Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Birutės Bobrel ir Raimondo Buzelio, sekretoriaujant Editasi Vazgienei, dalyvaujant ieškovės Z. Š. atstovui advokatui Vladislavui Mikšai, atsakovams Z. B., E. B., atsakovo V. R. teisių perėjos S. R. atstovei advokatei Kristinai Mikolaitei, atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei N. Ž., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Z. Š. atstovo advokato Vladislavo Mikšos ir atsakovo V. R. teisių perėmėjos S. R. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Z. Š. patikslintą ieškinį atsakovams V. R. teisių perėmėjai S. R., A. J. K., Z. B., E. B., L. B., Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims Kauno apskrities viršininko administracijai, VĮ Registrų centro Kauno filialui, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl pažeistų teisių atstatymo, nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, iškeldinimo ir pagal atsakovo V. R. teisių perėmėjos S. R. priešieškinį ieškovei Z. Š., atsakovams A. J. K., Z. B., E. B., L. B., Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims Kauno apskrities viršininko administracijai, VĮ Registrų centro Kauno filialui, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl pažeistų teisių atstatymo, nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, iškeldinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1969 m. rugpjūčio 7 d. Kauno m. statybos ir architektūros kontrolės skyrius išdavė leidimą statybos darbams vykdyti Nr. C-143 R. V. 2-jų boksų mūrinio garažo statybai. Tačiau atsakovas R. be tinkamai patvirtinto leidimo ir projekto pastatė pastatą 2G2p, kurio dalyje įrengtos gyvenamos patalpos. Kauno m. apylinkės teismas 1995 m. gegužės 18 d. sprendimu įpareigojo atsakovą per 6 mėn. nuo sprendimo įsiteisėjimo padaryti projekte pakeitimus, gauti reikiamus leidimus ir pašalinti kitus trūkumus, susijusius su šio statinio dokumentacijos tinkamu įforminimu. Tačiau atsakovas iki šios dienos teismo įpareigojimo neįvykdė, todėl reikia laikyti, kad statinys pastatytas savavališkai be tinkamai įforminto projekto ir leidimo, todėl turi būti nugriautas teismo sprendimu statytojo lėšomis. Šiame savavališkai pastatytame negyvenamajame statinyje neteisėtai be ieškovės sutikimo yra apsigyvenę atsakovai: A. J. K., Z. B., E. B. ir L. B. su nepilnamete dukra V. P. N. M., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad atsakovių A. J. K. ir Z. B. teiginys, kad jos gyvena teisėtai, nes gyvenamąjį plotą išnuomojo Kauno m. savivaldybė, yra teisiškai nepagrįstas. Kauno m. Lenino rajono liaudies teismas 1985 m. gruodžio 13 d. sprendimu R. savavališkai pastatytą pastatą paėmė į vietinės tarybos fondą. Tačiau LR Aukščiausiojo Teismo prezidiumas 1992 m. nutarimu konstatavo, kad pastatas 2G2p nėra gyvenamas namas ir nurodytą teismo sprendimą panaikino bei bylą perdavė nagrinėti iš naujo. Kauno m. valdyba atsisakė savo reikalavimo paimti savavališkai pastatytą pastatą 2G2p į vietinės tarybos fondą. Todėl Kauno m. Lenino raj. Butų ūkio valdybos 1984 m. birželio 25 d. su P. K. ir 1989 m. gruodžio 27 d. su K. sudarytos buto nuomos sutartys yra niekinės. Kadangi atsakovai apsigyveno ginčo patalpose pagal sutartį, kurios Kauno m. Lenino raj. VK neturėjo teisės sudaryti, tai su jais sudarytos sutartys turi būti pripažintos neteisėtomis, o atsakovai turi būti laikomi apsigyvenę neteisėtai ir buto nuomos sutartis pripažinta negaliojančia. Kadangi statinys turi būti nugriautas, tai jame neteisėtai apsigyvenę asmenys turi būti iškeldinti.

Spręsdamas atsakovo V. R. teisių perėmėjos S. R. reikalavimų pagrįstumą, teismas sutiko su atsakovo Kauno miesto savivaldybės argumentais, kad atsakovės prašomus įpareigoti atlikti veiksmus ji gali pati atlikti bet kuriuo metu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo V. R. teisių perėmėja S. R. būtų šiuos veiksmus pradėjusi atlikti ir būtų iškilę kliūčių (būtų pažeistos jos teisės). S. R. yra priėmusi atsakovo V. R. palikimą, todėl ji turi teisę spręsti visus iškylančius klausimus, susijusius su paveldimu turtu. Atsakovui V. R., kaip ginčo statinio statytojui, jau 1995-05-18 teismo sprendimu civ. byloje Nr.2-357/95-29 buvo pripažinta teisė reikiamai patvirtinti projektą dėl statinio 2G2p, esančio (duomenys neskelbtini), padaryti projekte pakeitimus, gauti leidimus ir pašalinti kitus trūkumus, susijusius su pastato dokumentacijos tinkamu įforminimu. Ši teisė pagal įstatymą perėjo ir atsakovo V. R. turto paveldėtojai. Todėl teismas manė, kad atsakovo V. R. teisių perėmėjos S. R. reikalavimas įpareigoti ją atlikti veiksmus yra nepagrįstas. Teismas nurodė, kad ieškovės ir atsakovo V. R. teisių perėmėjos S. R. reikalavimai dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo yra išvestiniai, todėl atmetus pagrindinį ieškinio ir priešieškinio reikalavimus, jie taip pat atmesti. Teismas nesutiko su ieškovės ir atsakovo V. R. teisių perėmėjos S. R. teiginiais, kad atsakovai A.J. K., Z. B., E. B., L. B. ginčo statinyje 2G2p gyvena savavališkai. Byloje esantys dokumentai patvirtino, kad pagrindiniam nuomininkui P. K. ir jo šeimos nariams gyvenamoji patalpa buvo suteikta pagal tuo metu galiojusius įstatymus, jų nustatyta tvarka, kai ginčo patalpos priklausė Kauno miesto Lenino raj vykdomajam komitetui. Teismas sutiko su atsakovo V. R. teisių perėmėjos S. R. argumentais, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo prezidiumui 1992-09-25 nutarimu panaikinus 1985-12-13 Kauno miesto Lenino raj. teismo sprendimą dėl pastato - garažo 2G2p perdavimo į vietos tarybos fondą, Savivaldybė prarado teises į šį pastatą, todėl 1989-12-27 gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kaip neatitinkanti įstatymų reikalavimų taip pat yra negaliojanti. Tačiau teismas manė, kad nei ieškovė, nei šiuo metu atsakovo V. R. teisių perėmėja S. R. neturi reikalavimo teisės prašyti pripažinti negaliojančia nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovus, kadangi nei ieškovės, nei šiuo metu S. R. teisės ir teisėti interesai nėra pažeidžiami. Atsakovai A.J. K., Z. B., E. B., L. B. ginčo pastate gyvena nuo 1984 metų, gyvenamas plotas jiems buvo suteiktas teisėtai, ginčo patalpoje jie gyvena ilgą laiko tarpą nepertraukiamai, moka mokesčius, atsakovai ginčo patalpoje gyveno dar iki ieškovė tapo gyvenamojo namo savininke, atsakovui V. R., kuris yra S. R. teisių perdavėjas, taip pat buvo žinoma, kad ginčo pastate gyvena atsakovai. Taigi, ieškovės atžvilgiu atsakovai, gyvendami ginčo pastate, nepažeidžia jokių teisių, kadangi situacija yra tokia pati, kokia buvo, kai ieškovė tapo namų valdos savininke mainų sutarties pagrindu 1994 m., o atsakovo V. R. teisių perėmėjos S. R. atžvilgiu atsakovai negali pažeisti jos teisių, kadangi ji dar nėra ginčo statinio savininkė.

Kadangi iškeldinimo iš ginčo patalpų atsakovę A. J. K. ir jos šeimos narius: Z. B., E. B., L. B. bei jos nepilnametę dukrą reikalavimas yra išvestinis iš reikalavimo pripažinti negaliojančia 1989-12-27 gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, todėl pripažinus nuomos sutartį negaliojančia, atsakovė J. K. ir jos šeimos nariai turi būti iškeldinti.

2. Dėl pastato - garažo 2G2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kauno miesto apylinkės teismo ginčijamame sprendime skiriasi teismo nuomonė dėl S. R., kaip V. R. teisių perėmėjos, teisių ir pareigų. Teismas atmesdamas S. R. priešieškinio reikalavimus dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ir iškeldinimo motyvavo tuo, kad S. R. nėra ginčo statinio savininkė, todėl jos teisės negali būti pažeidžiamos, o atmesdamas S. R. reikalavimą dėl termino nustatymo, kad ginčo pastatas būtų pripažintas tinkamu naudoti, teismas argumentuoja būtent tuo, jog S. R. yra V. R. teisių perėmėja ir V. R. 1995-05-18 teismo sprendimu civ. byloje Nr. 2-357/95-29 pripažinta teisė reikiamai patvirtinti projektą dėl statinio 2G2p, padaryti projekte pakeitimus, gauti leidimus ir pašalinti kitus trūkumus, susijusius su pastato dokumentacijos tinkamu įforminimu, pagal įstatymą pereina V. R. turto paveldėtojai, t.y. S. R.. Teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti S. R. reikalavimą dėl termino ginčo pastatui pripažinti tinkamu nustatymo, nes V. R. teismo 1995-05-18 sprendimu civ. byloje Nr. 2-357/95-29 nustatytas 6 mėnesių terminas pasibaigė iki to, kai S. R. tapo turto paveldėtoja.

Kauno m. savivaldybė taip pat nesutinka su skundo argumentu dėl reikalavimo įpareigoti pačią apeliantę atlikti veiksmus, kadangi, kaip teisingai konstatavo pirmos instancijos teismas, reikalavimas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (1995-05-18 civ. byloje Nr. 2-357/95-29). Teismas, atmesdamas pastarąjį reikalavimą pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų šiuos veiksmus pradėjusi atlikti ir būtų iškilę kliūčių. Be to, apeliantė yra praleidusi ieškinio senaties terminą šiam reikalavimui reikšti, nes, savivaldybės nuomone, terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo savavališkos statybos fakto konstatavimo, kurį atliko kompetentingos to meto institucijos. 1972-05-16 Kauno miesto Lenino rajono architektas su komisija V. R. (atsakovės teisių pardavėjui) surašė savavališkos statybos aktą dėl pastato (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Nustatyta, kad ieškovė Z. Š. 1994 m. lapkričio 23 d. mainų sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą (1A2m) ir ūkio pastatus (2I1m, 3I1m, 4I1m) su dalimi kiemo įrengimų, esančius (duomenys neskelbtini) ( 1 tomas b. l. 8, 11-12). Mainų sutarties 5p. buvo numatyta, kad buvusi savininkė K. U. sutinka, kad Z. Š. būtų užskaityta pinigų suma, sumokėta už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), žemėtvarkos tarnybai pagal 1992 m. liepos 18 d. pranešimą ir 1994 08 17 kvitą Nr.098164. Ieškovė naudojasi 4, 10 arų ploto žemės sklypo dalimi iš 6, 15 arų bendro ploto ( 1 t. b. l. 7, 10).

Ieškovė savo reikalavimą dėl pastato nugriovimo nukreipė į atsakovą V. R., kuris mirė 2007-07-03 ir jo procesines teisės byloje perėmė vėliau į procesą įstojusi atsakovo turto paveldėtoja ir jo teisių perėmėja S. R. ( 2 tomas b.l. 129, 166).

Iš pateiktų į bylą Kauno miesto savivaldybės ir Kauno apskrities viršininko administracijos išvadų ( 1 tomas b.l. 138-143), nustatyta, kad 1969-08-07 Kauno miesto Statybos ir architektūros kontrolės skyrius išdavė leidimą V. R. 2-jų boksų mūrinio garažo statybai (duomenys neskelbtini). Dėl pastato (duomenys neskelbtini) 1972-05-16 Kauno miesto Lenino rajono architektas su komisija V. R. surašė savavalinės statybos aktą, kadangi vietoj 2-jų boksų mūrinio garažo, kuriam statyti buvo išduotas leidimas, jis pastatė dviejų aukštų gyvenamąjį namą su dviem garažais. 1973-11-15 Kauno m. Lenino rajono teismo sprendimu dalis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) buvo paimta iš V. R. ir perduota į vietos Tarybos fondą, o kita dalis palikta kitam statytojui - P. R.. 1973-12-11 LR Aukščiausiojo teismo nutartimi 1973-11-15 Kauno m. Lenino rajono teismo sprendimas paliktas galioti. 1974-12-18 pastato (duomenys neskelbtini) gyvenamosios patalpos įregistruotos Kauno m. Lenino rajono LDT Vykdomojo komiteto vardu.

Iš pateiktų teismų sprendimų ( 3 t. b. l. 26-33, prijungtos namų valdos tech. apskaitos bylos) nustatyta, kad 1985-01-04 LR Aukščiausiojo teismo prezidiumo nutarimu 1973-11-15 Kauno miesto Lenino rajono teismo sprendimas ir 1973-12-11 LR Aukščiausiojo teismo nutartis panaikinti, byla perduota nagrinėti iš naujo.

1985-12-13 Kauno m. Lenino rajono teismo sprendimu pastatas (duomenys neskelbtini) vėl buvo paimtas į vietos Tarybos fondą. 1986-01-13 LR Aukščiausiojo teismo nutartimi 1985-12-13 sprendimas paliktas nepakeistas. Šių dokumentų pagrindu į Kauno m. Lenino rajono LDT VK fondą buvo perduotas visas pastatas 2G2p. 1992-09-25 LR Aukščiausiojo teismo prezidiumo nutarimu Kauno miesto apylinkės teismo 1985-12-13 sprendimas ir LR Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų kolegijos 1986-01-13 nutartis panaikinta ir byla perduota Kauno miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo nagrinėti iš naujo.

Kauno m. Lenino rajono Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas 1975-09-26 sprendimu Nr. 356 suteikė gyvenamąsias patalpas įmonių įstaigų ir organizacijų dirbantiesiems, tarp jų ir P. K. („K. P., A., šeimoje 3 asmenys, tarnybinį butą (duomenys neskelbtini) iš 3 kambarių 38,65 m² gyv. ploto ir atskiros virtuvės"). 1975-09-29 Kauno m. Lenino rajono Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas P. K. išdavė orderį Nr. 407 butui (duomenys neskelbtini) apgyvendinti (1 tomas b. l. 176). 1984-06-25 5-a butų ūkio tarnyba su P. K. sudarė gyvenamosios patalpos nuomos sutartį dėl 38, 65 kv. m. gyvenamojo ploto patalpų (duomenys neskelbtini) (3 t. b. l. 64-65). Kauno m. Lenino rajono Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto Gamybinės butų ūkio valdybos 1988-12-07 sprendimu Nr. 1807kp mirus vyrui P. K. buto (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį leista pakeisti A. J. K. vardu (1 tomas b.l. 66-67).

1990-01-25 atlikta einamoji pastato (duomenys neskelbtini) (2G2p) teisinė registracija. Nekilnojamojo turto registro duomenimis dėl pastato (duomenys neskelbtini) nuo 1990-01-25 iki 1993-04-01 galiojo įrašas: nuosavybės teisė - Lietuvos Respublika, turto patikėjimo teisė - Kauno miesto savivaldybės taryba (įregistravimo pagrindas teismo sprendimas, 1985-12-13, Nr. Civ. b. 529/85; teismo nutartis, 1986-01-13, Nr. Civ. b. 3K-66/1986). VĮ „Respublikinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras" apie 1992-09-25 LR Aukščiausiojo teismo prezidiumo nutarimą informuotas nebuvo. 1993-03-29 tarp Kauno miesto valdybos ir A. J. K. buvo sudaryta buto (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo (privatizavimo) sutartis. 1993-03-29 sutartis 1996-12-02 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu pripažinta negaliojančia. Kauno apygardos teismo 1997-03-18 ir Lietuvos apeliacinio teismo 1997-09-29 nutartimi ši apylinkės teismo sprendimo dalis palikta nepakeista. Iš 1999-11-10 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo kopijos ( 3 t. b. l. 189) matyti, kad 1999-02-24 pastato 2 G2p teisinė registracija Kauno miesto Tarybos vardu panaikinta.

1995-05-18 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu statytojas V. R. buvo įpareigotas per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos reikiamai patvirtinti projektą dėl statinio, esančio (duomenys neskelbtini), padaryti projekte pakeitimus, gauti nustatytus leidimus ir pašalinti kitus trūkumus, susijusius su šio statinio dokumentacijos tinkamu įforminimu ( 1 t. b. l. 13). Savavališkos statybos pasekmės pagal šį teismo sprendimą nebuvo pašalintos.

Dėl Z. Š. atstovo adv. Vl. Mikšos apeliacinio skundo argumentų

2009-05-05 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu buvo atmestas ieškovės ieškinys. Ieškovo atstovas neginčija sprendimo dalies, kuria buvo atmesti ieškovės reikalavimai dėl įpareigojimo atsakovo V. R. teisių perėmėją S. R. per mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti pastatą - garažą 2G2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančia 1989 m. gruodžio 27 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, sudarytą tarp 3-os BŪT ir A. K. dėl 38,97 kv. m. gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos. Ginčija sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl atsakovų A. J. K., Z. B., L. B. kartu su nepilnamečiais vaikais ir turtu iškeldinimo iš pastato-garažo 2G2p, esančio (duomenys neskelbtini), motyvuodamas tuo, kad nuomos sutartis yra niekinė, nereikalaujanti teisminio nuginčijimo, o atsakovai trukdo įgyvendinti teisę privatizuoti jos naudojamą žemės sklypą. Ieškovės reikalavimai kildinami CK 4. 37 str. pagrindu. Tačiau su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutiktina. Iš byloje esančio Kauno miesto savivaldybės administracijos urbanistikos ir architektūros skyriaus rašto Nr.14-283, (1 t. b. l. 107, 108, 2 t. b. l. 113), Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus rašto Nr.2S-1764 ir jo priedų (2 t. b. l. 111-117), šalių paaiškinimų teismo posėdžiuose, matyti, kad ieškovei nėra kliūčių įstatymų nustatyta tvarka suformuoti atskirą žemės sklypą prie turimų pastatų, atsiribojant nuo pastato 2G2p, kurio teisinė registracija neatlikta. Ieškovė nėra pastato 2G2p savininke, naudojasi 4, 10 arų ploto žemės sklypo dalimi iš 6, 15 arų bendro ploto, todėl ieškovei neįrodžius, jog jos teisės yra pažeidžiamos pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį (CPK 178 str.)

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo Kauno miesto savivaldybės atsiliepime nurodytais argumentais dėl reikalavimo iškeldinti atsakovę A. J. K. ir jos šeimą nepagrįstumo.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės atstovo apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl atsakovės S. R. apeliacinio skundo

Skundžiamu teismo sprendimu buvo atmestas atsakovės priešieškinys.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė S. R., 2007-07-03 mirus jos tėvui V. R., tapo jo teisių perėmėja (CK 5. 1, 5. 2 str.) ( 2 tomas b. l. 129, 166). V. R. nepašalinus savavališkos statybos padarinių pagal 1995-05-18 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą, jo teises ir pareigos perėjo atsakovei. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teisme dalyvavusios KAVA atstovės paaiškinimo, į bylą pateikto rašto (3 tomas b. l. 121), yra galimybė atsakovo V. R. teisių perėmėjai užbaigti V. R. pradėtą savavališkos statybos padarinių procesą remiantis LR Statybos įstatymo 28 str. ir tuo metu galiojančiais kitais teisės aktais.

Priešieškinio 1 reik. atsakovė prašė ją įpareigoti per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti reikalingus dokumentus bei pašalinti trūkumus, susijusius su pastato - garažo 2G2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), statybos dokumentų tinkamu įforminimu ir šio pastato pripažinimu tinkamu naudoti bei teisiškai įregistruoti šį pastatą.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais, kad atsakovė prašomus įpareigoti ją atlikti veiksmus ji gali atlikti bet kuriuo metu. Byloje nėra duomenų, kad S. R. būtų šiuos veiksmus pradėjusi atlikti ir būtų iškilę kliūčių (būtų pažeistos jos teisės). Teisėjų kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šį reikalavimą, nes pats reikalavimas keliamas sau ginčo teisenoje yra ydingas.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo prezidiumui 1992-09-25 nutarimu panaikinus 1985-12-13 Kauno miesto Lenino r. teismo sprendimą dėl pastato - garažo 2G2p perdavimo į vietos tarybos fondą, savivaldybė prarado teisę į šį pastatą, todėl 1989-12-27 gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, sudaryta tarp 3-os BŪT ir A. K. nebeatitiko įstatymų reikalavimų, nes savivaldybė neteko teisių į pastatą, neliko nuomotojo. CK 6.586 str. 5 d. imperatyviai numatoma, kad „gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia per trejų metų ieškinio senaties terminą“.

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės Kauno miesto savivaldybės atsiliepime į atsakovės S. R. apeliacinį skundą išdėstytais argumentais, jog atsakovės S. R. tėvas V. R., ilgą laiką žinodamas apie ginčijamą nuomos sutartį, įstatymų nustatytą tvarka ir terminais jos neginčijo, todėl atsakovė nebeturi reikalavimo teisės ją nuginčyti (CK 1. 78 str. 2 d., 4 d.) .

Ginčo pastatas nėra teisiškai įregistruotas, savavališkos statybos padariniai nėra pašalinti. Faktinis nekilnojamojo daikto sukūrimas negali būti teisėtas pagrindas nuosavybės teisėms į nekilnojamąjį daiktą atsirasti (CK 4. 47 str.).

Priešieškinio reikalavimą dėl atsakovės A. J. K. ir jos šeimos narių iškeldinimo apeliantė grindė CK 6. 586 str. 3 d., prašė iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Atsakovė A. J. K. su šeima ginčo statinyje 2G2p gyvena nuo 1975-09-26. Byloje esantys dokumentai patvirtino, kad pagrindiniam nuomininkui P. K. ir jo šeimos nariams gyvenamoji patalpa buvo suteikta pagal tuo metu galiojusius įstatymus, jų nustatyta tvarka, kai ginčo patalpos priklausė savivaldybei (buv. Kauno miesto Lenino rajono VK). Pagal tuo metu galiojusio Butų kodekso 49 str. nuostatas – orderis, išduotas Liaudies deputatų tarybos VK sprendimo pagrindu, buvo vienintelis pagrindas apsigyventi suteiktoje gyvenamojoje patalpoje. Byloje yra duomenys 1975-09-29 Kauno m. Lenino rajono Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas P. K. išdavė orderį Nr. 407 butui (duomenys neskelbtini) apgyvendinti (1 tomas b. l. 176). Su juo buvo sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kurią po jo mirties nuomotojo leidimu ir tvarka leista pakeisti A. J. K. vardu (1 tomas b. l. 66-67). Atsakovai A. J. K. ir jos šeimos nariai ginčijamo sandorio sudarymo metu nežinojo ir negalėjo žinoti aplinkybių, atsiradusių po ginčijamo sandorio sudarymo, todėl nėra pagrindo juos iškeldinti CK 6. 586 str. 3 d. tvarka.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas priešieškinys, nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus apeliacinius skundus iš ieškovės Z. Š. ir atsakovės S. R. po lygiai priteistinos atsakovei A. J. K. jos turėtos advokato pagalbos išlaidos pagal kvitą ( b. l. 173) už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme, o iš Z. Š. ½ dalis apeliacinės instancijos teismo išlaidų - 30 Lt ( viso 60, 56 Lt išlaidos) už procesinių dokumentų įteikimą valstybei. Kadangi atsakovei S. R. suteikta byloje antrinė teisinė pagalba ( 3 t. b. l. 11), todėl nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei yra atleista (CPK 96 str.)

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinius skundus atmesti.

2009 m. gegužės 5 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš Z. Š. ir S. R. iš kiekvienos po 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme A. J. K..

Priteisti iš Z. Š. 30 lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, valstybei, į surenkamąją banko sąskaitą, įmokos kodas 5660.