Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2010-09-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-146-446/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-09-15
Bylos Nr.
1-146-446/2010
Teisminio proceso Nr.
1-67-1-00360-2009-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilma Raščiuvienė
Kaltinamasis
A. C.
Advokatai
Virginija Pluščiauskienė, Valdas Falkauskas
Kategorijos
  • 1.1.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-142-446-2010Proceso Nr. 1-67-1-00360-2009-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.1.; 1.1.7.2.7.; 1.1.10.1.; 1.1.8.7.9.; 1.2.7.6.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5. (S)
KELMES RAJONO APYLINKES TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. lapkricio 12 d.Kelme
Kelmes rajono apylinkes teismo teiseja Vilma Rašciuviene,sekretoriaujant Linai Normantaitei,dalyvaujant prokurorei Deimantei Banaitienei,nukentejusiosios atstovei pagal istatyma S. B.,jos atstovei advokatei Virginijai Plušciauskienei,kaltinamajam A. C.,gynejui advokatui Valdui Falkauskui,

neviešame teisiamajame posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla, kurioje

C., a.k. (duomenys neskelbtini), gimes Telšiuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, našlys, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 153 str. ir

Aprašomoji dalis

nustate:

Kaltinamasis A. C. 2009 m. rugsejo 21 d. 19 val. 50 min. – 20 val. 05 min. laikotarpiu, savo bute, (duomenys neskelbtini), buciavo i lupas mažamete G. B., gimusia 2002 m. gegužes 20 d., o po to savo ranka užkišo jai už kelniu ir apatiniu kelnaiciu bei liete jos lytinius organus, taip atliko mažametes tvirkinimo veiksmus.

Kaltinamasis A. C. kaltu neprisipažino ir nurode, kad jokiu mažametes tvirkinimo veiksmu neatliko. Jis paaiškino, kad eidamas pas drauga i pirmaji aukšta parsinešti kopustu sriubos, mate koridoriuje, prie jo buto duru žaidžiancius vaikus. Kai jis sugrižo su sriuba, koridoriuje priešais jo buto duris sedejo mergaite, kuria jis pasikviete užeiti i vidu. Kokio amžiaus mergaite, koks jos vardas ar pavarde, negali pasakyti, nes tai jam nebuvo žinoma. Kviesdamas mergaite pasakes, kad ji busianti jo gaspadine, pades jam susitvarkyti bute. Užejusi i jo buta mergaite pasake, kad ji šiandien negali jam padeti, ateis rytoj po pamoku. Jis atsisedes savo buto koridoriuje ant batu dežes ir pakvietes mergaite atsisesti, mergaitei priejus, ja pasisodines sau ant keliu. Tuo metu jo buto durys buvo uždarytos, taciau neužrakintos. Jis jokios prievartos nenaudojes, mergaite pati atejusi i jo buta, pakviesta pati atsisedusi jam ant keliu, rankos už kelnaiciu nekišes, lytiniu mergaites organu jis nelietes. Už tai, kad ji ateis rytoj ir pades jam susitavarkyti buta, jis tik padekojes ir pabuciaves ja, kur pabuciavo - i lupas ar i skruosta, negali pasakyti, nes neprisimena. Mergaite išejo. Ta diena su draugu dviese buvo išgere 2 butelius degtines, alaus, taciau visus tos dienos ivykius jis gerai prisimena.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. C. kalte irodyta pilnumoje.

Mažamete nukentejusioji G. B. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teiseja metu (b.l. 25-26) parode, kad ji gyvena daugiabuciame name, ketvirtame aukšte. Ji buvo trecio aukšto koridoriuje, kuriame aukšte gyvena drauge Kamile. Atejes vyras pasake pasaugoti jo buto duris, nes jis kažkur išejo. Grižes jis ja, paemes už rankos, nusivede i kambari. Ji maniusi, kad dede duos saldainiu, todel nebijojusi. Jos brolis Gvidas ir drauge Kamile liko koridoriuje. Jai iejus i kambari, dede pasiule jai atsisesti ant keliu. Kai dede ja sodinosi ant keliu, ji išsigando, nes pagalvojo, kad jis jai ka nors padarys. Jai atsisedus ant keliu, dede ja pabuciavo i lupas daug kartu. Po to jai už kelniu kišo ranka. Ji tuo metu buvo su sportinemis kelnemis. Dede jai net už apatiniu kelnaiciu ranka buto užkišes ir laike, jos nejudindamas. Dede ranka vienoje vietoje laike ten, kur ji daro syses. Po to ji pasakiusi dedei, kad turi eiti pas draugus ir išejo i koridoriu. Dede jai sake ateiti pas ji rytoj. Dede jai smirdejo alumi ir atrode girtas. Kai dede kišo ranka už apatiniu kelnaiciu, ji išsigando. Drauge ir brolis buvo koridoriuje, taciau ju šaukti nebande. Išejusi draugams pasake, ka dede jai dare. Atejus dedei Viliui, ji taip pat papasakojo, ka jai dare dede kambaryje. Dede ja vadino „Gabuku". Nieko tvarkyti kambaryje dede nepraše.

Liudytoja R. M. parode, kad 2009 m. rugsejo 21 d. vakare jos anuke Kamile ir S. B. vaikai - Gvidas ir Gabriele žaide koridoriuje. Eidama i balkona susirinkti rubu, mate, kaip jos anuke ir Gvidas stovejo prie kaimyno A. C. buto duru, kurios buvo uždarytos. Ji paklaususi vaiku, ko jie cia stovi, vaikai kažka neaiškiai sumurmeje ir pasake, kad Gabriele yra iejusi i A. C. buta. Iš pradžiu ji i toki vaiku pasakyma nesureagavusi, taciau, budama balkone sugalvojusi, kad reikia užeiti pas A. C. pažiureti, ka mergaite ten veikia. Kai ji grižo iš balkono, Gabriele jau buvo koridoriuje. Gabriele neverke, taciau jai pasirode, kad ji buvo pasimetusi. Ji ispejusi vaikus, kad jie nevaikšciotu pas svetimus žmones ir nuejusi i savo buta.

Liudytojas G. B. parode, kad jis su sese Gabriele ir Kamile žaide savo gyvenamojo namo trecio aukšto koridoriuje. A. C. pas save pasikviete tik jo sese. Kodel sese ejo pas ji, jis nežino. Dede pasakes „einam pas mane“, paeme sese už rankos ir isivede i buta. Ka ten veike jo sese, jis nemate, nes buto durys buvo uždarytos. Išejusi iš dedes kambario sese sake, kad A. C. ja buciavo. Ji buvo išsigandusi, bet neverke. Kad sese butu išsinešusi iš kambario saldainiu, pinigu, jis nemate, nors girdejo, kaip A. C. kviesdamas sese pas save sake, kad duos saldainiu.

Liudytojas V. L. parode, kad jis yra S. B. brolis, gyvena tame paciame daugiabuciame name, kuriame gyvena jo sesuo ir A. C.. Viena diena, kada tai buvo jis neprisimena, saugojo seses vaikus Gabriele ir Gvida, kurie žaide treciojo aukšto koridoriuje. Praejus 20 min., kai vaikai išejo žaisti, jis nuejes ju pažiureti. Gabriele stovejo išsigandusi, Kamile liepusi jai viska papasakoti, kas nutiko. Gabriele papasakojusi jam, kad A. C. pasikviete ja i savo buta, žadejo duoti saldainiu. Ji norejusi, kad ir Gvidas kartu eitu, bet jo neileido. Bute A. C. Gabriele buciaves i veida, kišo rankas už kelniu, sakes jai, kad gali buti jos tetis ir siule mergaitei kita diena vel ateiti. Išgirdes toki mažametes pasakojima, apie tai pasakes savo tevams, kurie praneše S. B..

Nukentejusiosios atstove pagal istatyma S. B. paaiškino, kad ji ne karta kalbejusi su savo dukra apie tai, kas ivyko pas A. C. bute, kai ji ten buvo užejusi. Ji visus kartus pasakojo ta pacia istorija, ka papasakojo ikiteisminio tyrimo teisejai per apklausa, kad A. C. ja isivede paemes už rankos, buciaves, kišes ranka už kelnaiciu, lietes jos lytinius organus.

Iš alkotesterio rodmenu (b.l. 70) matyti, kad 2009 m. rugsejo 21 d. 21 val. A. C. užfiksuotas 2,97 promiliu girtumas.

Iš policijos komisariato duomenu bazes išrašo (b.l. 27) matyti, kad G. B. yra gimusi 2002 m. gegužes 20 d.

Psichologines-psichiatrines ekspertizes akte (b.l. 37-39) nurodyta, kad G. B., atsižvelgiant i jai budingus individualius psichologinius ir amžiaus ypatumus, negalejo suprasti su ja atliktu veiksmu esmes (nei pobudžio, nei reikšmes), bei atsižvelgiant i jos busena (stiprus išgastis), visiškai negalejo tiems veiksmams priešintis. G. B., atsižvelgiant i jai budingus individualius psichologinius, amžiaus bei psichikos ypatumus, byloje nagrinejamo ivykio metu galejo (ir gali) teisingai suvokti konkrecias faktines reikšmingas bylai aplinkybes, jas isiminti, veliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus. G. B. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti, del amžiaus ypatumu ji gali buti itaigi, taciau visa tai netrukde jai suvokti konkrecias faktines reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus. Pažymetina, jog G. B. toliau dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, teismo posedyje nerekomenduotina del galimo psichotraumuojancio poveikio, ji yra mažamete, nukentejusioji. Objektyviu duomenu, kad G. B. butu sirgusi letiniu psichikos sutrikimu iki ivykio, ivykio metu nera. Šiuo metu G. B. yra psichiškai sveika.

Iš aptartu irodymu visumos matyti, kad A. C., budamas stipriai apsvaiges nuo alkoholio, tycia isivedes mažamete G. B. i savo buta, buciavo ja i lupas, užkišes savo ranka už mažametes apatiniu kelnaiciu ranka liete jos lytinius organus. Netiketi teisiamojo posedžio metu apklaustu liudytoju ir mažametes nukentejusios parodymais nera pagrindo. Nukentejusios parodymus patvirtina ir mažametis liudytojas G. B., kurio parodymai apie tai, kad A. C. pasikviete jo sese i savo buta, ja isivede paemes už rankos, uždare buto duris, visiškai sutampantys su pacios nukentejusios parodymais. Jis patvirtino, kad sese, išejusi iš A. C. buto, jam papasakojo apie tai, kad dede ja buciavo. G. B. išejus iš A. C. buto, t.y. iš karto po ivykio, su ja bendravo V. L., kuriam ji betarpiškai pasipasakojusi apie tai, kad dede ja buciaves, kišes rankas jai už kelnaiciu. Kad mažamete G. B. dviese su A. C. buvo jo bute, kurio durys buvo uždarytos, patvirtina ir liudytojos R. M. parodymai, to neneigia ir pats kaltinamasis. Psichologines-psichiatrines ekspertizes metu G. B. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti, konstatuota, kad del amžiaus ypatumu ji gali buti itaigi, taciau visa tai netrukde jai suvokti konkrecias faktines reikšmingas šiai bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus. Kaltinamojo teiginiai, kad mažamete nukentejusioji apkalba ji, niekuo nepagristi ir atmestini. Aplinkybiu, kurios leistu manyti, kad liudytojas V. L. ar nukentejusiosios motina S. B. turetu pagrinda apkalbeti ir pakenkti kaltinamajam, nenustatyta.

Lietuvos Respublikos BK 153 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybe tam, kas atliko mažamecio asmens tvirkinimo veiksmus. Lietuvos Aukšciausiojo teismo teiseju senato nutarimo Nr. 49 „Del teismu praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ 20 punkte at­kreip­ti­nas teis­mu de­me­sys i tai, kad BK 153 straips­ny­je ne­nu­ma­ty­ta nei fi­zi­nio smur­to, nei gra­si­ni­mu, nei ki­to­kios prie­var­tos pa­nau­do­ji­mo prieš ma­ža­me­ti. Ma­ža­me­cio as­mens tvir­ki­ni­mas ga­li bu­ti pa­da­ro­mas ivai­rio­mis for­mo­mis, pa­vyz­džiui, de­monst­ruo­jant ma­ža­me­ciui ly­ti­nius or­ga­nus, ji nu­ren­giant, glos­tant vai­ko ku­na ar jo ly­ti­nius or­ga­nus ir pan. Tokiu budu, A. C., buciuodamas mažamete G. B. i lupas, ranka užkišdamas už jos kelnaiciu ir liesdamas jos lytinius organus, ivykde mažametes tvirkinimo veiksmus. Jo veikoje yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 153 straipsnyje, sudetis.

Del civilinio ieškinio

Mažametes nukentejusiosios atstove pagal istatyma, civiline ieškove S. B. praše iš kaltinamojo priteisti jai ir mažametei dukrai 10000 litu neturtines žalos atlyginimo, kiekvienai po 5000 litu. Ji nurode, kad po ivykio Gabriele kuri laika jaute baime – bijodavo viena išeiti i kiema, buti namuose, nepaaiškinama kalte. Po ivykio kelias naktis mergaite blogai miegodavo, blaškydavosi per miegus, dažnai verkdavo, patyre dideli stresa apklausu metu. Ji asmeniškai taip pat stipriai išgyveno del ivykio, venge bendravimo su kaimynais, bijodama, kad kas nors nepaklaustu apie ivyki, kartu su dukra verkdavo naktimis, iki šiol nuogastauja, ar ateityje dukros elgesiui neigiamos itakos netures šis ivykis.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. neturtine žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu sumažejimas ir kita, teismo ivertinta pinigais. CK 6.250 str. 2 d. itvirtinta nuostata, kad neturtine žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta del nusikaltimo. CK nenustato neturtines žalos minimumo ar maksimumo, todel pareiga ivertinti nukentejusiojo patirta neturtine žala tenka teismui. Teismas, vertindamas neturtine žala pinigais, nustatydamas jos dydi, privalo atsižvelgti i visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi, taip pat vadovaudamasis sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.). Vienas iš pagrindiniu kriteriju nustatant neturtines žalos dydi, yra jos pasekmes, kurios vertinamos, atsižvelgiant i asmens patirtu praradimu dydi, ju itaka žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams. Jeigu pasekmes atsiranda del sunkiu sveikatos sutrikdymu, jei jos susijusios su ateities intervencijomis arba su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, tai yra esminis neturtines žalos dydžio nustatymo kriterijus. Išgyvenimai del asmeniui svarbiu dalyku, tokiu kaip sveikata, asmens nelieciamumas, ypac dideli. Del A. C. neteisetos veikos mažamete G. B. patyre nemaloniu pojuciu, neigiamu išgyvenimu, buvo išsigandusi, sutrikusi, todel jai neturtine žala priteistina. Atsižvelgiant i tai, kad neteiseta veika jos atžvilgiu truko trumpa laika, ji galejo netrukdoma išeiti iš kaltinamojo buto, jos sveikata del ivykio nebuvo sutrikdyta, medikamentinis gydymas neskirtas, atsižvelgiant i jai budingus individualius psichologinius ir amžiaus ypatumus, ji negalejo suprasti su ja atliktu veiksmu esmes, todel prašomos priteisti žalos dydis mažintinas, priteisiant iš kaltinamojo mažametei 2000 litu neturtines žalos atlyginimui. Kadangi kaltinamasis savo neteiseta veika tiesiogiai jokios žalos S. B. nepadare, todel jai neturtine žala iš kaltinamojo nepriteistina.

Bausmes skyrimas

Kaltinamojo A. C. atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu nenustatyta. Nusikalstama veika A. C. ivykde budamas apsvaiges nuo alkoholio sunkiame girtumo laipsnyje, todel akivaizdu, kad toks apsvaigimas nuo alkoholio turejo itakos jo neteisetiems veiksmams, todel girtumas laikytinas jo atsakomybe sunkinancia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dali bausmes paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamu veiku darymo, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybe daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausme atlikusius asmenis, kad jie laikytusi istatymu ir vel nenusikalstu, bet ir nubausti nusikalstama veika padariusi asmeni, užtikrinti teisingumo principo igyvendinima. Skiriant bausme turi buti siekiama visu šiu tikslu. Istatymas nei vienam iš ju nesuteikia prioriteto. Kita vertus, pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padariniu neatitinkanti bausme pažeidžia ir humaniškumo principa, nes taip sumenkinami nukentejusiuju interesai, pažeidžiamas ju orumas.

Atsižvelgiant i tai, kad A. C. kaltu neprisipažino, nukentejusios mažametes ir jos motinos neatsipraše, kas rodo, kad jis nekritiškai vertina savo elgesi ir nesistengia sušvelninti nusikalstamos veikos padariniu, jo atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu nenustatyta, nusikalto budamas apsvaiges nuo alkoholio, todel jam skirtina griežciausia bausme, numatyta BK 153 straipsnio sankcijoje – laisves atemimas. Kadangi kaltinamasis A. C. nusikalto ir teisiamas pirma karta, ivykde nesunku nusikaltima, yra garbaus amžiaus, pensininkas, todel darytina išvada, kad bausmes tikslai gali buti pasiekti ir nepaskyrus realios laisves atemimo bausmes, jos vykdyma atidedant. Atsižvelgiant i tai, kad A. C. nusikalstama veika mažametes atžvilgiu truko gana trumpa laika, jis i psichiatrine ir narkologine iskaitas neirašytas, kaimynu charakterizuojamas teigiamai, jam skirtina vidutinio griežtumo laisves atemimo bausme, jos vykdyma atidedant minimalios trukmes laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d. teismas

nusprende:

A. C. pripažinti kaltu ivykdžius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 153 straipsyje, ir nuteisti laisves atemimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., laisves atemimo bausmes vykdyma atideti vieneriems metams, ipareigojant be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Kardomaja priemone – rašytini pasižadejima neišvykti – iki nuosprendžio isiteisejimo palikti nepakeista.

Civilini ieškini tenkinti dalinai. Priteisti iš A. C. G. B. 2000 (du tukstancius) litu neturtines žalos atlyginimo.

Nuosprendis per dvidešimt dienu nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali buti skundžiamas Šiauliu apygardos teismui K. K. rajono apylinkes teisma.

Teiseja Vilma Rašciuviene