- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-15
- Bylos Nr.
- ATP-111-348/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-17-3-00872-2012-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Svetlana Jurgaitienė
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. V. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutarimo V. V. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities VPK Jonavos rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) VPS PB vyr. patrulis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. V. už tai, kad ši 2012-11-18 05.18 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę OPEL CORSA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir kliudė du kelio ženklus „pėsčiųjų perėja" ir juos apgadino, apgadino ir savo automobilį. Iš įvykio vietos pasišalino. Tokiais savo veiksmais pažeidė KET 9, 133 ir 234 p. reikalavimus, t.y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Jonavos rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 3 d. nutarimu V. V. pripažino padarius administracinius teisės pažeidimus ir nubaudė pagal ATPK 127 str. 2 d. – 100 litų bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. - 3000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta nuobauda paskirta – 3000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.
Šalies argumentai
V. V. skunde prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2012-12-03 nutarimo dalį dėl ATPK 130 str. 1 d. panaikinti ir administracinę bylą šioje dalyje nutraukti. Skunde nurodo, kad jos veiksmuose nebuvo tyčios pasišalinti iš įvykio vietos. Būdama šoko būsenos automobilį nuvairavo į aikštelę, o iš ten telefonu pranešė policijai apie eismo įvykį. Po ko iš karto nuvyko į policiją. Skundo autorės teigimu, tarp eismo įvykio ir skambučio į policiją praėjo tik 10 minučių laiko tarpas. Dėl to, jos manymu ji tinkamai įvykdė Kelių eismo taisyklių 234 punkto reikalavimą. Tai, kad neturėjo tyčios nuslėpti eismo įvykį rodo ir ta aplinkybė, jog ji atlygino padarytą žalą. Automobilis kuriuo įvykio eismo įvykis yra draustas, jo dokumentai tvarkingi, todėl nebuvo jokios dingsties slėpti eismo įvykio. Skundo autorės teigimu jos nurodytus teiginius patvirtina ir policijos darbuotojo paaiškinimas, todėl nepagrįstai ji yra nubausta pagal ATPK 130 str. 1 d. Taip pat skunde prašo, kad jeigu teismas nuspręs, jog ji padarė pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., tai atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, taikyti ATPK 30¹ str. ir paskirti jai mažesnę nei įstatymo numatyta administracinę nuobaudą, arba iš viso jo neskirti, neatimti teisės vairuoti transporto priemones ir sumažinti baudą.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į V. V. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, nes apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
V. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 straipsnį, administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė nurodytų reikalavimų, todėl ginčijamo nutarimo negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertintos bylos aplinkybės, surinkti ir ištirti visi duomenys, galintys patvirtinti ar paneigti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę dėl jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų.
Skundžiamu nutarimu V. V. pripažinta pažeidusi Kelių eismo taisyklių 9, 133, 234 punktų reikalavimus. Ginčo, jog ji vairuodama transporto priemonę nepasirinko saugaus greičio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir kliudė du kelio ženklus „pėsčiųjų perėja" ir juos apgadino, apgadino ir savo automobilį, nėra. Tačiau ji nuosekliai aiškina, kad eismo įvykio metu patyrusi šoką ir iš karto policijos pareigūnams apie įvykį nepranešė, tačiau atsigavusi po patirto šoko, maždaug praėjus 10 minučių, ji telefonu paskambino į bendrąjį pagalbos telefono Nr. 112 ir informavo apie eismo įvykį, po ko nuvyko į policijos komisariatą. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo ir apylinkės teismo nutarimo matyti, jog pareigūnas surašęs protokolą ir teismas priėmęs nutarimą nustatė, kad V. V. pasišalino iš eismo įvykio vietos, t.y. pažeidė Kelių eismo taisyklių 234 punkto reikalavimus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Kelių eismo taisyklių 234 punktas numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.
Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal nusižengimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia, todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai. Iš pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, jog teismas nesiėmė aktyvių veiksmų patikrinti V. V. pateiktos versijos, t.y. nesiėmė priemonių nustatyti, kuriuo tiksliai metu V. V. telefoninis skambutis užfiksuotas policijos įstaigoje, kurią valandą ji prisistatė į policijos komisariatą. Taip pat iš skundžiamo nutarimo matyti, kad teismas nustatė, kad V. V. kaltė padarius pažeidimus įrodyta jos pačios paaiškinimo ir kita bylos medžiaga, tačiau iš to nėra aišku kokie būtent duomenys patvirtina V. V. kaltę padarius administracinės teisės pažeidimus. Byloje yra tarnybiniai policijos pareigūnų pranešimai apie tai, kad nors nuvykus į eismo įvykio vietą, vairuotoja, sukėlusi eismo įvykį, jau buvo pasišalinusi, tačiau vėliau ji pati atvyko į Jonavos rajono policijos komisariatą. Pažymėtina, kas pirmosios instancijos teisme nebuvo apklausti liudytojais policijos pareigūnai, kurie surašė tarnybinius pranešimus, todėl nenustatyta kelintą valandą V. V. skambino ir kurią valandą ji atvyko į policijos komisariatą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šios aplinkybės yra svarbios, nes kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas išsamiai analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo ar dėl kitų veiksnių.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, jog nors skundžiamame nutarime nurodyta, kad V. V. buvo apklausta teisme, tačiau byloje nėra teismo posėdžio protokolo. Nėra nurodyta, kokia proceso tvarka priimtas nutarimas (rašytinio proceso tvarka ar rengiant teismo posėdį), nenurodyta nei sekretoriaus pavardė, nei posėdyje dalyvavusiųjų asmenų pavardės. Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip (ATPK 302¹⁰ str.), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, liudytojų duotus parodymus ir kitų asmenų žodinius paaiškinimus.
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, daroma išvada, kad siekiant pašalinti iškilusius neaiškumus reikia surinkti ir įvertinti visus įrodymus. Esant tokiom aplinkybėm, Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutarimas naikinamas ir byla perduotina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu teisėja
nutarė:
V. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti šią bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.