Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nijolė Žimkienė, sekretoriaujant Saulutei Jurkėnaitei, dalyvaujant M. A. – P., S. B., išnagrinėjusi M. A. – P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 1 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. A. – P. 2016 m. spalio 21 d., apie 15.15 val., Vilniuje, L. Giros – Mykolo Sleževičiaus g., vairuodamas automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kai tuo metu greta, ta pačia kryptimi važiuojančio autobuso vairuotojas sustojo prieš perėją ir praleido pėsčiąjį, ėjusį iš dešinės į kairę pusę jo važiavimo krypties juosta, įvažiavo į pėsčiųjų perėją ir partrenkė pėsčiąjį. Eismo įvykio metu pėsčiajam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1086 (aktuali red.), 30 punkto reikalavimą, numatantį, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį; transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti, 31 punkto reikalavimą, numatantį, kad jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Jeigu prieš pėsčiųjų perėją transporto priemonė sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 1 dalyje.

Po ko, būdamas susijęs su eismo įvykiu, kurio metu buvo sužeistas žmogus, nepranešė apie eismo įvykį policijai, neiškvietė greitosios medicininės pagalbos, nepasiliko eismo įvykio vietoje, nuvežė nukentėjusį pėsčiąjį į gydymo įstaigą ir pasišalino. Padaryta turtinė žala – 100 Eur. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1086 (aktuali red.), 219.4. punkto reikalavimą, numatantį, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam, 219.5. punkto reikalavimą, numatantį, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti greitąją medicinos pagalbą, o jeigu iškviesti greitosios medicinos pagalbos arba nukentėjusiųjų nuvežti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą kitu transportu neįmanoma, nuvežti juos į artimiausią asmens sveikatos priežiūros įstaigą savo transporto priemone, išskyrus tuos atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiųjų gyvybei ar sveikatai, padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje.

M. A. – P. 2016 m. spalio 27 d. paaiškinimo duomenimis, 2016 m. spalio 21 d., apie 14.45 val., jis vairuodamas tamsiai mėlynos spalvos automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį įmonei, kurioje dirba – UAB (duomenys neskelbtini), važiavo L. Giros gatve S. Stanevičiaus gatvės kryptimi. Tuo metu nelijo, kelio danga – asfaltas, buvo drėgna. Buvo dvi eismo juostos, jis važiavo antrąja eismo juosta. Važiavimo greitis iki susidūrimo buvo iki 30 km/h. Automobilio artimieji šviesų žibintai buvo įjungti. Įvykis įvyko nereguliuojamoje perėjoje. Pėsčiųjų šviesoforas buvo išjungtas. Iš kairės pusės pamatė per perėją einančią moterį. Pirmoje juostoje matomumą užstojo ilgas autobusas. Pamatęs per pėsčiųjų perėją einančią moterį, pradėjo stabdyti, tačiau nepavyko sureaguoti į iš dešinės pusės du greitai bėgančius mažamečius vaikus. Jis užtraukė rankinį, maksimaliai spaudė stabdžio pedalą. Sustabdyti pavyko prie pat vaiko. Jis rankomis įsirėmė į kapotą ir akimirksniu atsitraukė nuo automobilio šokinėdamas ant vienos kojos. Jis buvo pasimetęs, nežinojo, ką daryti. Įjungęs avarinį signalą, išlipo iš mašinos ir paklausė, kurioje vietoje labiausiai skauda. Vaikas nurodė, kad skauda vienos kojos pirštus. Aplinkui dairėsi liudininkų, tačiau niekas neišlipo, visi šalinosi. Taksi vairuotojas surėkė: „vežk į ligoninę“. Moteriškė, stovėjusi prie perėjos, pasakė: „Aš čia ne prie ko“. Jis buvo šoko būsenoje, nekvietė greitosios ir policijos. Norėjo, kad vaikui būtų suteikta medikų pagalba, tad paklausė taksi vairuotojo ir vežė vaiką į Santariškes. Vienoje ligoninėje jo nepriėmė, kitame punkte taip pat nepriėmė. Galiausiai jis nešė vaiką ant rankų į vaikų skyrių. Klinikose jo niekas nepriėmė, buvo didelės eilės. Jis klausė vaiko, kelintoje jis klasėje ir kiek jam metų. Dėl sunkinančių streso aplinkybių neprisimena, bet berods jam 12 metų. Paklausė, ar turi telefoną ir mamos numerį, ir ar žino, kaip susisiekti. Pasakė, kad skambintų mamai ir sakytų, jog yra Santariškių vaikų ligoninėje. Tą padaręs grįžo į darbą, nes tai įvyko per pietų pertrauką. Vėliau negalėjo keletą dienų užmigti, buvo labai išsigandęs ir jautė kaltę, kad nesikreipė į greitąją pagalbą, policiją ir nesulaukė tėvų. Tėvų kontaktų neturėjo. Pasipasakojo draugui apie nemalonų įvykį. Kitą dieną jis parodė straipsnį www.delfi.lt. Pamatęs, kad ieškomi liudininkai, iš karto skambino nurodytais kontaktais. Nei vieno liudininkų kontaktų, duomenų neturi. Dėl šio įvykio nuoširdžiai gailisi, suvokia, kad turėjo daryti kitaip. Tuo metu jis nežinojo, koks sprendimas geriausias (b. l. 17-18).

Nukentėjusiojo I. B. 2016 m. lapkričio 16 d. paaiškinimo duomenimis, 2016 m. spalio 21 d., apie 14.30 val., jis ėjo su savo broliu šaligatviu Vilniuje, palei L. Giros gatvę. Priėjus prie sankryžos, prie pėsčiųjų perėjos, šviesoforas pėsčiųjų perėjo buvo išjungtas. Jis su broliu įžengė į perėją ir ėjo į kitą pusę. Pirma eismo juosta važiavęs autobusas juos praleido. Einant perėja jis nesidairė į šalis ir atvažiuojančio automobilio nematė, nes jam matomumą užstojo sustojęs autobusas. Kai praėjo autobusą, iš karto atvažiavo automobilis iš kairės pusės ir jį kliudė, t. y. užvažiavo ant kairės kojos. Kokios markės automobilis jam užvažiavo ant kojos ir kokie jo numeriai, jis neįsidėmėjo ir pasakyti negali. Jiems iš priekio perėja ėjusi moteris po eismo įvykio pasakė automobilio vairuotojui važiuoti į Santariškes. Vairuotojas pasiūlė nuvežti, jis kartu su broliu atsisėdo į jį kliudžiusio automobilio saloną. Vairuotojas juos su broliu nuvežė iki ligoninės, palydėjo į vidų. Po to matė, kaip nuėjo iki gydytojos, kažką jai sakė, bet po to jis išvažiavo nieko nepasakęs. Po kažkurio laiko paskambino savo tėčiui ir pasakė, kur jis yra su broliu (b. l. 11).

Liudytojo V. I. 2016 m. spalio 26 d. paaiškinimo duomenimis, 2016 m. spalio 21 d., po pietų, apie 15.03 val., vairuodamas autobusą „MB 405“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso UAB „VVT“, važiavo Vilniuje maršrutu Fabijoniškės-Stotis. Išvažiavęs iš Žadeikos g. sustojimo Žadeikos, važiavo link L. Giros sustojimo. L. Giros gatvėje, privažiavus sankryžą su M. S. g. sustojo pirmoje eismo juostoje prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos praleisti pėsčiosios moters, ėjusios jam iš kairės pusės. Stovėdamas prieš perėją, matė, kad iš dešinės gatvės pusės atbėga du vaikai (berniukai). Berniukai įbėgo į pėsčiųjų perėją prieš jo autobusą ir bėgo į kitą važiuojamosios dalies pusę. Iš karto pažiūrėjo į kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį ir pamatė antrąja eismo juosta atvažiuojantį jam iš galo „Audi“ markės automobilį. Kaip matė per veidrodėlį, automobilis „Audi“ artėjo link perėjos antrąja eismo juosta nemažindamas važiavimo greičio. Tada jis pradėjo garsiniu signalu signalizuoti, kad atkreiptų „Audi“ automobilio vairuotojo dėmesį ir taip pat perėja bėgančių vaikų dėmesį, nes suprato, kad automobilis, artėjantis antrąja eismo juosta, gali bėgančius vaikus partrenkti. Žiūrėjo į veidrodėlį ir tuo pačiu metu į priekį, į perėjos pusę. Po jo garsinio signalo panaudojimo vaikai lyg tai stabtelėjo, bet antrąja eismo juosta važiavęs automobilis „Audi“ nestojo prieš perėją ir įvažiavęs į perėją su priekiniu dešinės pusės ratu užvažiavo pirmam bėgusiam vaikui ant kojos. Vaikas iš karto pradėjo šokinėti ir nubėgo atgal į dešinę pusę ant šaligatvio. Ant šaligatvio taip pat grįžo ir antras vaikas. Automobilis „Audi“ sustojo ant perėjos ir iš jo išlipo vairuotojas (vyras), kuris priėjo prie vaikų, taip pat priėjo ir perėja ėjusi iš kairės pusės moteris. Jis taip suprato, kad „Audi“ vairuotojas suteiks vaikui pagalbą ir praneš policijai, todėl važiavo toliau pagal maršrutą ir po keleto dienų perskaitęs skelbimą apie eismo įvykį, kur partrenktas vaikas, suprato, kad jis matė šį eismo įvykį bei užfiksavo su autobuse naudojamu vaizdo registratoriumi (b. l. 10).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto 2016 m. lapkričio 10 d. paaiškinimo duomenimis, pagal pateiktus medicininių dokumentų duomenis I. B. nustatyta minkštųjų audinių patinimas kairės pėdos viduriniame trečdalyje. Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 13).

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos I. G. 2016 m. spalio 21 d. tarnybinio pranešimo duomenimis, 2016 m. spalio 21 d., apie 16.05 val., Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyboje gautas pranešimas iš G. B. apie tai, jog 2016 m. spalio 21 d., apie 15.17 val., nepilnametis sūnus I. B., telefonu jam pranešė, kad 2016 m. spalio 21 d., apie 15.15 val., Vilniuje, L. Giros – M. Sleževičiaus g. sankryžoje, jį nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje partrenkė mėlynos spalvos automobilis „Audi A4“, kurio vairuotojas jį nuvežė į Santariškių vaikų polikliniką ir ten paliko. Vaikų ligoninėje I. B. nustatytas kairės pėdos sumušimas, išleistas namo (b. l. 5).

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos I. G. 2016 m. spalio 21 d. tarnybinio pranešimo duomenimis, susisiekus su pareiškėju G. B. patikslinti jo sūnaus I. B. sužalojimo aplinkybių, jis paaiškino, kad I. B. buvo partrenktas eidamas nuo parduotuvės „Mandarinas“ pusės per L. Giros g. nereguliuojamą pėsčiųjų perėja, ties Ateities g. 31B namu. Prieš perėją nuo P. Ž. g. pusės važiavęs autobusas sustojo, o gretima juosta važiavęs automobilis nesustojo ir sužalojo jam koją. Automobilis buvo „Audi A4“, maždaug 1998 m. laidos, mėlynos spalvos, sedanas, valstybinio numerio pirmasis skaičius galėjo būti 3. Jo vairuotojas buvo vyras apie 30 metų amžiaus, šviesių plaukų, su akiniais. Taip pat G. B. nurodė, jog nuvykęs į įvykio vietą, pamatė, kad įvykio vieta gali būti filmuojama vaizdo kameromis (b. l. 3).

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio tyrėjo R. J. 2016 m. spalio 21 d. tarnybinio pranešimo duomenimis, 2016 m. spalio 21 d., apie 16.40 val., patruliuojant kartu su vyr. patruliu D. Š. iš VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad adresu Santariškių g. 7 yra atvežtas berniukas, kurį partrenkė automobilis. Atvykus minėtu adresu buvo bendrauta su ligoninės darbuotojais, tačiau niekas negalėjo konkrečiai papasakoti, kaip berniukas buvo pristatytas į ligoninę. Kaip vėliau paaiškėjo, nukentėjęs berniukas buvo I. B.. Pabendravus su gydytojais, kurie apžiūrėjo berniuką, jie paaiškino, kad J. B. buvo kairės pėdos sumušimas. Santariškių vaikų ligoninėje vaizdo kamerų nėra, tačiau darbuotojų teigimu kameros yra įrengtos ties įvažiavimo ir išvažiavimo užkardais (b. l. 4).

Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis, 2016 m. spalio 21 d., 16.05 val., gautas I. B., gim. 2004 m., tėvo pranešimas, kad prieš valandą Vilniuje, L. Giros – Žadeikos sankryžoje, pėsčiųjų perėjoje, sūnus buvo patrenktas „Audi“ automobilio, kurio vairuotojas berniuką įsisodinęs į automobilį nuvežė į Santariškių vaikų polikliniką Vilniuje, Santariškių g. 7, pasodino ir liepė laukti gydytojo, o pats pasišalino. Vaikui skauda kairę koją, negali atsistoti (b. l. 5).

2016 m. spalio 21 d. eismo įvykio vietos plane nurodyta eismo įvykio vieta (b. l. 6).

Eismo įvykio vaizdo įraše (b. l. 8), matyti, kaip autobusas, iš kurio filmuojama vaizdo registratoriumi, sustoja prieš pėsčiųjų perėją, iš kairės pusės perėją pereina moteris, iš dešinės į perėją greitai juda du vaikai, automobilis nespėja sustoti, kliudo berniuką. Berniukas, šokinėdamas ant vienos kojos, grįžta ant šaligatvio, prie jo prieina M. A. – Pareigis.

M. A. – P. pripažino sukėlęs eismo įvykį, jo vietoje nepasilikęs, paaiškino nuvežęs nukentėjusįjį į ligoninę, ten ji palikęs, pasakęs skambinti mamai, apie įvykį policijai nepranešęs, nukentėjusiajam jokių savo kontaktų nenurodęs.

Motyvuojamoji dalis

Teismas vertina, kad M. A. – P. nurodytos aplinkybės atitinka nukentėjusiojo I. B., jo mamos S. B. parodymus, vaizdo įrašo duomenis. Bylos duomenimis įrodyta, kad M. A. – P., nesustojęs prieš pėsčiųjų perėją, kliudęs pėsčiąjį, jam padaręs sužalojimą, apie įvykį nepranešė, iš įvykio vietos pasitraukė. Teismas M. A. – P. veiksmų, nuvežant mažametį nukentėjusįjį į ligoninę, ten, pamačius eilę, jį paliekant vieną, nepranešus ne tik policijai, bet ir mažamečio tėvams, nevertina atsakomybę šalinančia ar lengvinančia aplinkybe. Teismas pasisako, kad M. A. – P., matydamas, kad vaikas sužalotas, turėjo pareigą ir galimybę iškviesti greitąją medicinos pagalbą, vietoj to, vaikas, nežinant jo tėvams, buvo nuvežtas ir paliktas vienas medicinos įstaigoje, jam nesuteikus jokios pagalbos, niekam nepranešus apie įvykį. M. A. – P. veikimas pagal pažeidimo padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 1 dalį, 130 straipsnio 1 dalį kvalifikuotas teisingai.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, kurio 426 straipsnio 2 dalyje nurodytas nusižengimas atitinka pažeidimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869, 3 straipsnio 2 dalies 2, 3, 5 punktais, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė yra švelnesnė nei numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, kadangi nebenumatyta administracinės nuobaudos – arešto, specialiosios teisės atėmimas numatytas kaip galimas, o ne privalomas, numatyta mažesnė jo trukmė (nuo 1 iki 3 metų, buvo - nuo 3 iki 5 metų). Atsižvelgiant į tai, M. A. – P. padarytas pažeidimas, kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuotinas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalį.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869, 3 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos.

Kadangi administracinių nusižengimų kodekse už veiką, numatytą 423 straipsnio 2 dalyje, numatytas galimas ir papildomos nuobaudos paskyrimas, sankcijoje numatytos baudos vidurkis yra didesnis, veika pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 1 dalį neperkvalifikuojama.

M. A. – P. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad padarytus pažeidimus jis pripažįsta ir gailisi, atlygino turtinę žalą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (aplinkybė, kad nusižengimas padarytas mažamečiui, nebuvo nustatyta kaip sunkinanti veikos padarymo metu).

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į M. A. – P. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į pažeidimo pobūdį – nukentėjo mažametis, įvykio metu asmeniui negalėjo būti aišku, kokio sunkumo sužalojimas jam padarytas, tai yra, kokios rūšies – administracinė ar baudžiamoji atsakomybė jam gali būti taikoma, dėl jo veiksmų mažamečiui buvo uždelstas medicinos pagalbos suteikimas, tačiau vaikas buvo nuvežtas į gydymo įstaigą, į jo asmenybę – dirbantis, daro išvadą, kad nuobaudos tikslai gali būti pasiekti skiriant sankcijose numatytas nuobaudas, dydį nustatant artimą numatytam Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalies sankcijų vidurkiui, įvertinus padaryto pažeidimo pasekmes, skirtinas specialiosios teisės atėmimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 2 dalimi, 8 dalimi, Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

M. A. – P. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, skirti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams.

M. A. – P. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, skirti 700 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti, galutinę nuobaudą M. A. – P. skirti 700 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.