Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko, rašytinio proceso tvarka susipažinusi su pareiškėjo A. K. skundu, kuriuo prašoma ištirti, ar teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių (vėlesnė redakcija patvirtinta teisingumo ministro 2012 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 1R-92) 74 punktas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3–3.5, 3.7, 3.16, 3.28 ir 3.304 straipsniuose įtvirtintas teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių šeimos santykius ir santuokos sudarymo civilines teisines pasekmes,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2014 m. sausio 8 d. gautas pareiškėjo A. K. (toliau – ir pareiškėjas) prašymas ištirti, ar teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių (vėlesnė redakcija patvirtinta teisingumo ministro 2012 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 1R-92) 74 punktas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3–3.5, 3.7, 3.16, 3.28 ir 3.304 straipsniuose įtvirtintas teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių šeimos santykius ir santuokos sudarymo civilines teisines pasekmes.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Prašymą atsisakytina priimti.

Kaip matyti iš pareiškėjo prašymo, pateiktame dokumente keliamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių – norminio administracinio akto – atitinkamos nuostatos teisėtumo.

Norminių administracinių aktų teisėtumo tyrimo tvarka yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) šešioliktajame skirsnyje.

Šio įstatymo 110 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti subjektai, kurie gali kreiptis į administracinį teismą (nagrinėjamu atveju – Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, atsižvelgiant į tai, jog prašoma ištirti teisingumo ministro, t. y. centrinio valstybinio administravimo subjekto, priimto teisės akto teisėtumą; ABTĮ 20 str. 1 d. 3 p.) su abstrakčiu prašymu dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo, t. y. Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, Valstybės kontrolės pareigūnai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas.

ABTĮ 111 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta, kad prašyti administracinio teismo ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo <...>; kai nėra pagrindo atmesti prašymą arba kai nagrinėdamas individualią bylą pats administracinis teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu, teismas nutartimi sustabdo individualios bylos nagrinėjimą ir, jeigu tokio akto teisėtumo tyrimas priskirtas jo kompetencijai, nusprendžia pradėti atitinkamą tyrimą; kitais atvejais taikomas šio įstatymo 112 straipsnis. ABTĮ 112 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą.

Įvertinus ABTĮ 110-112 straipsniuose išdėstytą teisinį reguliavimą, matyti, kad į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumą gali kreiptis arba subjektai, kuriems tokia teisė tiesiogiai suteikta įstatymu (pvz., ABTĮ 110 str. 1 ir 2 d.), arba atitinkamas teismas, nagrinėjantis konkrečią bylą, kurioje taikytino norminio administracinio akto (jo dalies) teisėtumu jis suabejoja. Kai individuali administracinė byla nagrinėjama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą gali pradėti pats Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Nagrinėjamu atveju su prašymu nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas A. K. patektų į Administracinių bylų teisenos įstatymo 110 straipsnyje nurodytų subjektų ratą. Taigi pareiškėjas tiesiogiai kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su abstrakčiu prašymu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą šiuo atveju neturi teisės. Įstatymo nustatyta tvarka tai galėtų padaryti apylinkės teismas, nagrinėjantis bylą pagal A. K. ieškinį (ABTĮ 111-112 str.).

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjo A. K. prašymas, kaip paduotas neturinčio teisės jį pateikti subjekto, nepriskirtinas nagrinėti administraciniams teismams, todėl skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 114 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsisakyti priimti A. K. skundą, kuriuo prašoma ištirti, ar teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių (vėlesnė redakcija patvirtinta teisingumo ministro 2012 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 1R-92) 74 punktas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3–3.5, 3.7, 3.16, 3.28 ir 3.304 straipsniuose įtvirtintas teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių šeimos santykius ir santuokos sudarymo civilines teisines pasekmes.

Grąžinti prašymą su priedais pareiškėjui.

Nutartis neskundžiama.