Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Sigita Fomičiova

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą atsakovei M. F. dėl įmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė 2021 m. birželio 2 d. pateikė Tarnybai prašymą reg. Nr. (8.1)VTP-1140 suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo ir susijusių klausimų išsprendimo, kuriame nurodė, kad sutinka apmokėti nustatytą dalį antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Tarnyba, įvertinusi atsakovės pateiktus dokumentus, nustatė, kad jos metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 839 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ pakeitimo“ nustatyto pirmojo pajamų lygio, tačiau vadovaujantis Įstatymo 14 straipsnio 5-9 dalimis, įvertinus ankstesniais Tarnybos sprendimais atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, ji turėjo teisę į 30 procentų apmokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Atsižvelgusi į šias aplinkybes, Tarnyba 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-21-T-1140-9190 suteikė atsakovei antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo ir susijusių klausimų išsprendimo, valstybei garantuojant ir apmokant 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Vadovaujantis Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 1R-176 „Dėl Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 11 punktu, Tarnyba apskaičiuoja asmens, kuriam buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, mokėtiną sumą už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, remdamasi informacija, pateikta nuolat antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato teisingumo ministro nustatyta tvarka pateiktais duomenimis. Nuolat antrinę teisinę pagalbą teikiantys advokatai, kiekvieną mėnesį teikia Tarnybai ataskaitą, kurioje nurodomas faktinis advokato, antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečiam asmeniui, skirtas laikas (Advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, duomenų apie suteiktą (teikiamą) antrinę teisinę pagalbą rinkimo, kaupimo ir pateikimo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. 1R-478 „Dėl advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, duomenų apie suteiktą (teikiamą) antrinę teisinę pagalbą rinkimo, kaupimo ir pateikimo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboms tvarkos aprašo patvirtinimo“ 3-7 punktai).

Apskaičiuojant antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas dauginamas iš Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2016 m. balandžio 13 d. nutarimo Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 4 punkte nustatytas advokato, nuolat teikiančio antrinę teisinę pagalbą, vienos profesinės darbo valandos užmokesčio dydžio įkainis antrinės teisinės pagalbos suteikimo metu buvo 20 Eur (Taisyklių 2 punktas). Taigi, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą Atsakovei sudaro 263,20 Eur (10,75 val. x 20 Eur + 48,20 bylinėjimosi išlaidos (VĮ Regitra – 8,20 Eur, antstolio pateikta sąskaita už pažymų išdavimą – 40,00 Eur).

Pareiškėjos vertinimu, vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, atsakovė turi sumokėti į valstybės biudžetą 70 procentų nuo 263,20 Eur, kas sudaro 184,24 Eur.

Atsakovė M. F. atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo iš atsakovės.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė 2021 m. birželio 2 d. pateikė Tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo ir susijusių klausimų išsprendimo, kuriame nurodė, kad sutinka apmokėti nustatytą dalį antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Tarnyba, įvertinusi atsakovės pateiktus dokumentus, nustatė, kad ji priskirtina pirmajam turto ir pajamų lygiui ir atsižvelgdama į tai, jog pareiškėjai jau yra teikiama teisinė pagalba kitoje byloje, nusprendė suteikti atsakovei antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo ir susijusių klausimų išsprendimo, valstybei garantuojant ir apmokant 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovė sutiko apmokėti likusią dalį išlaidų apmokėti.

Teikti antrinę teisinę pagalbą buvo paskirta advokatė I. I., kuri pateikė ataskaitas apie atsakovei skirtą laiką – 10,75 val.

Pareiškėja Tarnybos 2022 m. gruodžio 9 d. raštu buvo informuota, kad išlaidos advokato pagalbai sudaro 262,20 Eur, iš kurių atsakovė privalo sumokėti 184,24 Eur.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų šią sumą sumokėjusi, teisme taip pat negauta prieštaravimų dėl Tarnybos priimtų sprendimų ar skaičiavimų teisingumo ir (ar) pagrįstumo.

Įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintos pareiškėjų, kurie kreipiasi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo pareigos: 1) bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą; 2) teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją; 3) nedelsdamas pranešti institucijoms, priimančioms sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, ar teismui apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos jo teisei gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą; 4) kai antrinė teisinė pagalba teikiama ilgiau kaip metus, kasmet nuo sprendimo suteikti antrinę teisinę pagalbą priėmimo dienos pateikti šį sprendimą priėmusiai institucijai Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – teisingumo ministras) nustatytos formos metinę pajamų ir turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti (toliau – deklaracija antrinei teisinei pagalbai gauti). Ši deklaracija turi būti pateikta ne vėliau kaip praėjus 5 darbo dienoms nuo metų pabaigos; 5) laikydamasis šio ir kitų įstatymų nustatytų terminų ir tvarkos, apmokėti nustatytą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį.

Pagal Įstatymo 18 straipsnio 1 dalį norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus ir šio įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nurodytą sutikimą, jeigu pageidauja, kad antrinę teisinę pagalbą teiktų advokatas, kuris neįtrauktas į šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus. Prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą rekvizitus ir formą tvirtina teisingumo ministras. Prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą ir kiti šioje dalyje nurodyti dokumentai gali būti pateikiami asmeniškai, paštu arba elektroninėmis priemonėmis, jeigu yra galimybė identifikuoti pareiškėją. Asmuo, kuris, siekdamas gauti antrinę teisinę pagalbą, pateikė informaciją žinodamas, kad ji neteisinga, atsako šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Pagal to paties straipsnio 2 dalį sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnyba. Tarnybos sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Pagal Įstatymo 14 straipsnio 5 dalį šio Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytiems asmenims (antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą, atsižvelgiant į asmens turtą ir pajamas), valstybė garantuoja ir apmoka antrinės teisinės pagalbos išlaidų: 1) 100 procentų, – jeigu nustatomas pirmasis asmens turto ir pajamų lygis; 2) 50 procentų, – jeigu nustatomas antrasis asmens turto ir pajamų lygis. Pareiškėjui, kurio turtas ir pajamos atitinka pirmąjį turto ir pajamų lygį teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą arba kuris turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą pagal šio įstatymo 12 straipsnio 2-18 punktus ir kuriam pagal tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama vienoje byloje, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pareiškėjui, kurio turtas ir pajamos atitinka antrąjį turto ir pajamų lygį teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą ir kuriam pagal tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama vienoje byloje, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 15 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą turi būti nurodytas pareiškėjo sutikimas apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatyta, kad pagal šį įstatymą jis turi apmokėti 50, 70 arba 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju Tarnybos 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-21-T-1140-9190 buvo nuspręsta apmokėti 30 procentų atsakovės antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Šis sprendimas yra galiojantis, atsakovė jo neskundė.

Vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, asmuo, kuriam buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, gavęs Tarnybos pranešimą, turi pareigą apmokėti 50, 70 arba 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ar atstovavimu byloje, kurioje jam buvo teikiama teisinė pagalba.

Vadovaujantis Rekomendacijų 14 punktu, pranešimas apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas rengiamas apskaičiavus advokatui užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Vadovaujantis Taisyklėmis, tam, kad advokatui, prireikus teikiančiam antrinę teisinę pagalbą, būtų išmokėtas užmokestis už teiktą antrinę teisinę pagalbą, jis turi pateikti Tarnybai prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, dokumentus, patvirtinančius antrinęs teisinės pagalbos suteikimą (procesinius dokumentus, teismo sprendimus ir panašiai) ir turėtas išlaidas (Taisyklių 33 punktas). Prašyme turi būti nurodytas sprendimas, kuriuo remiantis buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, aprašyta advokato suteikta antrinė teisinė pagalba ir nurodytas faktinis antrinis teisinės pagalbos teikimo laikas. Jeigu faktinis advokato antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas viršija Taisyklėse nustatytą bylos stadijai (procesiniam veiksmui) skirtą laiką, advokatas turi teisę kreiptis į Tarnybą su prašymu priimti sprendimą dėl papildomo užmokesčio. Tokiu atveju faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas turi būti patvirtintas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar antrinę teisinę pagalbą gavusio asmens parašu.

Nagrinėjamu atveju antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų suma yra apskaičiuota vadovaujantis advokatės prašymu ir pateiktais dokumentais, kurie pagrindžia laiką (10,75 val.), skirtą atsakovei. Šių aplinkybių ir Tarnybos apskaičiuotos 262,20 Eur sumos atsakovė taip pat neginčijo.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes atsakovės mokėtina 70 procentų suma sudaro 184,24 Eur, kuri priteistina pareiškėjai iš atsakovės.

Pareiškėja taip pat prašė priteisti 3,78 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 39 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai.

Vertinant prašomų iš atsakovės priteisti išlaidų pobūdį, dydį, pažymėtina, kad, nors viešojo administravimo subjektui galima iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti kitas bylos nagrinėjimo išlaidas, nustatytas ABTĮ 39 straipsnio 1 dalyje, tačiau pagal teismų praktiką viešojo administravimo subjekto patirtos išlaidos galėtų būti atlyginamos tik tais atvejais, kai, pirmiausia, šios išlaidos buvo patirtos administraciniame procese, t. y. susijusios su konkrečios bylos nagrinėjimu, antra, šios išlaidos buvo pagrįstos ir būtinos, siekiant tinkamai apginti valstybės interesus.

Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad pranešimų siuntimas iki administracinės bylos inicijavimo nepatenka į galimas atlyginti bylos nagrinėjimo išlaidas, kadangi pranešimų apie savo priimtus sprendimus siuntimas patenka į institucijos, administruojančios antrinės teisinės pagalbos teikimą, vykdomas viešojo administravimo funkcijas, kurioms vykdyti gaunamas finansavimas iš valstybės biudžeto. Be to, prašymas priteisti šias išlaidas nėra pakankamai pagrįstas, nes Tarnyba nepateikė įrodymų, jog šias išlaidas patyrė (apmokėjo), ir šios išlaidos patirtos būtent dėl pranešimų siuntimo atsakovei.

Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodyta aplinkybes, daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo dėl 3,78 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės M. F. (asmens kodas (duomenys neskebtini)) Lietuvos valstybės naudai 184,24 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt keturis eurus 24 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: AB bankas Swedbank Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Luminor bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 arba LT12 2140 0300 0268 0220, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kitą prašymo dalį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.