Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andžej Maciejevski teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui D. B. dėl santuokos nutraukimo, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo argumentai

ieškovė lėšų turi tik būtiniausiems poreikiams tenkinti, paramą jai teikia jos tėvas. Kadangi ieškovė niekur nedirbo, augino 4 vaikus, ji neturi galimybės greitai įgyti kvalifikaciją ir įsidarbinti, kad užsitikrintų bent minimalias pajamas. Be to, pradėjus dirbti, ieškovė negalės tinkamai pasirūpinti dviem nepilnamečiais vaikais, nes juos reikia nuvežti ir parvežti į mokyklą, būrelius, o ieškovė gyvena name, todėl būtina juos vežti automobiliu pačiai ieškovei. Ieškovei tenka visi buities darbai.Nepagrįstai teismas nusprendė, kad aplinkybė, jog ieškovė yra darbinga ir turi specialybę, suponuoja tai, kad ji praranda teisę į sutuoktinio teikiamą laikiną išlaikymą, tai prieštarauja CK 3.72 str. įtvirtintai prezumpcijai dėl sutuoktinio teisės į išlaikymą.Jei atsakovas tariamai uždirba vos daugiau nei minimalią algą, jis galėjo imtis veiksmų uždirbti daugiau. Be to, akivaizdu, kad atsakovas turi nepalyginamai didesnes pajamas nei minimali alga, yra pasiturintis asmuo, nes valdo įvairių bendrovių akcijas, valdo ūkininko ūkį, kurio pastatų ir galvijų vertė yra beveik 1 400 000 Lt. Atsakovas turi įgijęs gyvus gyvulius, kurie turi didelę vertę, todėl akivaizdu, kad turi likvidų turtą, kuris nėra areštuotas ir gali būti parduotas.Atsakovas gali imtis veiksmų, kuriais būtų siekiama perleisti bendrovių turimą turtą kitiems asmenims, kurie būtų laikomi sąžiningais įgijėjais ir net vėliau nustačius, kad toks turto perleidimas buvo neteisėtas, toks turtas negalėtų būti grąžintas bendrovėms. Todėl akivaizdu, kad perleidus bendrovės turtą, jei toks sandoris sudaromas ne rinkos verte, tai sumažina bendrovės vertę. Be to, tam tikrais atvejais, kai bendrovės verslas yra jai priklausančių pastatų nuoma, tokio turto perleidimas realiai būtų verslo perleidimas, o tai atitinkamai reikštų ir bendrovės (bei akcijų) vertės sumažėjimą iki minimumo. Tai atitinkamai įtakoja ir akcijų vertę. Kadangi ieškovė pareiškė prašymą priteisti jai dalį šalims priklausančių minėtų bendrovių akcijų, šių akcijų vertė tiesiogiai susijusi su ieškovės prašymais teismui.

ieškovei išlaikymas nėra reikalingas: ieškovė kartu su atsakovu yra didelės vertės nekilnojamojo turto bendraturtė, yra pasiturinti kaip ir atsakovas. Be to, kartu su atsakovu valdo jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą ir gauna pajamas, turi kitų su darbo santykiais nesusijusių pajamų. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad atsakovui priklauso ūkininko ūkis ir likvidus turtas – galvijai, kuriuos pardavus atsakovas turėtų teikti jai išlaikymą. Ieškovei kaip ir atsakovui priklauso ūkininko ūkis ir šie galvijai, todėl spręsti dėl šio turto (galvijų, avių) valdymo, naudojimo ir disponavimo turi teisę tiek ieškovė, tiek atsakovas.Teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė gali įsidarbinti, yra sveika, darbinga, savo noru niekur nedirba. Nepilnamečiai vaikai yra 12 ir 11 metų amžiaus, papildomu vaikų ugdymu, vežimu į būrelius ir treniruotes rūpinasi atsakovas. Atsakovas visą laiką išlaikė šeimą ir šiuo metu teikia išlaikymą geranoriškai, apmoka vaikų būrelius, taip pat gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymo išlaidas.Ieškovė prašė uždrausti atlikti veiksmus neįtrauktų į bylą juridinių asmneų atžvilgiu. Pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, būtų nepagrįstai suvaržytos byloje nedalyvaujančių bendrovių, kitų šių bendrovių akcininkų teisės, nepagrįstai suvaržyta jų komercinė-ūkinė veikla, tai neatitiktų ekonomiškumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų principų. Ieškovės kaip įmonių akcijų bendraturtės teisės ir teisėti interesai šioje santuokos nutraukimo byloje yra pilnai apsaugoti remiantis pirmosios instancijos teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartimi, kuria nuspręsta taikyti laikinąsias priemones.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Atskiruoju skundu apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti ieškovei iš atsakovo laikiną 1 700 Lt išlaikymą, mokamą kas mėnesį bei uždrausti įmonėms, kurių akcininkas yra atsakovas, pirkti ar išnuomoti bet kokį ilgalaikį turtą, laiduoti ir/ar garantuoti už trečiųjų asmenų prievoles, vykdyti prievoles už bet kokius trečiuosius asmenis, teikti naujas paskolas tretiesiems asmenims bei vykdyti bet kokius mokėjimus, nesusijusius su pagrindine šių įmonių veikla. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė minėtą ieškovės prašymą.

Laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra procesinė prevencinė priemonė, kurią teismas taiko savo žinioje esančioje byloje ir kuria siekiama užtikrinti, kad byloje priėmus teismo sprendimą jo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas (CPK 144 str.). Be to, remiantis CPK 3.65 str., teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Pagal minėtą normą teismas gali taikyti tokią laikinąją apsaugos priemonę kaip laikinojo išlaikymo nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui priteisimą iš kito sutuoktinio. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama reali grėsmė ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams, taip pat turi būti įvertintas jų tikslingumas, t.y. jos turi garantuoti teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą.

Preziumuojama, kad sutuoktiniui yra reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės. Teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, atsižvelgia į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes (CPK 3.72 str.).

Ieškovė augina du bendrus jos ir sutuoktinio mokyklinio amžiaus vaikus, todėl preziumuojama, kad jai yra reikalingas išlaikymas. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šią prezumpciją paneigia byloje nustatytos aplinkybės: ieškovė yra sveika ir darbinga, darbingo amžiaus, turi įgijusi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, jokių duomenų, kad kreipėsi į Darbo biržą ar bandė susirasti darbą nepateikė, tokių duomenų byloje taip pat nėra. Ieškovė turi visas galimybes susirasti darbą ir tokiu būdu išlaikyti tiek save, tiek savo vaikus. Be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovas geranoriškai teikia išlaikymą ieškovei, moka už gyvenamojo namo, kuriame ieškovė gyvena, komunalines paslaugas bei suteikia jai pinigų (t. 2, b.l.71-72; 76). Įvertinus bylos medžiagą, taip pat konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir atsakovo turtinę padėtį, ir nors apeliantė nurodo, kad atsakovas yra pasiturintis asmuo, atkreiptinas jos dėmesys, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 7 d. nutartimi yra pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones – areštavęs atsakovui priklausančių įmonių akcijas, uždraudžiant jas parduoti ar kitaip perleisti fiziniams ar juridiniams asmenims, todėl iš minėto turto papildomų lėšų ieškovės išlaikymui gauti atsakovas negali. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovas abiems sutuoktinių vaikams teikia išlaikymą, netgi didesnį, nei nustatyta minėta 2012 m. lapkričio 7 d. nutartimi (t.2, b.l. 73;76), todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovui teikiant išlaikymą dar ir ieškovei, jis gali nebeturėti lėšų, reikalingų jo paties pragyvenimui.

Be to, ieškovė ieškinyje nurodė, kad D. B. ūkininko ūkis su jame įregistruotais galvijais bei avimis buvo įgytas santuokos metu, todėl preziumuojama, kad šis turtas priklauso tiek ieškovei, tiek atsakovui, su kuo atsiliepime į atskirąjį skundą sutiko ir atsakovas. Įvertinus tai, konstatuotina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas negali parduoti jiems abiems priklausančio turto be kito sutuoktinio sutikimo, tačiau šalims sutarus, tiek atsakovas, tiek ir pati ieškovė gali gauti pajamų, skirtų pragyvenimui, iš minėto turto.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ieškovės, kaip sutuoktinės teisės iki sprendimo priėmimo, yra visiškai apsaugotos: atsakovo vardu įregistruotos įmonių akcijos yra areštuotos, tuo tarpu bendrovės, kurių akcininkas atsakovas yra, yra juridiniai asmenys, kurių turtas yra atskirtas nuo jų dalyvių turto, ir jų turtas nebus dalijamas kaip bendras sutuoktinių turtas, todėl nėra pagrindo suvaržyti šių įmonių veiklą. Laikytina, kad prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, susijusiomis su atsakovui priklausančiomis bendrovėmis, būtų nepagrįstai apribotos neįtrauktų į bylą juridinių asmenų – UAB „Norbu“, UAB „Rdb“, UAB „Burbulio vyninė“, UAB „Transtira“, UAB „Transtiros sunkvežimių servisas“, UAB „Transtiros nekilnojamas turtas“, UAB „Topimeksas“, UAB „Verslada“ bei kitų šių bendrovių akcininkų teisės, jų teisėti interesai ir be pagrindo suvaržyta šių įmonių komercinė veikla. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad minėtos bendrovės neatsako pagal atsakovo prievoles, o atsakovas neatsako pagal juridinių asmenų prievoles, išskyrus įstatymuose ar juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus (Akcinių bendrovių įstatymas 2 str. 2 d., CK 2.50 str. 2 d.), be to, jokių duomenų, kad atsakovas būtų ėmęsis nesąžiningų ar neteisėtų veiksmų, siekdamas nenaudingai perleisti bendrovių turimą ar norėdamas sumažinti turimų akcijų vertę, nenustatyta, tokių duomenų ieškovė nenurodė, todėl teismas pagrįstai ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovės prašomo taikyti laikinosios apsaugos priemonės dėl aukščiau nurodytų motyvų būtų neproporcingos, nėra susijusios su nagrinėjama byla.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir pagrįstai atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo ieškovei priteisimo bei veiklos suvaržymo UAB „Norbu“, UAB „Rdb“, UAB „Burbulio vyninė“, UAB „Transtira“, UAB „Transtiros sunkvežimių servisas“, UAB „Transtiros nekilnojamas turtas“, UAB „Topimeksas“, UAB „Verslada“ atžvilgiu. Dėl aukščiau nurodytų motyvų ieškovės atskirasis skundas yra atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 336 str., 337 str. 1 p., 338 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.