Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-08-21 · Civilinė byla Nr. 2-600/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-08-21
Bylos Nr.
2-600/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Čekanauskaitė, Donatas Šernas, Vigintas Višinskis
Trečiasis asmuo
V. P.
Kategorijos
  • 126.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-600/2008Procesinio sprendimo kategorija 126.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. rugpjūčio 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Šerno ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens V. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 20 d. nutarties, kuria nutarta uždarajai akcinei bendrovei ,,Revi“ taikyti supaprastintą bankroto procesą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardas teismas 2005 m. kovo 17 d. nutartimi iškėlė UAB „Revi“ bankroto bylą, o administratoriumi paskyrė UAB ,,Būrai“. Teismo 2006 m. birželio 28 d. nutartimi minėta bendrovė pripažinta bankrutavusia bei paskelbta likviduojama dėl bankroto.

Šalies argumentai

Administratorius 2008 m. birželio 13 d. kreipėsi į teismą prašydamas taikyti BUAB ,,Revi“ supaprastintą bankroto procesą. Nurodė, kad bankrutuojanti bendrovė nei nekilnojamojo turto, nei transporto priemonių neturi, o šiuo metu turimas likvidus bendrovės turtas yra tik 7 566,14 Lt lėšų. Tuo tarpu teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma 286 348,07 Lt, administravimo išlaidos šiuo metu sudaro 112 100 Lt. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, administratorius teigė, jog bankroto administravimo išlaidų suma viršija įmonės turtą, todėl yra tikslinga taikyti supaprastintą bankroto procedūrą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. birželio 20 d. nutartimi minėtą administratoriaus prašymą patenkino ir nutarė skelbti BUAB ,,Revi“ supaprastintą bankroto procesą. Šį sprendimą teismas grindė nurodydamas, jog bankrutuojančios įmonės turtas nepadengia administravimo išlaidų sumos (ĮBĮ 13(1) str.), o bendrovės likvidavimo procesas jau tęsiasi 24 mėnesius.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu trečiasis asmuo kreditorius V. P. prašo minėtą teismo nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės ir atmesti bankroto administratoriaus prašymą dėl supaprastinto bankroto proceso taikymo. Skundą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad yra būtinosios sąlygos taikyti BUAB ,,Revi“ supaprastintą bankroto procesą. Administratoriaus iniciatyva buvo pradėtos ir šiuo metu tebevyksta net kelios civilinės bylos, kuriose siekiama prisiteisti iš bendrovės skolininkų nemažas pinigines sumas. Dėl to negalima konstatuoti, kad bendrovė neturi ir neturės lėšų, iš kurių galėtų dengti administravimo išlaidas. BUAB ,,Revi“ turi visas galimybes už atitinkamą atlygį tretiesiems asmenims perleisti reikalavimo teises, kurių bendra suma viršija 1 000 000 Lt, į minėtų civilinių bylų atsakovus ir taip atitinkamai gauti turto administravimo išlaidoms padengti. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, negalima takyti bankrutuojančiai įmonei supaprastintos bankroto procedūros, jei teismuose yra nagrinėjamos civilinės bylos, kurias išsprendus bankrutuojanti įmonė gali gauti turto. Supaprastinta bankroto procedūra negali būti taikoma, nes Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2-124-45/2008 sprendžiamas klausiamas dėl BUAB ,,Revi“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Teismo nutartis įtvirtino administratoriaus piktnaudžiavimą teise. Apelianto kreditoriaus reikalavimas bankrutuojančiai bendrovei buvo patvirtintas Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartimi. Naudodamasis savo teise inicijuoti kreditorių susirinkimą, apeliantas 2008 m. birželio 13 d. bei kitas kreditorius UAB ,,Vevira“ pateikė administratoriui prašymą 2008 m. birželio 26 d. sušaukti bankrutavusios bendrovės kreditorių susirinkimą. Tačiau administratorius tą pačią dieną kreipėsi į teismą su prašymu taikyti supaprastintą bankroto procedūrą. Todėl akivaizdu, kad administratorius siekė ne taikyti supaprastintą bankroto procedūrą, o apriboti naujojo kreditoriaus (apelianto) teises dalyvauti bankroto procese. Administratoriaus nesąžiningumą patvirtina ir tai, kad bendrovės turtinė padėtis nepasikeitė nuo 2006 m. birželio 28 d., tačiau administratorius kreipėsi į teismą dėl supaprastinto bankroto proceso tik 2008 m. birželio 13 d. Administratorius, kreipęsis į teismą dėl supaprastinto bankroto proceso, negavo tam kreditorių susirinkimo pritarimo. Teismo nutartis gali būti laikoma apelianto, kaip didžiausio bankrutuojančios bendrovės kreditoriaus, teisių ribojimo įrankiu, nes jai įsiteisėjus apeliantas negalės dalyvauti ir balsuoti bendrovės kreditorių susirinkimuose jam rūpimais klausimais.

Atsiliepimas

Atsiliepimais į atskirąjį skundą bankroto administratorius, tretieji asmenys A. R. , R. S. ir Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo teismo nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Nurodo, kad teismas, nagrinėdamas klausimą dėl supaprastinto bankroto proceso taikymo, turi atsižvelgti į esamą įmonės padėtį, o ne į tą, kuri galbūt bus ateityje. Ieškinių padavimas neduoda pagrindo teigti, kad jie bus patenkinti. BUAB ,,Revi“ vardu iškeltose civilinėse bylose pareikšti turtiniai reikalavimai dėl lėšų priteisimo, tačiau kol kas nėra realios subjektinės reikalavimo teisės ir tai nesudaro realaus įmonės turto. Be to, patenkinus apelianto nurodytus ieškinius ir teismų sprendimams įsiteisėjus, nebus jokių kliūčių vėl grįžti prie įmonės bankroto procedūrų bendra tvarka (ĮBĮ 13(1) str. 5 d.). Taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismų praktikoje neva laikomasi pozicijos, jog teismuose nagrinėjant bylas, kurias išnagrinėjus įmonė gali gauti turto, negalimas supaprastintas bankroto procesas. Be to, ir tyčinio bankroto klausimo sprendimas netrukto taikyti supaprastintą bankroto procedūrą. Ginčo procedūra siekiama ne apriboti apelianto kaip kreditoriaus teises dalyvauti įmonės bankroto procese, o sumažinti bankroto proceso išlaidas. Aplinkybė dėl administratoriaus prašymo taikyti supaprastintą bankroto procesą padavimo laiko tėra tik sutapimas. Supaprastintam bankroto procesui taikyti nebuvo būtinas įmonės kreditorių susirinkimo pritarimas ir jo negavimas nedaro tokio proceso neteisėto. Bankroto administratorius atsiliepime taip pat nurodo, kad bene kiekvienas BUAB ,,Revi“ kreditorių susirinkimo sušaukimas bei nutarimų jame priėmimas sąlygodavo naują teisminį ginčą, kas ne tik nepagrįstai vilkina įmonės bankroto procesą, tačiau ir didina administravimo išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Kaip žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliantas atskirąjį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, taip pat neteisingai išaiškino bei pritaikė Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) nuostatas, reglamentuojančias supaprastinto bankroto proceso taikymą.

Pagal ĮBĮ 13(1) straipsnio pirmąją dalį, supaprastintas bankroto procesas taikomas tuomet, kai nustatoma, jog įmonė neturi turto arba jo nepakanka administravimo išlaidoms apmokėti, nes šio proceso tikslas yra tiesioginis likvidavimo procedūros taikymas, netaikant įprastinių bankroto procedūrų ir taip siekiant sumažinti bet kokias galimas bankroto proceso išlaidas. Taigi esminė sąlyga pradėti supaprastintą bankroto procesą – lėšų administravimo išlaidoms padengti nebuvimas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad bankrutuojančios įmonės turtas (lėšos) 2005 m. balandžio 1 d. sudarė 7 566,14 Lt. Administratoriaus pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad bankrutuojanti įmonė nekilnojamojo turto neturi, įmonės transporto priemonės, tai yra keleivinis automobilis AUDI 100 ir priekaba su puspriekabe KRONE yra pavogtos ir dėl to yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Tuo tarpu pakartotiniame bendrovės kreditorių susirinkime, įvykusiame 2005 m. liepos 7 d., buvo patvirtinta 2 500 Lt dydžio administravimo išlaidų sąmata vienam mėnesiui nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro. Taigi pirmosios instancijos teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, turėjo pagrindą nustatyti, kad bankrutuojančios įmonės turto nepakanka administravimo išlaidoms padengti ir pritaikyti supaprastintą bankroto procesą (ĮBĮ 13 (1) str. 1 d.).

Apeliantas, nesutikdamas su tokia teismo išvada, teigia, kad bankrutuojanti įmonė yra pareiškusi kelis ieškinius teisme ir jai gali būti priteistos prašomos sumos, be to, įmonė gali perleisti reikalavimo teises. Tačiau šis argumentas neduoda pagrindo naikinti šią teismo nutartį, nes ĮBĮ 13 (1) straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, kai pradėjus supaprastintą bankroto procesą nustatoma, kad pardavus turtą ir reikalavimų teises bus gauta dvigubai daugiau lėšų, negu reikia teismo ir administravimo išlaidoms, teismas priima nutartį nutraukti supaprastinto bankroto proceso vykdymą ir priima nutartį vykdyti įmonės bankroto procedūras bendra ĮBĮ nustatyta bankroto bylų nagrinėjimo teisme tvarka. Taigi ĮBĮ numatyta galimybė įvertinti pasikeitusias aplinkybes ir grįžti prie bankroto procedūrų taikymo bendra tvarka.

Teisėjų kolegija sutinka su administratoriaus ir trečiųjų asmenų atsiliepimo argumentais, kad tyčinio bankroto klausimo sprendimas netrukdo taikyti supaprastintą bankroto procedūrą. Tuo atveju, jeigu pripažinus bankrotą tyčiniu ir nuginčijus sandorius, kurie turėjo įtakos įmonės bankrotui, bankrutuojanti įmonė gautų dvigubai daugiau lėšų, negu reikia teismo ir administravimo išlaidoms padengti, teismas, vadovaudamasis jau minėta ĮBĮ 13(1) straipsnio 5 dalimi, turės pagrindą spręsti dėl įmonės bankroto procedūrų vykdymo bendra tvarka.

Teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto argumentus, kad skundžiama nutartimi teismas pritarė administratoriaus siekiui apriboti apelianto teises dalyvauti bankroto procese, kad, prieš kreipdamasis į teismą dėl supaprastinto bankroto proceso, administratorius turėjo gauti kreditorių susirinkimo pritarimą. Pažymėtina, kad pagal ĮBĮ 13(1) straipsnio pirmąją dalį supaprastintas bankroto procesas bankrutuojančiai įmonei taikomas tuo atveju, kai yra nustatoma, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo administravimo išlaidoms, tai yra nustatomas objektyvus pagrindas šiai procedūrai taikyti. Taigi ĮBĮ normos nenumato papildomų sąlygų administratoriui kreiptis į teismą su prašymu taikyti supaprastintą bankroto procedūrą.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai neduoda pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį, todėl ši nutartis paliktina nepakeista (CPK 338, 339 str., 263 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmu punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėDonatas ŠernasVigintas Višinskis