Kauno apygardos teismo nutartis

2010-03-18 · Civilinė byla Nr. 2A-32-264/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-18
Bylos Nr.
2A-32-264/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Baubienė (pirm.), Birutė Bobrel, Raimondas Buzelis
Ieškovas
Z. Š.
Atsakovas
Z. B., E. B., V. R., Kauno miesto savivaldybės, A. J. K., L. B.
Trečiasis asmuo
Kauno apskrities viršininko administracijai, VĮ Registrų centro
Advokatai
Kristina Mikolaitė, Vladislavas Mikša
Kategorijos
  • 21.4.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 50.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-32-264/2010;
Pirmosios instancijos teismo teisėja Virginija Šeškuvienė;
Procesinio sprendimo kategorija 21.4.2.8; 30.2; 42.11.3; 50.11.2; 121.15; 121.21. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. kovo 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Birutės Bobrel ir Raimondo Buzelio, sekretoriaujant Editasi Vazgienei, dalyvaujant ieškovės Z. Š. atstovui advokatui Vladislavui Mikšai, atsakovams Z. B., E. B., atsakovo V. R. teisių perėjos S. R. atstovei advokatei Kristinai Mikolaitei, atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei N. Ž., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Z. Š. atstovo advokato Vladislavo Mikšos ir atsakovo V. R. teisių perėmėjos S. R. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Z. Š. patikslintą ieškinį atsakovams V. R. teisių perėmėjai S. R., A. J. K., Z. B., E. B., L. B., Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims Kauno apskrities viršininko administracijai, VĮ Registrų centro Kauno filialui, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl pažeistų teisių atstatymo, nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, iškeldinimo ir pagal atsakovo V. R. teisių perėmėjos S. R. priešieškinį ieškovei Z. Š., atsakovams A. J. K., Z. B., E. B., L. B., Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims Kauno apskrities viršininko administracijai, VĮ Registrų centro Kauno filialui, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl pažeistų teisių atstatymo, nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, iškeldinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė Z. Š. patikslintu ieškiniu (1 t. b. l. 134-136) prašė:1) įpareigoti atsakovo V. R. teisių perėmėją S. R. per mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti pastatą-garažą 2G2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 2) iškeldinti atsakovus A. J. K., Z. B., E. B., L. B. kartu su nepilnamečiais vaikais ir turtu iš pastato-garažo 2G2p, esančio (duomenys neskelbtini); 3) pripažinti negaliojančia 1989 m. gruodžio 27 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, sudarytą tarp 3-os BŪT ir A. K. dėl 38,97 kv. m. gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos.

Ieškovė nurodė, kad 1994 m. lapkričio mėn. 23 d. nuosavybės teisėmis mainų sutartimi įsigijo gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Taip pat šia sutartimi ji įgijo teisę į 1992 m. liepos 18 d. pranešimu ir 1994 m rugpjūčio 17 d. kvitu Nr.098164 buvusios savininkės K. U. už 410 kv. m. žemės sklypą sumokėtas pinigų sumas. Kauno apskrities viršininko administracija atsisako sudaryti sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, nes žemės sklype yra V. R. neteisėtai pastatytas ir neįteisintas pastatas-garažas 2G2p, todėl dėl šio statinio yra pažeidžiama ieškovės teisė įsigyti nuosavybėn žemės sklypą. Be to, statinys yra pastatytas ant įvažiavimo į ieškovės žemės sklypą ir dėl to ji negali įvažiuoti prie savo pastatų. Esant savavališkam statiniui, ieškovei neleidžiama rekonstruoti gyvenamojo namo.

1969 m. rugpjūčio 7 d. Kauno m. statybos ir architektūros kontrolės skyrius išdavė leidimą statybos darbams vykdyti Nr. C-143 R. V. 2-jų boksų mūrinio garažo statybai. Tačiau atsakovas R. be tinkamai patvirtinto leidimo ir projekto pastatė pastatą 2G2p, kurio dalyje įrengtos gyvenamos patalpos. Kauno m. apylinkės teismas 1995 m. gegužės 18 d. sprendimu įpareigojo atsakovą per 6 mėn. nuo sprendimo įsiteisėjimo padaryti projekte pakeitimus, gauti reikiamus leidimus ir pašalinti kitus trūkumus, susijusius su šio statinio dokumentacijos tinkamu įforminimu. Tačiau atsakovas iki šios dienos teismo įpareigojimo neįvykdė, todėl reikia laikyti, kad statinys pastatytas savavališkai be tinkamai įforminto projekto ir leidimo, todėl turi būti nugriautas teismo sprendimu statytojo lėšomis. Šiame savavališkai pastatytame negyvenamajame statinyje neteisėtai be ieškovės sutikimo yra apsigyvenę atsakovai: A. J. K., Z. B., E. B. ir L. B. su nepilnamete dukra V. P. N. M., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad atsakovių A. J. K. ir Z. B. teiginys, kad jos gyvena teisėtai, nes gyvenamąjį plotą išnuomojo Kauno m. savivaldybė, yra teisiškai nepagrįstas. Kauno m. Lenino rajono liaudies teismas 1985 m. gruodžio 13 d. sprendimu R. savavališkai pastatytą pastatą paėmė į vietinės tarybos fondą. Tačiau LR Aukščiausiojo Teismo prezidiumas 1992 m. nutarimu konstatavo, kad pastatas 2G2p nėra gyvenamas namas ir nurodytą teismo sprendimą panaikino bei bylą perdavė nagrinėti iš naujo. Kauno m. valdyba atsisakė savo reikalavimo paimti savavališkai pastatytą pastatą 2G2p į vietinės tarybos fondą. Todėl Kauno m. Lenino raj. Butų ūkio valdybos 1984 m. birželio 25 d. su P. K. ir 1989 m. gruodžio 27 d. su K. sudarytos buto nuomos sutartys yra niekinės. Kadangi atsakovai apsigyveno ginčo patalpose pagal sutartį, kurios Kauno m. Lenino raj. VK neturėjo teisės sudaryti, tai su jais sudarytos sutartys turi būti pripažintos neteisėtomis, o atsakovai turi būti laikomi apsigyvenę neteisėtai ir buto nuomos sutartis pripažinta negaliojančia. Kadangi statinys turi būti nugriautas, tai jame neteisėtai apsigyvenę asmenys turi būti iškeldinti.

Šalies argumentai

Atsakovo V. R. teisių perėmėja S. R. priešieškiniu (3 t. b.l. 61-65) prašė: 1) ieškinį dalyje dėl įpareigojimo nugriauti pastatą-garažą 2G2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) atmesti; 2) įpareigoti statytojo V. R. teisių perėmėją S. R. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti reikalingus dokumentus bei pašalinti trūkumus, susijusius su pastato - garažo 2G2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), statybos dokumentų tinkamu įforminimu ir šio pastato pripažinimu tinkamu naudoti bei teisiškai įregistruoti šį pastatą; 3) pripažinti negaliojančia gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, sudarytą 1989-12-27 tarp 3-os BŪT ir A. K. dėl 38,97 kv. m. gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos; 4) iškeldinti iš pastato - garažo 2G2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), A. J. K., Z. B., E. B., L. B. su nepilnamečiais vaikais ir visu turtu; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. gegužės 5 d. sprendimu patikslintą ieškinį ir priešieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės Z. Š. atsakovės A. J. K. naudai 800 Lt atstovavimo išlaidų, 25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

Teismas padarė išvadą, kad ieškovės Z. Š. patikslintas ieškinys ir atsakovo V. R. teisių perėmėjos S. R. priešieškinis yra nepagrįsti, neteisėti ir neįrodyti. Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimas dėl savavališkų statybų padarinių šalinimo jau yra išspręstas 1995-05-18 teismo sprendimu civ. byloje Nr. 2-357/95-29, kuris nustatė kitą šių padarinių šalinimo būdą, negu prašo ieškovė - teismo sprendimu atsakovas buvo įpareigotas reikiamai patvirtinti projektą dėl statinio, esančio (duomenys neskelbtini), padaryti projekte pakeitimus, gauti leidimus ir pašalinti kitus trūkumus, susijusius su pastato dokumentacijos tinkamu įforminimu. Šio įpareigojimo V. R. dėl savo senyvo amžiaus ir sveikatos neįvykdė. Kaip matyti iš byloje dalyvavusios KAVA atstovės paaiškinimo, į bylą pateikto rašto (3 tomas b.l. 121), yra galimybė atsakovo V. R. teisių perėmėjai užbaigti V. R. pradėtą savavališkos statybos padarinių procesą remiantis LR Statybos įstatymo 28 str. ir tuo metu galiojančiais kitais teisės aktais. Tokiai galimybei neprieštarauja ir visi proceso dalyviai. Tokią savo poziciją jie išreiškė savo atsiliepimuose, o taip pat ir teismo posėdžio metu. Teismas sutiko su išsakytais atsakovų Kauno miesto savivaldybės, V. R. teisių perėmėjos S. R., A.J. K., Z. B., E. B. argumentais, kad ieškovės reikalavimas nugriauti ginčo statinį 2G2p yra nepagrįstas, nes ieškovės interesai nėra nepažeidžiami. Nors ieškovė teigė, jog jos teisės yra pažeidžiamos dėl to, kad ji negali privatizuoti žemės sklypo prie gyvenamojo namo lA2/bm, tačiau remiantis Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus 2002-02-25 raštu Nr. 14-283 (1 tomas b.l. 107), teismas darė išvadą, jog ieškovė turi galimybę privatizuoti žemės sklypą, tačiau tam reikia parengti detalųjį planą, kuriuo būtų suformuotas žemės sklypas prie jos turimų pastatų ir atsiribota nuo pastato 2G2p. Miesto plėtros departamento Urbanistikos ir architektūros skyriaus 2003-11-12 raštas Nr. 526-2-1981 V. R. patvirtino, kad V. R. rengė dokumentus pastato 2G2p teisiniam įregistravimui (pateiktas teismui kartu su atsakovės atsiliepimu į ieškinį). Taip pat ir žemės sklypo išsipirkimui bei įteisinimui ieškovė kartu su atsakovu V. R. 2000-02-02 sudarė sutartį Nr. NBĮ-00-24-01 detaliojo plano rengimui, pasirašė sutartinės kainos nustatymo protokolą ir kalendorinį darbų planą (3 tomas b.l.22-25). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs nuostatas, jog savavališkos statybos statinių nugriovimas nėra vienintelė ir neišvengiamai taikoma savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmė. Taigi, galimybė svarstyti dėl statinio nugriovimo yra tik nustačius, jog statinys yra savavališkos statybos padarinys ir tik tada, kai savavališkas statinys iš esmės pažeidžia suinteresuoto asmens teises. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė įrodymų savo teiginiui, kad tretysis asmuo Kauno AVA atsisako sudaryti su ja žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, pagrįsti. Priešingai, teismo posėdyje dalyvavusios Kauno miesto savivaldybės ir Kauno AVA atstovė nurodė, kad jokių kliūčių ieškovei privatizuoti žemės sklypą nėra, reikia tik namo savininkams paruoši sklypo detalųjį planą.

Spręsdamas atsakovo V. R. teisių perėmėjos S. R. reikalavimų pagrįstumą, teismas sutiko su atsakovo Kauno miesto savivaldybės argumentais, kad atsakovės prašomus įpareigoti atlikti veiksmus ji gali pati atlikti bet kuriuo metu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo V. R. teisių perėmėja S. R. būtų šiuos veiksmus pradėjusi atlikti ir būtų iškilę kliūčių (būtų pažeistos jos teisės). S. R. yra priėmusi atsakovo V. R. palikimą, todėl ji turi teisę spręsti visus iškylančius klausimus, susijusius su paveldimu turtu. Atsakovui V. R., kaip ginčo statinio statytojui, jau 1995-05-18 teismo sprendimu civ. byloje Nr.2-357/95-29 buvo pripažinta teisė reikiamai patvirtinti projektą dėl statinio 2G2p, esančio (duomenys neskelbtini), padaryti projekte pakeitimus, gauti leidimus ir pašalinti kitus trūkumus, susijusius su pastato dokumentacijos tinkamu įforminimu. Ši teisė pagal įstatymą perėjo ir atsakovo V. R. turto paveldėtojai. Todėl teismas manė, kad atsakovo V. R. teisių perėmėjos S. R. reikalavimas įpareigoti ją atlikti veiksmus yra nepagrįstas. Teismas nurodė, kad ieškovės ir atsakovo V. R. teisių perėmėjos S. R. reikalavimai dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo yra išvestiniai, todėl atmetus pagrindinį ieškinio ir priešieškinio reikalavimus, jie taip pat atmesti. Teismas nesutiko su ieškovės ir atsakovo V. R. teisių perėmėjos S. R. teiginiais, kad atsakovai A.J. K., Z. B., E. B., L. B. ginčo statinyje 2G2p gyvena savavališkai. Byloje esantys dokumentai patvirtino, kad pagrindiniam nuomininkui P. K. ir jo šeimos nariams gyvenamoji patalpa buvo suteikta pagal tuo metu galiojusius įstatymus, jų nustatyta tvarka, kai ginčo patalpos priklausė Kauno miesto Lenino raj vykdomajam komitetui. Teismas sutiko su atsakovo V. R. teisių perėmėjos S. R. argumentais, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo prezidiumui 1992-09-25 nutarimu panaikinus 1985-12-13 Kauno miesto Lenino raj. teismo sprendimą dėl pastato - garažo 2G2p perdavimo į vietos tarybos fondą, Savivaldybė prarado teises į šį pastatą, todėl 1989-12-27 gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kaip neatitinkanti įstatymų reikalavimų taip pat yra negaliojanti. Tačiau teismas manė, kad nei ieškovė, nei šiuo metu atsakovo V. R. teisių perėmėja S. R. neturi reikalavimo teisės prašyti pripažinti negaliojančia nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovus, kadangi nei ieškovės, nei šiuo metu S. R. teisės ir teisėti interesai nėra pažeidžiami. Atsakovai A.J. K., Z. B., E. B., L. B. ginčo pastate gyvena nuo 1984 metų, gyvenamas plotas jiems buvo suteiktas teisėtai, ginčo patalpoje jie gyvena ilgą laiko tarpą nepertraukiamai, moka mokesčius, atsakovai ginčo patalpoje gyveno dar iki ieškovė tapo gyvenamojo namo savininke, atsakovui V. R., kuris yra S. R. teisių perdavėjas, taip pat buvo žinoma, kad ginčo pastate gyvena atsakovai. Taigi, ieškovės atžvilgiu atsakovai, gyvendami ginčo pastate, nepažeidžia jokių teisių, kadangi situacija yra tokia pati, kokia buvo, kai ieškovė tapo namų valdos savininke mainų sutarties pagrindu 1994 m., o atsakovo V. R. teisių perėmėjos S. R. atžvilgiu atsakovai negali pažeisti jos teisių, kadangi ji dar nėra ginčo statinio savininkė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovės Z. Š. atstovas advokatas Vladislavas Mikša prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 5 d. sprendimo dalį dėl atsakovų iškeldinimo panaikinti ir iškeldinti atsakovus A. J. K., Z. B., L. B. kartu su nepilnamečiais vaikais ir turtu iš pastato-garažo 2G2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); priteisti bylinėjimosi išlaidas (3 t. b. l. 147-148). Apeliantė su teismo sprendimu nesutinka dėl sekančių priežasčių:

1. Teismo motyvas, kad ieškovė savo teises gali įgyvendinti paruoštu detaliuoju planu, neatitinka faktinėms aplinkybėms ir įstatymui. Detaliojo plano paruošimas yra galimas tik suderinus klausimą su pastato 2G2p savininku, kurio ligi šiol nėra. Be to, detaliojo plano paruošimas kainuoja apie 15 000 Lt. 2002 m. projekto autorė N. B. buvo parengusi žemės sklypo detaliojo plano projektą, tačiau išaiškėjus, kad nei Z. Š. nei V. R. netenka po 400 kv. m. žemės ploto, Kauno m. aplinkos apsaugos departamentas atsisakė derinti detalųjį planą ir jis negalėjo būti patvirtintas. Nors detaliajame projekte jo autorė nurodė sklypo plotą 410, tačiau faktiškai yra tik apie 300 kv.m. ploto.

2. Teismo motyvas, kad atsakovai nepažeidžia ieškovės teisių, neatitinka įstatymo nuostatų. Atsakovai be Z. Š. sutikimo yra deklaravę savo gyvenamąją vietą tuo pačiu adresu kaip ir Z. Š., nes savavališkai pastatytas pastatas 2G2p yra toje pačioje namų valdoje. Statinys yra pastatytas ant įvažiavimo į žemės sklypą ir dėl to Z. Š. negali įvažiuoti prie savo pastatų, esant namų valdoje savavališkam statiniui neleidžiama rekonstruoti gyvenamojo namo. Z. Š. kreipėsi dėl deklaravimo panaikinimo į LR VRM bei į Kauno m savivaldybės Žaliakalnio seniūniją, tačiau jos prašymas nebuvo patenkintas, o Kauno m. apylinkės teismas atsisakė priimti jos ieškinio patikslinimą dėl gyvenamos atsakovų vietos deklaravimo panaikinimo.

3. Kadangi V. R. Kauno m. apylinkės teismo 1995 m. gegužės 18 d. sprendimo per 6 mėn. nuo sprendimo įsiteisėjimo padaryti projekte pakeitimus, gauti reikiamus leidimus ir pašalini kitus trūkumus susijusius su šio statinio dokumentacijos tinkamu įforminimu neįvykdė, tai teismas arba turėjo ši terminą pratęsti arba priimti sprendimą jį nugriauti. Teismas termino nepratęsė, todėl sutinkamai su LR CK 6. 103 str. pastatas turi būti nugriautas teismo sprendimu statytojo lėšomis.

Žemesnės instancijos teismas

4. Pats teismas savo sprendimu pripažino, kad 1992 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Prezidiumui panaikinus 1985m. gruodžio 13 d. Kauno m. apylinkės teismo sprendimą, 1989 m. gruodžio 27 d. gyvenamos nuomos sutartis, kaip neatitinkanti įstatymo reikalavimų, yra niekinė ir negaliojanti. Tačiau teismas, prieštaraudamas savo padarytai išvadai, toliau teigia, kad atsakovai ginčo patalpose gyvena teisėtai. Teismui konstatavus nebuvimą nuomos sutarties ir gyvenamos patalpos nuomos santykių, atsakovai gyvena statinyje be teisėto pagrindo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovo V. R. teisių perėmėja S. R. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009-05-05 sprendimo dalį dėl priešieškinio atmetimo ir priimant naują sprendimą - S. R. priešieškinį patenkinti visiškai; priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai (3 t. b. l. 152-155). Apeliantė su teismo sprendimu nesutinka dėl sekančių priežasčių:

1. Dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ir iškeldinimo. Kauno miesto apylinkės teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodo, kad sutinka su priešieškinio argumentais, kad 1989-12-27 gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, sudaryta tarp 3-os BŪT ir A. K., kaip neatitinkanti įstatymų reikalavimų yra negaliojanti, tačiau mano, kad S. R. neturi reikalavimo teisės prašyti pripažinti šią sutartį negaliojančia. Vien aplinkybė, kad pastatytas ginčo pastatas nėra teisiškai įregistruotas, nepanaikina statytojo teisių į sukurtą naują daiktą. Teismai pripažįsta, kad statytojas turi savininko teises į pastatytą bet neįregistruotą statinį, ir būtent S. R. tėvo V. R. kaip ginčo pastato statytojo teisės buvo pripažintos ir ginamos Kauno miesto apylinkės teismo civ. byloje Nr. 2-7967/2006, Kauno apygardos teismo civ. byloje Nr. 2A-421/1997, Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus kolegijos byloje Nr. 2K-773/1997, kai V. R. ginčijo ginčo pastato privatizavimo sandorį, laikant jį tinkamu ieškovu byloje. Kadangi dalį ginčo statinio šiuo metu yra užėmę ir juo naudojasi atsakovė J. K. ir jos šeimos nariai, todėl ginčo pastate be statytojo V. R. valios apsigyvenę asmenys, pažeidžia statytojo teisių perėmėjos S. R. teises. Kauno miesto apylinkės teismas, pripažindamas, kad S. R. yra statytojo V. R. teisių perėmėja, be jokio teisinio pagrindo negina S. R. kaip statytojo teisių perėmėjos teisės reikalauti pripažinti negaliojančia jos tėvo pastatytų, bet teisiškai neįregistruotų patalpų nuomos sutarties, kuri sudaryta prieš statytojo valią ir kuri prieštarauja įstatymų reikalavimams.

Kadangi iškeldinimo iš ginčo patalpų atsakovę A. J. K. ir jos šeimos narius: Z. B., E. B., L. B. bei jos nepilnametę dukrą reikalavimas yra išvestinis iš reikalavimo pripažinti negaliojančia 1989-12-27 gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, todėl pripažinus nuomos sutartį negaliojančia, atsakovė J. K. ir jos šeimos nariai turi būti iškeldinti.

2. Dėl pastato - garažo 2G2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kauno miesto apylinkės teismo ginčijamame sprendime skiriasi teismo nuomonė dėl S. R., kaip V. R. teisių perėmėjos, teisių ir pareigų. Teismas atmesdamas S. R. priešieškinio reikalavimus dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ir iškeldinimo motyvavo tuo, kad S. R. nėra ginčo statinio savininkė, todėl jos teisės negali būti pažeidžiamos, o atmesdamas S. R. reikalavimą dėl termino nustatymo, kad ginčo pastatas būtų pripažintas tinkamu naudoti, teismas argumentuoja būtent tuo, jog S. R. yra V. R. teisių perėmėja ir V. R. 1995-05-18 teismo sprendimu civ. byloje Nr. 2-357/95-29 pripažinta teisė reikiamai patvirtinti projektą dėl statinio 2G2p, padaryti projekte pakeitimus, gauti leidimus ir pašalinti kitus trūkumus, susijusius su pastato dokumentacijos tinkamu įforminimu, pagal įstatymą pereina V. R. turto paveldėtojai, t.y. S. R.. Teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti S. R. reikalavimą dėl termino ginčo pastatui pripažinti tinkamu nustatymo, nes V. R. teismo 1995-05-18 sprendimu civ. byloje Nr. 2-357/95-29 nustatytas 6 mėnesių terminas pasibaigė iki to, kai S. R. tapo turto paveldėtoja.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į Z. Š. apeliacinį skundą Kauno miesto savivaldybės meras prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (3 t. b. l. 161-164). Kauno miesto savivaldybė nesutinka su apeliantės motyvu, kad atsakovų gyvenamosios vietos deklaracija pažeidžia jos teises, kadangi LR gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 7 str. 3 d. 5 p. norma reglamentuoja gyvenamosios vietos deklaravimą su gyvenamosios vietos savininko sutikimu. Byloje nėra ginčo, kad atsakovai fiziniai asmenys negyvena ieškovei nuosavybės teise priklausančiame statinyje, jie gyvena pastate 2G2p, į kurį nuosavybės teisės neįregistruotos. Apeliantė nebūdama pastato, iš kurio prašo teismo iškeldinti atsakovus savininke, nepagrįstai remiasi teisės norma, kuria reikalaujama pateikti patalpos savininko sutikimą deklaruojant gyvenamąją vietą. Be to, ieškovė šio atsisakymo panaikinti gyvenamosios vietos deklaraciją neginčija. Atsakovai ginčo pastate gyvena teisėtai - nuomos sutarties pagrindu. Nenuginčijus šio teisinio pagrindo, apeliantei sutinkant ir neginčijant pirmos instancijos teismo sprendimo dalyje dėl nuomos sutarties pripažinimo neteisėta, nėra pagrindo iškeldinti atsakovus iš ginčo pastato 2G2p, esančio (duomenys neskelbtini). Apeliaciniame skunde nėra nurodytas joks teisinis pagrindas (CK 6.610 str. -6.617 str.), kuriuo remiantis turėtų būti patenkintas reikalavimas dėl atsakovų iškeldinimo. Apeliantė neskundžia teismo sprendimo dalyje dėl savavališkos statybos ir nuomos sutarties panaikinimo, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl šių reikalavimų nėra susiję su ginčijama sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas reikalavimas iškedinti atsakovus. Be to, net ir patenkinus reikalavimą dėl iškeldinimo, ieškovės tariamos teisės, dėl žemės sklypo formavimo išsipirkimui, (net jei jos ir būtų pažeistos) nebus atstatytos, kadangi net ir iškeldinus atsakovus, namų valdoje liks stovėti savavališkas statinys, į kurį nuosavybės teisės neįregistruotos. Teismui netenkinus pagrindinių reikalavimų, o ieškovei apeliaciniu skundu taip pat to neprašant, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio reikalavimo dėl atsakovų iškeldinimo.

Atsiliepimu į S. R. apeliacinį skundą Kauno miesto savivaldybės meras prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (3 t. b. l. 165-167). Kauno miesto savivaldybė mano, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo apeliantę neturint reikalavimo teisės ginčyti nuomos sutarties tarp Kauno miesto savivaldybės ir A. J. K., kadangi apeliantė nėra ginčo nekilnojamo turto valdytoja, nėra įregistravusi nuosavybės teisių į šį statinį. CK 6.586 str. 5 d. imperatyviai numatoma, kad „gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia per trejų metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas skaičiuojamas nuo sutarties sudarymo dienos." Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės teisių perdavėjas buvo šių gyvenamųjų patalpų statytojas ir naudotojas, jis negalėjo nežinoti apie šiame statinyje gyvenančius asmenis, taip pat ir rūpestingas bei sąžiningai besielgiantis asmuo jo vietoje turėjo sužinoti ir apie pagrindą, kuriuo remiantis šie asmenys gyvena šiame pastate. Iš byloje esančio 1996-12-02 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo civ. byloje Nr. 2-7967/96 matyti. kad atsakovės teisių perdavėjas V. R. buvo ieškovas byloje, kurioje jis ieškiniu prašė panaikinti pirkimo - pardavimo sutartį dėl to paties objekto, kuris buvo išnuomotas. Be to, 2008-09-26 atsiliepime į ieškinį apeliantė nurodė, jog sutinka, kad ginčo pastate gyventų A. K. ir jos šeimos nariai.

Kauno m. savivaldybė taip pat nesutinka su skundo argumentu dėl reikalavimo įpareigoti pačią apeliantę atlikti veiksmus, kadangi, kaip teisingai konstatavo pirmos instancijos teismas, reikalavimas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (1995-05-18 civ. byloje Nr. 2-357/95-29). Teismas, atmesdamas pastarąjį reikalavimą pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų šiuos veiksmus pradėjusi atlikti ir būtų iškilę kliūčių. Be to, apeliantė yra praleidusi ieškinio senaties terminą šiam reikalavimui reikšti, nes, savivaldybės nuomone, terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo savavališkos statybos fakto konstatavimo, kurį atliko kompetentingos to meto institucijos. 1972-05-16 Kauno miesto Lenino rajono architektas su komisija V. R. (atsakovės teisių pardavėjui) surašė savavališkos statybos aktą dėl pastato (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į Z. Š. ir S. R. apeliacinius skundus atsakovai A. J. K., Z. B., E. B., L. B. prašo skundus atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2009-05-05 sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovai nurodo, kad pastatas, kuriame gyvena atsakovų šeima, Kauno miesto savivaldybės vardu buvo registruotas dar 1974 m. Šeima šiose patalpose apsigyveno pagal 1975 m. rugsėjo 29 d. išduotą orderį Nr. 407 P. K. vardu. Nuo to laiko šeima moka nuompinigius Kauno miesto savivaldybei ir atlieka visas kitas prievoles, susijusias su patalpų eksploatavimu. Ieškovė atsakovų kaimyne tapo tik 1994 m. pasikeitusi butais su K. U.. Nei buvusi kaimynė K. U., nei ieškovė iki šios bylos iškėlimo jokių pretenzijų dėl jų teisių pažeidimų nereiškė. Ieškovės teiginiai apie 15 000 Lt. kainuojantį detalųjį planą ir 300 m žemės sklypą, nepagrįsti, nes jos pačios teismui pateiktame sklype nurodyta jai tenkanti 410 kv. m. sklypo dalių, o atsakovai bendrai į bet kokią sklypo dalį nepretenduoja. Kadangi ieškovė įrodinėja, kad jos teisės į žemės sklypo išpirkimą buvo pažeistos jau 1994 m., t . y. daugiau kaip prieš 10 metų iki ieškinio pareiškimo teisme, tai yra tokiam ieškiniui pareikšti turi būti taikomas senaties terminas. V. R. teisių perėmėjos S. R. apeliacinis skundas turi būti atmestas, nes ji nėra ginčo pastato savininkė. Atsakovai nurodo jos nenuoseklumą, nes savo atsiliepime teismui į Z. Š. ieškinį 2008 m. rugsėjo 26 d., ji pareiškė, kad „kaip garažo statytojo V. R. teisių perėmėja, sutinka, kad ginčo pastate gyventų A. K. ir jos šeimos nariai".

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Nustatyta, kad ieškovė Z. Š. 1994 m. lapkričio 23 d. mainų sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą (1A2m) ir ūkio pastatus (2I1m, 3I1m, 4I1m) su dalimi kiemo įrengimų, esančius (duomenys neskelbtini) ( 1 tomas b. l. 8, 11-12). Mainų sutarties 5p. buvo numatyta, kad buvusi savininkė K. U. sutinka, kad Z. Š. būtų užskaityta pinigų suma, sumokėta už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), žemėtvarkos tarnybai pagal 1992 m. liepos 18 d. pranešimą ir 1994 08 17 kvitą Nr.098164. Ieškovė naudojasi 4, 10 arų ploto žemės sklypo dalimi iš 6, 15 arų bendro ploto ( 1 t. b. l. 7, 10).

Ieškovė savo reikalavimą dėl pastato nugriovimo nukreipė į atsakovą V. R., kuris mirė 2007-07-03 ir jo procesines teisės byloje perėmė vėliau į procesą įstojusi atsakovo turto paveldėtoja ir jo teisių perėmėja S. R. ( 2 tomas b.l. 129, 166).

Iš pateiktų į bylą Kauno miesto savivaldybės ir Kauno apskrities viršininko administracijos išvadų ( 1 tomas b.l. 138-143), nustatyta, kad 1969-08-07 Kauno miesto Statybos ir architektūros kontrolės skyrius išdavė leidimą V. R. 2-jų boksų mūrinio garažo statybai (duomenys neskelbtini). Dėl pastato (duomenys neskelbtini) 1972-05-16 Kauno miesto Lenino rajono architektas su komisija V. R. surašė savavalinės statybos aktą, kadangi vietoj 2-jų boksų mūrinio garažo, kuriam statyti buvo išduotas leidimas, jis pastatė dviejų aukštų gyvenamąjį namą su dviem garažais. 1973-11-15 Kauno m. Lenino rajono teismo sprendimu dalis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) buvo paimta iš V. R. ir perduota į vietos Tarybos fondą, o kita dalis palikta kitam statytojui - P. R.. 1973-12-11 LR Aukščiausiojo teismo nutartimi 1973-11-15 Kauno m. Lenino rajono teismo sprendimas paliktas galioti. 1974-12-18 pastato (duomenys neskelbtini) gyvenamosios patalpos įregistruotos Kauno m. Lenino rajono LDT Vykdomojo komiteto vardu.

Iš pateiktų teismų sprendimų ( 3 t. b. l. 26-33, prijungtos namų valdos tech. apskaitos bylos) nustatyta, kad 1985-01-04 LR Aukščiausiojo teismo prezidiumo nutarimu 1973-11-15 Kauno miesto Lenino rajono teismo sprendimas ir 1973-12-11 LR Aukščiausiojo teismo nutartis panaikinti, byla perduota nagrinėti iš naujo.

1985-12-13 Kauno m. Lenino rajono teismo sprendimu pastatas (duomenys neskelbtini) vėl buvo paimtas į vietos Tarybos fondą. 1986-01-13 LR Aukščiausiojo teismo nutartimi 1985-12-13 sprendimas paliktas nepakeistas. Šių dokumentų pagrindu į Kauno m. Lenino rajono LDT VK fondą buvo perduotas visas pastatas 2G2p. 1992-09-25 LR Aukščiausiojo teismo prezidiumo nutarimu Kauno miesto apylinkės teismo 1985-12-13 sprendimas ir LR Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų kolegijos 1986-01-13 nutartis panaikinta ir byla perduota Kauno miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo nagrinėti iš naujo.

Kauno m. Lenino rajono Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas 1975-09-26 sprendimu Nr. 356 suteikė gyvenamąsias patalpas įmonių įstaigų ir organizacijų dirbantiesiems, tarp jų ir P. K. („K. P., A., šeimoje 3 asmenys, tarnybinį butą (duomenys neskelbtini) iš 3 kambarių 38,65 m² gyv. ploto ir atskiros virtuvės"). 1975-09-29 Kauno m. Lenino rajono Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas P. K. išdavė orderį Nr. 407 butui (duomenys neskelbtini) apgyvendinti (1 tomas b. l. 176). 1984-06-25 5-a butų ūkio tarnyba su P. K. sudarė gyvenamosios patalpos nuomos sutartį dėl 38, 65 kv. m. gyvenamojo ploto patalpų (duomenys neskelbtini) (3 t. b. l. 64-65). Kauno m. Lenino rajono Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto Gamybinės butų ūkio valdybos 1988-12-07 sprendimu Nr. 1807kp mirus vyrui P. K. buto (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį leista pakeisti A. J. K. vardu (1 tomas b.l. 66-67).

1990-01-25 atlikta einamoji pastato (duomenys neskelbtini) (2G2p) teisinė registracija. Nekilnojamojo turto registro duomenimis dėl pastato (duomenys neskelbtini) nuo 1990-01-25 iki 1993-04-01 galiojo įrašas: nuosavybės teisė - Lietuvos Respublika, turto patikėjimo teisė - Kauno miesto savivaldybės taryba (įregistravimo pagrindas teismo sprendimas, 1985-12-13, Nr. Civ. b. 529/85; teismo nutartis, 1986-01-13, Nr. Civ. b. 3K-66/1986). VĮ „Respublikinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras" apie 1992-09-25 LR Aukščiausiojo teismo prezidiumo nutarimą informuotas nebuvo. 1993-03-29 tarp Kauno miesto valdybos ir A. J. K. buvo sudaryta buto (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo (privatizavimo) sutartis. 1993-03-29 sutartis 1996-12-02 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu pripažinta negaliojančia. Kauno apygardos teismo 1997-03-18 ir Lietuvos apeliacinio teismo 1997-09-29 nutartimi ši apylinkės teismo sprendimo dalis palikta nepakeista. Iš 1999-11-10 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo kopijos ( 3 t. b. l. 189) matyti, kad 1999-02-24 pastato 2 G2p teisinė registracija Kauno miesto Tarybos vardu panaikinta.

1995-05-18 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu statytojas V. R. buvo įpareigotas per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos reikiamai patvirtinti projektą dėl statinio, esančio (duomenys neskelbtini), padaryti projekte pakeitimus, gauti nustatytus leidimus ir pašalinti kitus trūkumus, susijusius su šio statinio dokumentacijos tinkamu įforminimu ( 1 t. b. l. 13). Savavališkos statybos pasekmės pagal šį teismo sprendimą nebuvo pašalintos.

Dėl Z. Š. atstovo adv. Vl. Mikšos apeliacinio skundo argumentų

2009-05-05 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu buvo atmestas ieškovės ieškinys. Ieškovo atstovas neginčija sprendimo dalies, kuria buvo atmesti ieškovės reikalavimai dėl įpareigojimo atsakovo V. R. teisių perėmėją S. R. per mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti pastatą - garažą 2G2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančia 1989 m. gruodžio 27 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, sudarytą tarp 3-os BŪT ir A. K. dėl 38,97 kv. m. gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos. Ginčija sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl atsakovų A. J. K., Z. B., L. B. kartu su nepilnamečiais vaikais ir turtu iškeldinimo iš pastato-garažo 2G2p, esančio (duomenys neskelbtini), motyvuodamas tuo, kad nuomos sutartis yra niekinė, nereikalaujanti teisminio nuginčijimo, o atsakovai trukdo įgyvendinti teisę privatizuoti jos naudojamą žemės sklypą. Ieškovės reikalavimai kildinami CK 4. 37 str. pagrindu. Tačiau su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutiktina. Iš byloje esančio Kauno miesto savivaldybės administracijos urbanistikos ir architektūros skyriaus rašto Nr.14-283, (1 t. b. l. 107, 108, 2 t. b. l. 113), Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus rašto Nr.2S-1764 ir jo priedų (2 t. b. l. 111-117), šalių paaiškinimų teismo posėdžiuose, matyti, kad ieškovei nėra kliūčių įstatymų nustatyta tvarka suformuoti atskirą žemės sklypą prie turimų pastatų, atsiribojant nuo pastato 2G2p, kurio teisinė registracija neatlikta. Ieškovė nėra pastato 2G2p savininke, naudojasi 4, 10 arų ploto žemės sklypo dalimi iš 6, 15 arų bendro ploto, todėl ieškovei neįrodžius, jog jos teisės yra pažeidžiamos pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį (CPK 178 str.)

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo Kauno miesto savivaldybės atsiliepime nurodytais argumentais dėl reikalavimo iškeldinti atsakovę A. J. K. ir jos šeimą nepagrįstumo.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės atstovo apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl atsakovės S. R. apeliacinio skundo

Skundžiamu teismo sprendimu buvo atmestas atsakovės priešieškinys.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė S. R., 2007-07-03 mirus jos tėvui V. R., tapo jo teisių perėmėja (CK 5. 1, 5. 2 str.) ( 2 tomas b. l. 129, 166). V. R. nepašalinus savavališkos statybos padarinių pagal 1995-05-18 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą, jo teises ir pareigos perėjo atsakovei. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teisme dalyvavusios KAVA atstovės paaiškinimo, į bylą pateikto rašto (3 tomas b. l. 121), yra galimybė atsakovo V. R. teisių perėmėjai užbaigti V. R. pradėtą savavališkos statybos padarinių procesą remiantis LR Statybos įstatymo 28 str. ir tuo metu galiojančiais kitais teisės aktais.

Priešieškinio 1 reik. atsakovė prašė ją įpareigoti per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti reikalingus dokumentus bei pašalinti trūkumus, susijusius su pastato - garažo 2G2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), statybos dokumentų tinkamu įforminimu ir šio pastato pripažinimu tinkamu naudoti bei teisiškai įregistruoti šį pastatą.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais, kad atsakovė prašomus įpareigoti ją atlikti veiksmus ji gali atlikti bet kuriuo metu. Byloje nėra duomenų, kad S. R. būtų šiuos veiksmus pradėjusi atlikti ir būtų iškilę kliūčių (būtų pažeistos jos teisės). Teisėjų kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šį reikalavimą, nes pats reikalavimas keliamas sau ginčo teisenoje yra ydingas.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo prezidiumui 1992-09-25 nutarimu panaikinus 1985-12-13 Kauno miesto Lenino r. teismo sprendimą dėl pastato - garažo 2G2p perdavimo į vietos tarybos fondą, savivaldybė prarado teisę į šį pastatą, todėl 1989-12-27 gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, sudaryta tarp 3-os BŪT ir A. K. nebeatitiko įstatymų reikalavimų, nes savivaldybė neteko teisių į pastatą, neliko nuomotojo. CK 6.586 str. 5 d. imperatyviai numatoma, kad „gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia per trejų metų ieškinio senaties terminą“.

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės Kauno miesto savivaldybės atsiliepime į atsakovės S. R. apeliacinį skundą išdėstytais argumentais, jog atsakovės S. R. tėvas V. R., ilgą laiką žinodamas apie ginčijamą nuomos sutartį, įstatymų nustatytą tvarka ir terminais jos neginčijo, todėl atsakovė nebeturi reikalavimo teisės ją nuginčyti (CK 1. 78 str. 2 d., 4 d.) .

Ginčo pastatas nėra teisiškai įregistruotas, savavališkos statybos padariniai nėra pašalinti. Faktinis nekilnojamojo daikto sukūrimas negali būti teisėtas pagrindas nuosavybės teisėms į nekilnojamąjį daiktą atsirasti (CK 4. 47 str.).

Priešieškinio reikalavimą dėl atsakovės A. J. K. ir jos šeimos narių iškeldinimo apeliantė grindė CK 6. 586 str. 3 d., prašė iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Atsakovė A. J. K. su šeima ginčo statinyje 2G2p gyvena nuo 1975-09-26. Byloje esantys dokumentai patvirtino, kad pagrindiniam nuomininkui P. K. ir jo šeimos nariams gyvenamoji patalpa buvo suteikta pagal tuo metu galiojusius įstatymus, jų nustatyta tvarka, kai ginčo patalpos priklausė savivaldybei (buv. Kauno miesto Lenino rajono VK). Pagal tuo metu galiojusio Butų kodekso 49 str. nuostatas – orderis, išduotas Liaudies deputatų tarybos VK sprendimo pagrindu, buvo vienintelis pagrindas apsigyventi suteiktoje gyvenamojoje patalpoje. Byloje yra duomenys 1975-09-29 Kauno m. Lenino rajono Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas P. K. išdavė orderį Nr. 407 butui (duomenys neskelbtini) apgyvendinti (1 tomas b. l. 176). Su juo buvo sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kurią po jo mirties nuomotojo leidimu ir tvarka leista pakeisti A. J. K. vardu (1 tomas b. l. 66-67). Atsakovai A. J. K. ir jos šeimos nariai ginčijamo sandorio sudarymo metu nežinojo ir negalėjo žinoti aplinkybių, atsiradusių po ginčijamo sandorio sudarymo, todėl nėra pagrindo juos iškeldinti CK 6. 586 str. 3 d. tvarka.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas priešieškinys, nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus apeliacinius skundus iš ieškovės Z. Š. ir atsakovės S. R. po lygiai priteistinos atsakovei A. J. K. jos turėtos advokato pagalbos išlaidos pagal kvitą ( b. l. 173) už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme, o iš Z. Š. ½ dalis apeliacinės instancijos teismo išlaidų - 30 Lt ( viso 60, 56 Lt išlaidos) už procesinių dokumentų įteikimą valstybei. Kadangi atsakovei S. R. suteikta byloje antrinė teisinė pagalba ( 3 t. b. l. 11), todėl nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei yra atleista (CPK 96 str.)

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinius skundus atmesti.

2009 m. gegužės 5 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš Z. Š. ir S. R. iš kiekvienos po 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme A. J. K..

Priteisti iš Z. Š. 30 lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, valstybei, į surenkamąją banko sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Kolegijos pirmininkė Aušra BaubienėKolegijos teisėjai Birutė BobrelRaimondas Buzelis