- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-08-10
- Bylos Nr.
- 1-588-1007/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36666-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Domeikienė
- Kaltinamasis
- A. R.
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Daiva Domeikienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Alginos Giniotienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-36666-18 ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. priimtu teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesiams viešųjų darbų, bausmę atlikęs, 2017 m. liepos 24 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. R. 2018 m. liepos 31 d. apie 21 val. 20 min. (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nusistatytas 1,66 promilės girtumas), konflikto metu prispaudė prie spintelės ir smaugė kartu gyvenančią podukrą E. B., gimusią 1999 m., ir taip smurtaudamas sukėlė E. B. fizinį skausmą. A. R. tokiais savo tyčiniais veiksmais įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
A. R., kai ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas kaip įtariamasis, nurodė, kad save laiko psichiškai sveiku, dėl pareikšto įtarimo kaltu prisipažįsta visiškai. Nurodė, kad su G. M. kartu gyvena apie dešimt metų, veda bendrą ūkį, gerai sutaria, konfliktai kyla tik tada, kai abu yra neblaivūs. Santykiai su sugyventinės dukra E. B. visada buvo geri. 2018 m. liepos 31 d. namuose kartu su sugyventine G. M. vartojo alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu kilo konfliktas, kurio metu sugyventinė jį apspjovė. Supykęs dėl tokio poelgio puolė sugyventinę, gal net sudavė jai, tačiau nestipriai. Išgirdusi konfliktą ir įbėgusi į kambarį sugyventinės dukra E. B. bandė abu išskirti, todėl kelis kartus nesukeldama skausmo pastūmė. Dėl to susinervinęs ranka suspaudė E. B. kaklą, prirėmęs ją prie spintelės. Mano, kad taip pasielgė, nes buvo neblaivus. Prisipažįsta, kad tokiu poelgiu sukėlė kartu gyvenančiai sugyventinės dukrai E. B. fizinį skausmą, dėl ko labai gailisi (b. l. 48).
Motyvuojamoji dalis
Be A. R. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:
– Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. B. parodė, kad A. R. apie dešimt metų yra mamos G. M. sugyventinis. Iki šiol su A. R. sutardavo labai gerai. 2018 m. liepos 31 d. vakare mama ir patėvis A. R. namuose gėrė alkoholinius gėrimus. Mama gėrė degtinę, o patėvis gėrė alų. Būdama savo kambaryje girdėjo, kad mama su patėviu pradėjo bartis, tačiau nekreipė dėmesio, nes jie pykstasi dažnai. Konflikto metu mama pradėjo šaukti, kvietė ateiti. Nuėjusi pamatė, kad mamą užsidengusią galvą, sėdinčią ant sofos. Patėvis A. R., užlipęs ant sofos, atrodė lyg norėjo suduoti mamai, tačiau ar jis jai sudavė nematė, eidama į kambarį negirdėjo garsų, iš galėtų tai suprasti. Tai pamačiusi, suėmusi patėvį už pečių atitraukė jį nuo mamos, tačiau jis vėl bandė pulti prie mamos, tuomet jį pastūmė. A. R. susinervinęs čiupo už kaklo, prispaudė prie spintelės ir apie minutę laiko suspaudęs smaugė. Tuo metu mama G. M. bandė A. R. atitraukti, tačiau jis liovė smaugęs tik pasakius, kad iškvies policija. Smaugiant skaudėjo, kaklo dešinėje pusėje atsirado paraudimas, tačiau medikų pagalbos neprireikė. Po įvykio mama paskambinusi iškvietė policijos pareigūnus. Civilinio ieškinio byloje nereikš (b. l. 18–19);
– Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. M. parodė, kad A. R. yra sugyventiniai, kartu gyvena dešimt metų. Sugyventinis, kai būna neblaivus elgiasi agresyviai. Įvykio vakarą su sugyventiniu vartojo alkoholinius gėrimus. Dukra E. B. tuo metu buvo savo kambaryje. Apie 21 val. 00 min. susipykus, konflikto metu sugyventinis A. R. pradėjo pulti. Išsigandusi, užsidengė veidą ir sėdėdama ant sofos pakvietė kitame kambaryje buvusią dukrą. Sugyventinis norėjo spirti į galvą, tačiau neskaudžiai pataikė į dešinę ranką. Atbėgus dukrai sugyventinis supykęs užsimojo kumščiais, bet smūgių nesudavė. Atbėgusi dukra A. R. stūmė, tačiau šis vis tiek puolė, o po to pačiupęs dukrą už kaklo smaugė. Pagrasinus iškviesti policiją ir skambinant bendruoju pagalbos telefonu, sugyventinis dukrą paleido. Ant dukters kaklo buvo matyti paraudimai. Nurodė, kad šio įvykio metu nenukentėjo, pareigūnus kvietė dėl smurto prieš dukrą (b. l. 23–24);
– 2018 m. liepos 31 d. A. R. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,66 promilės girtumas (b. l. 65);
– 2018 m. liepos 31 d. įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vieta yra butas, esantis (duomenys neskelbtini), prie šio protokolo pridedamose nuotraukose užfiksuoti įvykio vietos ir nukentėjusiajai E. B. padarytų sužalojimų vaizdai. Tyrimui reikšmingų daiktų ar objektų nepaimta (b. l. 10; 11–14);
– Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo Giedriaus Klusio 2018 m. liepos 31 d. tarnybinis pranešimas ir pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą patvirtina, kad 2018 m. liepos 31 d. apie 21 val. 20 min. (duomenys neskelbtini), neblaivus A. R. suėmęs už kaklo savo podukrą E. B. smaugė. Tokiais veiksmais A. R. sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai fizinį skausmą. A. R. sulaikytas įvykio vietoje, išvežtas į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato areštinę. Nukentėjusiajai medikų pagalbos nereikėjo (b. l. 3).
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Byloje neabejotinai nustatyta, kad A. R. 2018 m. liepos 31 d. apie 21 val. 20 min. prispausdamas prie spintelės ir smaugdamas kartu gyvenančią savo sugyventinės G. M. dukrą – savo podukrą E. B., taip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji patvirtino, kad jai skaudėjo. Be to įvykio vietos apžiūros protokolo priedo nuotraukose užfiksuotas nukentėjusiajai padarytas sužalojimas – paraudimas ant kaklo.
Byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimus įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad neblaivus A. R. smurtaudamas sukėlė savo podukrai E. B. fizinį skausmą. Bylos aplinkybės yra aiškios, A. R. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – A. R. savo kaltę pripažino, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios, liudytojos parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, kita rašytine bylos medžiaga. A. R. veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis, veikdamas tiesiogine tyčia, prispaudęs nukentėjusiąją prie spintelės ir smaugdamas, taip smurtaudamas sukėlė jai fizinį skausmą.
Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis A. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi.
Vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktu atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes ši aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Be to, vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktu, kaltinamojo A. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe taip pat pripažintina tai, kad jis tyčinį nusikaltimą padarė būdamas kartą teistas už kitą tyčinį nusikaltimą, neišnykus teistumui, tai yra būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis).
BPK 418 straipsnyje numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.
Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės ?– viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų, o civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas, prokuroras pagrįstai įtariamajam pasiūlė baigti procesą baudžiamuoju įsakymu. A. R. sutiko dėl prokuroro kreipimosi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 54–57).
Skirdamas kaltinamajam A. R. bausmę teismas, vadovaudamasis BPK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir stadiją (nesunkus baigtas nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taip pat kaltinamojo asmenybę – vieną kartą teistas už analogišką nusikaltimą, bausmę atlikęs, tačiau teistumas neišnykęs (anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės) (b. l. 29–31), baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjęs (b. l. 32–35), dirbantis (b. l. 36), į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes.
Pagal BK 41 straipsnį bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą paskiriant prokuroro siūlomą minėto straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą devyniems mėnesiams. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma bausmė šiuo konkrečiu atveju yra optimali, todėl mažinti ar didinti jos nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. R. prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Į paskirtą bausmę A. R. įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. liepos 31 d. 21 val. 50 min. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. 15 val. 41 min. (b. l. 43–44; 50).
Pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina kaltinamajam 2018 m. rugpjūčio 1 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 51–52).
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi bei 72² straipsniu A. R. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas šešis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.
Nukentėjusioji E. B. 2018 m. rugpjūčio 1 d. pranešimu Nr. IBPS-S-383650 informuota apie sprendimą užbaigto procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 58–59). Nukentėjusiosios skundų dėl prokurorės sprendimo negauta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pripažinti A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir alkoholio.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir alkoholio.
Į paskirtą bausmę A. R. įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. liepos 31 d. 21 val. 50 min. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. 15 val. 41 min.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi bei 72² straipsniu, A. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Bausmės terminą skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti A. R. 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Išaiškinti A. R., kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Išaiškinti A. R., kad tuo atveju, jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.