Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-07-25 · Byla Nr. A2.6.-10916-295/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-07-25
Bylos Nr.
A2.6.-10916-295/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-09360-2016-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Valdas Bugelevičius
Pažeidėjas
I. P.
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.–10916-295/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-09360-2016-8Procesinio sprendimo kategorija:2.7.4.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖSTEISMASNUTARIMAS2016 m. liepos 25 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valdas Bugelevičius,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. P. (I. P.),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs I. P. (I. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. birželio 26 d., apie 15 val. 01 min., Mokslininkų g – Noragiškių g., Vilniuje, I. P. (I. P.) vairavo automobilį „VW PASSAT“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,87 promilės girtumas, ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, ir nesilaikė saugaus atstumo nuo priekyje važiavusio automobilio „BMW“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į pastarojo galinę dalį, po smūgio automobilis „VW PASSAT“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), tapo nevaldomas ir, nuvažiavęs nuo kelio, atsitrenkė į medį. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai ir medis. Šiais savo veiksmais I. P. (I. P.) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 14 ir 126 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje.

Teismo posėdžio metu I. P. (I. P.) su jam inkriminuojamu pažeidimu sutiko, savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino, jog turi Rusijos Federacijoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, su kuriuo jis Lietuvoje važinėja jau tris metus, jis nežinojo, jog gyvenant Lietuvoje, vairuotojo pažymėjimą reikia pasikeisti. Įvykio dieną jis susipyko su žmona, buvo išgėręs, sėdo į automobilį, norėdamas nuvažiuoti į parduotuvę, ir įvyko eismo įvykis. Dėl padaryto pažeidimo labai gailisi.

Be I. P. (I. P.) prisipažinimo padarius jam inkriminuojamą pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, jo kaltė įrodoma ir eismo įvykio vietos schema (b.l. 9), L. A. paaiškinimu (b.l. 11), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo ir transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (b.l. 15, 16), policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b.l. 7, 8), iš kurių turinio matyti, kad 2016 m. birželio 26 d., apie 15 val. 01 min., policijos pareigūnai gavo pranešimą, jog Mokslininkų g – Noragiškių g., Vilniuje, įvyko kelių eismo įvykis. Atvykus į įvykio vietą, L. A. paaiškino, jog I. P. (I. P.), vairuodamas automobilį „VW PASSAT“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į L. A. vairuojamo automobilio „BMW“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), galinę dalį, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį. Bendravimo su I. P. (I. P.) metu nuo jo sklido alkoholio kvapas, nustatyta, jog jis buvo neblaivus. Policijos pareigūnams I. P. (I. P.) pateikė Rusijos Federacijoje išduotą vairuotojo pažymėjimą bei leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. I. P. (I. P.) buvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo, automobilis „VW PASSAT“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), priverstinai nugabentas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu Eišiškių pl. 127, Vilniuje. Byloje esanti alkoholio kiekio matuoklio šaknelė patvirtina, kad I. P. (I. P.) 2016 m. birželio 26 d., 15 val. 22 min., buvo nustatytas 2,87 promilės girtumas (b.l. 13). Pažyma apie asmens duomenis liudija, kad I. P. (I. P.) nuo 2015 m. gegužės 21 d. yra deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), ir jam nėra Lietuvos Respublikoje išduotas vairuotojo pažymėjimas (b.l. 18-20).

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalies reikalavimais, Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas.

Kadangi Rusijos Federacija yra prisijungusi prie 1949 m. Ženevos konvencijos dėl kelių eismo (http://www.unece.org/trans/conventn/legalinst_07_RTRSS_RT1949.html), joje yra išduodami šios konvencijos reikalavimus atitinkantys vairuotojų pažymėjimai.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 „Dėl motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Taisyklių 37 punkte įtvirtina, kad asmens, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne Europos Sąjungoje ar Europos ekonominei erdvei priklausančioje valstybėje, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius teorijos ir praktikos egzaminus. Šių egzaminų laikyti nereikalaujama, jei visos keičiamame nacionaliniame vairuotojo pažymėjime nurodytos motorinių transporto priemonių kategorijos buvo įgytos Europos Sąjungoje ar Europos ekonominei erdvei priklausančioje valstybėje, taip pat jei nacionalinis vairuotojo pažymėjimas išduotas valstybės, keičiančios Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus abipusio susitarimo sąlygomis ir kitais tarptautinėse sutartyse ar Europos Sąjungos teisės aktuose numatytais atvejais. Sutinkamai su šių Taisyklių 2 punkto 4 dalimi, nuolatinė gyvenamoji vieta – tai asmens gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja asmenį su vieta, kurioje jis gyvena; asmens, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei asmuo čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai asmuo užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.

I. P. (I. P.) pažeidimo padarymo metu policijos pareigūnams pateikė Rusijos Federacijoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, galiojantį iki 2020 m. balandžio 2 d., byloje esančiais asmens duomenimis, Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo jis niekada neturėjo. Nors I. P. (I. P.) pateiktas pažymėjimas ir atitiko Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 punkte nurodytus reikalavimus, tačiau, sutinkamai su šio įstatymo nuostatomis, tokius pažymėjimus turintys asmenys gali važinėti Lietuvos Respublikoje, jeigu jie nėra nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai. Iš bylos medžiagos matyti, kad I. P. (I. P.) yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, kadangi jis yra deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje (nuo 2015 m. gegužės 21 d. jo deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini)), jam yra išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (paskutinį kartą išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje 2014 m. gruodžio 9 d., kuris galioja iki 2019 m. gruodžio 9 d.), o duomenų, jog jis būtų deklaravęs išvykimą iš Lietuvos Respublikos teritorijos, byloje nėra, todėl važinėdamas Lietuvos Respublikoje jis privalėjo turėti Lietuvos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą arba jis galėjo turėti Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotą galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad I. P. (I. P.) inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu buvo nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalies nuostata, Rusijos Federacijoje išduotas vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikoje negaliojo ir nesuteikė jam teisės vairuoti transporto priemones.

Motyvuojamoji dalis

I. P. (I. P.) veiksmai atitinka požymius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, kadangi jis, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims ir neturintiems šios teisės, vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, bei neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, taip pat, nesilaikydamas saugaus atstumo nuo priekyje važiavusios transporto priemonės, atsitrenkė į priekyje važiavusį automobilį, apgadindamas abi transporto priemones, tuo pažeisdamas KET 126 punkto reikalavimus.

I. P. (I. P.) atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailėjosi jį padaręs (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis per metus padarė tokios pačios rūšies pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į pažeidėjui nustatyto neblaivumo (girtumo) laipsnį, pažeidėjo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, jo asmenybę – turi galiojančių nuobaudų už KET pažeidimus (b.l. 4-6), nedirba, ir mano, kad jam skirtina ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimalaus dydžio bauda be papildomos nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalimi, 286 ir 287 straipsniais,

nutaria:

I. P. (I. P.) patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam 1448 € (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Bauda turi būti sumokėta per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą nuorašo įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Jeigu baudos per nurodytą terminą sumokėti pažeidėjas negali, jis turi teisę kreiptis dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Nustatytu terminu nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimo išdėstyti, paskirta bauda bus išieškota priverstine tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302² – 302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.

Teisėjas Valdas Bugelevičius