- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-03-18
- Bylos Nr.
- 2-160-950/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-01417-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Ridikas
- Pareiškėjas
- B. D.
- Suinteresuotas asmuo
- S. K., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Prienų rajono apylinkės teismo teisėjas Tomas Ridikas, sekretoriaujant Violetai Raguckienei, dalyvaujant pareiškėjui B. D., dalyvaujant suinteresuotam asmeniui S. K., nedalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos atstovui, viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo B. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas B. D. 2013-12-17 pareiškimu (b.l. 2-3) prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą po brolio J. D. mirties - (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti jo turtą.
B. D. 2013-12-17 pareiškime (b.l. 2-3) bei teismo posėdžio metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo brolis J. D.. Visą laiką brolis gyveno vienas, nebuvo sukūręs šeimos ir susilaukęs vaikų. Po brolio mirties liko jam priklausantis nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas ir ūkio pastatai, esantys (duomenys neskelbtini). Minėtasis turtas yra įregistruotas tik Prienų rajono savivaldybės administracijos Naujosios Ūtos seniūnijos ūkinėje knygoje, o VĮ „Registrų centras“ anksčiau nurodyti statiniai nėra įteisinti. Mirus broliui J. D., visą likusį palikimą (nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą), priėmė jis, pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Brolio sodyboje jis leido apsigyventi artimiems giminaičiams, kad šie prižiūrėtų namus. Į po brolio mirtis likusią sodybą jis važiuoja kiekvieną savaitgalį, prižiūri statinius, juos remontuoja. Sodyboje iškasė tvenkinį, ten laiko bites. Visiškai naudojasi ir po mirties likusiais brolio J. D. asmeniniais daiktai - baldais, namų apyvokos reikmenimis, ir kt. Miręs brolis testamento nebuvo sudaręs. Kadangi po brolio mirties, jis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau faktiškai pradėjo valdyti mirusio brolio turtą, B. D. teismo tvarka prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad priėmė palikimą po brolio J. D. mirties - (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti jo turtą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo S. K. su pareiškėjo B. D. pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo visiškai sutiko. 2014-01-13 pateiktame atsiliepime į pareiškimą (b.l. 27) bei teismo posėdžio metu nurodė, kad ji yra pareiškėjo B. D. bei mirusiojo J. D., sesuo. J. D. nebuvo sukūręs šeimos, neturėjo sutuoktinės ir vaikų. Paskutiniais gyvenimo metais jis sunkiai sirgo ir jį prižiūrėjo B. D. – vežė pas medikus, pirko medikamentus, maisto produktus. Mirus J. D. būtent B. D. pradėjo rūpintis likusia mirusio brolio sodyba – leido ten apsigyventi artimiems giminaičiams, remontavo pastatus, savo lėšomis iškasė tvenkinį ir kt. Laiko, kad šiuo metu B. D. yra mirusio brolio J. D. turto savininkas.
Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką suinteresuotam asmeniui buvo pranešta tinkamai (b.l. 38). 2014-01-16 pateiktame atsiliepime į B. D. pareiškimą (b.l. 29), Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos nurodė, jog neprieštarauja, kad pareiškėjui būtų nustatytas jo prašomas juridinę reikšmę turintis faktas. Taip pat, suinteresuotas asmuo prašė civ. bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėjas B. D. 2013-12-17 pareiškimu (b.l. 2-3) prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą po brolio J. D. mirties – (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti jo turtą. Nurodė, jog juridinę reikšmę turintis faktas privalo būti nustatytas paveldėjimo procedūrų įgyvendinimui (b.l. 2-3).
Mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad J. D. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 8). Paveldėjimo byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į (duomenys neskelbtini) mirusio J. D. turtą nebuvo pradėta (b.l. 9, 10, 11).
Civ. byloje Nr. 2-160-950/2014 esantys giminystės santykius liudijantys dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas B. D. ir suinteresuotas asmuo S. K. yra mirusiojo J. D. brolis ir sesuo (b.l. 15-20). Gyventojų registro tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos pažyma liudija, kad J. D. gyvenamąją vietą buvo deklaravęs (duomenys neskelbtini) (b.l. 4). Vedęs nebuvo, vaikų neturėjo (b.l. 4). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas B. D. yra mirusiojo J. D. ketvirtos eilės įstatyminis įpėdinis (Lietuvos Respublikos CK 5.5 str. 1 d. 1 p., 5.11 str. 1 d. 4 p.).
VĮ „Registrų centras“ Kauno filialo pateiktame rašte „Dėl informacijos apie nekilnojamąjį turtą pateikimo“ nurodyta, kad J. D. nuosavybės teise Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi (b.l. 12). Tačiau Prienų rajono savivaldybės administracijos Naujosios Ūtos seniūnijos rašte „Dėl duomenų pateikimo“ nurodyta, jog pagal Prienų rajono savivaldybės administracijos Naujosios Ūtos seniūnijos ūkinę knygą Nr. (duomenys neskelbtini), J. D., mirusio (duomenys neskelbtini), vardu (duomenys neskelbtini), buvo registruotas gyvenamasis namas ir ūkio pastatai bei suteiktas namų ūkio Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 13). Namų ūkio knygos išrašas liudija, kad J. D. buvo namų ūkio, registruoto (duomenys neskelbtini), galva (b.l. 14).
Pareiškėjas B. D. 2013-12-17 pareiškime (b.l. 2-3) bei teismo posėdžio metu nurodė, kad po brolio J. D. mirties likusį nekilnojamąjį turtą, t.y. jam priklausiusią sodybą, kartu su ten buvusiais visais asmeninio naudojimo daiktais, jis pradėjo valdyti kaip savo – leido ten apsigyventi artimiems giminaičiams, remontavo sodybos pastatus, iškasė tvenkinį, rūpinosi sodu ir pan. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes visiškai patvirtino ir suinteresuotas asmuo – jo ir mirusiojo palikėjo sesuo S. K. – kuriai, kaip artimiausiam giminaičiui tokios aplinkybės buvo gerai žinomos. Suinteresuoto asmens parodymais, duotais prisiekus įstatymo nustatyta tvarka, teismas abejoti neturi jokio teisinio pagrindo. Be to, savo reikalavimą, B. D. įrodinėjo ir liudytojo V. K. parodymais.
Pažymėtina, jog įrodymai civ. byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (Lietuvos Respublikos CPK 177 str. 1 d.). Remiantis Lietuvos Respublikos CPK 177 str. 2 d., viena iš įrodymų rūšių yra liudytojų parodymai. Atsižvelgiant į tai, galiojantys teisės aktai nedraudžia tam tikras faktines aplinkybes įrodinėti remiantis vien liudytojų parodymais.
Liudytojas V. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjas B. D. yra jo dėdė, o suinteresuotas asmuo S. K. – mama. Po kito dėdės J. D. mirties likusiu turtu – sodyba, bei visais joje buvusiais daiktais, pradėjo rūpintis B. D.. Jis savo lėšomis tvarkė sodybą, ją prižiūrėjo, iškasė tvenkinį.
Pažymėtina, jog įrodymų vertinimas civilinėje byloje yra grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė yra ta, kad teismo išvados dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo turi būti grindžiamos tokiais įrodymais, kurie nekelia abejonių dėl jų patikimumo ir leidžia teismui daryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-12-30 nutarimo Nr. 51 “Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje” 3 p.). Be to, civilinėse bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę nustatymo, įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos CPK 445 str.). Todėl bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, faktų buvimo šimtaprocentinio įrodymo pasiekti iš principo neįmanoma. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Tai reiškia, kad išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.
Nustatytos faktinės aplinkybės, paties pareiškėjo B. D. paaiškinimai, suinteresuoto asmens S. K. bei liudytojo V. K. parodymai, civ. byloje esantys rašytiniai dokumentai, leidžia daryti išvadą, kad po J. D. mirties – (duomenys neskelbtini), jo brolis B. D. priėmė mirusiojo palikimą, aktyviai prižiūrėjo ir valdė likusį paveldėtą turtą, t.y. rūpinosi gyvenamuoju namu ir ūkio pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), juos valdė kaip savus. Todėl teismas, atsižvelgdamas į civ. byloje Nr. 2-160-950/2014 surinktų faktinių duomenų visetą, konstatuoja, kad pareiškėjo reikalavimas yra pagrįstas ir įrodytas, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad B. D. priėmė palikimą po brolio J. D. mirties - (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti jo turtą (Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 1 d., 5.51 str., Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės procedūrų gyvendinimui (Lietuvos Respublikos CPK 448 str. 1 d.).
Patenkinus pareiškėjo B. D. pareiškimą, iš jo priteistinos teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 30,00 Lt, valstybės naudai (Lietuvos Respublikos CPK 92).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo B. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po brolio J. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties - (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti jo turtą.
Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti paveldėjimo teisės procedūrų įgyvendinimui.
Priteisti valstybei, iš pareiškėjo B. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) – 30,00 Lt (trisdešimt Lt) teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (į.k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią “Swedbank”, AB, banko kodas 73000 (Įmokos kodas: 5660).
Sprendimas per 30 d. (trisdešimt dienų) nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.