- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-15
- Bylos Nr.
- A2-177-390/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Pareiškėjas
- E. Z.
- Ieškovas
- AB „Lesto“
- Trečiasis asmuo
- AB „Lietuvos energija“
- Atsakovas
- E. Z., M. G.
- Kategorijos
- 113.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 124.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 124.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 124.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-13399-713/2012, pagal pareiškėjo E. Z. pareiškimą ieškovei AB „Lesto“, trečiajam asmeniui AB „Lietuvos energija“ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-630-638/2009 pagal ieškovės AB „Lesto“ (buvus AB „VST“) ieškinį atsakovui E. Z., M. G. – G. dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas E. Z. prašė atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-630-638/2009 nagrinėjimo procesą, naikinant 2009-02-09 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-630-638/2009, priimti naują sprendimą grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui tirti iš naujo arba atmesti AB „Lesto“ ieškinį, kadangi naujai paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, be to priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas (CPK 366 str. 1 d. 2 p., 3 p.). Nurodė, kad 2009 m. gegužės 26 d. įsiteisėjo Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas, kuris yra neteisingas, klaidingas ir ydingas, pažeidžiantis atsakovo teises ir teisėtus interesus, kadangi gavus iš AB „LESTO“ generalinio direktoriaus pavaduotojo V. Ž. 2012 m. gegužės 7 d. raštą Nr. 30310-1222, paaiškėjo naujas esminis faktas, kad AB „LESTO“ neturi darbuotojo, turinčio elektros skaitiklio defektuotojo atestato, todėl AB „LESTO“ neatlikinėjo ir neatlieka apskaitos prietaisų defektavimo. 2005 m. gegužės 9 d. AB „VST“ taip pat neturėjo darbuotojo, turinčio kvalifikacinę teisę rašyti apie autentiškumą elektros skaitiklio gamintojo plombų, korpuso, gaubto, rodmenų, gnybtų trinkelės ir kitų sudedamųjų dalių, taip pat neturėjo darbuotojo specialisto, turinčio kvalifikacinio kontrolieriaus - defektuotojo atestatą, galinčio pildyti neapskaitinį elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą dėl elektros energijos apskaitos prietaisų darbo sutrikimo priežasčių ir būklės. Dėl to 2009 m. vasario 9 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-630-638/2009 iš esmės pažeistas teisingumas, teisingumas taip pat pažeistas ir Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2A-843-230/2009 nutartyje. Ta aplinkybė, kad nekvalifikuotas specialistas iš AB „VST“ rašė niekinį aktą, pareiškėjui nebuvo žinoma bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjas apie ją sužinojo 2012-05-08 ir suvokė tik 2012 m. liepos 10 d. po sprendimo ir nutarties įsigaliojimo. Be to, pareiškėjas nurodo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas neįtraukė į bylą materialinį suinteresuotumą turintį AB „Lietuvos energija“, taip pat nepripažino AB „VST“ darbuotojų surašyto 2005-05-09 akto niekiniu, neturinčiu įrodomosios galios, kas sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (24-31 b.l.).
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 11 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-630-638/2009 pagal ieškovo AB „Lesto“ (buvęs AB „VST“) ieškinį atsakovui E. Z. dėl žalos atlyginimo. Teismas nustatė, kad 2005-05-09, patikrinus buitiniam vartotojui priklausančio apskaitos prietaiso, esančio (duomenys neskelbtini) būklę, surašytas ne defektinis aktas, o Neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas Nr. 00001875, kuriame išdėstyti visi akivaizdžiai matomi elektros skaitiklio mechaniniai pažeidimai. Pagal 2001 m. gruodžio 29 d. „Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių“, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 398, 63, 67.4 punktus, nustačius buitiniam vartotojui priklausančio apskaitos prietaiso ar apskaitos schemos elemento sugadinimą taip, kad apskaitos prietaiso ar apskaitos schemos elemento gedimas matomas (pažeistas elektros energijos skaitiklio stiklas arba korpusas; pažeistos ar nutrauktos plombos nuo elektros energijos skaitiklio ar įvadinės apskaitos spintos (skydelio), naudotos mechaninės priemonės skaitiklio diskui stabdyti), operatoriaus atstovas surašo neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą, kuriame nurodomas pažeidimas, jo vieta ir aplinkybės. Remiantis minėtomis Taisyklėmis, neapskaitinis elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas nėra matavimo priemonės patikros defektavimo aktas, kadangi jame nėra nurodomi matavimo priemonės metrologinės patikros rezultatai, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymas (Žin., 2006, Nr. X-717). Pagal šį įstatymą matavimo priemonės metrologinį tyrimą bei ženklinimą ir (arba) patikros sertifikato išdavimą, kuriuo konstatuojama bei patvirtinama, kad matavimo priemonė atitinka teisės aktų reikalavimus, atlieka Lietuvos metrologijos inspekcija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos ministerijos, o ne elektros tinklų operatoriaus atstovai (darbuotojai), todėl operatoriaus atstovams surašyti neapskaitinį elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą nėra reikalingas kvalifikacinio kontrolieriaus – defektuotojo atestatas. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodyti faktai negali būti pripažinti naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, sudarančiomis savarankišką proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Teismas taip pat nurodė, jog teismai procesiniuose sprendimuose nepasisakė dėl AB „Lietuvos energija“ materialiųjų subjektinių teisių, be to, pareiškėjas, remdamasis CPK 366 str. 1 d. 3 p., nepateikė teismui jokio nuosprendžio, kuriame būtų nurodyta bent viena aplinkybė, sudaranti pagrindą spręsti klausimą dėl proceso atnaujinimo, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog teismas neįtraukė į bylą materialinį suinteresuotumą turintį AB „Lietuvos energija“, taip pat nepripažino AB „VST“ darbuotojų surašyto 2005-05-09 akto niekiniu nelaikytinos proceso atnaujinimo pagrindu (CPK 366 str. 1 d. 3 p.).
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai.
Atskiruoju skundu pareiškėjas E. Z. prašo bylą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-630-638/2009, panaikinti 2009-02-09 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą, priimti naują sprendimą – grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui tirti iš naujo arba atmesti AB „Lesto“ ieškinį, taip pat prašo priimti atskirąją nutartį dėl A. Š., T. N., G. Č., A. P. (AB „Lesto“ darbuotojų) perdavimo Lietuvos Generalinei prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo tęstinai bendrininkaujant dėl užvaldymo M. G.- G. ir E. Z. pinigų, duomenimis ir dokumentais neatitinkančiais tikrovės, pripažinti būtinu A. Š., T. N., G. Č., A. P. dalyvavimą esminių faktų ištyrime bei grąžinti žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas nepagrįstai bylą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nemotyvavo atsisakymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, neinformavo apie 2012-09-25 nutartį ir šiais veiksmais apribojo pareiškėjo teisę į tinkamą procesą.
AB „Lesto“ neturėjo ir neturi kvalifikuoto darbuotojo, turinčio kvalifikacinį atestatą suteikiant teisę įvertinti elektros apskaitos prietaiso kokybę, jo būklę kvalifikuotai teisingai, sąžiningai, protingai ir skaidriai. Taigi, visi neapskaitiniai elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktai bei jų priedai yra niekiniai, negaliojantys ab inintio, nepriklausomai yra ar nėra teismo sprendimas pripažinti juos negaliojančiais. LR Ūkio ministro 2002-01-01 įsakyme Nr. 398 nėra išaiškinimo, kad ministras leidžia darbuotojams, neturintiems kvalifikacinio atestato vertinti apskaitos prietaisų būklę ir kokybę.
A. Š. surašė niekinį aktą Nr. 00001875, komisijos nariai T. N., G. Č., A. P., neturėdami savo sudėtyje kvalifikuoto darbuotojo apskaitos prietaiso būklės ir kokybės aprašymui , surašė niekinį posėdžio protokolą Nr. 23/3.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė AB „Lesto“ prašo atskirojo skundo netenkinti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Nurodo, kad Kauno miesto apylinkės teismas nepažeidė proceso normų, reglamentuojančių proceso atnaujinimą, teisingai sprendė dėl proceso atnaujinimo instituto paskirties ir jo taikymo teisnių pagrindų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme nustatytų pagrindų.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo AB „Lietuvos energija prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad atskirasis skundas neatitinka LR CPK 111 str. 2 d. keliamų reikalavimų procesinio dalykui, turiniui bei pateikiamiems įrodymams.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
CPK 336 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytas prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka visiškai neargumentuotas. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs apelianto atskirojo skundo argumentus ir bylos medžiagą nepripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme yra būtinas (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Civilinių bylų nagrinėjimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodeksas (CPK 1 str. 1 d.). Taigi, civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. CPK 370 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus kai teismas nusprendžia prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Taigi, bendra taisyklė yra ta, jog prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus išimtinius atvejus, kai rašytinio proceso tvarka, nėra galimybės tinkamai išaiškinti, įvertinti ir kvalifikuoti esmines nagrinėjamo klausimo aplinkybes bei priimti teisingą procesinį sprendimą. Pareiškėjas, pateikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo taip pat pareiškė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (t. III, b.l. 30). Pareikšdamas prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka pareiškėjas neargumentavo, kaip žodinis prašymo šioje byloje nagrinėjimas užtikrintų ekonomiškesnį ir operatyvesnį bylai reikšmingų aplinkybių išaiškinimą. Įvertinęs byloje esančią medžiagą apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad visos aplinkybės, kurias bylos dalyviai laikė reikšmingomis išaiškinti nagrinėjimo metu, yra išsamiai išdėstytos jų pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir gali būti patikrintos, ištirtos bei įvertintos rašytinio proceso būdu. Pareiškėjas nepagrindė, kodėl rašytinio proceso forma trukdė atskleisti klausimo dėl proceso atnaujinimo pagrindų buvimo ar nebuvimo esmę ar apribojo bylos šalių teisę pateikti visus argumentus bei įrodymus. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje byloje nebuvo būtinybės prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl atskirojo skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjo rašytinio proceso tvarka, atmeta kaip nepagrįstą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apelianto argumentu, jog jis nebuvo tinkamai informuotas apie prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo vietą ir laiką. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2012-09-25 nutartimi nutarta bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (t. III, b.l. 76). CPK 133 straipsnio 3 dalis numato, jog tais atvejais kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklapyje ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki teismo posėdžio dienos. Tokiu atveju byloje dalyvaujantiems asmenis šaukimai ar pranešimai nėra siunčiami. Bylos duomenys patvirtina, kad specialiame interneto tinklapyje buvo paskelbta apie E. Z. prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo vietą ir laiką, nurodyta teismo sudėtis bei, kad byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (t. III, b.l. 77). Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad E. Z. apie bylos nagrinėjimą buvo informuotas tinkamai.
Vienu iš proceso atnaujinimo pagrindų pareiškėjas nurodė naujai paaiškėjusias aplinkybes, kurios nebuvo ir negalėjo būti jam žinomos bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 str. 1 dalies 2 punktas). Pareiškėjas nurodo, kad apie naujai paaiškėjusią aplinkybę, jog AB „LESTO“ neturi kvalifikuoto kontrolieriaus - defektuotojo sužinojo 2012-05-08, gavęs AB „LESTO“ generalinio direktoriaus pavaduotojo V. Ž. 2012 m. gegužės 7 d. raštą Nr. 30310-1222.
Teisminėje teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuotos nuostatos, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, jog: 1) aplinkybės egzistavo tiek nagrinėjant bylą, tiek priimant sprendimą; 2) aplinkybės pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos po to, kai teismo sprendimas įsiteisėjo; 4) aplinkybės turi esminės reikšmės bylai, t.y. jei jos būtų žinomos nagrinėjant bylą ir atskleistos teismui bei pasitvirtintų, būtų priimtas iš esmės kitoks sprendimas. Tik įrodžius šių pripažintų aplinkybių visumos buvimą galima konstatuoti, kad egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas. Pagal šios įstatymo normos prasmę naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Kitaip sakant, naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme negali būti laikoma pateikimas įrodymų dėl aplinkybių, kurios ginčo toje byloje nagrinėjimo metu nebuvo įrodinėjamos, t. y. jos nebuvo tos bylos įrodinėjimo dalykas. Be to, ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Naujai paaiškėjusių aplinkybių esminės reikšmės bylai pobūdis yra suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių bylos duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų ir kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialiojo teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo motyvacija bei išvada – sprendimo rezultatas. Jeigu pareiškėjo prašyme išdėstytos aplinkybės neatitinka aukščiau nurodytų reikalavimų, jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje.
2009-02-09 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo E. Z. ieškovui AB „VST“ priteista 7515,28 Lt žalos atlyginimo, 225,00 Lt žyminio mokesčio bei 2500,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismo sprendimu nustatyta, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis priklausė M. G. – G.. M. G. – G. mirus, palikimą po jos mirties priėmė įpėdinis E. Z.. 2005-05-09 atsakovui buvo surašytas neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas Nr. 00001875, kuriame nurodoma, kad yra akivaizdžiai sugadintos elektros skaitiklio gaubto plombos, matomi mechaniniai pažeidimai siekiant atsukti rodmenis. 2009 m. gegužės 26 d. Kauno apygardos teismo nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas pripažintas pagrįstu ir teisėtu bei paliktas nepakeistas.
Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia aplinkybe, kad gavus AB „LESTO“ generalinio direktoriaus pavaduotojo V. Ž. 2012 m. gegužės 7 d. raštą Nr. 30310-1222 paaiškėjo esminis faktas, kad AB „Lesto“ neturi darbuotojo, turinčio elektros skaitiklio defektuotojo atestato, todėl neatlikinėjo ir neatlieka apskaitos prietaisų defektavimo.
Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, 2005-05-09 surašytas ne defektinis aktas, o Neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas Nr. 00001875 (t. I, b.l. 20), kuriame išdėstyti visi akivaizdžiai matomi elektros skaitiklio mechaniniai pažeidimai. Pažeidimo padarymo ir minėto akto surašymo metu galiojo 2001 m. gruodžio 29 d. „Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės“, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 398. Pagal šių taisyklių 63, 67.4 punktus, nustačius buitiniam vartotojui priklausančio apskaitos prietaiso ar apskaitos schemos elemento sugadinimą taip, kad apskaitos prietaiso ar apskaitos schemos elemento gedimas matomas (pažeistas elektros energijos skaitiklio stiklas arba korpusas; pažeistos ar nutrauktos plombos nuo elektros energijos skaitiklio ar įvadinės apskaitos spintos (skydelio), naudotos mechaninės priemonės skaitiklio diskui stabdyti), operatoriaus atstovas surašo neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą, kuriame nurodomas pažeidimas, jo vieta ir aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad neapskaitinis elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas nėra matavimo priemonės patikros defektavimo aktas, kadangi jame nėra nurodomi matavimo priemonės metrologinės patikros rezultatai, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymas (Nr. I-1452). Pagal šį įstatymą matavimo priemonės metrologinį tyrimą bei ženklinimą ir (arba) patikros sertifikato išdavimą, kuriuo konstatuojama bei patvirtinama, kad matavimo priemonė atitinka teisės aktų reikalavimus, atlieka Lietuvos metrologijos inspekcija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos ministerijos, o ne elektros tinklų operatoriaus atstovai (darbuotojai), todėl operatoriaus atstovams surašyti neapskaitinį elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą nėra reikalingas kvalifikacinio kontrolieriaus – defektuotojo atestatas. Neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas Nr. 00001875 atitiko tuo metu galiojusių 2001 m. gruodžio 29 d. „Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių“, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 398 reikalavimus. Ta aplinkybė, kad AB „Lesto“ (buvus AB „VST“) neatlikinėjo ir neatlieka apskaitos prietaisų defektavimo neturi jokios įtakos 2009-02-09 teismo sprendimo pagrįstumui. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad pareiškėjo E. Z. prašymas neatitinka dalies sąlygų, sudarančių proceso atnaujinimo pagrindą, numatytą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nes pareiškėjo nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės neturi tokios esminės reikšmės bylai, kad joje galėtų būti priimtas kitoks teismo sprendimas, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog kad pareiškėjo nurodyti faktai negali būti pripažinti naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, sudarančiomis savarankišką proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 366 str. 1 d. 2 p.) yra pagrįsta.
Teismui nustačius, kad 2005-05-09 Neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas Nr. 00001875 atitiko tuo metu galiojusių 2001 m. gruodžio 29 d. „Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių“, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 398 reikalavimus, nėra teisinio pagrindo priimti atskirąją nutartį asmenų A. Š., T. N., G. Č., A. P. atžvilgiu (CPK 332, 299 str.).
Apeliantas taip pat pareiškė prašymą grąžinti žyminį mokestį bei bylinėjimosi išlaidas. Žyminio mokesčio grąžinimą reglamentuoja CPK 87 straipsnis. Esant minėtame straipsnyje numatytiems pagrindams, žyminis mokestis grąžinamas teismo nutartimi. Byloje nėra duomenų, kad egzistuoja bent vienas iš CPK 87 straipsnyje numatytų pagrindų žyminio mokesčio grąžinimui, tokių pagrindų nenurodoma ir atskirajame skunde, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti apelianto prašymą. Atmetus atskirąjį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliantui nepriteistinos (CPK 93 str.).
Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 11d. nutarties nekeisti.
Apelianto E. Z. prašymo dėl žyminio mokesčio grąžinimo netenkinti.