsakomybė. Pažymėtina ir tai, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant civilinę bylą abiejų instancijų teismuose nebuvo nustatyta, jog eigulys V. T. būtų davęs tokį leidimą miško kirtimui.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo ketvirtojo argumento. Telšių rajono apylinkės prokuratūra 2004-12-15 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą atsakovo L. M. atžvilgiu baudžiamojoje byloje Nr. 86-1-584-04, nurodydama, kad nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (t. 1, b.l. 13). LR CPK 83 str. 1 d. 4 p. numato, kad nuo žyminio mokesčio atleidžiami ieškovai bylose dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Apeliantė nurodo, kad jai priklausantis miškas buvo iškirstas neteisėtai, todėl, nors atsakovui L. M. ir nebuvo pritaikyta baudžiamoji atsakomybė, ji turėtų būti atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju nėra ginčo dėl to, kad miškas buvo iškirstas neteisėtais veiksmais. Tačiau konstatuotina, kad sąvokos „neteisėti veiksmai“ ir „nusikalstama veika“ nėra tapačios savo turiniu. Už nusikalstamą veiką atsiranda baudžiamoji atsakomybė, o nagrinėjamu atveju atsakovo L. M. atsakomybės už miško kirtimą klausimas perduotas spręsti administracine tvarka. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieškinys nėra pareikštas dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei priteisė iš šalių žyminį mokestį proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai.

Apeliantė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pilnai patenkinti jos ieškinio reikalavimus, iš kurių vienas reikalavimas yra dėl 10000 Lt neturtinės žalos priteisimo. Nurodytina, kad pagrindai, kuriems esant pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas ar pakeistas, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, yra nurodyti CPK 329, 330 str. Būtent tokie pagrindai, grindžiantys sprendimą ar jo dalies neteisėtumą, ar nepagrįstumą, turi būti nurodyti apeliaciniame skunde, kuriuo prašoma pakeisti ar panaikinti teismo sprendimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė savo apeliaciniame skunde nenurodo nė vieno iš minėtų pagrindų, pagrindžiančių skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumą dalyje dėl neturtinės žalos nepriteisimo, o taip pat ir jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą skundžiamą sprendimą šioje dalyje pakeisti ar panaikinti.

Absoliučių Telšių rajono apylinkės teismo sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (LR CPK 329 str.).

Proporcingai patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai iš atsakovo L. M. priteistinos žyminio mokesčio išlaidos 50 Lt ieškovės V. R. naudai. Iš ieškovės V. R. bei atsakovo L. M. priteistinos po 5,90 Lt pašto išlaidos valstybei (LR CPK 93 str., 88 str.1 d. 3 p., t. 2, b.l. 20).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies trečiu punktu,

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 24 d. sprendimą pakeisti. Rezoliucinę teismo sprendimo dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo L. M. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei V. R. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) 788,26 Lt (septynis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis litus 26 cnt) turtinei žalai atlyginti, bei bylinėjimosi išlaidas 500 Lt (penkis šimtus litų).

Priteisti iš atsakovo L. M. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) 23,65 Lt (dvidešimt tris litus 65 cnt) žyminį mokestį valstybei.

Priteisti iš ieškovės V. R. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui L. M. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Lt (penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės V. R. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), 345,44 Lt (tris šimtus keturiasdešimt penkis litus 44 cnt) žyminį mokestį valstybei.

Likusioje dalyje ieškinį dėl materialinės žalos ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovo L. M. atžvilgiu atmesti.

Atsakovo VĮ Miškų urėdijos atžvilgiu ieškinį dėl materialinės žalos ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.“

Priteisti iš atsakovo L. M. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei V. R. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) 50 Lt (penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje. Priteisti iš atsakovo L. M. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir ieškovės V. R. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 5,90 Lt (penkis litus 90 cnt) bylinėjimosi išlaidų valstybei apeliacinėje instancijoje.

Teisėjų kolegijos pirmininkė Danutė BurbulienėTeisėjai Jolanta BadaugienėPetras Rimantas BrazysTikraTeisėjaDanutė Burbulienė