Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės, Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

trečiojo suinteresuoto asmens – Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. R. skundą atsakovui Alytaus patais namams dėl nutarimo, sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas pabrėžė, kad į 9 būrio 4 būrio miegamąjį pareiškėjas ėjo atskirai, nesutaręs su kitais nuteistaisiais. Į šią patalpą pareiškėjas užėjo todėl, kad manė, jog ten vyksta muštynės. Pareiškėjas tik norėjo išskirti konfliktuojančius asmenis. Jis nežinojo, jog toje patalpoje yra administracijos pareigūnai, be to, patalpoje buvo išjungta šviesa. Tik užėjęs į patalpą ir išgirdęs administracijos atstovų nurodymą išeiti iš patalpos, pareiškėjas iš karto grįžo į savo miegamąsias patalpas. Pareiškėjas jokių tyčinių veiksmų neatliko. Pareiškėjas pasiaiškinimą rašė anksčiau negu jam buvo pateikta Tyrimo išvada, todėl jis negalėjo žinoti ir gintis nuo jam reiškiamų kaltinimų. Savo paaiškinime pareiškėjas neigė pažeidimus, tačiau skiriant nuobaudą į tai nebuvo atsižvelgta.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad 2017-01-19 21 val. 46 min. per vaizdo stebėjimo kameras buvo užfiksuota, jog nenustatytas asmuo Alytaus pataisos namų teritorijoje pribėgo prie maskuojančios tvoros į 9 lokalinio sektoriaus teritoriją įmetė 3 paketus. Pareigūnai, norėdami paiimti draudžiamus daiktus, bandė patekti į 9 lokalinio sektoriaus kiemą, tačiau trys 9 būrio nuteistieji laikė užrėmę duris iš kiemo pusės. Jėga atidarę duris prižiūrėtojai draudžiamų daiktų jau nerado, todėl bandė įeiti į 9 būrio 7 miegamąjį, tačiau jame buvę nuteistieji laikė duris ir neleido pareigūnų. Jėga atidarę duris, prižiūrėtojai pastebėjo, kad du 9 būrio nuteistieji įtartiną paketą bando paslėpti miegamojo lubose virš lovos Nr. 55. Pamatę administracijos atstovus, nuteistieji paketo jiems gera valia neatidavė, tačiau permetė jį kitam nuteistajam, kuris nubėgo į 9 būrio 4 miegamąjį. Vejantis minėtą nuteistąjį, vienas nuteistasis bandė jėga sulaikyti administracijos pareigūną. Pareigūnams užėjus į 9 būrio 4 miegamąjį, paskui juos į šią patalpą užėjo dauguma 9 lokalinio sektoriaus nuteistųjų, kurių miegamoji vieta nebuvo 4 patalpoje. Nuteistieji garsiai šaukė, naudojo žargoną, stumdė pareigūnus, taip pat išjungė šviesą 4 miegamajame. Vienas nuteistasis agitavo kitus nuteistuosius fiziškai susidoroti su pareigūnais. Atbėgus kitiems pareigūnams, nuteistieji nurimo ir išsiskirstė. Šio įvykio tyrimo metu peržiūrėtų vaizdo stebėjimo kamerų įrašų duomenys (b.l. 43-45, 71-72) iš esmės patvirtino aukščiau išdėstytas faktines įvykio aplinkybes. Vaizdo kameros užfiksavo, kad vienas nuteistasis paima nukritusius ant grindinio 2 paketus ir perduoda kitiems nuteistiesiems, esantiems gyvenamųjų patalpų viduje. Nuteistasis E.M., laikydamas dešinėje rankoje tamsios spalvos daiktą, įbėga į 9 būrio 4 miegamąjį. Į 4 miegamąjį įbėga prižiūrėtojai V. B. , N. B. , Ž. P. ir V. B. . Į 4 miegamąjį iš karto įeina 15 nuteistų, tarp kurių yra ir pareiškėjas (šios aplinkybės pareiškėjas iš esmės neneigia). Administracijos atstovų tarnybinių pranešimų duomenys partvirtina, kad jie neleido šiems nuteistiesiems įeiti 9 būrio 4 miegamąjį (b.l. 46-56).

Pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad 2017-02-08 paaiškinime (b.l. 69) pareiškėjas neneigė, jog kilus triukšmui iš savo miegamosios patalpos nuėjo į 4 būrio miegamąsias patalpas ir, pamatęs administracijos atstovus, išėjo. 2017-02-20 Tyrimo išvados duomenys taip pat patvirtina šias teisiškai reikšmingas aplinkybes. 2017-02-23 nutarimu (b.l. 13) pagal BVK 12 str. 1 d., 2 d., 110 str. 1 d. 1 p., PĮVTT 73.2 p. pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas. 2017-04-11 sprendimu (b.l. 14-15) Kalėjimų departamentas pareiškėjo skundą atmetė ir konstatavo, jog drausminė nuobauda paskirta pagrįstai. Pažymos apie nuteistojo paskatinimus ir nuobaudas (b.l. 41-42) duomenys patvirtina, kad nuo 2008 metų iki 2017-02-23 pareiškėjas buvo paskatintas 7 kartus ir nubaustas 10 kartų. Nei pažeidimo padarymo, nei nuobaudos skyrimo metu pareiškėjas galiojančių drausminių nuobaudų neturėjo.

Pagal BVK normų nuostatas bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesys yra varžomas tam tikrais draudimais arba pareigomis. Bausmės vykdymo institucijos arba pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis, privalo laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo, tuo tarpu nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus, laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Nesilaikant numatytų reikalavimų asmenims gali būti taikoma atsakomybė. BVK 142 str. 1 – 4 d. numatyta nuteistųjų atsakomybė (drausminių nuobaudų rūšys) už laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. Ši atsakomybė yra specialios rūšies drausminė atsakomybė, kuri taikoma tik laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, todėl sprendžiant dėl nuobaudų, numatytų BVK 142 str., paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis - t.y. turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti, ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus (LVAT 2010-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1240/2010 ir t.t.).

BVK 12 str. 1 d. nurodyta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. BVK 12 str. 2 d. numatyta, kad nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus. BVK 110 str. 1 d. 1 p. reglamentuoja, kad nuteistieji privalo laikytis pataisos įstaigų tvarkos. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73 p. įtvirtinta taisyklė, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, o 73.2 punkte konkrečiai nurodyta, kad nuteistieji gali įeiti ir išeiti iš patalpos, kurioje yra pataisos įstaigos atstovas, tik jam leidus. Pareiškėjui drausminė nuobauda – papeikimas buvo paskirta už paminėtų teisės aktų nuostatų pažeidimus – už tai, kad jis 2017-01-19 21 val. 48 min. be administracijos pareigūnų leidimo įėjo į 9 būrio 4 miegamąjį, kai jame buvo administracijos atstovai. Dalies faktinių aplinkybių pareiškėjas neneigia. Jis paaiškino, kad į 4 miegamąjį užėjo be leidimo, tačiau nežinojo, jog ten yra administracijos atstovai.

Administracinei bylai reikšmingos faktinės aplinkybės nustatytinos įvertinant byloje esančius įrodymus pagal taisykles, nustatytas ABTĮ 56 str.. Šioje teisės normoje nurodyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 d.). Šie faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, garso bei vaizdo įrodymais (2 d.). Taigi, teismui pateikti pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kitų nuteistųjų, paties pareiškėjo paaiškinimai laikytini tinkamais (leistinais) įrodymais šioje administracinėje byloje ir įvertintini pagal ABTĮ 56 str. 6 d. nustatytas taisykles. Pagal jas jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taip pat pažymėtina, kad nuoroda į būtinumą visapusiškai, išsamiai ir objektyviai nagrinėti bylos aplinkybes, be kita ko, suponuoja galimybę teismui įvertinti įrodymus ir jų patikimumo aspektu. Pabrėžtina, kad tai yra būtina teismui aptariant byloje esančių įrodymų tarpusavio prieštaravimus ir juos pašalinant.

Pagal BVK 5 str. įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principo esmę nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Atitinkamai BVK 12 str. 1 d., 2 d. imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 str. imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 str. 1 d. 1 p.). Aptartų įstatymo normų imperatyvus pobūdis reiškia, kad nuteistasis privalo įvykdyti jam nustatytas imperatyvias pareigas (ginčo atveju - Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.2 p.), o po to, jei abejoja dėl jo teisėtumo, gali jį apskųsti nustatyta tvarka (BVK 11 str. 1 d. 2 p., 183 str. 1 – 3 d.).

Teismas pabrėžia, kad nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu ir poįstatyminiu teisės aktu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – drausminėmis nuobaudomis. BVK 142 str. 1 d. nustatyta, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos nuobaudos. BVK 142 str. 1 d., 2 d. numatytos drausminės nuobaudos skiriamos tam įgalioto pareigūno nutarimu arba įsakymu (BVK 143 str. 1 d.). Turinčio teisę skirti nuobaudas pareigūnų sąrašą ir jų įgaliojimus nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. BVK 143 str. 3 d. nustato, kad nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam asmeniui. Taigi, nuobauda gali būti taikoma nustačius, kad asmens veikoje yra teisės pažeidimo sudėtis. Skiriant nuobaudas atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, bei nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį (BVK 143 str. 1 d., 2 d.). Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 205 p., 206 p. nustato, kad kiekvienas nuteistasis prieš baudžiamas turi būti informuotas apie nusižengimą, kuriuo jis įtariamas, ir jam turi būti suteikta galimybė apsiginti. Jei nuteistasis, kuris įtariamas pažeidęs bausmės atlikimo režimo reikalavimus, atsisako pasiaiškinti raštu, šis atsisakymas įforminamas protokolu, kurio forma patvirtinta šių Taisyklių 31 priede. Iš pateiktų duomenų (b.l. 69) matyti, kad nuteistasis 2017-02-08 pateikė rašytinį paaiškinimą dėl 2017-01-19 įvykio, todėl pareiškėjo teisė žinoti, kokiu nusižengimu jis įtariamas bei teisė pasiaiškinti, iš esmės buvo nepažeista. Dėl to kaip nepagrįsti atmestini pareiškėjo argumentai, jog jis nežinojo, kuo yra kaltinamas, per vėlai buvo supažindintas su Tyrimo išvada. Dėl paminėto įvykio pataisos namų administracija taip pat atliko tyrimą, buvo gauti tiek administracijos atstovų, tiek ir nuteistųjų paaiškinimai, įvertinta filmuota apsaugos kamerų medžiaga. Teismo posėdžio metu pareiškėjas neteigė, jog jis nežinojo už ką jam buvo paskirta drausminė nuobauda, dalinai neneigė pažeidimo objektyviosios pusės, tačiau neigė tik savo kaltę. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įvykio aplinkybės yra akivaizdžios ir aiškios, visi priešingi teisei veiksmai buvo atlikti pareiškėjo akivaizdoje, pareiškėjas atliko priešingus teisei veiksmus, kurie iš esmės tapatūs daugumos įvykio vietoje buvusių nuteistųjų veiksmams (ABTĮ 56 str.).

Teismas pabrėžia, kad šiuo atveju pataisos namų pareigūnų paaiškinimai dėl esminių įvykio aplinkybių sutampa tarpusavyje, yra nuoseklūs, logiški, atitinka kitų rašytinių dokumentų, taip pat ir apsaugos vaizdo kamerų užfiksuotus duomenis, kurie buvo apibendrinti Tyrimo išvadoje bei vyr. inspektoriaus M. D. tarnybiniame pranešime (b.l. 71-72). Paminėtų įrodymų visuma duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad 9 būrio patalpose kilo didelis triukšmas, administracijos atstovams nuteistieji tyčia sudarė kliūtis patekti tiek į lokalinio sektoriaus, tiek ir į 9 būrio 7 miegamąjį, kuriame buvo ir pats pareiškėjas. Šioje patalpoje esant pareiškėjui, kiti nuteistieji lubose bandė paslėpti paketą, akivaizdžiai atsisakė jį atiduoti administracijos atstovams ir bandė jį paslėpti 7 miegamojo patalpose. Esant tokia triukšmui akivaizdu, kad pareiškėjas negalėjo miegoti ir nieko nematyti. Pareiškėjas turėjo galimybę ir privalėjo matyti, jog administracijos atstovai paskui paketą išnešusį nuteistąjį nubėgo į 4 miegamąjį, o kartu nubėgo ir dalis nuteistųjų. Pareiškėjas iš karto su didele grupe nuteistųjų įėjo į 4 miegamąjį, nors objektyviai žinojo, jog ten yra administracijos atstovai ir jokio leidimo įeiti į šią patalpą neprašė. Net ir administracijos atstovams pareikalavus išeiti, nuteistieji ne iš karto vykdė šiuos teisėtus reikalavimus. Dėl to teismas kaip nepagrįstus atmeta pareiškėjo paaiškinimus, jog jis nieko negirdėjo, nieko nematė. Teismas jo paaiškinimus vertina kaip gynybos būdą ir siekimą išvengti drausminės atsakomybės. Teismui pateiktų įrodymų visuma duoda pakankamą pagrindą išvadai, jog pareiškėjas tyčia pažeidė Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.2 p. įtvirtintą draudimą - nuteistieji gali įeiti ir išeiti iš patalpos, kurioje yra pataisos įstaigos atstovas, tik jam leidus. Pareiškėjo argumentų dėl jo noro nutraukti daromus teisės pažeidimus (muštynes) teismas nelaiko svariais, kadangi pareiškėjas net prieš tai nepadėjo administracijos atstovams nutraukti priešingus teisei kitų nuteistųjų veiksmus, o juos toleravo nors jais akivaizdžiai buvo kliudoma administracijos atstovams atlikti savo pareigas (ABTĮ 56 str.). Netikėti nuosekliais administracijos atstovų paaiškinimų duomenimis teismas neturi jokio pagrindo. Nebuvo nustatytos jokios aplinkybės, kad paminėti asmenys gali būti suinteresuoti konkrečia bylos baigtimi, siekti nepagrįstai apkalbėti pareiškėją ir t.t.. Šie asmenys yra statutiniai valstybės tarnautojai, nenustatyta, kad šie asmenys dėl kokių nors priežasčių būtų suinteresuoti kitaip nurodyti ginčui spręsti reikšmingas aplinkybes negu buvo tikrovėje, todėl jie vertinami kaip objektyvūs. Kitų nuteistųjų paaiškinimų duomenis teismas atmeta kaip prieštaraujančius kitų nustatytų aplinkybių visumai. Akivaizdu, kad kiti nuteistieji iš solidarumo norėjo išvengti atsakomybės už priešingų teisei veiksmų atlikimą. Teismas, išanalizavęs administracinėje byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad byloje yra pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti visapusiškai pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas buvo pagrįstai nubaustas už teisės aktuose nustatytų imperatyvių pareigų tyčinį nevykdymą.

Tiek ginčijamas nutarimas, tiek ir Kalėjimų departamento sprendimas visiškai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. principines nuostatas. Nutarime pažeidimo esmė atskleista tinkamai, pateikta išsami pareiškėjo veiksmų teisinė kvalifikacija. Pareiškėjui drausminė nuobauda paskirta nepažeidžiant BVK nuostatų. Nutarime nėra konstatuota, kad pareiškėjas turi galiojančią drausminę nuobaudą. Kaip jau buvo paminėta, drausmine tvarka pareiškėjas 10 kartų baustas ir tai yra pareiškėją charakterizuojanti medžiaga. Į ją, skiriant nuobaudą, privalu atsižvelgti. Įvertinus pareiškėjo asmenybę, akivaizdu, kad skiriant nuobaudą buvo įvertinta, jog nuobaudos negalioja, atsižvelgta ir į tai, jog pareiškėjas skatintas, nes jam už paminėto pažeidimo padarymą nebuvo skirtas perkėlimas į kamerų tipo patalpas, o paskirta daug švelnesnė nuobauda, kuri realiai nepablogino pareiškėjo gyvenimo kokybės, – tik papeikimas.

Kalėjimų departamento sprendimo turinio analizė patvirtina, kad pareiškėjo skundas buvo išnagrinėtas išsamiai. Buvo įvertintos visos rėžimo pažeidimo padarymo aplinkybės, taip pat ir nuobaudos atitikimas BVK nuostatoms, duotas išsamus atsakymas, nurodyta apskundimo tvarka.

Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių teismas konstatuoja, kad panaikinti ginčijamų administracinių sprendimų nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas pilnoje apimtyje atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).

Likusieji pareiškėjo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 str., 88 str. 1 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. R. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.