Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2019-09-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-717-476/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-09-17
Bylos Nr.
1-717-476/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-32253-2018-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irena Narbutienė
Nukentėjusysis
A. B.
Kaltinamasis
J. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-717-476/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32253-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.4.1.; 2.3.6.4.5.2.; 2.3.6.3.; 1.1.7.2.5.; 1.1.10.1.; 1.1.9.7. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 17 d.Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė

sekretoriaujant Linai Indilienei,dalyvaujant prokurorui E. J.,nukentėjusiam A. B.,kaltinamajam J. J.,kaltinamojo gynėjai advokatei V. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje, J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2012 m. rugpjūčio 20 d. Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 8 MGL dydžio bauda;

2. 2012 m. lapkričio 30 d. Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 6 MGL dydžio bauda;

3. 2013 m. kovo 20 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

4. 2015 m. rugsėjo 1 d. Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, 286 straipsniu, jam paskirta 39 parų arešto bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir skirta 26 parų arešto bausmė;

5. 2018 m. balandžio 19 d. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, jam paskirta 56 MGL dydžio bauda,

6. 2019 m. liepos 11 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, jam paskirta 66 MGL dydžio bauda; teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. J. 2017 m. gruodžio 29 dieną, apie 14.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nukentėjusiojo A. B. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), grasindamas panaudoti fizinį smurtą prieš jį ir jo artimuosius, sunaikinti jo turtą – padegti jo turimą garažą su automobilių detalėmis, baugindamas, t. y. leisdamas suprasti, kad jis žino apie jo verslą – prekybą detalėmis ir gali šį verslą perimti, nurodydamas, kad už ramų gyvenimą turi mokėti, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai vertė nukentėjusįjį A. B. perduoti turtą – 2000 eurų. A. B. atsisakius perduoti 2000 eurų, jis tą pačią dieną, apie 15.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, nukentėjusiojo A. B. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), vertė A. B. perduoti jam turtą – 1000 eurų ir A. B. davus 1000 eurų, taip atvirai grasindamas savo naudai įgijo iš nukentėjusiojo A. B. 1000 eurų. Po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2018 m. liepos 6 d., 13.10 val., automobilių stovėjimo aikštelėje prie Raseinių technologijos ir verslo mokyklos, adresu (duomenys neskelbtini), panaudodamas psichologinį smurtą – baugindamas, t. y. leisdamas suprasti, kad gali trukdyti nukentėjusiojo A. B. veiklai – prekybai automobilių detalėmis, atvirai savo naudai vertė nukentėjusįjį A. B. perduoti turtą – 2000 eurų, o A. B. perdavus 2000 eurų, įgijo 2000 eurų. Tokiu būdu, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai, panaudodamas psichologinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. B., savo naudai per du kartus vertė perduoti ir įgijo 3000 eurų.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. J. paaiškino, kad su kaltinimu nesutinka. Jokios nusikalstamos veikos jis nepadarė. 2017 m. gruodžio 29 d. A. B. namuose nebuvo ir 1000 eurų iš jo neėmė. Tame name gyvena jo draugas Laimis, todėl toje vietoje yra buvęs, bet A. B. buto nežino. Jis taip pat neėmė 2000 eurų prie proftechninės mokyklos. A. B. su žmonos broliais jį šmeižia. Iki tol jis su A. B. ir jo žmona turėjo kelis konfliktus. Konfliktas įvyko prie klubo. Prie klubo sutiktas A. B. kažką jam pasakė apie skolą. Jis buvo išgėręs, todėl išvadino jį necenzūriniais žodžiais ir nuėjo švęsti. Tai įvyko 2018 m. prieš šventes, o gal jau ir žiemos pradžia buvo. Antras konfliktas buvo pačiame klube pirmąją Kalėdų dieną. Jis su drauge buvo klube ir išgirdo kalbant, kad C. sudaužys. Jis pamatė A. B. su švogeriu ir tarp jų kilo nedidelis konfliktas. Jį paliko klube, o A. B. su švogeriu išmetė iš klubo ir iškvietė policiją. Po šio incidento, jis susiskambino su A. B. ir susitarė susitikti netoli jo namų. Apie pinigus jokių kalbų nebuvo. Pasikalbėjo, nieko neišsprendė ir išsiskirstė. Po pusės metų, buvo liepos mėnuo, jam sugedo automobilis (duomenys neskelbtini). Jis nuvažiavo į Ramonus pas taip vadinamus (duomenys neskelbtini) (Ž. K.) ir prašė sutvarkyti automobilį. Liepos 5 dieną, vakare nuvažiavo pas juos pasidomėti, kaip sekasi remontas. Ten sužinojo, kad reikalinga padėvėta sankaba. Jis žinojo, kad A. B. užsiima verslu, taip vadinamu „šrotu“. Sekančios dienos ryte susitiko su D. ir A., nuvažiavo į kavinę papusryčiauti. Pusryčių metu A. pasiūlė paskambinti A. B.. Jie susiskambino, A. B. telefoninio pokalbio metu pasakė, kad yra pagiringas ir į miestą atvažiuos apie 13 valandą. Jie susitarė susitikti prie proftechninės. Sutartu laiku jie nuvažiavo prie proftechninės, o jų aikštelėje jau laukė A. B. su žmona. Iš automobilio išlipo A. ir jis. A. nuėjo iki A. B. automobilio paprašyti cigarečių, o jis pasiliko kalbėtis su A. B.. Jis pasisveikino su juo ir paklausė – gal turi sankabą (duomenys neskelbtini). B. atsakė kad nežino ir jam reikia pažiūrėti. Praėjo minutė, gal dvi ir iš automobilio iššoko B. Ji pradėjo filmuoti, elgtis neadekvačiai - gal dėl girtumo ar nuo ko nors apsvaigusi. Jis neapsikentė, numojo ranka, spjovė ant jos ir išvažiavo. Kai apspjovė B., ji jam pasakė, kad jam bus blogai, su juo susitiks jos broliai. Jis buvo mieste su D. ir A. ir jam paskambino B. brolis, liepė atvažiuoti prie Jozitos. Jie atvyko. B. vėl pradėjo filmuoti. Jis paklausė (duomenys neskelbtini) kas čia darosi ir pamatė atbėgant su strypais tris vyrus. Tada jie atsitraukė, o vyrai grasino, kad sudaužys mašiną. Jis išsigando, nes vyrai sakė, kad jis reketuoja. Jis pasakė, kad jam reikia sankabos. Tada A. pasakė, kad čia nieko nebuvo ir liepė jam sumušti rankomis su B. ir skirstytis. Tai patvirtina prie bylos pateikta filmuota medžiaga. Jie išsiskirstė. Po kelių dienų įvyko pokalbis su A. B., kas kuriam skambino, pasakyti negali. A. B. sakė, kad yra Šeduvoje. Jis jau su suremontuotu automobiliu (duomenys neskelbtini) ir keliais draugais nuvažiavo į Šeduvą. Iš automobilio buvo išlipęs tik jis, o draugai sėdėjo automobilyje. A. B. primygtinai jo klausė, kodėl jis paėmė iš jo 3000 eurų. Jis liepė jam atsitokėti, sėdo į mašiną ir su draugais išvažiavo. Nukentėjusiojo žmona, jos broliai ir verslo partneris jį apkalba, galbūt nori iš jo pasipelnyti. Jis buvo skolingas A. B. 70 eurų ir skolos iki šiol negrąžino. Skolos neatidavė iš principo, nes A. B. klube su juo elgėsi negražiai. Konfliktą klube patvirtina byloje apklaustas liudytojas V. T..

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu nukentėjęs A. B. parodė, kad viskas prasidėjo nuo tada, kai B. (A. K.) paskolino pinigus. Skolino jis ir E. B žadėjo mokėti palūkanas – viso 500 eurų. Kaip užstatą už skolą davė miškovežį. Miškovežis buvo registruotas K. vardu. Vėliau sužinojo, kad miškovežis buvo parduotas. Skolą A. pradėjo mokėti po truputį, tai 20, tai 50 eurų duodavo. Apie tai yra įrašai užrašinėje. Savaitgalį jis paskambino A. ir pasakė, kad nori susitikti ir pasikalbėti dėl skolos. Su žmona jis nuvažiavo prie hipodromo. Į susitikimą atvyko A. ir J. A. pasakė, kad neturi pinigų ir pasakė, kad mokės dalimis. Tuo viskas ir baigėsi. A. skolos nemokėjo. Gruodžio mėnesį su žmona nuėjo į klubą. Prie klubo pamatė J. J. pradėjo jį vadinti ožiu už tai, kad jis paprašė grąžinti pinigus. Tuomet įsikišo jo žmona. Tada J. pradėjo jo žmoną vadinti necenzūriniais žodžiais. Jiems buvo nesaugu ir išėję iš klubo taxi automobiliu išvažiavo į namus. Pirmą Kalėdų dieną pas juos atvyko švogeriai. Žmona jiems papasakojo apie incidentą klube. Tada jie su švogeriu sugalvojo nueiti į klubą. Čia vėl susidūrė su C. (J. J.). C. jį pavadino „dūchu“, sakė, kad su juo nekalbės, liepė eiti į šoną. Po to C. kalbėjo su švogeriu. Jie vienas ant kito šaukė, todėl įsikišo klubo apsauga. Švogerį A. vedė lauk, o jį išvedus į lauką, kilo konfliktas su apsauga. Prie klubo jis apvirto ir prasikirto lūpą. Po šio incidento praėjus maždaug 3-4 dienoms, jam paskambino kolega ir pranešė, kad buvo atvykęs J. ir prašė jo telefono numerio. Po kokių 10 minučių jam paskambino J. ir liepė išeiti į lauką. Jis nenorėjo eiti į lauką, todėl pasakė jam kur gyvena. J. atvyko su draugais, per balkoną jis matė du automobilius Volvo ir Peugeot. Atėjęs į namus, J. jam pasakė, kad jei jis nori ramiai gyventi, turi jam duoti 2000 eurų. Jei nevykdys jo reikalavimo, bus padegtas garažas, sudaužys jo švogerius. Jis pasakė J., kad pinigų neduos. Tada J. dar kartą nuvyko į garažą ir iš kolegos sužinojo, kad verslas jiems priklauso per pusę. Verslo partneriui, J. J. pasakė, kad A. B. verslo dalis nuo rytojaus atitenka jam. Po šio J. J. pranešimo, jam paskambino E. ir viską papasakojo. Maždaug po valandos jam vėl paskambino J. ir vėl gąsdino, kad padegs garažą. J. atvyko į jo namus ir pasakė, kad paprašyta 2000 eurų suma per didelė, todėl ją mažina iki 1000 eurų. Jis išsigando, todėl padavė J. 1000 eurų. Taip jis tikėjosi įgyti ramybę. Pinigų perdavimo momento niekas nematė. Pinigus paėmė iš spintelės, stambių kupiūrų nebuvo, buvo 50 eurų kupiūros. Apie perduotus pinigus pasakė savo žmonai. Vakare apie tai žmona pasakė savo broliams. Jie susiskambino su švogeriais ir susitarė susitikti su J. Į susitikimą atvažiavo J. J., B. ir G. Iš pradžių kalbėjo su B., J. Po to iš automobilio išlipo kapišoną ant galvos užsidėjęs G. Tą dieną santykių neišsiaiškino, pinigų jis neatgavo, muštynių nebuvo. Liepos 6 dieną pamatė telefone praleistus skambučius. Jis perskambino, jam atsiliepė B. ir jis pasakė, kad su juo nori susitikti vienas žmogus. Jam pasakė, kad kai atvažiuos į miestą, jam paskambins. Jis planavo pirkti ardymui automobilį, todėl po valandos, atvažiavęs į Raseinius, paskambino B. ir susitarė, kad susitiks prie proftechninės. Jis su žmona nuvyko į nurodytą vietą, automobilį pastatė šonu, o netrukus atvažiavo kitas automobilis ir sustojo toliau prie šaligatvio krašto. Iš automobilio išlipo A. ir jo paklausė ar turi cigarečių. Jam pasakė, kad cigaretės yra jų automobilyje. A. nuėjo link jų automobilio. Iš A. automobilio išlipo J. ir stovėjo už automobilio galo. J. jam pasakė, kad turi žinių apie gerai besisekantį jų verslą ir paklausė ar gali paskolinti 2000 eurų. Jis pasakė, kad negali. J. J. pradėjo rėkti, kad greitai atiduos. Jis buvo pagiringas iš po baliaus, Juliaus bijojo ir iš prie raktų laikomos piniginės paėmė 4 kupiūras po 500 eurų ir padavė J. Pinigų perdavimo momentą galėjo matyti D. Tuo metu iš automobilio išlipo jo žmona ir pradėjo viską filmuoti. J. pradėjo šaukti, kad ką čia daro jo žmona, tuoj puolė į automobilį. Grįžęs į savo automobilį, jis suprato, kad J. jam skolos negrąžins. Apie perduotus pinigus pasakė žmonai. Žmona paskambino broliui ir pasakė, kad juos vėl reketuoja. Jie nuvažiavo prie policijos komisariato ir pastovėjo ten apie 10 minučių. Aplink juos suko ratus J. su savo automobiliu (duomenys neskelbtini). Iš policijos komisariato kiemo jie nuvažiavo į metalo laužo supirktuvę pas žmonos brolį. B. jam paskambino per viber ir pasakė, kad per jo žiurkę žmoną jiems bus dar blogiau. Prie Jozitos degalinės įvyko žmonos brolių ir Juliaus pokalbis. Jie vieni kitus apšaukė ir susitarė vakare susitikti. Vakare Juliaus mieste rasti nepavyko. Jis bijojo Juliaus keršto, todėl iš pradžių į policiją nesikreipė. Jie jautėsi nesaugūs, bijojo būti namuose, todėl išvyko iš miesto. Vėliau, žmona prikalbino jį kreiptis į policiją, todėl jis parašė pareiškimą Šiaulių policijos komisariate. Praėjus kelioms dienoms, jis su žmona ir švogeriu buvo prie Šeduvos malūno. Jam paskambino B., paklausė ar jis parašė pareiškimą policijai ir, kad su juo nori susitikti J. J. J. su draugais atvyko prie Šeduvos malūno ir jie bandė pasikalbėti. Pokalbis truko apie minutę. Jis liepė J. grąžinti pinigus ir tada atsiims pareiškimą iš policijos. J. jam pasakė, kad dabar jis J. skolingas tik 70 eurų, sėdo į automobilį ir išvažiavo. Kai jis parašė pareiškimą policijos pareigūnams, pokalbiai pasibaigė.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja D. P. parodė, kad liepos 6 d. A. K. paėmė ją su J. iš Juliaus tėvų namų. Jie nuvažiavo pusryčiauti į kavinę. Jų automobilis buvo sugedęs, todėl ieškojo detalių. Pusryčių metu J. skambinėjo telefonu meistrams ir ieškojo detalės. A. paskambino A. B. ir susitarė su juo susitikti prie proftechninės mokyklos. Iš kavinės jie nuvažiavo į sutartą vietą. A. B. atvyko su žmona. J. išlipo iš automobilio, o ji pasiliko automobilyje. A. B. žmona iššoko iš automobilio, pradėjo filmuoti, rėkavo, elgėsi neadekvačiai. Po to trumpam iš automobilio išlipo ji ir A. Jiems J. pasakė, kad važiuojam iš čia. Tada jie vėl įlipo į automobilį ir išvažiavo. Vėliau J. kalbėjo telefonu, susitarė susitikti prie Jozitos degalinės. Nuvykus ten, iš automobilio išlipo J. su A., o ji pasiliko automobilyje. A. B. žmona ir vėl pradėjo filmuoti, kalbėjo apie reketą, gąsdino. A. B. stovėjo jiems iš dešinės, o iš priekio link jų ėjo jos brolis su vaikinais, kurie turėjo metalinius strypus. Pinigų perdavimo momento ji nematė ir nebuvo jokios galimybės juos perduoti. Prie jų prisiartinę vyrai gąsdino, norėjo išdaužti galinį mašinos langą, grasino užmušti. Matydama tokią situaciją, ji irgi pradėjo filmuoti. Po to J. su A. B. paspaudė vienas kitam rankas ir jie išvažiavo.

Papildomai apklausta D. P. patikslino savo duotus parodymus ir parodė, kad į liepos 6 d. į proftechninės mokyklos aikštelę atvyko ji su J. ir A. Iš automobilio išlipo J. ir A. Prie jų automobilio atėjo A. B., o A. nuėjo link A. B. automobilio, todėl jie su A. B. prasilenkė. Viskas truko kelias minutes. A. B. pradėjo juos filmuoti po kokios minutės.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. K. parodė, kad buvo vasara. Jis nuvažiavo pas meistrus ir ten sutiko Julių. Juliaus automobilis buvo sugedęs, todėl jo paprašė paskambinti A. dėl detalės. Jis paskambino A. B. ir susitarė susitikti prie proftechninės mokyklos. Ten jie nuvyko trise: jis, J. ir jo draugė. Jis pirmas išlipo iš automobilio, pasisveikino su A. ir paprašė cigaretės. A. liepė prašyti žmonos. Jo žmona atbėgo filmuodama, rėkdama ant Juliaus. Tada jie sėdo į automobilį ir iš tos vietos išvažiavo. Po to, jiems paskambino A. B. ir liepė atvykti prie Jozitos degalinės. Jie nieko blogo negalvojo, todėl nuvyko. Kai nuvyko, A. B. su jais kalbėjo normaliai, bet jo žmona pradėjo šūkauti ir jos giminaičiai atbėgo su vamzdžiais. Jokių pinigų niekas nedavė. Pokalbis prie Jozitos truko apie 10 min.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. M. parodė, kad jo sesuo A. B. pasiskundė dėl J. J. netinkamo elgesio. Viskas įvyko prieš metus, t.y. 2018 metais. Pirminę informaciją apie skolą sužinojo iš sesers. Ji paskambino jam ir pasakė, kad klube kabinėjasi, juos įžeidinėja ir ją apspjovė. Sesuo paprašė pasikalbėti su J., kad jis liautųsi kabinėtis prie A. B.. Pirmas susitikimas su J. J. įvyko žiemą klube. J. J. pasakė, kad A. B. prisikalbėjo ir už tai turi susimokėti. Antrą kartą, jis susitiko su J. prie A. B. namų ir pasikalbėjo „akis į akį“. Jie buvo trise – jis, jo brolis ir dalyvavo A. B.. Atvyko J. J., kitas jam nepažįstamas vyras ir dar du buvo su „kapišonais“. Taikiai susitarti nepavyko. Apie duotą 1000 eurų sužinojo iš policijos. Sesuo jam apie tai nesakė, o B. gal nedrįso pasakyti žmonai tiesą. Susitikime prie degalinės jis nedalyvavo. Tame susitikime dalyvavo jo brolis. Jam tą dieną skambino J. J. ir kažkoks jo draugelis, sakė kad jiems „šakės, nupjaus galvas, nužudys. Jis atsakė, kad kreipsis į policiją. Apie tą dieną duotus pinigus jis nieko nežinojo. Apie A. B. perduotus pinigus sužinojo vėliau.

Teisiamojo posėdžio liudytoja A. B. parodė, kad jos vyras buvo paskolinęs pinigų B.(A. K.). Kai vyras paprašė grąžinti skolą, prasidėjo problemos. Kai su vyru nuėjo į klubą, juos užsipuolė C. (J. J.). Ji bijojo, kad jiems ko nors nepadarytų, todėl iš klubo pabėgo. Apie tokį C. elgesį ji pasiskundė savo broliui. Po to prasidėjo vyro reketavimas. Ji buvo darbe ir iš vyro sužinojo, kad į namus buvo atvykęs J. J. ir reikalavo 2000 eurų. Iš pradžių vyras pinigų nedavė. Tą pačią dieną, J. J. sugrįžo į namus ir pareikalavo 1000 eurų, sakydamas kad 2000 eurų per daug. Vyras lėtas, todėl J. J. bijojo ir padavė pinigus. Vyras tikėjosi, kad padavęs pinigus, jis galės ramiai gyventi. Po pusmečio vyrui paskambino B. ir pasakė, kad su juo nori susitikti vienas žmogus ir liepė atvykti prie proftechninės mokyklos. Ji su vyru atvyko į nurodytą vietą, automobilį vairavo ji, nes vyras buvo pagiringas. Išvažiuodami iš namų nežinojo su kuo susitiks. Netrukus atvažiavo J. su B. ir panelė. Vyras nuėjo pasikalbėti, o ji pasiliko automobilyje. Prie jos priėjo B., ją kalbino, prašė parūkyti. Ji per veidrodėlį pamatė C. ir savo išraudusį vyrą. Ji pagalvojo, kad vėl reketuos, todėl praėjus maždaug 10 minučių nuo pokalbio pradžios, pradėjo filmuoti. Tuo metu, ji dar nežinojo, kad vyras J. J. padavė 2000 eurų. Grįžęs į automobilį, vyras pasakė, kad C. padavė 2000 eurų. Jie išvažiavo iš aikštelės, nuvažiavo ir sustojo prie policijos pastato. Ji paskambino broliui ir pasakė, kad vyras vėl davė pinigus. Brolis liepė kreiptis į policiją. Kai jie stovėjo prie policijos komisariato, matė kaip aplink juos važinėja tie patys asmenys, su kuriais buvo susitikę prie proftechninės. Negali pasakyti, kas kuriam paskambino, bet buvo susitarta susitikti prie Jozitos degalinės. Jie nuvyko prie degalinės. Atvyko C. su B. ir apsimetė, kad ieško detalės automobiliui. Brolis jau žinojo apie paimtus pinigus, todėl liepė atiduoti pinigus. Po šio įvykio, ji kelioms dienoms buvo išvykusi pas sesę, nes bijojo būti namuose. Tos pačios dienos vakare, du jos broliai ir vyras vyko kalbėtis su J. J.. Kur jie jo ieškojo, ji nežino.

Liudytojas A. M. parodė, kad sesuo A. pasiskundė dėl J. J. reketavimo. Sesuo papasakojo, kad pas juos į namus atėjo J. J. ir iš A. B. paėmė 1000 eurų. Jie nutarė nuvažiuoti ir pasišnekėti. Jis pasikalbėjo su C. telefonu ir susitarė susitikti prie aikštelės. Jie susitiko, pasirėkavo ir tuo viskas baigėsi. Vakare į susitikimą važiavo jis, brolis A. ir švogeris A. B.. J. J. atvyko su draugu ir dar kitas automobilis. Pokalbio metu iš to automobilio išlipo dar du vaikinai su kapišonais. Jie galvojo, kad įvyks kažkoks konfliktas. Jis negali pasakyti ar J. J. pripažino, kad paėmė 1000 eurų, bet pasakė kad B. dar liko skoloje ir jis pratęs savo veiklą. Jis taip pat dalyvavo ir antrame įvykyje. Tą dieną jis dirbo metalo supirktuvėje. Jam paskambino sesuo A. ir pasakė, kad vėl buvo C. ir vėl prašė pinigų, o A. kažkiek sumokėjo. Jis susiskambino su J. J. ir pakvietė atvykti į aikštelę. Aikštelėje jie pasirėkavo, klausė J. J. kokių jis dar nori pinigų. Tuo metu apie paduotus 2000 eurų jis jau žinojo.

Teisiamojo posėdžio liudytojas E. V. parodė, kad iš savo verslo partnerio A. jis sužinojo, kad jį reketuoja J. J.. Viskas prasidėjo nuo to, kad į darbovietę atvyko C. ir paklausė kur A. Jis davė A. telefono numerį. Po to, iš A. sužinojo, kad jis davė J. J. pinigus. Vėliau jam paskambino J. J. ir paklausė kam priklauso „šrotas“. Jis pasakė, kad pusė priklauso jam, o kita pusė A. Tą pačią dieną, antrą kartą pas jį atvyko J. J. ir pasakė, kad nuo pirmadienio A. verslo dalį perims jis. E. V. suprato, kad jei A. neduos pinigų, J. J. perims jo verslo dalį. Tai juos išgąsdino. Po to, kai A. davė J. J. pinigus, viskas nurimo, todėl jie tikėjosi, kad visos problemos baigėsi. Po šios situacijos, jie sunerimo dėl verslo saugumo ir pradėjo ieškoti draudimo bendrovės, kad galėtų apdrausti garažą su jame esančiu turtu. Šiuo metu garažas su jame esančiu turtu yra apdraustas. Apie antrą pinigų perdavimą C. jis sužinojo iš A. Pinigai – 2000 eurų - buvo perduoti vasarą. Apie tai, jam papasakojo A. Po šių pinigų perdavimo A. nusprendė kreiptis į policiją. Prieš kelis metus jie buvo paskolinę pinigus A. K.. Dalis pinigų sugrąžinta, o kita dalis jau kurį laiką negrąžinama.

Teisiamojo posėdžio liudytojas V. T. parodė, kad praėjo nemažai laiko, todėl aplinkybes prisimena bendrais bruožais. Klube vyko vakarėlis, o jis prižiūrėjo bendrą tvarką. Jis buvo pakviestas prie stalo, kur vyko konfliktas. Prie stalo buvo keli agresyviai nusiteikę asmenys. Jie buvo išvesti į lauką. Šie asmenys lauke nenurimo, todėl buvo iškviesta policija. Vienas iš tų išvestų asmenų sėdi jam už nugaros, bet jo pavardės nežino, o pravardė B. (A. B.). Muštynių nebuvo, bet buvo trikdoma ramybė. B. ir dar vienas asmuo buvo išvesti iš klubo salės. B. buvo uždėti antrankiai, jis griuvinėjo ant žemės ir kol laukė policijos, galėjo susižaloti. B. lankosi klube, bet tai jo pirmas incidentas. Klube laikomasi tvarkos, kad kilus konfliktui, pašalinama viena konfliktuojanti pusė ir konfliktas savaime pasibaigia.

Liudytojas Ž. K. parodė, kad jis užsiiminėjo transporto priemonių remontu. 2018 m. liepos pradžioje J. J. automobiliui (duomenys neskelbtini) sugedo sankaba. Jis skambinėjo žinomais kanalais ir ieškojo sankabos, bet niekur nerado. Po to, gal kitą dieną, jis prisiminė apie A. auto laužyną. Turėjo kitų darbų, todėl padavė J. telefono numerį. Jis nežino ką su tuo numeriu darė J. J.. Jam sekančią dieną atvežė sankabą. Jis nesidomėjo, iš kur ji buvo gauta. Jis sutaisė J. J. automobilį ir dirbo kitus darbus. J. J. pažinojo kaip Raseinių gyventoją nuo mokyklos laikų.

Iš 2018 m. liepos 7 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad A. B. pranešė, kad nuo 2017 m. gruodžio mėnesio yra reketuojamas iš matymo pažįstamo asmens J.(1 tomas, b. l. 6).

Iš 2018 m. liepos 7 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad apžiūrai buvo pateikti vaizdo įrašai ( 1 tomas, b.l.44).

Iš 2018 m. rugpjūčio 14 d. apžiūros protokolo matyti, kad kompaktinėje laikmenoje CD-R įrašyti trys vaizdo įrašų failai, o nuotraukose užfiksuoti vaizdai iš įvykio vietos (1 tomas, b. l. 47-53).

Iš 2018 m. liepos 13 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ir apžiūros protokolo matyti, kad A. B. pateikė mobiliojo ryšio telefoną su SIM kortele ir užfiksuotais skambučiais su abonentu (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b. l. 60, 61, 64-69).

Iš 2018 m. rugpjūčio 21 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ir apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrai pateiktas B. skolos grąžinimo grafikas ( 1 tomas, b. l. 76, 79-81).

Iš 2018 m. lapkričio 14 d. apklausos protokolo matyti, kad A. B. buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo (1 tomas, b. l. 96-99).

Iš 2018 m. spalio 12 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ir apžiūros protokolo matyti, kad D. P. pateikė iš savo mobiliojo telefono vaizdo įrašus iš įvykio vietos (1 tomas, b. l. 145-149).

Iš 2018 m. lapkričio 14 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ir apžiūros protokolo bei nuotraukų matyti, kad D. P. iš mobiliojo ryšio telefono pateikė remontuojamo automobilio nuotraukas (1 tomas, b. l. 150-157).

Iš 2018 m. lapkričio 21 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad atlikta vykusių pokalbių analizė (1 tomas, b.l.165-175).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

Pagal BK 181 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskleisti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą.

Apklaustas kaltinamuoju J. J. kaltu neprisipažino. Nukentėjusiojo A. B., jo žmonos A. B., E. V., A. ir A. M. parodymus jis vertina kaip kerštą jo atžvilgiu. J. J. patvirtino, kad yra skolingas A. B. ir jam skolos negrąžina dėl netinkamo A. B. elgesio. Kaltinamasis J. J. nurodė, kad jis nežino, kur gyvena A. B.. Jis buvo atvykęs prie to gyvenamojo namo, nes ten gyvena jo pažįstamas asmuo Laimis. Į butą pas A. B. jis nėjo ir jokių pinigų iš jo neprašė. Jis žino kur yra „šrotas“, bet 2017 m. gruodžio mėnesį ten nesilankė. Dėl 2018 m. liepos 6 d. įvykusio susitikimo su A. B. paaiškino, kad jis ieškojo sankabos savo sugedusiam automobiliui (duomenys neskelbtini). A. B. skambino A. K., o telefono numerį gavo iš jo automobilį remontavusio K. Susitikimas prie proftechninės mokyklos vyko kelias minutes ir net nebuvo laiko kalbėti ir perduoti pinigus. Jis ieškojo automobiliui sankabos ir susitikimo tikslas buvo šią detalę įsigyti. Tą pačią dieną, po kelių valandų jie susitiko prie Jozitos degalinės. Kilęs konfliktas buvo išspręstas ir jie su A. B. vienas kitam padavė rankas. Tai užfiksavo telefone jo draugė D. Šiuos kaltinamojo paaiškinimus patvirtino byloje liudytoju apklaustas A. K. ir D. P.. Jie matė A. B. ir J. J. susitikimą ir nematė kaip buvo perduoti pinigai. Jie patvirtino, kad tą pačią dieną vykusio kito susitikimo metu, A. B. ir J. J. paspaudė vienas kitam ranką. Tokius kaltinamojo bei liudytojų A. K. ir D. P. parodymus teismas vertina kritiškai. Kaltinamasis siekia išvengti bausmės ir tas pačias aplinkybes aiškina savo naudai, teigdamas apie susidorojimą su juo. D. P. yra J. J. draugė, su kuria jis kartu gyvena ne vienerius metus. A. K. yra artimas draugas, susietas su ankstesnėmis skolomis ir byloje duodamas parodymus juos kryptingai davė kaltinamojo naudai ir taip padėdamas jam išvengti bausmės. Kaltinamojo iniciatyva buvo iškviesti ir apklausti liudytojai V. T. ir Ž. K.. V. T. patvirtino faktą, kad klube buvo kilęs konfliktas. Pagal apsaugos darbuotojų praktiką visada viena konflikto pusė išvedama į lauką ir taip nuslopinamas konfliktas. C. ir B. buvo klubo lankytojai. B. sukeltas konfliktas buvo vienkartinis atvejis. Liudytojas Ž. K. patvirtino faktą, kad buvo remontuojamas J. J. Automobilis (duomenys neskelbtini). Ž. K. pasakė, kad reikia sankabos. Jis turėjo kitų darbų, todėl sankabos ieškojo pats J. J.. Vėliau jam atvežė sankabą ir jis automobilį suremontavo. Kur ir kaip atsarginė dalis buvo ieškoma, jis nurodyti negalėjo.

Nukentėjęs A. B. davė nuoseklius parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo metu. Teismui nukentėjusiojo parodymais nėra pagrindo abejoti, nes juos patvirtino byloje apklausti liudytojai ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Dėl 2017 m. gruodžio 29 dieną J. J. apsilankymo jo namuose, A. B. nuosekliai paaiškino, kad iš pradžių J. J. jam paskambino, o po to, atvyko į jo namus. J. J. reikalavo už kalbas sumokėti 2000 eurų. A. B. atsisakė mokėti pinigus, todėl J. J. išvyko. Tą pačią dieną įvykęs vizitas į verslo vietą, J. J. pokalbis su verslo partneriu E. V., galėjo nukentėjusiam sukelti baimės ir nesaugumo jausmą. Tuoj po susitikimo, E. V. informavo A. B. apie J. J. vizitą ir norą nuo pirmadienio perimti verslą. Todėl tą pačią dieną, antrą kartą atvykus į namus J. J. ir sumažinus reikalaujamos sumos dydį iki 1000 eurų, nukentėjęs jam perdavė namuose turėtus 1000 eurų. Noras išsaugoti verslą, įgyti ramybę, nukentėjusį A. B. pastūmėjo į pinigų perdavimą. Jis galėjo kviesti policiją, bet noras turėti ramybę ir per balkoną pamatyti nepažįstami asmenys atvykę su dviem automobiliais sukėlė baimės jausmą, kuris duotoje situacijoje neleido priimti racionalesnį sprendimą. Tam įtakos turėjo ir prieš šį įvykį gauta patirtis dėl noro atsiimti skolą iš J. J. ir vargas dėl paskolintos sumos grąžinimo su A. K.. Šiame epizode yra prieštaravimas dėl informacijos suteikimo kitiems asmenims. Nukentėjęs A. B. parodė, kad apie J. J. vizitą tą pačią dieną informavo savo žmoną, o ji pranešė savo broliams. Byloje apklausti liudytojai A. M. ir A. M. nurodė, kad apie J. J. duotą 1000 eurų sumą sužinojo iš policijos. Šis prieštaravimas kitų bylos aplinkybių nepaneigė ir nelaikytinas esminiu. Žinios apie pinigų reikalavimą perdavimas kitiems asmenims nepaneigė pinigų reikalavimo fakto. Dėl 2018 m. liepos 6 d. įvykusio susitikimo prie proftechninės mokyklos nukentėjęs nurodė, kad juos pakvietė A. K.. Jis tą dieną ketino pirkti ardymui iš užsienio parvežamą automobilį, todėl prie raktų ryšulio turėjo mažą piniginę, į kurią buvo įsidėjęs 7 kupiūras po 500 eurų. A. B. buvo vakarykščiai gėręs, todėl automobilį vairavo jo žmona A. Netrukus į sutartą vietą atvažiavo A. K. Iš A. automobilio išlipo J. ir stovėjo už automobilio galo. J. jam pasakė, kad turi žinių apie gerai besisekantį jų verslą ir paklausė ar gali paskolinti 2000 eurų. Jis pasakė, kad negali. J. J. pradėjo rėkti, kad greitai atiduos. Jis buvo pagiringas iš po baliaus, Juliaus bijojo ir iš prie raktų laikomos piniginės paėmė 4 kupiūras po 500 eurų ir padavė J. Tuo metu iš automobilio išlipo jo žmona ir pradėjo viską filmuoti. J. pradėjo šaukti, kad ką čia daro jo žmona, tuoj puolė į automobilį. Kai ėjo link savo automobilio, suprato, kad J. jam skolos negrąžins. Apie perduotus 2000 eurų sėdėdamas automobilyje pasakė savo žmonai. Ji paskambino broliams ir pranešė apie naują reketavimą. Broliui patarus, jie vyko prie policijos komisariato pastato, o netoli jų važinėjosi A. K.. Tą pačią dieną, antrą kartą vykusio susitikimo metu pinigai jam nebuvo sugrąžinti. Ne tik nukentėjusiam, bet ir jo žmonai A. neteisėti J. J. veiksmai sukėlė nesaugumo jausmą, baimę būti savo namuose, todėl jie iš namų išvyko pas A. B. seserį. Artimųjų paragintas, nukentėjęs priėmė sprendimą kreiptis su pareiškimu į policiją. Liudytoja A. B. parodė, kad apie pirmą kartą J. J. perduotus 1000 eurų sužinojo iš vyro. Jos vyras lėtas, todėl bijojo J. J. ir paduodamas pinigus tikėjosi įgyti ramybę. Kai 2018 m. liepos 6 d. vyko į B. (A. K.) suorganizuotą susitikimą, jie nežinojo, kad ten bus J. J.. Ji pasiliko sėdėti automobilyje, jos dėmesį bandė nukreipti B., bet per veidrodėlį ji pamatė, kad jos vyro veidas išraudo. Iš to ji suprato, kad dedasi negeri dalykai, todėl išlipo iš automobilio ir šaukdama pradėjo filmuoti susitikimo dalyvius. Grįžęs į automobilį, vyras pasakė, kad J. J. padavė 2000 eurų. Apie tai ji pranešė broliui ir jis liepė vykti į policiją. Tą pačią dieną vykusio antro susitikimo metu pinigai jos vyrui nebuvo grąžinti. Liudytojai A. M. ir A. M. apie švogerio reketavimą sužinojo iš savo sesers A. Jie savo bandė padėti A. B., susitiko su J. J., bet susitikimai nedavė naudos, pasibaigė pasišūkavimu. Po antro reketavimo atvejo, bandė padėti, kvietė pokalbiui C., su juo aiškinosi santykius. Pinigai nebuvo grąžinti, todėl liepė kreiptis į policiją. Liudytojas E. V. parodė, kad C. buvo atvykęs į jų darbovietę UAB (duomenys neskelbtini), ieškojo A. Jis davė A. telefono numerį. Po to iš A. sužinojo, kad iš jo reikalavo pinigų. Vėliau jam paskambino J. J., paklausė kieno tas „šrotas“. Jis jam pasakė, kad pusė jo, o kita pusė A. Jam C. pasakė, kad nuo pirmadienio A. pusę perims jis ir liepė apie tai pranešti A. Apie tai jis informavo A. ir iš jo sužinojo, kad C. perdavė 1000 eurų. Šio liudytojo parodymai patvirtina, kad J. J., norėdamas išreikalauti iš nukentėjusiojo pinigus, darė jam psichologinį spaudimą net per verslo partnerį. Tai duoda pagrindo teigti, kad nukentėjęs tikrai turėjo pagrindą bijoti ne tik dėl savo saugumo, bet ir dėl verslo ateities. Liudytojas E. V. taip pat išsigando ir suprato, kad verslui kyla rimtų bėdų jei nebus duoti pinigai C. Tokie neteisėti J. J. veiksmai privertė verslo partnerius sunerimti ir savo verslą apdrausti. E. V. taip pat iš A. B. sužinojo ir apie vasarą perduotus 2000 eurų. Įvykusius susitikimus patvirtina filmuota medžiaga. Nors šioje medžiagoje nėra užfiksuotas pinigų perdavimo momentas, bet parodo susitikime dalyvavusius asmenis ir transporto priemones. J. J. suvokė, kad jo reikalavimas neteisėtas, o grasinimas buvo realus. Įrodymų visuma, jų tarpusavio ryšys, loginė seka duoda pagrindo teigti, kad J. J. veiksmai sukėlė nukentėjusiam, jo šeimos nariams ir verslo partneriui baimę, nesaugumo jausmą, tikimybę ateityje prarasti verslą. Įvertinus visus įrodymus, yra pagrindas teigti, kad J. J. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 181 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo J. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis J. J. padarė tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai. Minėti J. J. veiksmai sukėlė nukentėjusiam, jo šeimos nariams ir verslo partneriui baimę, nesaugumo jausmą, tikimybę ateityje prarasti verslą. Tokiais savo veiksmais J. J. ignoravo įstatymų reikalavimus ir buvo visiškai abejingas galimoms tokio elgesio pasekmėms. Kad šis poelgis nebuvo atsitiktinis, patvirtina duomenys apie ankstesnius J. J. teistumus. Jis teisiamas jau septintą kartą, pažymėtina, kad vykstant šios baudžiamosios bylos nagrinėjimui 2019 m. birželio 1 d. padarė naują nusikalstamą veiką už kurią 2019 m. liepos 11 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, rodo, jog nusikalstama veika buvo padaryta neatsitiktinai, o yra logiška jo antivisuomeninio elgesio tąsa. Vis dėlto pagrindinė aplinkybė, į kurią teismas atsižvelgia skirdamas bausmę, šiuo atveju yra padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnis. Nagrinėjamu atveju J. J. elgesys buvo pavojingas visuomenei, sukėlęs nukentėjusiam baimės, nesaugumo jausmą ir patirtas finansinis nuostolis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad švelnesnėmis bausmėmis nebus įgyvendinta bausmės paskirtis, todėl už padarytą nusikalstamą veiką J. J. skirtina laisvės atėmimo bausmė. Yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl paskirtai bausmei taikytinas BK 75 straipsnis ir laisvės atėmimo bausmės atidėtinas. Paskirta bausmė bendrintina su 2019 m. liepos 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsniu, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu

nusprendžia:

J. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalį ir nubausti laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant pradėti dirbti arba mokytis (tęsti darbą ar mokslą), neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant sumokėti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi paskirtą bausmę subendrinti su 2019-07-11 Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme sudėjimo būdu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 66 MGL (3300 Eur) baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant pradėti dirbti arba mokytis (tęsti darbą ar mokslą), neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant sumokėti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo probacijos tarnyboje pradžios.

Daiktinius įrodymus: CD-R kompaktinę laikmeną prie 2018-07-07 A. B. savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokolo su 3 vnt. vaizdo įrašų, B. skolos grąžinimo grafiką prie 2018-08-21 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, CD-R kompaktinę laikmeną prie 2018-10-12 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo su 2 vnt. vaizdo įrašų, CD-R kompaktinę laikmeną prie 2018-11-14 liudytojo A. B. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją su garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja Irena Narbutienė